Civilinė byla Nr. e2A-230-544/2024

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-01006-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10.;

2.6.10.5.2.5.; 3.2.9.13.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.18.3.;

3.3.1.18.4

                                                                     (S)

 

                                                                     

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 5 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Registrų centras“ ir atsakovo S. D. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-477/2023 pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą patikslintą ieškinį atsakovams Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, VĮ ,,Registrų centrui“, S. D., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui ir Vyriausybės atstovo tarnybai Utenos apskrityje, dėl nuolatinės statybų komisijos protokolo, statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo nugriauti statinį bei S. D. patikslintą priešieškinį Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, VĮ ,,Registrų centrui“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybų komisijos 2006-11-24 protokolą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. U. 2006-12-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui S. D. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti 2013-05-30 Deklaraciją apie statybos užbaigimą; 4) panaikinti 2013-05-30 Deklaracijos pagrindu VĮ ,,Registrų centro“ Utenos filialo atliktą ir nuo 2013-06-07 įregistruoto S. D. priklausančio turto: ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; 5) įpareigoti statytoją S. D. per 4 mėnesius (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) Zarasų rajono savivaldybės lėšomis (40 proc.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsau­gos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas)  (30 proc.), VĮ ,,Registrų centro“ (20 proc.) ir S. D. (10 proc.) lėšomis nugriauti ūkinį pastatą (uni­kalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). S. D. per šį terminą to nepadarius, leisti tų pačių institucijų ir asmens lėšų sąskaita ir proporcijomis tai atlikti Valstybinei teritorijų plana­vimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

2.       Patikslinto ieškinio reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad atsakovui S. D. išduotas statybos leidimas jam nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklype statyti ūkinės paskirties pastatą buvo  priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento (toliau – ir Statybų privačioje žemėje reglamentas) 2 punktu, kurį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006-03-14 nutarimu bylos Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 (paskelbtas 2006-03-16, Valstybės žinios, 2006, Nr. 30-1050) pripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 2 straipsnio 3 daliai (2001-04-10 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) (2004-01-27 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. 

3.       Atsakovas S. D. byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad: 1) teismui tenkinus ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovas būtų įpareigotas nugriauti pagalbinį ūkio paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui iš teismo nustatytų kaltų asmenų 29 000 Eur turtinę žalą; 2) priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas jos patirtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.      

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023-12-29 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendimu:

- pripažino negaliojančiu Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybų komisijos 2006-11-24  protokolą Nr. (duomenys neskelbtini);

- pripažino negaliojančiu Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. U. įsakymu 2006-12-21 Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui S. D. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini);

- panaikino S. D. 2013-05-30 VĮ ,,Registrų centras“ Utenos filialui pateiktą Deklaraciją apie statybos užbaigimą;

- panaikino 2013-05-30 Deklaracijos pagrindu VĮ ,,Registrų centro“ Utenos filialo atliktą ir nuo 2013-06-07 įregistruoto S. D. priklausančio turto: ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją;

- įpareigojo atsakovą S. D. per 4 mėnesius (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) Zarasų rajono savivaldybės lėšomis (45 proc.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsau­gos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis (35 proc.), VĮ ,,Registrų centro“ (20 proc.) lėšomis nugriauti ūkinį pastatą (uni­kalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). S. D. per šį terminą to nepadarius, leido tų pačių institucijų lėšų sąskaita ir proporcijomis tai atlikti Valstybinei teritorijų plana­vimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos;

- atsakovo S. D. patikslintą priešieškinį paliko nenagrinėtu;

- netenkino atsakovo S. D. prašymo dėl ieškinio senaties taikymo;

- priteisė iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos po 125 Eur žyminio mokesčio ir po 43,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtais administracinius aktus

5.       Teismas nagrinėjamoje byloje ginčijamus sprendimus ir aktus bei atsakovo pastato teisinę registraciją pripažino negaliojančiais ir panaikino padaręs išvadą, kad priimant ginčijamus sprendimus ir aktus buvo vadovautasi Statybos privačiame žemėje reglamento 2 punktu (jis leido statyti naujus gyvenamuosius namus ir ūkio pastatus miško žemėje bei išduoti leidimus statyti gyvenamuosius namus ir ūkio pastatus buvusiose sodybvietėse, esančiose miško žemėje), kurį Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarimu byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 pripažino prieštaraujančiu Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 daliai (2001-04-10 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Žemės įstatymo (2004-01-27 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

6.       Teismas, atlikęs Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo analizę, padarė išvadą, kad priimant ginčijamus sprendimus ir aktus buvo privaloma vadovautis specialiu, specifinėje aplinkoje vykdomas statybas reglamentuojančiu Miškų įstatymu, taip pat buvo galima vadovautis Žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas). Tuo tarpu suinteresuotos institucijos, spręsdamos dėl statybos leidimų išdavimo S. D., organizuodamos ir kontroliuodamos statybas miško žemėje neivadovavo Miškų įstatymu, kuris nenumatė galimybės miško žemėje statyti gyvenamųjų namų ir kitų pastatų, pažeidė teisės aktų hierarchiją, nes nepagrįstai vadovavosi mažesnės teisinės galios aktu, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kad miškų žemė pagal savo paskirtį negali būti urbanizuojama (LVAT 2008-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1721/2008; 2010-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-714/2010 ir kt.).

7.       Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui S. D. buvo išduotas leidimas statyti ūkinį pastatą, tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta duomenų patvirtinančių, jog atsakovui priklausančiame žemės sklype yra buvęs gyvenamasis namas. Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, ūkio pastatai gali būti atkuriami buvusiose sodybose tik kartu esant patikimų įrodymų, kad tame pačiame žemės sklype yra buvęs gyvenamasis namas. Priimant sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo atsakovui Zarasų rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija į tai dėmesio nekreipė.

Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo 

8.       Teismas, įvertinęs patikslinto ieškinio, atsiliepimų, proceso dalyvių paaiškinimus, liudytojų parodymus, visumą byloje nustatytų aplinkybių, padarė išvadą, kad už neteisėtos statybos padarinių šalinimą yra atsakingos Zarasų rajono savivaldybės administracija, Aplinkos apsaugos departamentas ir VĮ ,,Registrų centras“, nes šios institucijos savo veiksmais sudarė sąlygas neteisėtai statybai.

9.       Padarė išvadą, kad Zarasų rajono savivaldybės administracija yra atsakinga už neteisėtos statybos padarinių šalinimą, todėl ji pati, jos nuolatinė statybos komisija, administracijos direktorius priimdami sprendimus dėl statybos leidimo išdavimo atsakovui S. D. nesivadovavo Miškų įstatymu, Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimu byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 ir tokiu būdu sudarė pagrindą ir sąlygas neteisėtai statybai.

10.       Nusprendė, kad Aplinkos apsaugos departamentas yra atsakingas už neteisėtos statybos padarinių šalinimą, nes Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybų komisijos 2006-11-24 posėdyje dalyvavo ir jo atstovas, kuris turėjo užtikrinti, jog priimant sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo atsakovui S. D. būtų laikomasi Miškų įstatymo ir Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo reikalavimų ir išaiškinimų.

