Baudžiamoji byla Nr. PKS-395-549/2012
Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00010-2012-6
Procesinio sprendimo Nr. 2.3.1.6;2.3.2.1.2;2.9
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. vasario 1 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė,
susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje D. D. privataus kaltinimo tvarka kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d.,
n u s t a t ė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas T. Ž. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė D. D. privataus kaltinimo tvarka kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d.
LR Prokuratūros įstatymo 12 str. 3 d. numato, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras. LR BPK 407 str. numato, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 ir 155 straipsniuose procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas.
Todėl laikytina, kad pradėjus privataus kaltinimo bylų procesą ir perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, būtų pažeistas LR Prokuratūros įstatyme prokurorui sutiektos garantijos nuo nepagrėsto baudžiamojo persekiojimo. Toks teisinis reglamentavimas buvo nustatytas ir iki 2011 m. rugsėjo 1 d. galiojusioje LR BPK redakcijoje, kurios 3 str. 1 d. 3 p. nustatė, kad baudžiamasis procesas negalimas, t.y. negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, kai nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas.
Tačiau 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1478 (įsigaliojusiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., Valst. Žin. Nr. 81-3965) LR BPK buvo papildytas 32 straipsniu, kuris numato, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas. Jeigu atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba asmuo turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Baudžiamasis procesas gali būti atnaujinamas, kai yra kompetentingos institucijos leidimas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šiame straipsnyje nurodyto imuniteto, arba būtina atlikti proceso veiksmus, kurie nedraudžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
Įstatymo aiškinamajame rašte (aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3, 9, 40, 63, 64, 152, 154, 155, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 170, 172, 178, 179, 181, 183, 214, 217, 218, 220, 237, 254, 276, 372, 373, 3741, 3742, 418, 419, 421, 426, 429 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 32, 1601 straipsniais įstatymo projekto, reg. Nr. XIP-3121, pateiktas 2011 m. vasario 19 d.) nurodoma, kad įstatymo pakeitimu siekiama įvesti naują normą, numatančią, kad kai nusikalstamas veikas galimai padaro imunitetą baudžiamajai atsakomybei turintis asmuo, baudžiamasis procesas galėtų būti pradėtas, jo metu atliekami visi reikalingi proceso veiksmai, išskyrus tokio asmens pripažinimą įtariamuoju ar kaltinamuoju, kardomųjų ar kitų procesinių prievartos priemonių taikymą. Esant pagrindui tokį asmenį pripažinti įtariamuoju ar kaltinamuoju, jam taikyti kardomąsias ir kitas procesines prievartos priemones, patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, turėtų būti prašoma kompetentingos institucijos leidimo patraukti tokį asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Negavus kompetentingos institucijos leidimo patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kai toks leidimas pagal įstatymus būtinas, tokio asmens atžvilgiu baudžiamasis procesas turėtų būti nutrauktas. Tuo pačiu įstatymu yra keičiamas 212 straipsnis, papildant jį 32 straipsniu. Siekiama numatyti, kad procesas nutraukiamas ne tada, kai apskritai nėra reikiamo leidimo, kaip iki įstatymo priėmimo nustatė BPK 3 str. 1 d. 3 p., o tada, kai jis negautas po kreipimosi į kompetentingą instituciją.
Esant minėtam reglamentavimui, konstatuotina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, gali būti pradėtas procesas privataus kaltinimo tvarka siekiant nustatyti ar egzistuoja pagrindas kreiptis į kompetentingą instituciją dėl leidimo patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Todėl gali būti atliekami ir atitinkami LR BK 32 str. numatyti leistini procesiniai veiksmai. Tačiau atsižvelgiant į privataus kaltinimo bylų proceso ypatumus, konstatuotus LR Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime (Valstybės žinios, 2006-01-19, Nr. 7-254) bei į tai, kad kartu su šaukimu į taikinamąjį teismo posėdį išsiunčiamas skundo nuorašas (LR BPK 413 str.), kuriuo asmuo yra informuojamas apie jo tariamai padarytą nusikalstama veiką (kas faktiškai prilyginama pranešimui apie įtarimą), laikytina, kad asmuo, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, į taikinamąjį teismo posėdį gali būti kviečiamas tik esant atitinkamos institucijos leidimui. Pastaroji išvada daroma nepriklausomai nuo to, kad kaltinamojo statusas privataus kaltinimo bylų procese baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui suteikiamas tik nuo nutarties skirti byla nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo. Šią išvadą patvirtina ir 2011 m. balandžio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1N–47/2011 formuluojama praktika.
LR BPK 224-225 str. numato, kad apylinkės teismui teismingos visos baudžiamosios bylos, išskyrus tas, kurios teismingos apygardos teismui. Apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais.
LR BPK 228 str. numato, kad teismas, iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje nustatęs, kad gauta baudžiamoji byla jam neteisminga, tą bylą perduoda pagal teismingumą.
Skunde nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu įvardijama D. D., kuri yra Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė. Esant minėtoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tai, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali būti atliekami LR BK 32 str. numatyti leistini procesiniai veiksmai, byla pagal teismingumą perduotina Klaipėdos apygardos teismui, kuriam ir žinybinga spręsti tiek apie LR BPK 412 str., 4121 str. numatytų pagrindų egzistavimą, tiek ir apie tai, ar egzistuoja pagrindas kreiptis į kompetentingą instituciją dėl leidimo patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn.
Vadovaudamasi LR BPK 32 str., 224-225 str., 228 str. , 232 str. 2 p., 234 str., 412 str., 4121 str.
n u t a r i a:
Baudžiamąją bylą, kurioje Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė D. D. privataus kaltinimo tvarka kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., perduoti Klaipėdos apygardos teismui.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per šį teismą.
Teisėja Ingrida Krušienė