Civilinė byla Nr. e2A-284-886/2024

Teisminio proceso Nr.

2-69-3-04168-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1; 2.6.18.6; 3.3.1.18.1

 (S)

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 19 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Edilita“ dėl iš vartojimo sutarties santykių kilusio ginčo išnagrinėjimo iš esmės, ir atsakovės UAB „Edilita“ priešieškinį ieškovei A. S. dėl likusios nesumokėtos darbų kainos sumokėjimo

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė A. S. (toliau – ir ieškovė, apeliantė) ieškiniu (2022-03-22 CBP-5334) prašė įpareigoti atsakovę UAB „Edilita“ (toliau – ir atsakovė) pašalinti 2021 m. gegužės 18 d. sudarytos vartojimo sutarties pagrindu atliktų darbų defektus, t. y. sumontuotą paminklą permontuoti centruotai ir pašalinti Vertinimo išvadoje nustatytus gamyklinės kilmės defektus arba sumažinti atliktų darbų kainą 1 280 Eur suma; priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje, dublike (2022-06-27 DOK-84880), atsiliepime į priešieškinį (2022-05-25 DOK-70278), triplike (2022-08-17 DOK-103372) prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad šalys 2021 m. gegužės 18 d. sudarė vartojimo rangos sutartį dėl paminklo ir antkapio pagaminimo bei jo sumontavimo darbų. Darbų kaina 4 930 Eur. Ieškovė sumokėjo atsakovei 2 000 Eur avansą. Šalių suderinto ir sutarto paminklo ir antkapio brėžinį (Sutarties priedą Nr. 1) parengė atsakovės darbuotojas R. B.. Ieškovei nebuvo pateiktas Sutarties priedas Nr. 1 ir ieškovė nebuvo informuota apie darbų pabaigą. Paminklas sumontuotas nekokybiškai ir neatitiko tarp šalių sulygtų sąlygų - paminklas yra sumontuotas ne antkapio centre, o pasislinkęs 5 cm į vieną pusę, t. y. iš kairės pusės nuo paminklo iki antkapio krašto yra 37 cm, o iš dešinės pusės iki antkapio krašto yra 47 cm. Tarp šalių nebuvo susitarimo dėl 10 cm paminklo pastatymo nuokrypio. Atsakovė siūlė ieškovei nuokrypio vietoje pasistatyti gėlių vazą, kad šio nuokrypio nesimatytų. Priešingu atveju, sutiko ištaisyti atliktus darbų trūkumus. Atsakovės teikiamas brėžinys yra nepasirašytas, ieškovės valia būtent dėl tokio paminklo pastatymo nuokrypio, kaip nurodo atsakovė, nėra išreikšta. Faktą, kad buvo sudarytas būtent ieškovės nurodomas susitarimas pagrindžia ir tai, kad kilus ginčui atsakovės atstovas (darbuotojas) ieškovės atstovui atsiuntė (priedas Nr. 1) visiškai kitokį sutarto paminklo brėžinį, kuriame nenurodomas joks paminklo nuokrypis (priedas Nr. 2). Atsakovės teikiami brėžiniai yra visiškai skirtingi, o tai leidžia pagrįstai abejoti atsakovės teiginiu, kad dėl paminklo nuokrypio tarp šalių buvo susitarta. Ieškovė neapmokėjo pateiktos sąskaitos–faktūros, todėl atlikti darbai laikomi nepriimtais (sutarties 5.5 punktas). Atsakovė netinkamai atliko šalių sutartus darbus ir nukrypo nuo projekto, ieškovė pasinaudojo savo teise sustabdyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą.