11.       Teismas už neteisėtos statybos padarinių šalinimą atsakinga pripažino ir VĮ ,,Registrų centrą“, nes LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimu byloje Tumeliai prieš Lietuvos Respubliką, peticijos Nr. 25545/14, išaiškino, kad VĮ ,,Registrų centras“, atlikdama statinių teisinę registraciją, privalėjo užtikrinti, jog būtų registruojami tik teisėtai pastatyti statiniai, o ji, atlikdama S. D. priklausančio ūkinio pastato teisinę registraciją, apsiribojo tik paviršutiniškai formaliais, techninio pobūdžio veiksmais, nevertino atsakovo 2013-05-30 pateiktos Deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumo. 

Dėl atsakovo S. D. veiksmų neteisėtumo ir atsakomybės

12.       Teismas ieškovo nurodytą atsakovo S. D. neteisėtą veikimą, pasireiškusį kreipimusi į Zarasų rajono savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo, nagrinėjamoje byloje laikė nepagrįstu ir vertino, kad jis nėra atsakingas dėl neteisėtos statybos. Pažymėjo, kad atsakovas siekdamas gauti statybos leidimą veikė pagal tuo metu galiojusias procedūrines taisykles, kreipėsi į tas institucijas ir pareigūnus, kurie sprendė klausimus, susijusius su statybos leidimų išdavimu. 

13.       Atsakomybės dėl neteisėtos statybos padarinių paskirstymas

14.       Nagrinėjamoje byloje pripažinęs, kad sąlygas neteisėtos statybos leidimo išdavimui sudarė Zarasų rajono savivaldybės, Aplinkos apsau­gos departamento ir VĮ ,,Registrų centras“ veiksmai, teismas konstatavo, kad pagrindinė neteisėto statybos padarinių šalinimo našta turi tekti Zarasų rajono savivaldybei ir Aplinkos apsau­gos departamentui. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad tiek Zarasų rajono savivaldybė, tiek ir Aplinkos apsaugos departamentas yra kompetetingos valstybės institucijos, turinčios teisininkus ir kitus specialistus, kurie privalo užtikrinti priimamų sprendimų teisėtumą. Teismas konstatavo, kad šios institucijos nerūpestingai ir aplaidžiai vykdydamos savo funkcijas sudarė sąlygas neteisėtai statybai, todėl jos yra atsakingos už neteisėtos statybos padarinių šalinimą pagrindine dalimi: Zarasų rajono savivaldybė (45 proc.), Aplinkos apsau­gos departamentas (35 proc.). Teismo vertinimu, atsakovo VĮ ,,Registrų centro“ atsakomybė yra mažesnė ir sudaro 20 proc., nes jai pavestą registruojamų pastatų teisėtumo kontrolę ji vykdė aplaidžiai ir paviršutiniškai.

Dėl atsakovo S. D. priešieškinio reikalavimo

 

15.       Teismas atsakovo pareikštą priešieškinį paliko nenagrinėtu, nes bylos nagrinėjimo metu  esant nenugriautam ūkiniam pastatui nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio žalingas pasekmes patirs atsakovas. Teismas pažymėjo, kad tik nugriovus atsakovui priklausantį pastatą bus galima nustatyti kokio dydžio turtinė žala padaryta ir tik tada atsakovas galės pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

16.       Pažymėjo, kad ūkinio pastato turto vertinimo ataskaita negali būti pakankamu įrodymu dėl galimai būsiančios turtinės žalos dydžio, kurią patirs atsakovas, nes pagal LVAT praktiką patirtas žalos dydis yra apskaičiuojamas ir vertinamas neatsižvelgiant į prarasto turto vertę, bet atsižvelgiant į realias, konkrečias ir aiškias pareiškėjo išlaidas, susijusias su neteisėtų valdžios institucijų veiksmais. Turto vertė yra nuolat kintantis rodiklis, kuris negali būti objektyviai vertinamas kaip žalos išraiška (LVAT 2011-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

Dėl ieškinio senaties taikymo

17.       Teismas nusprendė, kad, nors atsakovas S. D. prašė administracinio akto panaikinimui taikyti 30 dienų, kitiems reikalavimams - bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, šioje byloje turi būti taikomas bendrasis 10 metų senaties terminas (LVAT 2010-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-352/2010) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pradžią teismas skaičiavo nuo 2013-06-07, nes tada atsakovas VĮ „Registrų centrui“ pateikė 2013-05-30 Deklaraciją apie ūkio pastato statybos užbaigtumą, taip išviešindamas ūkinio pastato statybos faktą. Kadangi ieškinys teismui buvo pateiktas 2017-11-28, teismas konstatavo, jog ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nebuvo praleistas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Atsakovės VĮ ,,Registrų centras“ apeliacinis skundas

18.       Atsakovė VĮ ,,Registrų centras“ pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-29 sprendimo dalį dėl pastato, uni­kalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimo išlaidų VĮ ,,Registrų centras“ lėšomis (20 proc.) ir šią ieškinio dalį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

18.1.                      Teismo išvada, kad atsakovė VĮ ,,Registrų centras“ atlikdama pastato registraciją turėjo pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, reglamentuojančių pastatų statybą miško žemėje, neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir šiuo klausimu suformuotos praktikos.

18.2.                      Teismas nenustatė VĮ ,,Registrų centras“ atliktų pastato teisinės registracijos veiksmų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, todėl neaišku kokiu būdu ji prisidėjo prie pastato neteisėtos statybos, kai tik įstatymų nustatyta tvarka ir nustatytų dokumentų (2013-05-07 parengtos kadastrinių matavimų bylos, 2013-05-30 Deklaracijos apie statybos užbaigimą) pagrindu 2013-06-07 tik paviešino pastato duomenis ir atsakovo S. D. nuosavybės teisę į jį Nekilnojamojo turto registre.

18.3.                      Atsakovė nurodo, kad LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra paviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (LVAT 2023-11-15 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1318-662/2023, 28 punktas ir jame nurodyta LVAT praktika). Tuo tarpu LAT yra išaiškinęs, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (LAT 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009).

18.4.                      Atsakovės teigimu, nei Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymas (toliau – ir Registrų įstatymas), nei Nekilnojamojo turto registro bei kadastro nuostatai nesuteikė jai pareigos nagrinėjamoje byloje užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, reglamentuojančių pastatų statybą miško žemėje, reikalavimų. Pažymėjo, kad LVAT 2023-04-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-92-520/2023 yra išaiškinęs, kad VĮ ,,Registrų centro“ veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ ,,Registrų centras“ laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą (inter alia) VĮ ,,Registrų centrą“ įpareigoja veikti tik įstatymo jai suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). LVAT savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas.

