Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-08-31][nuasmeninta nutartis byloje][2-1592-302-2015].docx
Bylos nr.: 2-1592-302/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Talka 149537957 atsakovas
STINKOMA 125383130 atsakovo atstovas
Skirnuva 253663090 pareiškėjas
Kategorijos:
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1592-302/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01005-2009-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5.

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria patikslintas bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ (bankroto bylos Nr. B2-62-413/2015) kreditorių sąrašas. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Kauno apygardos teismas 2009-08-19 nutartimi, civilinėje byloje Nr. B2-2482-413/2009, iškėlė atsakovui L. K. individualiai įmonei „Talka“ (toliau – ir IĮ „Talka“) bankroto bylą, šios įmonės administratoriumi paskyrė V. Kucevičių. Apygardos teismo 2009-11-12 nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2010-06-16 nutartimi BIĮ „Talka“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2011-01-14 nutartimi bankrutavusios įmonės administratorius V. Kucevičius atstatydintas ir paskirtas naujas administratorius – L. Samulionis; 2012-11-12 nutartimi iš bankrutavusios įmonės administratoriaus pareigų atstatydintas L. Samulionis ir juo paskirtas UAB „Stinkoma“.

Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Skirnuva“ 2015-03-09 kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti jį naujuoju kreditoriumi – J. K. ir patvirtinti pastarojo finansinį reikalavimą IĮ „Talka“ bankroto byloje (b. l. 70). Nurodė, kad 2015-02-13 teismo patvirtino kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi perleido Kauno apygardos teismo 2014-09-17 nutartimi patvirtintus finansinius reikalavimus IĮ „Talka“ bankroto byloje naujajam kreditoriui – J. K..

 

II.  Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismas 2015-05-07 nutartimi (b. l. 91-93) pareiškėjo prašymą patenkino –L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje kreditorių UAB Skirnuvapakeitė naujuoju kreditoriumi – J. K. su 695 409,96 Eur finansiniu reikalavimu, iš kurio – 75 863,07 Eur įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, ir 619 546,89 Eur trečios eilės finansinis reikalavimas.

Teismas nustatė, kad 2014-09-17 nutartimi L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje buvo patvirtintas patikslintas UAB „Skirnuva“ finansinis reikalavimas 2 401 111,51 Lt (695 409, 96 Eur) sumai, iš kurios 261 940 Lt (75 863, 07 Eur) kaip įkaito turėtojo finansinis reikalavimas ir 2 139 171,51 Lt (619 546, 89 Eur) – kaip trečios eilės finansinis reikalavimas; minėta nutartis įsiteisėjo 2014-12-08.

Teismas nurodė, kad 2015-02-13 reikalavimo perleidimo sutartis grindžiama įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl administratoriaus prieštaravimai dėl kreditoriaus UAB „Skirnuva“ pakeitimo naujuoju kreditoriumi – J. K. laikytini teisiškai nepagrįstais. Teismas tenkino pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Skirnuva“ prašymą ir jį bankrutavusios įmonės kreditorių sąraše pakeitė nauju kreditoriumi – J. K. su bendru 695 409,96 Eur finansiniu reikalavimu.

 

III.  Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atsakovas bankrutavusi L. K. IĮ „Talka“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-05-07 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; išreikalauti iš UAB „Skirnuva“ 2009 m., 2012 m. ir 2014 m. balansus ir atitinkamai tų pačių metų debitorių sąrašus bei turto likučių ir neieškotų debitorinių įsiskolinimų sąrašą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjo prašoma patvirtinti sutartis galimai prieštarauja CK 6. 101 straipsnio reikalavimams, todėl atsiliepime į prašymą dėl kreditorių pakeitimo teismo buvo prašoma išreikalauti iš UAB „Skirnuva“ įgaliojimą laikinai generalinio direktoriaus pareigas einančiam G. V. pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį, bendrovės 2009 m., 2012 m. bei 2014 m. balansų ir debitorių sąrašų kopijas, pateikti turto likučių ir neišieškotų debitorinių skolų sąrašą, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, dėl šių prašymų nepasisakė, nesiėmė aktyvių veiksmų prašomiems dokumentams išreikalauti.