3.       Atsakovė atsiliepimu-priešieškiniu (2022-05-03 DOK-58094), kurio reikalavimai patikslinti 2022 m. rugpjūčio 3 d. (DOK-98513), prašė ieškinį atmesti, priešieškinį priimti, priteisti iš ieškovės 2 930 Eur likusią nesumokėtą darbų kainą, 263,70 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priešieškinio pateikimo dienos iki galutinio sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsiliepime-priešieškinyje, dublike (2022-07-19 DOK-93053), triplike (2022-08-01 DOK-97764) nurodė, kad atsakovė nesutinka išcentruoti paminklą pagal ieškovės pageidavimą, nes tarp šalių buvo suderintas susitarimas, kad paminklas buvo statomas taip, kad iš dešinės pusės būtų palikta 10 centimetrų šalia paminklo pastatyti gėlių vazą. Tą patvirtina šalių susirašinėjimas. Jei ieškovė pageidavo pakeisti paminklo padėtį, ji turėjo už tai papildomai susimokėti (sutarties 4.1.3. punktas), tačiau to daryti nenorėjo, todėl atsakovė atsisakė daryti pakeitimus. Ieškovės atstovė dalyvavo paminklo statymo metu ir kai paminklas buvo pastatytas. Ieškovė naudojasi atliktu darbu, tai reiškia, jog ieškovė faktiškai darbus priėmė, darbai buvo perduoti tinkamai. Paminklo išcentravimas nėra laikomas darbų trūkumu, o kad tarp šalių buvo kitoks susitarimas dėl paminklo išcentravimo, ieškovė įrodymų nepateikė. Ieškovė neįrodė nei vienos sąlygos, dėl kurios jai turėtų būti priteista neturtinė žala. Ieškovė yra sumokėjusi 2 000 Eur avansą, likusios sumos – 1 930 Eur nėra sumokėjusi, nors darbus yra priėmusi ir faktiškai jais naudojasi. PVM sąskaita-faktūra ieškovei buvo išrašyta ir pateikta 2021 m. liepos 16 d., t. y. darbų atlikimo dieną, tačiau iki šiol ieškovė nėra šios likusios sumos sumokėjusi. Nesutinkant priimti darbus ieškovė turėjo atsakovei grąžinti PVM sąskaitą-faktūrą. Pagal sutartį atsakovė turi teisę reikalauti ne tik sumokėti likusią kainos dalį, tačiau ir sumokėti delspinigius.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Priteisė iš ieškovės atsakovei 2 930 Eur nesumokėtų darbų kainos, 263,70 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priešieškinio pateikimo dienos (2022 m. balandžio 22 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 3 264,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Dėl sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo. Teismas darė išvadą, kad šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai. 

7.       Dėl atlikto darbo kokybės. Darbus prižiūrėjo ieškovės įgaliotas žmogus. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė buvo įspėta apie atliekamus darbus ne pagal šalių sutartą projektą ar ieškovė būtų stabdžiusi atliekamus darbus ir reikalavusi atlikti darbus kitaip, negu jie buvo atliekami. Atsakovės argumentus, kad paminklas buvo pastatytas taip, kaip abi šalys buvo sutarusios, t. y. taip, kad iš dešinės pusės būtų palikta 10 cm šalia paminklo pastatyti gėlių vazą, byloje patvirtino tarp šalių vykęs susirašinėjimas elektroniniais laiškai, kuriuose atsakovė nurodė, kad „centravimą paminklo (jei netinka vazos variantas) atsakovė atliks 10 darbo dienų laikotarpyje už papildomą mokestį, kaip tai numato šalių pasirašytos sutarties 4.1.3 punktas. Byloje nepateikta leistinų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad esamas paminklo išcentravimas atsakovui sukelia tam tikrus padarinius, t. y. taip techniškai lengviau, pigiau ar patogiau sumontuoti paminklą, dėl ko atsakovas ir pasirinko tokį išcentravimo būdą. Keisti sutarties priedo Nr. 1 sprendimus atsakovė galėjo tik gavusi išankstinį ieškovės rašytinį sutikimą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad tarp šalių buvo sulygtas būtent toks susitarimas dėl paminklo išcentravimo, kad būtent toks paminklo brėžinys buvo numatytas prieduose. Teismas remdamasis šalių paaiškinimais, Valstybinės Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. vasario mėnesio išvada Nr. 10E, kuri nėra nuginčyta ar kitaip pripažinta negaliojančia, laikė neginčijamai įrodytu, kad atsakovė savo pareigą atliko tinkamai.