18.5.                      Mano, kad rėmėsi tik LAT 2018-10-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018 esančiais bendro pobūdžio išaiškinimais, paremtais EŽTT išaiškinimais kitose bylose, tačiau neatsižvelgė į vėlesnę iš esmės labai panašiomis faktinėmis aplinkybėmis LAT suformuotą atsakomybės už neteisėtos statybos padarinių paskirstymo praktiką, laikytiną precedentu šioje nagrinėjamoje byloje. Nurodo, kad LAT 2021-08-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, kuomet taip pat neleistinoje statyti teritorijoje – geomorfologiniame draustinyje neteisėtai buvo leista statyti ūkininko sodybą ir šį nekilnojamojo turto objektą teisės aktų nustatyta tvarka įregistravus Nekilnojamojo turto registre Statybos inspekcijos patvirtintos pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu, buvo konstatuota tik su statybos leidimo išdavimu susijusių institucijų atsakomybė.

18.6.                      Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo 2023-12-29 sprendime nurodyta LAT statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo naštos paskirstymo praktika patvirtinta naujausioje LAT 2024-01-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-701/2024, kurioje pažymėta, kad panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (LAT 2018-06-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, 34 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pareiga kompensuoti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį kyla kompetentingoms institucijoms, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčioms tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją. Ši pareiga yra apibrėžta specialiu įstatymu ir ji nukreipta į tą patį neteisėtos statybos padarinių šalinimo tikslo pasiekimą – atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Šios pareigos našta, tenkanti konkrečiam leidimą išdavusiam ar jam pritarusiam subjektui, gali skirtis priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių to subjekto kaltės laipsnį, t. y. jo veiksmų įtakos mastą išduodant statybos leidimą (LAT 2020-12-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, 51 punktas)

18.7.                      Taigi, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2023-12-29 sprendimą, neteisingai įvertino jos kompetenciją, neteisingai taikė LAT praktiką, reglamentuojančią statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo naštos paskirstymą ir LVAT praktiką, reglamentuojančią VĮ ,,Registrų centro“, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetenciją, nesivadovavo jokiais teisės aktais, reglamentuojančiais nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registravimą, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės VĮ ,,Registrų centro“ priteistas pastato nugriovimo išlaidų atlyginimas, nepagrįstai ir neteisėtai perkelia VĮ ,,Registrų centrui“ dalį atsakomybės už neteisėtai 2006-12-21 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) išdavusios institucijos ir jo išdavimui pritarusios institucijos veiksmus.

Atsakovo S. D. apeliacinis skundas

19.       Atsakovas S. D. pateiktu apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-29 sprendimo dalį, kuria patikslintas priešieškinys paliktas nenagrinėtu, patikslintą priešieškinį tenkinti ir iš teismo nustatytų kaltų asmenų atsakovui priteisti 29 000 Eur turtinę žalą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

19.1.                      Teismo sprendime nėra nurodyta įstatymo norma, kuria remdamasis teismas priėmė sprendimą palikti nenagrinėtu patikslintą priešieškinį, o sprendimo argumentacija neatitinka nė vieno CPK 296 straipsnio 1 dalies pagrindo, kuriuo remiantis priešieškinį buvo galima palikti nenagrinėtu.

19.2.                      Nurodo, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, bet esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Kadangi teismas nustatė, kad sąlygas neteisėto statybos leidimo išdavimui sudarė Zarasų rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija, Aplinkos apsaugos departamentas ir VĮ ,,Registrų centras“ ir padarė išvadą, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami Zarasų rajono savivaldybės lėšomis (45 proc.), Aplinkos apsaugos departamento lėšomis (35 proc.), VĮ ,,Registrų centro“, buvo įrodyta, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatyta pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai.

19.3.                      Vertina, kad nagrinėjamoje byloje yra ir antroji civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nes dėl nurodytų asmenų neteisėtų veiksmų atsakovas patyrė/patirs turtinius praradimus – neteks nekilnojamojo turto.

19.4.                      Trečioji civilinės atsakomybės sąlyga (turtinė žala) turėjo būti nustatyta pagal Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kuriuose nurodyta, jog ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 29 000 Eur.

Ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros atsiliepimai į apeliacinius skundus 

20.       Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateiktu atsiliepimu atsakovės VĮ ,,Regisrų centras“ apeliacinį skundą prašo atmesti.

21.       Vertina, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai visapusiškai ir objektyviai ištyrė civilinėje byloje esančius įrodymus, išsamiai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai išsprendė neteisėto statybos leidimo pagrindu atsiradusių padarinių šalinimo klausimą, t. y. išanalizavo kaltų asmenų atsakomybės laipsnį ir argumentuotai išsprendė dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo tarp atsakovų, įskaitant ir VĮ ,,Registrų centrą, tinkamai taikė LAT praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

22.       Ieškovas pateiktu atsiliepimu atsiliepimu atsakovo S. D. apeliacinį skundą prašo atmesti.

23.       Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu jis nesutiko su atsakovo S. D. patikslintame priešieškinyje nurodytu turtinės žalos dydžiu, nes jis neatitiko realios rinkos vertės ir atkreipė dėmesį į Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri surašyta 2023-06-02, netikslumus: neteisingai pritaikius NTK 2023-2.7.4 (kainynas ir lentelės) 1 kub. m. statybos kainą, neteisingai nurodytus kitus ūkinio pastato duomenis: faktinis amžius, 9 m. (turi būti 10), todėl ir fizinio nuvertėjimo procentas turėtų būti 20%, o ne 18%. Ieškovo nuomone, nustatant ginčo ūkinio pastato rinkos vertę turto vertintojui nepasirinkus ir netaikius lyginamojo metodo (vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu), jam neatlikus sąlyginai panašaus turto pasiūlos analizės, turto vertinimas atliktas neišsamiai, neteisingai nustatyta 29 000 Eur rinkos vertė neatitinka šio pastato (esant nustatytiems ir užfiksuotiems pastato dalių susidėvėjimams) realios rinkos vertės.

Atsakovės VĮ ,,Registrų centras“ atsiliepimas į atsakovo S. D. apeliacinį skundą

24.       Atsakovė VĮ ,,Registrų centras“ pateiktu atsiliepimu į atsakovo S. D. apeliacinį skundą nurodo, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsakovo priešieškinis paliktas nenagrinėtu, turėtų būti panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui arba patikslinto priešieškinio tenkinimo klausimas išsprendžiamas iš esmės – žalos atlyginimas iš atsakovės VĮ ,,Registrų centro“ turi būti nepriteistas.

25.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, kad esant nenugriautam pastatui nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio žalingas pasekmes patirs atsakovas, kad vien pateikta ūkio pastato turto vertinimo ataskaita negali būti pakankamu įrodymu dėl galimai būsiančios turtinės žalos dydžio, kurią patirs atsakovas, prieštarauja LAT 2018-10-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018 pateiktiems išaiškinimams.