2. Nurodytų dokumentų gavimas galėjo turėti esminės reikšmės sprendžiant pareikėjo prašymą. Vien tai, kad pareiškėjas nepateikė reikalaujamų dokumentų, kelia abejonių, t. y. ar jis nesiekia nuslėpti aplinkybės dėl BIĮ „Talka“ buvimo bendrovės debitoriumi. Tuo tarpu turimomis žiniomis, UAB „Skirnuva“ restruktūrizacijos plane BIĮ „Talka“ skola bendrovei sudarė tik 3 980 Lt. Taigi skundžiama teismo nutartis priimta neįsitikinus, ar tikrai UAB „Skirnuva“ balansuose yra apskaityta 2 401 111, 51 Lt BIĮ „Talka“ debitorinė skola, kuri buvo perleista naujajam kreditoriui – J. K..

3. Anot atsakovo, UAB „Skirnuva“ naudojasi dalinai fiktyviu 52 procentų dydžio kreditoriniu reikalavimu IĮ „Talka“ bankroto byloje ir siekia vilkinti įmonės bankroto procesą. Kreditorinio reikalavimo perleidimo sandoris, galimai, yra apsimestinis arba tariamas, nesąžiningas ir netikras. Teismų praktikoje vienareikšmiškai nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, privalo tikrinti visų su bankroto procesu susijusių sandorių teisėtumą ir tokių sandorių įtaką kreditorių reikalavimams. Šiuo atveju teismas tokio privalomo vertinimo neatliko.

4. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tokias faktines aplinkybes: 2008-05-07 tarp UAB „Skirnuva“ ir IĮ „Talka“ buvo sudaryta sutartis Nr. PS-77, pagal kurią UAB „Skirnuva“ paskolino įmonei „Talka“ beprocentę 528 962 Eur paskolą be turto įkeitimo. UAB „Skirnuva“ pervedė IĮ „Talka“ 500 000 Eur UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 1 506 024, 10 Eur trečios eilės kreditorinio reikalavimo AB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje įsigijimui. Kauno apygardos teismas 2008-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-354-555/2008 pakeitė AB „Alytaus tekstilė” bankroto byloje kreditorių UAB „Investicijų ir verslo garantijosnauju kreditoriumi – IĮ „Talka“ su 5 200 000 Lt finansiniu reikalavimu; taip pat iš trečios į antrą pakeitė IĮ „Talka“ finansinio reikalavimo tenkinimo eilę. 2008-12-11 tarp IĮ „Talka“ ir UAB „Skirnuva“ buvo sudaryta sutartis, perleidžiant dalį valdomo BAB „Alytaus tekslitė“ 1 504 576 Eur antros eilės finansinio reikalavimo – įmonė bendrovei perleido 1 504 576 Eur finansinį reikalavimą už 15 045, 76 Eur sumą. Kauno apygardos teismas 2009-06-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-164-555/2009 patvirtino UAB „Skirnuva“ 1 504 576 Eur finansinį reikalavimą AB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje, taip pat sumažino IĮ „Talka“ finansinį reikalavimą iki 1 448, 10 Eur. Taigi UAB „Skirnuva“ įsigijus BAB „Alytaus tekstilė“ finansinį reikalavimą, vietoje suteiktos 500 000 Eur paskolos kaip finansinį turtą turėjo apskaityti iš IĮ „Talka“ nupirktą finansinį reikalavimą 1 504 576 Eur sumai. UAB „Skirnuva“ negavo jokių lėšų 1 504 576 Eur finansinio reikalavimo patenkinimui. Anot apelianto, UAB „Skirnuva“ 1 504 576 Eur BAB „Alytaus tekstilė“ finansinį reikalavimą turėjo nurašyti į nuostolius, tokiu būdu sumažindama savo finansinį reikalavimą IĮ „Talka“ 500 000 Eur sumai.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Kreditorių reikalavimo tvirtinimo tvarką bankroto procese reglamentuoja ĮBĮ 26 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui; šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal šio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies norma, kuri leidžia teismo nutartimi patvirtinti kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimus, susijusius su bankroto procesu, sietina tik su kreditorių, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, ir bankrutuojančios įmonės prievolių modifikavimu, sąlygojančiu įmonės kreditorių ar jų reikalavimų dydžio pasikeitimą arba prievolių pabaigą, be to, prievolių modifikavimą nulėmusios aplinkybės turi atsirasti po to, kai teismas nutartimi patvirtina konkretaus kreditoriaus reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2336/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2009-11-12 teismo nutartimi IĮ „Talka“ bankroto byloje buvo patvirtintas 3 543 718, 62 Lt UAB „Skirnuva“ finansinis reikalavimas, kuris bankroto bylos nagrinėjimo eigoje buvo tikslinamas (LITEKO duomenys). Įsiteisėjusia teismo 2014-09-17 nutartimi buvo patvirtintas patikslintas bendrovės „Skirnuva“ 2 401 111, 51 Lt (695 409, 96 Eur) finansinis reikalavimas, iš kurio 261 940 Lt (75 863, 07 Eur) kaip įkaito turėtojo ir 2 139 171, 51 Lt (619 546, 89 Eur) – kaip trečios eilės finansinis reikalavimas (b. l. 55-58). Atsižvelgęs į tai, kad 2015-02-13 teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties (toliau – Sutartis) pagrindu UAB „Skirnuva“ turimą reikalavimo teisę į bankrutavusią įmonę perleido J. K., vadovaudamasis ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalimi, teismas skundžiama nutartimi išbraukė iš bankrutavusios IĮ „Talka“ kreditorių sąrašo UAB „Skirnuva“ ir į jį įtraukė J. K. su 261 940 Lt (75 863, 07 Eur) įkeitimu užtikrintu ir 2 139 171, 51 Lt (619 546, 89 Eur) trečios eilės finansiniais reikalavimais.

Pagal Sutartį, pradinis kreditorius UAB „Skirnuva“  perleido naujajam kreditoriui J. K. savo Kauno apygardos teismo 2014-09-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-94-413/2014 patvirtintą bendrą 2 401 111, 15 Lt (695 409, 96 Eur) finansinį reikalavimą, o naujasis kreditorius įsipareigojo už tai sumokėti į UAB „Skirnuva“ kasą 100 Eur bei įvykdyti priešpriešinių vienarūšių 37 500 Lt tarpusavio reikalavimų įskaitymą CK 6.108 straipsnio pagrindu pagal Kauno apygardos teismo 2013-03-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-707-413/2013 (b. l. 71).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apygardos teismas turėjo pagrindo patikslinti atsakovo BIĮ „Talka“ kreditorių sąrašą, išbraukdamas atsakovo kreditorių UAB „Skirnuva“ bei įrašydamas naują kreditorių – J. K., atsižvelgdamas į galiojančią ir nenuginčytą Sutartį bei tai, kad pradinis kreditorius perleido savo finansinį reikalavimą, patvirtintą įsiteisėjusia apygardos teismo nutartimi IĮ „Talka“ bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.).

Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia skundo argumentai, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog IĮ „Talka“, pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr. PS-77 gavusi iš bendrovės „Skirnuva“ paskolą ir už tai įgijusi 5 200 000 Lt dydžio antros eilės reikalavimą BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje, vėliau dalį šio reikalavimo (5 195 000 Lt) 2008-12-11 sutartimi perleido paskolos davėjui – UAB „Skirnuva“; kad UAB „Skirnuva“ finansinį reikalavimą AB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje turėjo nurašyti į nuostolius, tokiu būdu sumažindama savo finansinį reikalavimą BIĮ „Talka“.