8.       Dėl priešieškinio. Nustačius, kad atsakovė darbus atliko tinkamai, teismui atmetus ieškovės ieškinį kaip neįrodytą, teismas tenkino atsakovės priešieškinį ir priteisė iš ieškovės atsakovei 2 930 eurų likusios nesumokėtos darbų kainos bei 263,70 eurų delspinigių, dėl kurių šalys susitarė pagal sutarties 3.4  p.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

9.       Ieškovė apeliaciniu skundu (2023-11-03 DOK-132025) prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1       Teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą ir iškraipė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, liudytojo A. S. paaiškinimus bei ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes. Nors teismas nurodė, kad tiek atliekant ginčo darbus, tiek juos užbaigus, kapavietę ne kartą lankė ieškovės įgaliotas žmogus, tačiau byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Apeliantės atstovė, liudytojas A. S. paaiškino, jog darbų atlikimo metu kapavietės iš ieškovės pusės niekas nelankė. Pirmą kartą defektai pastebėti tik po darbų užbaigimo (2023-04-27 teismo posėdžio garso įrašas 08:50 – 10:18 min.sek, 01:54:10 – 01:56:42 val.min.sek.).

9.2       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pateikta leistinų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad esamas paminklo išcentravimas atsakovei sukelia tam tikrus padarinius, t. y. taip techniškai lengviau, pigiau ar patogiau sumontuoti paminklą, dėl ko atsakovas ir pasirinko tokį išcentravimo būdą. Apeliantė yra vartotoja, t. y. silpnesnioji sutartinių santykių šalis, todėl jai perkelti pareigą įrodinėti techninius niuansus yra ne tik, kad neprotinga, tačiau ir nesąžininga, ypatingai tuo atveju, kai ginčo paminklą sumontavusi atsakovė yra šioje srityje veikianti verslininkė. Atsakovė byloje nepateikė jokių leistinų įrodymų, iš techninės pusės patvirtinančių, jog nėra jokio skirtumo (kaštų, laiko, kitų sąnaudų prasme), kaip paminklas būtų išcentruotas ir, kad tai nėra šios kaltė. 

9.3       Atsakovė nepaneigė su ieškiniu pateiktų susirašinėjimų (ieškinio priedas Nr. 4), kuriuose pati pripažino nukrypimą nuo projekto. Iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovės darbuotojas R. B. el. laišku ieškovės atstovui nurodė „Laukiame atsiskaitymo. Centravimą paminklo, (jei netinka vazos variantas) atliksime 10 dienų laikotarpyje.“ Taigi, atliktų darbų defektus pripažino ir pati atsakovė, ieškovės atstovui siųstu el. laišku žadėjo pašalinti atliktų darbų defektus, t. y. atlikti paminklo centravimą. Dėl šių faktinių duomenų skundžiamame sprendime teismas nepasisakė ir jų nevertino.

9.4       Teismo sprendimas pripažinti darbų atlikimą tinkamu iš esmės yra be jokių motyvų. Teismas nevertino ir skundžiamame sprendime neanalizavo, kad atsakovė į bylą nepateikė šalių pasirašyto priedo Nr. 1., kurį šalys suderino pasirašydamos ir patvirtindamos savo valią, jog paminklas atrodytų ir būtų išsidėstęs būtent taip, kaip atvaizduota su konkrečiais matmenimis. Teismas nevertino, kad atsakovės pateiktas dokumentas – neva, brėžinio kopija, yra nepasirašytas, taigi, turėtų būti vertintinas kritiškai, kaip galimai „sumodeliuotas“ vėliau, ginčui jau persikėlus į teismą. Teismas nevertino, kad priedas Nr. 1. rangos teisiniuose santykiuose iš esmės laikytinas darbo projektu, nuo kurio rangovas (atsakovė) negali nukrypti be išankstinio užsakovo (ieškovės) leidimo. Teismas neatsižvelgė, kad tokį dokumentą pareigą turėjo pateikti ne silpnesnioji, o geresnėje padėtyje esanti sutartinių santykių šalis (ypač atsižvelgus į tai, kad ginčo santykiai yra vartojimo teisiniai santykiai) - juk būtent atsakovė, atlikdama rangos darbus, turėjo pareigą vadovautis tuo brėžiniu, taigi – ir jį turėti savo žinioje.