26.       Atsakovė pažymėjo, kad šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad statytojo įpareigojimas dėl lėšų, panaudotų neteisėtoms statyboms nugriauti, išsiieškojimo, taip pat ir dėl žalos atlyginimo už statinių nugriovimą kreiptis į teismą ir pradėti kitą teismo procesą, patiriant dar daugiau laiko ir kitokių išlaidų, neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, be to, valstybės institucijoms tenkanti dėl padarytos klaidos našta būtų perkeliama būtent galimai nesusijusiems su neteisėtu statybos leidimo išdavimu asmenims.

27.       Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų iš esmės nagrinėti atsakovo S. D. reikalavimą dėl 2 9000 Eur žalos atlyginimo, prašė šios žalos iš jos nepriteisti vadovaujantis jos pateiktame apeliaciniame skunde pateiktais argumentais dėl jos kaltės nebuvimo išduodant neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą.

Statybų inspekcijos atsiliepimas į atsakovo S. D. apeliacinį skundą 

28.       Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepimu atsakovo S. D. apeliacinį skundą prašo atmesti.

29.       Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamoje byloje žalos dydis yra aiškus, nes atsakovas nepateikė turtinę žalą patvirtinančių dokumentų (statybinių medžiagų įsigijimo kvitų ir panašiai). Tuo tarpu atsakovo byloje pateikta Nekilnojamo turto vertinimo ataskaita negali būti laikoma tinkamu įrodymu įrodinėjant patirtą turtinę žalą, nes atsakovas negali disponuoti neteisėto leidimo pagrindu pastatyti statiniu ir gauti pajamų už jį (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Statybų inspekcija atkreipė dėmesį ir į tai, kad vertinant atsakovo patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti į tai, kad statybinės medžiagos, likusios nugriovus ginčo statinius, yra statytojo nuosavybė, todėl jų suma turėtų būti išskaičiuojama iš nurodytos ir prašomos priteisti žalos dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

30.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių bei kitų proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame(iuose) skunde(uose) nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo(ų) ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio(ių) skundo(ų) ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

31.       Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

32.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-29 sprendimo dalys,

 kuriomis iš dalies patenkinus Panevėžio prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro patikslintą ieškinį: 1) atsakovas S. D. įpareigotas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Zarasų rajono savivaldybės lėšomis (45 proc.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsau­gos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis (35 proc.), VĮ ,,Registrų centro“ (20 proc.) lėšomis nugriauti ūkinį pastatą (uni­kalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); 2) atsakovo S. D. patikslintas priešieškinis atsakovams Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui, VĮ ,,Registrų centrui“ dėl 29 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtu; 3) tarp šalių paskirstytos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos.

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pateiktais apeliaciniais skundais nėra skundžiamos Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-29 sprendimo dalys, kuriomis teismas, iš dalies tenkindamas Panevėžio prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro patikslintą ieškinį: 1) pripažino negaliojančiu Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybų komisijos 2006-11-24 protokolą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažino negaliojančiu Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. U. 2006-12-21 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu statytojui S. D. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikino atsakovui S. D. VĮ ,,Registrų centro“ Utenos filialui pateiktą 2013-05-30  Deklaraciją apie statybos užbaigimą ir Deklaracijos pagrindu VĮ ,,Registrų centro“ Utenos filialo atliktą ir nuo 2013-06-07 įregistruotą S. D. priklausančio turto: ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; 4) atsakovui nustatytu terminu nenugriovus ūkinio pastato ir nesutvarkius statybvietės, leido institucijų lėšų sąskaita ir proporcijomis tai atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; 5) netenkino atsakovo S. D. prašymo dėl ieškinio senaties taikymo. Todėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys nagrinėjamoje byloje nėra laikomos apeliacijos objektu, todėl dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo, kiek tai nesusiję su apskųstomis teismo sprendimo dalimis, nepasisakoma.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės   

34.       Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad atsakovui S. D. nuosavybės teise priklauso 2,48 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2006-11-24 kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės administraciją su prašymu jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype išduoti statybos leidimą ūkinio pastato atstatymui (nurodydamas statybos rūšį – atstatymas (nauja statyba). Zarasų rajono savivaldybės administracija 2006-11-24 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) suderino 2006 m. (duomenys neskelbtini) parengtą projektą (kaip atitinkantį statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus) bei rekomendavo išduoti statybos leidimą ūkiniam pastatui žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) statyti. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius R. U. 2006-12-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui S. D. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtame dokumente nurodyta, kad statybos objektas yra ūkinis pastatas. Nekilnojamojo turto registre nuo 2013-06-07 yra įregistruotas S. D. priklausantis turtas: ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindu nurodyta 2013-05-30 Deklaracija apie statybos užbaigimą.

35.       Bylos duomenys rodo, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2017-08-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl patikrinimo atlikimo“ kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir Departamentas) prašant atlikti patikrinimą dėl S. D. priklausančiame 2,48 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybos teisėtumo ir jo statybą leidžiančiu dokumentų teisėtumo.

36.       Departamentas 2017-10-25 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog 2017-10-25 patikrinęs statybą leidžiančio dokumento (2006-12-21 išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo teisėtumą (patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai, pažeidžiant tuo metu galiojusių Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Departamentas konstatavo, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą.

37.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas panaikinti atsakovui S. D. išduotą neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą ir visus su juo susijusius administracinius aktus, įpareigojant atsakovą nugriauti neteisėtai pastatytą ūkinį pastatą bei visų neteisėtą statybą lėmusių institucijų ir atsakovo lėšomis sutvarkyti statybvietę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). 

38.       Patikslinto ieškinio reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad atsakovui S. D. išduotas statybos leidimas jam nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklype statyti ūkinės paskirties pastatą buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punktu, kurį Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarimu bylos Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 pripažino prieštaraujančiu Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 daliai (2001-04-10 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)  Žemės įstatymo (2004-01-27 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

39.       Tuo tarpu atsakovas S. D. byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė, jei teismas tenkintų ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovas būtų įpareigotas nugriauti ūkinį pastatą, priteisti atsakovui iš teismo nustatytų kaltų asmenų 29 000 Eur turtinę žalą.

40.       Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023-12-29 sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: panaikino atsakovui S. D. išduotą neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą ir visus su juo susijusius administracinius aktus, įpareigojo atsakovą per 4 mėnesius nugriauti neteisėtai pastatytą ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovui to per nustatytą terminą nepadarius, neteisėtai pastatytą ūkinį pastatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę leido Valstybinei teritorijų plana­vimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Teismas neteisėtai pastatyto ūkinio pastato griovimo ir statybvietės sutvarkymo įpareigojo atlikti Zarasų rajono savivaldybės (45 proc.), Aplinkos apsau­gos departamento (35 proc.) ir VĮ ,,Registrų centro“ (20 proc.) lėšomis. Atsakovo S. D. patikslintą priešieškinį teismas paliko nenagrinėtu.   