Atmetant šiuos argumentus, pirmiausia pažymėtina tai, kad iš į bylą pateikto atsiliepimo į prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo bei 2015-04-28 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog apeliantas jais nesirėmė nagrinėjant ginčo klausimą pirmosios instancijos teisme, taigi minėtų skundo argumentų nagrinėjimas reikštų ne tik apeliacinio proceso ribų neteisėtą peržengimą, bet ir rungimosi, dispozityvumo principų pažeidimą (CPK 12, 13, 320, 338 str.).

Antra, nurodytais argumentais apeliantas iš esmės kritikuoja įsiteisėjusią Kauno apygardos teismo 2014-09-17 nutartį, kuria buvo patvirtintas patikslintas UAB „Skirnuva“ finansinis reikalavimas. Dėl argumentų, kuriais apeliantas kvestionuoja UAB „Skirnuva“ finansinio reikalavimo BIĮ „Talka“ bankroto byloje pagrįstumą, apygardos teismas jau pasisakė minėtoje nutartyje, todėl dėl tų pačių motyvų pasisakyti neturi kompetencijos nei pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas kreditorių sąrašo pakeitimus, nei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamas apelianto atskirąjį skundą.

Apeliantas skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumą įrodinėja ir tuo, kad teismas nesiėmė aktyvių veiksmų išreikalauti duomenis apie įgaliojimų G. V. pasirašyti Sutartį suteikimą, taip pat 2009 m., 2012 m. ir 2014 m. UAB „Skirnuva“ balansus, dėl ko procesinis sprendimas buvo priimtas neįsitikinus, ar tikrai pradinio kreditoriaus balansuose yra apskaityta 2 401 111, 51 Lt (695 409, 96 Eur) dydžio BIĮ „Talka“ debitorinė skola bendrovei. Nurodo ir tai, kad ginčo kreditorinio reikalavimo perleidimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), yra tariamas (CK 1.86 str.) arba apsimestinis (CK 1.87 str.), tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas neatliko pareigos patikrinti šio sandorio teisėtumą ir įtaką kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimams.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais skundo argumentais. Kaip matyti 2015-02-13 Sutartį UAB „Skirnuva“ vardu pasirašė laikinai generalinio direktoriaus pareigas ėjęs bendrovės valdybos narys G. V., Sutartis patvirtina bendrovės antspaudu (b. l. 71). Nors byloje nėra pateikta dokumento, patvirtinančio įgaliojimą G. V. veikti bendrovės vardu, pasirašant Sutartį, tačiau iš 2015-04-28 vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad toks dokumentas teismui ir apeliantui buvo pateiktas. Dar daugiau, taip pat buvo pateikti ir kiti atsiliepime į prašymą dėl kreditorių pakeitimo nurodyti dokumentai, tačiau šalims minėtais dokumentais nesirėmus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apygardos teismas protokoline nutartimi atsisakė juos prijungti prie bylos. Taigi skundo argumentai dėl apygardos teismo padarytų proceso pažeidimų, neišreikalavus minėtų dokumentų ir dėl jų nepasisakius, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl skundo argumentų, kad Sutartis galimai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, yra niekinė ir negaliojanti, pažymėtina, jog tokiais motyvais apelianto atsiliepimas į prašymą dėl kreditorių pakeitimo nebuvo grindžiamas. Priešingai, 2015-04-28 teismo posėdžio metu apelianto atstovas patvirtino, kad Sutarties neginčija. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą nurodytus skundo argumentus atmesti kaip išeinančius už atskirojo skundo nagrinėjimo ribų (CPK 320, 338 str.).

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai

Rasa Gudžiūnienė

 

 

Romualda Janovičienė

 

 

Kazys Kailiūnas