9.5       Teismas neanalizavo, kad ieškovė į bylą pateikė visiškai kitokį atsakovo šiai teiktą brėžinį, kuriame nesimato jokio paminklo nuokrypio (šis brėžinys ieškovei buvo atsiųstas, kai tik prasidėjo ginčas dėl darbų kokybės). Tuo tarpu atsakovė kartu su atsiliepimu teismui pateikė dar kitokį brėžinį. Skundžiamame sprendime apie tai nepasisakyta, teismas nevertino, kad atsakovės teikiami brėžiniai yra visiškai skirtingi, o tai leidžia pagrįstai abejoti atsakovės teiginiu, neva dėl paminklo nuokrypio tarp šalių buvo susitarta.

9.6       Būtent atsakovė- verslininkė, teigdama, kad atliko darbus pagal šalių susitarimą dėl 10 cm paminklo nuokrypio, turėjo procesinę pareigą tokias aplinkybes įrodyti, tačiau jų neįrodė. Atsakovė nepateikė šalių sudarytos sutarties priedo, kuris, liudytojo teigimu, buvo pasirašytas; kitais leistinais įrodymais nepagrindė, kad šalys iš tiesų tarėsi dėl tam tikrų nukrypimų, siekiant, kad „tilptų vaza“; nepaneigė ieškovės pateikto susirašinėjimo turinio, iš kurio matyti, kad atsakovė pripažino, jog paminklą reikia permontuoti centruotai; nepaaiškino, kodėl ieškovei ir teismui teikė skirtingus brėžinius, ir kuris iš jų yra tikrasis, pagal kurį turėjo būti atlikti darbai.

9.7       Teismas nevertino 2023 m. rugsėjo 11 d. pateikto ieškovės atstovo susirašinėjimo su atsakovės darbuotoju, iš kurio matyti, jog ieškovės atstovės siuntė pavyzdį, kaip norėtų, jog atrodytų ir būtų įmontuotas paminklas. Prie prašymo pridėta vaizdinė medžiaga (pavyzdys, kaip norima, kad atrodytų paminklas) akivaizdžiai parodo, jog ieškovės pageidavimu, paminklas turėjo stovėti centre, be jokių nukrypimų. Byloje nenustačius, kad apeliantė kokia nors forma pritarė, jog paminklas stovėtų ne antkapio centre, toks nuokrypis/paminklo išcentravimas teismo turėjo būti vertintinas kaip atsakovės atliktų darbų kokybės trūkumas.

9.8       Sprendime nepagrįstai padaryta išvada, neva darbai tinkamai perduoti ir priimti. Sąskaita - faktūra buvo siunčiama el. ryšių priemonėmis. Atsisakymas ją apmokėti ir yra laikytinas tokio dokumento grąžinimu.

9.9       Sprendime nebuvo įvertinti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai teikti dokumentai, dėl jų svarbos nebuvo pasisakyta.

9.10       Skundžiamą sprendimą teismas grindžia ir motyvuoja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu („galiojančiu, nenuginčytu“), su kuriuo nesutikdama ir jį iš esmės „ginčydama“, ieškovė ir kreipėsi į teismą dėl ginčo išsprendimo iš esmės. Sprendimo motyvai kildinami iš to, kas, pasak teismo, nenuginčyta, nors dėl tokio nutarimo ginčijimo (kreipiantis į Teismą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės) ir buvo priimamas skundžiamas sprendimas.

10.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2023-12-01 DOK-145252) prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

10.1                      Pirmosios instancijos teismas apie tai, kad darbus prižiūrėjo ieškovės įgaliotas žmogus, vertino ne pagal tai, kiek kartų buvo atvykęs ieškovės įgaliotas žmogus, o tai, kad apskritai toks žmogus buvo. Ieškovės įgaliotas žmogus prie tvarkomos kapavietės buvo atvykęs pradėjus darbus vykdyti ir juos pabaigus, t. y. 2021 m. liepos 16 d. Tokius paaiškinimus teikė apeliantės atstovė ir liudytojas A. S.. Vertinant, kad ieškovės įgaliotas žmogus buvo nuvykęs ir apžiūrėjo pradėtus darbus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo išvadai, kad darbai buvo prižiūrimi. Koks apsilankymo dažnumas prie tvarkomos kapavietės buvo pakankamas, šiuo atveju sprendė ieškovės įgaliotas asmuo. Nors apeliantė teigia, kad darbų atlikimo metu kapavietės iš ieškovės pusės niekas nelankė, tačiau tuo pačiu nepaaiškina, kas turima minty, teigiant: „darbų atlikimo metu“, kaip tai tiesiogiai susiję su galimai nekokybiškai atliktais darbais, ir kaip tai pakeistų pirmosios instancijos teismo sprendimą.