Dėl atsakovės VĮ ,,Registrų centro“ atsakomybės už neteisėtos statybos padarinių šalinimą

41.       Minėta, kad atsakovė VĮ ,,Registrų centras“ pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka skundžiamo  teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ši atsakovė prie neteisėtai pastatyto ūkinio pastato griovimo ir statybvietės tvarkymo išlaidų turi prisidėti savo lėšomis (20 proc.).

42.       Lietuvos Respublikos statybų įstatymo (toliau – ir Statybų įstatymas) 33 straipsnis reglamentuoja statybų pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarką. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktus, statybų pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai yra šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis.

43.       Statybų įstatymų 27 straipsnio 24 dalis numato, kad bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Pagal Statybų įstatymų 27 straipsnio 26 dalį – už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

44.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nustatęs pagrindą taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemones, turėtų išsiaiškinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą (LAT 2018-05-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 86 punktas).

45.       Byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (LAT 2018-06-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, 34 punktas; 2018-07-05 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2018, 45 punktas).

46.       Bylose už statybos priežiūrą, statybą leidžiančio dokumento atitikimą teisės aktų reikalavimams ir statybos leidimo teisėtumą yra atsakingos ir atsakovais yra valdžios institucijos, pagal įstatymą turinčios įgaliojimus tiek pritarti statybą leidžiančio dokumento išdavimui, tiek vykdančios tokio dokumento išdavimą (LVAT 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; 2019-05-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1387-624/2019; LAT 2020-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-1075/2020).

47.       CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, yra tada, kai nustatoma, kad valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba jas vykdė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

48.       Taigi remdamasis nutarties 42-47 punktuose aptartu teisiniu reguliavimu, teismų praktika bylose dėl statybą leidžiančio dokumento atitikimo teisės aktų reikalavimams ir statybos leidimo teisėtumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo, kokie subjektai, kokia forma ir apimtimi turi prisidėti prie statybos miškų ūkio pagrindinės paskirties žemės sklype draudimo pažeidimo, pagrįstai nustatinėjo atsakovų kaltės buvimui / nebuvimui reikšmingas aplinkybes ir vertino kuriems kaltiems asmenims proporcingai jų kaltei kyla pareiga kompensuoti asmeniui / institucijai nustatytos pareigos nugriauti neteisėtos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę šalinimo išlaidas.

49.       Atsakovė VĮ ,,Registrų centras“ pateiktu atsiliepimu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji atlikdama pastato registraciją turėjo pareigą užtikrinti, jog būtų laikomasi įstatymų, reglamentuojančių pastatų statybą miško žemėje, t. y. turėjo įvertinti jai pateiktos 2013-05-30 Deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumą, o, kadangi to neatliko – prisidėjo prie neteisėtos statybos ją įteisindama, todėl ji yra atsakinga už neteisėtos statybos padarinių pašalinimą (20 proc.).

50.       Atsakovė nurodo, kad toks pirmosios instancijos teismo atliktas jos veiksmų ir atsakomybės įvertinimas neatitinka nei LAT 2018-10-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018 esančių išaiškinimų, paremtų EŽTT išaiškinimais kitose bylose, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas savo išvadai pagrįsti, nei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nei LAT ir LVAT šiuo klausimu suformuotos praktikos. 

51.       Teisėjų kolegija vertindama, ar atsakovė VĮ ,,Registrų centras“ yra atsakinga už neteisėtos statybos padarinių šalinimą, visų pirma pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo (iki 2024-01-01 galiojusi redakcija) 8 straipsnio 2 dalimi, teritoriniai registratoriai tik tvarko Nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. VĮ ,,Registrų centro“ veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ ,,Registrų centras“ laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą (inter alia) (be kita ko) VĮ ,,Registrų centrą“ įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (lotynų kalba – intra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (lotynų kalba – ultra vires) yra negalimas

 (LVAT 2023-04-26 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-92-520/2023, 39 punktas).

52.       Pagal Registrų įstatymo 2 straipsnį nekilnojamojo turto registras buvo įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą tvarka buvo numatyta Registro įstatymo 23 straipsnyje, o atvejai, kada atsakovė VĮ ,,Registrų centras“ –  nekilnojamojo turto registro tvarkytoja turėjo teisę atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą – įstatymo 29 straipsnyje. Daiktinių teisių įregistravimą detalizavo Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 (galiojo iki 2014-05-01). Nekilnojamojo turto registro nuostatų 27 punkte buvo numatyta, kad nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, patikrinama, ar: registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, registruoti pateiktuose dokumentuose yra visi duomenys, numatyti Registro įstatymo 23 straipsnyje; nėra aplinkybių, numatytų Registro įstatymo 29 straipsnyje; prašyme nurodyti visi asmenys, susiję su registracija, jų identifikavimo duomenys, taip pat dalykas, kurį prašoma įregistruoti ar išregistruoti. Išnagrinėjus prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, gali būti priimamas vienas iš sprendimų, nurodytų Registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje – prašymą tenkinti, atmesti ar sprendimo priėmimą atidėti. Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą tvarką reglamentavo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 Nr. 534.

53.       Taigi, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, nei Registro įstatymas, nei Nekilnojamojo turto registro bei kadastro nuostatai nenustatė nekilnojamojo turto registratorei (tvarkytojai) VĮ ,,Registrų centras“ pareigos atlikti statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą prieš nustatant nekilnojamojo turto kadastro duomenis ar prieš priimant sprendimą dėl daiktinių teisių įregistravimo, taip pat nenumatė jos dalyvavimo nei pritariant statybos leidimo išdavimui, nei jo išdavimo procese. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi LVAT, kuris savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (LVAT 2023-11-15 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1318-662/2023, 28 punktas ir jame nurodyta LVAT praktika). LAT yra išaiškinęs, jog nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (LAT 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009). LAT taip pat yra konstatavęs, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė ar jos suvaržymai, gali būti vertinami kitaip negu buvo įvertinti registratoriaus padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamo turto registre tik juos nuginčijus įstatymo nustatyta tvarka (LAT 2015-25-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).

54.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje neteisėto statybos leidimo pagrindu įvykdytas pastato neteisėtas statinio pastatymas priežastiniu ryšiu nėra susijęs su atsakovės VĮ ,,Registrų centras“ atliktais veiksmais, nes ji statybos leidimo, kuris suteikė teisę statytojui S. D. vykdyti statybos darbus ir sąlygojo neteisėtos statybos pasekmes, išdavimo procedūrose jokia forma nedalyvavo ir pagal jai suteiktą kompetenciją negalėjo dalyvauti, nes statytojas į ją kreipėsi su 2013-05-30 Deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai pastatas jau buvo iš esmės (98 proc.) pastatytas. Taigi griautinas statinys (ūkinis pastatas) atsirado kaip neteisėto statybos leidimo išdavimui pritarusių ir statybos leidimą išdavusių institucijų (Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento) netinkamo veikimo pasekmė, kadangi būtent šios institucijos leido atsakovui (statytojui) statyti ūkinį pastatą pagrindinės miškų ūkio paskirties žemėje, o atsakovė VĮ ,,Registrų centras“ jos kompetencijai priskirtus veiksmus atliko jau tada, kai neteisėta statyba jau buvo iš esmės baigta. Kadangi priežastinis ryšys yra veiksmai (neveikimas), kurie nulemia nuostolių atsiradimą (CK 6.247 straipsnis), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei VĮ ,,Registrų centrui“ nekyla atsakomybė savo lėšomis šalinti neteisėtos statybos padarinius.

