Administracinė byla Nr. P-58-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04870-2022-8

                        Procesinio sprendimo kategorija 60.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Z. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-261-822/2024 pagal pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Z. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas E. Z. su skundu, kurį šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. (18.2E)I-10910 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (10.12E) DV_S-80207“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (10.12E) DV_S-80207 „Dėl 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymo“; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą.

Žodinis bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2024 m. kovo 5 d. 9.15 val.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjui E. Z. skyrė 150 Eur baudą. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje pareiškėjui suteikus teisę duoti paaiškinimus, jis nukrypo nuo bylos esmės, dėl to E. Z. buvo įspėtas; jam buvo išaiškinta, kad byloje esančių įrodymų ir jų viso turinio citavimas (skaitymas) nelaikytinas šalies paaiškinimų davimu, tačiau pareiškėjas į teisėjų kolegijos pirmininkės įspėjimus nereagavo. E. Z. taip pat nekreipė dėmesio į teisėjų kolegijos pirmininkės reikalavimus (prašymus) išklausyti teismo nurodymus ir toliau citavo (skaitė) byloje esančių įrodymų turinį, neleido pasisakyti teisėjų kolegijos pirmininkei, nereagavo į teismo pastabas bei nurodymus. Tokie pareiškėjo veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip teismo posėdžio tvarkos nesilaikymas ir teisėjų kolegijos pirmininkės nurodymų nevykdymas. Teismas taip pat pažymėjo, kad E. Z. teisėjų kolegijos pirmininkės buvo įspėtas, jog už teismo posėdžio tvarkos nesilaikymą ir reikalavimų nevykdymą jam gali būti paskirta bauda, tačiau pareiškėjas ir toliau į tai nekreipė dėmesio, todėl tolesnis bylos nagrinėjimas teismo posėdyje tapo negalimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą atmetė, o Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad teismo posėdžio garso įrašas patvirtina nederamą pareiškėjo elgesį teismo posėdyje, dėl kurio tolesnis bylos nagrinėjimas teismo posėdyje tapo neįmanomas. Nenustačiusi svarbių aplinkybių, kurios pateisintų netinkamą E. Z. elgesį teismo posėdyje, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad 150 Eur dydžio bauda jam buvo paskirta pagrįstai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam teisme, tačiau jo pasirinktas elgesio modelis bylos nagrinėjimo neleido užbaigti 2024 m. kovo 5 d. vykusiame teismo posėdyje ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2024 m. balandžio 9 d., kuriame E. Z. dalyvavo ir jam buvo suteikta galimybė pateikti išsamius argumentus.

Pareiškėjas E. Z. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą, iš kurio matosi, kad jis siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-261-822/2024 pagal pareiškėjo atskirąjį skundą. E. Z. nuomone, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėtų teismų nutarčių priėmimui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Proceso atnaujinimą reguliuojančios Administracinių bylų teisenos įstatymo IV dalies I skyriaus („Prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimas“) 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris yra reglamentuotas Administracinių bylų teisenos įstatymo III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pabrėždamas šios proceso stadijos (proceso atnaujinimo) išimtinumą, yra ne kartą konstatavęs, jog šis išimtinumas pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje yra galimas tik esant Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimais; antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas yra galimas tik bylose, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-71-624/2016, 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-75-520/2016, 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-60-525/2023).

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad proceso atnaujinimas Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalies prasme yra galimas tik bylose, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, kuriais byloje buvo galutinai išspręstas šalių ginčas, ir kurie negali būti revizuojama įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.

Administracinė byla Nr. AS-261-822/2024, kurios procesą pareiškėjas E. Z. prašo atnaujinti, buvo užbaigta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartimi. Kaip jau minėta, šia nutartimi teisėjų kolegija paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjui skyrė 150 Eur baudą, tačiau minėta nutartis negali būti laikoma sprendimu, nutarimu ar nutartimi, kuria Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalies prasme buvo galutinai išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, taigi ji negali būti proceso atnaujinimo objektu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. Z. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-261-822/2024 atsisakoma priimti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 156 straipsnio 1 dalimi ir 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo E. Z. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje AS-261-822/2024 pagal pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Z. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Iveta Pelienė

        Ričardas Piličiauskas

        Ernestas Spruogis