10.2                      Apeliantė elektroninio laiško turinį interpretuoja savaip, kad nors kiek pagrįstų savo gynybinę poziciją. Atsakovės darbuotojas R. B. paaiškino, kad jei „netinka vazos variantas“, paminklas gali būti išcentruojamas. Priešingai apeliantės teiginiams, iš vykusio elektroninio susirašinėjimo galima suprasti, kad šalys susitarė, jog paminklas bus statomas su nuokrypiu: iš kairės paminklo pusės (žiūrint iš priekio) iki krašto 37 cm, o iš dešinės pusės iki krašto 47 cm, kad šalimais būtų galima pastatyti vazą. Galimybė atlikti paminklo centravimą savaime nereiškia, jog buvo pripažįstama, kad darbai buvo atlikti ne pagal projektą (brėžinį). Atsakovės darbuotojas R. B. visų pirma akcentavo užsakovo pareigą susimokėti už jau atliktus darbus, nurodant konkrečius sutarties punktus, o tik po to būtų galimas naujų (papildomų) darbų – paminklo išcentravimo, atlikimas. Kitaip tariant, paminklo išcentravimas būtų atliktas kaip papildomas darbas, o ne apeliantei nepatikusios paminklo padėties ištaisymas. Šiame kontekste turėtų būti vertinamas visas elektroninio laiško turinys, kuris ir leidžia spręsti, jog atsakovė niekada nesutiko su tuo, kad darbai buvo atlikti ne pagal projektą (brėžinį), tačiau neatsisakė atlikti papildomus darbus. Pirmosios instancijos teismas vertindamas, kad paminklas buvo pastatytas pagal šalių susitarimą, šias išvadas darė, įvertinęs byloje pateiktą šalių elektroninį susirašinėjimą.

10.3                      Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad atsakovė byloje nepateikė šalių pasirašyto sutarties priedo. Sutarties priedas – paminklo ir antkapio brėžinys – atskirai šalių pasirašomas nebuvo. Užsakovė, pasirašydama sutartį patvirtino, kad yra susipažinusi su gaminių išmatavimais (Sutarties 6.3 punktas). Sutarties turinys, patvirtina, kad atsakovė savo veikloje netaikė praktikos atskirai pasirašyti ir sutarties priedus. Antkapio ir paminklo brėžinys yra braižytas ranka, tai yra laisvos formos priedas be jokių sutarties šalių rekvizitų. Brėžinys buvo braižomas tą pačią dieną, kai buvo pasirašoma sutartis, taigi užsakovė brėžinį matė, o pasirašydama sutartį patvirtino šalių sulygtą valią, tiek dėl sutarties sąlygų, tiek dėl pačio brėžinio. Aplinkybė, jog sutarties priedas šalių atskirai pasirašytas nebuvo, savaime nesuponuoja išvados, kad kapavietės sutvarkymo darbai buvo atlikti ne pagal šalių sulygtą projektą. Apeliantė ar jos įgaliotas atstovas pasirašydamas sutartį patvirtino, kad sutartį suprato (Sutarties 6.12 punktas) ir iš užsakovės pusės nebuvo keliamas reikalavimas atskirai pasirašyti ir sutarties priedus. Kad sutarties priedas buvo pasirašytas, apeliantė įrodinėja tik liudytojo A. S. parodymais. Tačiau negalima suabsoliutinti šio liudytojo parodymų, nes jis buvo apklaustas apeliantės iniciatyva ir yra jos sūnus. Liudytojas davė subjektyvius, kryptingus, išimtinai ieškovei palankius ir naudingus parodymus, kurių nepatvirtina jokie kiti civilinėje byloje surinkti (rašytiniai) duomenys.