55.       Kaip matyti iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovė VĮ ,,Registrų centras“ yra atsakinga už neteisėtos statybos padarinių šalinimą, padarė atsižvelgdamas į LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018 esantį išaiškinimą, paremtą EŽTT sprendimu byloje Tumeliai prieš Lietuvos Respubliką, peticijos Nr. 25545/14, jog VĮ ,,Registrų centras“ atlikdamas statinių teisinę registraciją taip pat privalo užtikrinti, kad būtų registruojami teisėtai pastatyti statiniai. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, pažymėdama, kad LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018 pateiktas išaiškinimas šioje byloje buvo netinkamai interpretuotas.   

56.       Teisėjų kolegija pažymi, kad LAT 2018-10-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018 43 punkte yra išaiškina, kad ,,Tuo atveju, jei nebūtų konstatuota pareiškėjų kaltės, nustatytina valstybės institucijų kaltė ir jos laipsnis dėl statybos leidimui būtinų dokumentų ir statybos leidimo išdavimo, statinio įregistravimo, išduoto statybos leidimo nepanaikinimo ir jo neginčijimo. Dėl to byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius <....> Sprendžiant dėl institucijų kaltės ir atsakomybės į bylą kaip atsakovas įtrauktinas VĮ ,,Registrų centras“ įregistravęs statinius pagal pripažintą neteisėtu statybos leidimą (nutarties 43 punktas, EŽTT sprendimo 80 paragrafas), o šios nutarties 43 punkte yra nurodyta, kad ,,Nagrinėdami šią bylą nacionaliniai teismai neatsižvelgė į tai, kokio masto atsakomybė tenka pareiškėjams, palyginti su keliomis valstybės institucijoms, įskaitant VĮ ,,Registrų centrą“ įregistravusį 97 proc. baigtą statyti vasarnamį“ (sprendimo 79, 80 paragrafai).

57.       Taigi, kaip matyti iš aptartos LAT 2018-10-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018 turinio, šioje nutartyje kasacinis teismas tik nurodė, kad svarstant klausimą, kas yra atsakingas už neteisėtų statybos padarinių šalinimą, į bylos procesą, atsakove reikia patraukti ir VĮ ,,Registrų centrą“ (kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta), tačiau nutartyje nėra nurodyta, jog VĮ ,,Registrų centras“ prie bet kokių konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visada bus atsakinga už neteisėtus statybos padarinius, nes statybos padarinių šalinimo našta tarp statytojo ir valstybės institucijų turi būti paskirstoma atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir konkrečios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) bei kaltę.

58.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas atsakovės VĮ ,,Registrų centro“ neteisėtais veiksmais, lėmusiais jai tenkančią statybos padarinių šalinimo naštos dalį (20 proc.), laikė tai, kad ji neteisėtai atliko ūkinio pastato teisinę registraciją pagal atsakovo pateiktą statybos, kuri atlikta neteisėto statybos leidimo pagrindu, užbaigimo deklaraciją, apsiribojo tik paviršutiniškai formaliais, techninio pobūdžio veiksmais, veikė aplaidžiai, nevertino atsakovo pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumo ir nevykdė pareigos užtikrinti, kad būtų registruojami tik teisėtai pastatyti pastatai.

59.       Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas apie atsakovės VĮ ,,Registrų centras“ atliktus neteisėtus veiksmus, visų pirma pažymi, kad, kaip nurodyta šios nutarties 52-53 punktuose, pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką atsakovei VĮ ,,Registrų centrui“ nėra nustatyta pareiga vertinti jai pateiktų dokumentų apie siekiamą įregistruoti nekilnojamąjį turtą teisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė VĮ ,,Registrų centras“ nevertino jai pateiktos Deklaracijos apie statybos užbaigimą, teisėtumo, yra nepagrįsta. Jau minėta, kad pagal atsakovės VĮ ,,Registrų centras“ veiklą reglamentuojančius teisės aktus nagrinėjamu atveju ši atsakovė neturėjo teisės atsisakyti į Nekilnojamojo turto registrą įregistruoti atsakovo ūkinio pastato, nes, kaip pagrįstai nurodyta jos apeliaciame skunde, atsakovo pateikti dokumentai (2013-05-07 parengta kadastrinių matavimų byla ir 2013-05-30 Deklaracija apie statybos užbaigimą) jų pateikimo VĮ ,,Registrų centrui“ metu buvo galiojantys, nenuginčyti, atsakovas deklaravo, kad jie teisingi. Be to, pirmosios intancijos teismas sprendime nepasisakė kokiuose teisės aktuose jai pagal kompetenciją nustatytų pareigų atsakovė VĮ ,,Registrų centras“ neatliko ir / ar kodėl šias pareigas ji atliko netinkamai, taip pat neatskleidė, kokie konkrečiai atsakovės veiksmai (neveikimas) vertinami kaip paviršutiniški, formalūs, techninio pobūdžio ir aplaidūs, t. y. pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė šių atsakovės VĮ ,,Registro centro“ atliktų veiksmų turinio.

60.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę VĮ ,,Registrų centrą“ atlyginti dalį (20 proc.) neteisėtos statybos nugriovimo išlaidų, nes, minėta, ši atsakovė neturėjo kompetencijos ir įgaliojimų vertinti jai pateiktų dokumentų teisėtumo neteisėtai išduoto statybos leidimo padarinių kontekste, kontroliuoti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą kitose institucijoje, nedalyvavo statybą leidžiančių dokumentų išdavime, nedalyvavo statybos procese ir neturėjo įgaliojimų tikrinti ir kontroliuoti, ar statomas ūkinis pastatas nėra statomas miškų ūkio paskirties žemės sklype.

61.       Konstatavęs, kad atsakovė VĮ ,,Registrų centras“ niekaip neprisidėjo prie neteisėtos statybos, apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę VĮ ,,Registrų centrą“ atlyginti dalį (20 proc.) neteisėtos statybos nugriovimo išlaidų, šioje dalyje atmetant ieškovo patikslintą ieškinio reikalavimą neteisėtų statybos padarinių šalinimo išlaidų dalį priteisti ir iš atsakovės VĮ ,,Registrų centras“ ir  20 proc. išlaidų dalį lygiomis dalimis (po 10 proc.) paskirstant tarp atsakovų Zarasų rajono savivaldybės ir Aplinkos apsaugos departamento. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nugriauti ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę savo lėšomis turi Zarasų rajono savivaldybė (55 proc.) ir Aplinkos apsaugos departamentas (45 proc).