10.4                      Nesuprantamas apeliantės argumentas, kad atsakovė kartu su atsiliepimu teismui pateikė dar kitokį brėžinį. Šiuo atveju, nėra aišku, su kuo yra lyginama, teigiant, kad kitokį brėžinį. Byloje yra antkapio brėžinys ir paminklo brėžinys, jų negalima tapatinti, nes tai yra du savarankiški gaminiai. Kapavietės sutvarkymo pavyzdinis variantas (DOK-108890) taip pat nei pagrindžia, nei įrodo, kad buvo nukrypta nuo šalių sulygto projekto (brėžinio). Apeliantei buvo pagamintas pavyzdį atitinkantis paminklas, tačiau iš pavyzdžio matoma, kad kapavietės išmatavimai yra visai kitokie, ką patvirtina ir A. S. rašytas elektroninis laiškas, nurodant apeliantės kapavietės matmenis ir pageidavimą kitokių matmenų pačio paminklo. Atitinkamai tai reiškia, kad tiek paminklo, tiek antkapio matmenys šalių buvo aptarti, derinami, tame tarpe ir paminklo padėtis – iš dešinės pusės paliekant 10 cm vazai pastatyti. Tai, kad pavyzdiniame variante yra matomi galimai vienodi atstumai nuo paminklo kraštų, niekaip neįrodo ir nepatvirtina, kad darbai buvo atlikti ne pagal apeliantės užsakyto kapavietės sutvarkymo projektą.

10.5                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tokį atliktų darbų perdavimo būdą (forma) numatė šalių pasirašyta sutartis, o apeliantė sutarties sąlygų niekada neginčijo; toks darbų perdavimo būdas neprieštarauja ir kasacinio teismo suformuotai praktikai. Sutartis numato kelis galimus darbų perdavimo būdus, o konkretus būdas pasirenkamas pagal situacijos aplinkybes. Tai, kad darbai buvo perduoti PVM sąskaitos–faktūros pagrindu, nepažeidė nei sutarties sąlygų, nei apeliantės teisių ir/ar teisėtų interesų. Nepriklausomai nuo to, kad PVM sąskaita–faktūra buvo siunčiam elektroniniu paštu, atsisakymas ją apmokėti negali būti traktuojamas kaip PVM sąskaitos–faktūros grąžinimas. Iš byloje pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad iš apeliantės pusės nebuvo iškomunikuota, jog pateiktos PVM sąskaitos–faktūros nepriima.

10.6                      Apeliantė kvestionuodama teismo motyvus dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) nutarimo, juos išima iš konteksto visumos ir pateikia savo aiškinimą. Teismas vertindamas, ar atsakovė pateikė būtiną ir teisingą informaciją apeliantei, rėmėsi dviem šaltiniais: šalių paaiškinimais ir VVTAT išvada. Teismo išvados nėra grindžiamos išimtinai tik VVTAT nutarimu. Nors VVTAT nutarimas neįgyja teisinės galios po to, kai viena iš ginčo šalių per nustatytą terminą kreipiasi į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, tačiau tai nereiškia, kad teismas bylos nagrinėjimo metu negali atsižvelgti į VVTAT nustatytas aplinkybes. Jei teismo vertinimu, VVTAT nutarimo konstatuojamoje dalyje išdėstyti argumentai yra pagrįsti išsamia ir visapusiška faktų analize, manytina, jog nėra tikslinga jų atkartoti teismo sprendime, o pakanka VVTAT nutarimą paminėti.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

11.       Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

12.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškinio reikalavimai dėl atliktų darbų defektų pašalinimo arba atliktų darbų kaino sumažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir tenkinti priešieškinio reikalavimai dėl nesumokėtos sumos už atliktus darbus, deslpinigių ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

13.       Šalys 2021 m. gegužės 18 d. sudarė sutartį dėl paminklo ir antkapio pagaminimo ir jo sumontavimo darbų (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį ir sutarties priedą Nr.1 atsakovė įsipareigojo atlikti darbus ir perduoti ieškovei rezultatą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti 4 930 Eur sumą už tinkamai atliktus darbus (e. b. 1 t. 10-12 l.).

14.       Ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. sumokėjo atsakovei 2 000 Eur avansą (e. b. 1 t. 13 l.).

15.       Atsakovė ieškovei 2021 m. liepos 16 d. už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitą-faktūrą (e. b. 1 t. 1 38 l.).

16.       Tarp ieškovės atstovo ir atsakovės nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. vyko susirašinėjimas dėl paminklo išcentravimo (e. b. 1 t. 15-22 l.).

17.       Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu įpareigoti atsakovą pašalinti sumontuoto paminklo defektus: paminklas turi būti pastatytas centre ir ištaisyti antkapio sujungimus (e. b. 2 t. 24-28 l.).

18.       Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2022 m. vasario 17 d. nutarimu atmetė ieškovės reikalavimą dėl paminklo išcentravimo (e. b. 1 t. 27-33 l.).

19.       Atsakovės darbuotojas D. B. raštu patvirtino, kad 2021 m. liepos 16 d. buvo (duomenys neskelbtini) kapinėse ir matė, kaip buvo perduodami paminklo montavimo darbai užsakovo atstovei. Tai galimai buvo užsakovės sūnaus žmona ar kita su užsakove susijusi moteriškos giminės atstovė. Nurodytas asmuo darbus priėmė ir jokių pretenzijų dėl darbų nereiškė (e. b. 1 t. 64 l.).

20.       Teismui pateikti antkapio, paminklo brėžiniai (e. b. 1 t. 63, 81 l.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21.       Apeliantės teigimu, teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ir iškraipė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, liudytojo A. S. paaiškinimus ir ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes. Apeliantės vertinimu, teismas neteisingai nurodė, kad tiek atliekant ginčo darbus, tiek juos užbaigus, kapavietę ne kartą lankė ieškovės įgaliotas žmogus, tačiau byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.

22.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais, nes liudytojas A. S. 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje nurodė, kad sesuo dalyvavo darbų pradžioje (garso įrašas nuo 1 val. 54 min. 10 s.). Nors liudytojas nurodė, kad nieko nebuvo prie kapavietės, kai sesuo buvo atvykusi (garso įrašas nuo 2 val. 5 min., 10 s.), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šį teiginį paneigia atsakovės darbuotojo D. B. rašytinis paaiškinimas (e. b. t. 1, b. l. 64), kuriame nurodoma, kad D. B. 2021 m. liepos 16 d. buvo (duomenys neskelbtini) kapinėse ir matė kaip buvo perduodami paminklo montavimo darbai užsakovo atstovei. Tai galimai buvo užsakovės sūnaus žmona ar kita su užsakove susijusi moteriškos giminės atstovė.

23.       Sutarties 4.1.1. punktu šalys susitarė, kad užsakovas turi teisę tikrinti atliekamų darbų atlikimo eigą, kiekį ir kokybę. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad teiravosi atsakovės, kada bus atliekami antkapio ir paminklo montavimo darbai su tikslu dalyvauti įsitikinant atliekamų darbų eiga ir jų kokybe.

24.       Apeliantė nurodo, kad atsakovė byloje nepaneigė kartu su ieškiniu (ieškinio priedas Nr. 4) pateiktų susirašinėjimų, kuriuose pati pripažino nukrypimą nuo projekto. Apeliantės vertinimu, pateikto susirašinėjimo turinys patvirtina, kad atsakovė el. laišku atliktų darbų defektus pripažino ir žadėjo pašalinti atliktų darbų defektus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nepatvirtina buvus priešingam šalių susitarimui nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

25.       Tarp ieškovės atstovo A. S. ir atsakovės nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl paminklo išcentravimo, atsiskaitymo už atliktus darbus (e. b. 1 t. 15-22 b. l.). Buvęs atsakovės darbuotojas R. B. 2021 m. liepos 17 d. elektroniniame laiške A. S. pasiūlė įdėmiai perskaityti sutarties 4.4.5, 6.4 ir 3.4 punktus. Taip pat nurodė „Laukiame atsiskaitymo. Centravimą paminklo (jei netinka vazos variantas) atliksime 10 d. dienų laikotarpyje.“ Apeliantės vertinimu, iš šio e-laiško turinio galima suprasti, kad atsakovė sutiko pašalinti darbų defektus, tačiau apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad sutiko su tokiu pasiūlymu, tarėsi dėl darbų atlikimo laiko ir pan. Tuo labiau, kad toliau besitęsiantis susirašinėjimas tik patvirtina, kad atsakovė nesutiko, jog antkapio ir paminklo montavimo darbus atliko nekokybiškai.