Dėl atsakovo S. D. pareikšto patikslinto priešieškinio palikimo nenagrinėtu

62.       Atsakovas S. D. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas paliko nenagrinėtu priešieškinį, kuriuo jis prašė, jei ieškinys bus patenkintas, iš teismo pripažintų atsakingais dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo asmenų priteisti 29 000 Eur turtinę žalą, kuria patirs, nes įpareigojus nugriauti statinį neteks nuosavybės teise priklausančio turto.

63.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sptrendimu priešieškinį paliko nenagrinėtu, nes: ūkinio pastato turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė negali būti vertinama kaip žalos išraiška, o įrodymai apie realias, konkrečias ir aiškias atsakovo išlaidas nepateikti, dėl to neįrodytas žalos dydis; nors vykdant neteisėtų statybos padarinių šalinimą atsakovas patirs žalos, bet kokio dydžio ji bus galima nustatyti tik nugriovus ūkio pastatą ir tik tada atsakovas galės pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šioms pirmosios instancijos teismo išvadomis nepritaria.

64.       Kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė nei vieno CPK 296 straipsnio 1 dalies 1-13 punktuose nurodyto teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis priėmė procesinį sprendimą priešieškinį palikti nenagrinėtu. Pažymėtina, kad sprendime nenurodytas ir faktinis pagrindas, kuris atitiktų kurį nors CPK 296 straipsnio 1 dalyje numatytą priešieškinio palikimo nenagrinėtu teisinį pagrindą.

65.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas priešieškinį palikti nenagrinėtą neatitinka aktualios teismų praktikos, kurioje konstatuota, kad statytojo įpareigojimas dėl lėšų, panaudotų neteisėtoms statyboms nugriauti, išieškojimo ir dėl žalos atlyginimo už statinių nugriovimą kreiptis į teismą ir pradėti kitą teismo procesą, patiriant dar daugiau laiko ir kitokių išlaidų, neatitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šie klausimai esant galimybei turėtų būti sprendžiamas toje pačioje byloje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo (LAT 2018-10-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-684/2018, 46 punktas).

66.       Iš priešieškinio turinio teisėjų kolegija nustatė, kad šioje byloje atsakovas neteikė įrodymų apie galimą griovimo išlaidų dydį ir reikalavimo atlyginti būsimas griovimo išlaidas, kaip sudėtinę prašomų priteisti nuostolių dalį, nepareiškė. Todėl ir pirmosiosios instancijos teismo išvada palikti priešieškinį nenagrinėtu tuo pagrindu, kad dėl neteisėtų statybos padarinių šalinimo patirtos žalos dydį bus galima nustatyti tik po pastato nugriovimo ir tada atsakovas galės pareikšti ieškinį, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes peržengia byloje pareikštų reikalavimų ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis).  Įvykdęs teismo sprendimą ir pateikęs įrodymus, atsakovas įgys teisę iš teismo pripažintų atsakingais už žalą atsakovų reikalauti atlyginti atitinkamą pagal jų kaltės laipsnį teismo nustatytą procentą patirtų neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų, kurias, jei nurodytos institucijos jų gera valia neatlygins, jis įgis teisę prisiteisti pareikšdamas reikalavimą teisme.

67.        Kitas pagrindas, dėl kurio pirmosios instancijos teismas nusprendė priešieškinį palikti nenagrinėtą, buvo tas, kad atsakovas neįrodė žalos, kuria jis patirs nugriovęs statinį ir netekęs nuosavybės teise priklausančio turto, dydžio.

68.       Atsakovo priešieškinis pareikštas CK 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu, kurioje numatyta, kad  žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kuriai nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis).

69.       Bylos duomenys rodo, kad atsakovas priešieškiniu minėtu teisiniu pagrindu prašė priteisti iš atsakingų atsakovų būsimus 29 000 Eur nuostolius, kuriuos patirs nugriovus neteisėtai pastatytą ūkinį pastatą. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka asmeniui, kuris prašo tą žalą priteisti, t. y. atsakovui, jis taip pat privalėjo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis).

70.       Minėta, kad teismas priešieškinį paliko nenagrinėtą iš esmės dėl to, kad neįrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų - žalos (nuostolių) dydis. Tačiau, jeigu teismas sprendė, kad neįrodyta viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei taikyti, tai turėjo priimti procesinį sprendimą priešieškinį atmesti, o ne jį palikti nenagrinėtą.

71.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

72.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos apsaugos departamentas, nerūpestingai ir aplaidžiai vykdydami savo funkcijas (pažeisdami teisės aktų reikalavimus pritarė statytojo pateiktam statinio projektui, neteisėtai išdavė leidimą statyti ūkinį pastatą miškų ūkio paskirties žemės sklype) sudarė sąlygas neteisėtai statybai, todėl būtent šios institucijos yra atsakingos už neteisėtos statybos padarinių šalinimą. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti šių valdžios institucijų atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kuri yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų CK 6.271 straipsnio prasme.

73.       CK 6.247 nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. LAT yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (LAT 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-465/2008).

74.       Iš  skundžiamo teismo sprendimo duomenų matyti, kad teismas byloje nustatė, jog atsakovai  Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos apsaugos departamentas atliko neteisėtus veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovui padaryta turtine žala, nes, jei nebūtų patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas, nebūtų rekomenduota išduoti statybos leidimą pagal parengtą projektą, kuriame statinio statyba buvo suprojektuota miško žemėje, nebūtų priimtas įsakymas išduoti statybos leidimą ir jis būtų buvęs neišduotas, nebūtų buvusi pradėta ir įvykdyta ginčo pastato neteisėta statyba miško žemėje, nebūtų būtinumo griauti jau pastatytą statinį.

75.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe. LAT yra išaiškinęs, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (LAT 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

76.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdant neteisėtos statybos padarinių šalinimą atsakovas neišvengiamai patirs žalingas pasekmes ir turtinę žalą, vadinasi, sprendė, kad reali žalos atsiradimo tikimybė egzistuoja. Kadangi byloje buvo nustatyti atsakovų Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp šių institucijų atliktų neteisėtų veiksmų ir žalos (71-76 nutarties punktai), teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo vien dėl to priešieškinį palikti nenagrinėtą, nes CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad, jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

77.       Bylos duomenys rodo, kad atsakovas prašomos priteisti turtinės žalos dydį įrodinėjo UAB ,,Verslavita“ atliktos Nekilnojamo turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kuriuose nurodyta, kad ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 29 000 Eur, o pirmosios instancijos teismas šų įrodymą vertino nepakankamu prašomos priteisti turtinės žalos dydžiui nustatyti. Šiai išvadai galima pritarti, nes byloje nustatyta, kad atsakovui priklausantis ūkinis pastatas yra pastatytas neteisėtai, todėl neturi rinkos vertės kaip nekilnojamojo turto objektas, atsakovas negalėtų jo parduoti rinkoje, nes CK 4.103 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (jį parduoti, padovanoti, išnuomoti ar panašiai) yra draudžiama.  

78.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje žala bylose dėl neteisėto leidimo pagrindu pastatyto statinio nugriovimo dažniausiai pripažįstamos išlaidos, patirtos statybai, jei tik tokio atlyginimo nėra pagrindo pripažinti aiškiai neteisingu. Pagal CK 6.249 straipsnio nuostatas, šiuo atveju atsakovo turtinis praradimas (nuostoliai) būtų sunaikinant jo pastatytą statinį. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad nukentėjusiajam asmeniui pažeistos turtinės teisės turi būti atkurtos tokiu būdu, kad būtų tokia padėtis, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų atlikimo. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jei įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Todėl nustatant atlygintinos žalos dydį, be kitų aplinkybių, būtina vertinti, ar buvusią iki neteisėtų veiksmų atlikimo padėtį ir visišką nuostolių atlyginimą užtikrins nuostolių atlyginimas, nustatytas pagal statybos metu turėtas išlaidas ar statybos metu galiojusias kainas ir ar nėra pagrindo dėl infliacijos pakilusių prekių, paslaugų kainų, pinigų perkamosios galios pasikeitimo lyginant juos su  buvusiais statinio statybos metu.

79.       Minėta, kad pareiga įrodyti žalos dydį tenka atsakovui. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviai atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad pateikta vertinimo ataskaita nebūtinai bus tinkamas įrodymas žalai nustatyti, nurodė tuo klausimu formuojamą teismų praktiką, o teismas taip pat šiuo aspektu buvo pasiūlęs atsakovui patikslinti įrodinėjimo pareigą, tačiau atsakovas neteikė įrodymų apie išlaidas statybai, aiškino kad neprisimena, kiek kainavo statybos (2022-08-10 teismo posėdis). Pažymėtina, kad, nors CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, tačiau tokią pareigą teismas gali įvykdyti tik jei byloje tai įrodinėjanti šalis to prašo ir pateikia tam tikrus įrodymus apie žalos dydį (nuostolius).

80.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje buvo ir yra galimybė pateikti įrodymus apie atsakovo patirtas išlaidas ūkio pastato statybos procese, nes, nors atsakovas įstatymų nėra įpareigotas išsaugoti apskaitos dokumentų, o ūkio pastatas pastatytas ūkio būdu, tačiau byloje yra projektinė dokumentacija, kurioje išvardinti reikalingi atlikti pastato statybos darbai, jiems atlikti reikalingos statybinės medžiagos, nurodytas darbų eiliškumas, žinomi pastato statybos metai, todėl atsakovas turėjo ir turi realias galimybes nuostolių dydį (skaičiuojamąją statybos kainą) įrodinėti visais CPK numatytais leistinais įrodymais, įskaitant ginčo pastato statybos sąmatą, statybos kainos nustatymo ekspertizę, kitus įrodymus apie statybinių medžiagų rinkos vertę pagal išlikusius rašytinius įrodymus, o jų nesant – pagal statybos metu galiojusias rinkos kainas.

81.       Be to, iš byloje esančių dokumentų turinio galima preliminariai vertinti, jog buvo išlaidų už projektinės dokumentacijos parengimą, už statybos leidimo išdavimą, vykdant 2006-11-24 Techninės priežiūros sutartį. Pagal Nekilnojamojo turto registro bazės duomenis (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato statybos (atkuriamoji) vertė sudaro 15 553 Eur. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas turėjo vertinti, ar, siekiant tinkamai įvykdyti nuostolių įrodinėjimo pareigą, nėra pagrindo pateikti papildomus įrodymus, papildyti priešieškinio faktinį pagrindą, nes, minėta, teismas nustatyti nuostolių dydį taip pat gali tik byloje pateiktų faktinių duomenų ir viešai skelbiamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

82.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš atsakovės VĮ ,,Registrų centro“ priteisdamas 20 proc. ūkinio pastato nugriovimo išlaidų atlyginimą, netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su šios atsakovės veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ir kilusių pasekmių vertinimu, netinkamai taikė aktualią LAT ir LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose, nenurodė motyvų ir argumentų, kodėl vertina, kad atsakovė VĮ ,,Registrų centras“, kuri vykdo tik pateiktų dokumentų pagrindu atliekamą registraciją ir duomenų išviešinimą, bet nedalyvauja nei statybą išduodančio dokumento išdavimo procese, nei kaip nors kitaip prisideda prie neteisėtos statybos, yra atsakinga už neteisėtos statybos padarinių šalinimą, dėl ko be pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo konstatavo, kad ir atsakovė VĮ ,,Registrų centras“ turi atlyginti 20 proc. ūkinio pastato nugriovimo išlaidų.  Remiantis išdėstytais argumentais, kolegija pakeičia šią sprendimo dalį: atmeta kaip nepagrįstą ieškinio dalį, kuria nuspręsta neteisėtos statybos padarinius šalinti ir VĮ „Registrų centro“ lėšomis (20 proc.); pripažįsta, kad nugriauti ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę savo lėšomis turi Zarasų rajono savivaldybė (55 proc.) ir Aplinkos apsaugos departamentas (45 proc) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

83.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą atsakovo priešieškinį palikti nenagrinėtu, netinkamai aiškino ir taikė CPK 296 straipsnio nuostatas, įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai nustatė byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, dėl ko priešieškinio išsprendimo klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus priešieškinio negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

84.       LAT praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

85.       Teisėjų kolegija nutarusi pakeisti ir panaikinusi skundžiamo sprendimo dalis, naikina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nes, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pasikeitė atsakovams Zarasų rajono savivaldybei ir Aplinkos apsaugos ministerijai tenkanti proporcija dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo ir statybvietės sutvarkymo, be to, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas priklausys ir nuo to, koks procesinis sprendimas bus priimtas dėl priešieškinio išsprendimo iš esmės.   Kadangi bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktais, 

n u t a r i a:

       Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-29 sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovę VĮ ,,Registrų centrą“ atlyginti dalį (20 proc.) neteisėtos statybos nugriovimo išlaidų, pakeisti, šioje dalyje atmetant ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslinto ieškinio reikalavimą neteisėtų statybos padarinių šalinimo išlaidas priteisti ir iš atsakovės VĮ ,,Registrų centras“. Šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

         ,,Įpareigoti atsakovą S. D. per 4 mėnesius (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) Zarasų rajono savivaldybės lėšomis (55 proc.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsau­gos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis (45 proc.) lėšomis nugriauti ūkinį pastatą (uni­kalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

         S. D. per šį terminą to nepadarius, leisti tų pačių institucijų lėšų sąskaita ir proporcijomis, tai atlikti Valstybinei teritorijų plana­vimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos“.

        Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-29 sprendimo dalis, kuriomis atsakovo S. D. priešieškinis paliktas nenagrinėtu, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

        Kitas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-29 sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                          Ramunė Čeknienė

 

                                                                                                              Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

                                                                                           

                                                                                                              Dalia Pranckienė