26.       Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo matyti, kad rangovas teikdamas paaiškinimus tarnybai, sutiko ginčą spręsti taikiu būdu: rangovo atstovas vartotojai pateikė pasiūlymą prilipdyti prie paminklo šono 5 cm pločio juostą, kad atsirastų simetrija; vartotoja su tokiu pasiūlymu nesutiko (e. b. 1 t. 27-33 b. l.). Šią aplinkybę 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje patvirtino liudytojas A. S. (garso įrašas nuo 1 val. 58 min. 28 s.). Taigi, jei kaip teigia apeliantė, minėtu elektroniniu laišku atsakovė pripažino defektus ir sutiko atlikti centravimo darbus, tuomet labiau tikėtina, kad būtų siūlyta ar ieškota ir kitų variantų (ne vien vazos variantas) apeliantės nurodomam defektui ištaisyti. Tačiau kaip minėta, tolesnis šalių susirašinėjimas neleidžia spręsti, jog atsakovė sutiko, kad atlikti darbai su defektais ir dėl šios priežasties paminklas bus išcentruotas.

27.       Apeliantė nurodo: teismas nevertino, kad atsakovės pateiktas brėžinys yra nepasirašytas, bet galimai „sumodeliuotas“ ginčui pasiekus teismą; teismas neatsižvelgė į tai, kad brėžinį pateikti privalėjo ne silpnesnioji šalis, bet atsakovė privalėjo juo vadovautis, atlikdama rangos darbus; atsakovė privalėjo įrodyti aplinkybes, kad atlikti darbai dėl 10 cm paminklo nuokrypio atitiko šalių susitarimą. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. 

28.       Sutarties 1.1. punkte šalys susitarė, kad šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis rangovas įsipareigoja parduoti/pagaminti prekes ar atlikti darbus pagal šios sutarties priedą Nr. 1 (e. b. 1 t. 10-12 b. l.). Atsakovė byloje pateikė antkapio brėžinį (e. b. 1 t. 63 b. l.), kuris šalių nepasirašytas. Toks pat brėžinys buvo pateiktas ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijai, kuri nagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą dėl Rangovo galimai nekokybiškai atliktų kapavietės įrengimo darbų.

29.       Iš atsakovės pateikto brėžinio (e. b. 1 t. 63 b. l.) matyti, kad iš kairės paminklo pusės iki antkapio krašto yra 37 cm, o iš dešinės paminklo pusės iki antkapio krašto yra 47 cm.

30.       Sutarties 6.2 punkte užsakovas patvirtino, kad jam žinoma šioje sutartyje nurodytų medžiagų kokybė, savybės bei darbų atlikimo tvarka.

31.       Sutarties 6.3 punkte numatyta, kad užsakovas patvirtina, kad vykdant šią sutartį, visi jo pateikiami duomenys ir informacija yra teisingi ir išsamūs. Jis yra susipažinęs su pasirinkto šrifto pavyzdžiu, teksto turiniu, sutinka su jo užsakomų granito gaminių išmatavimais ir užsakomų paslaugų aprašymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad brėžinys nebuvo pasirašytas jis netampa negaliojančiu atsižvelgiant į prieš tai minėtus sutarties 6.2 ir 6.3 punktus. Be to, aplinkybę, kad sutarties priedas buvo pasirašytas, apeliantė įrodinėja tik liudytojo A. S. parodymais. Tačiau šio liudytojo parodymų negalima suabsoliutinti, nes jis buvo apklaustas apeliantės iniciatyva ir yra jos sūnus.

32.       Sutarties 6.11 punkte šalys susitarė, kad sutarties pasirašymo metu prie sutarties pridedami šie priedai kurie yra neatskiriama sutarties dalis - priedas Nr. 1 gaminio projektas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas A. S. nurodė, kad sutarties priedas Nr. 1 jam nebuvo pateiktas, sutartis buvo įmautėje, netikrino ar yra priedas Nr. 1 (2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 49 min. 12 s., 2 val. 1 min. 22 s.).

33.       Kiekvienas asmuo turi laikytis bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad gavusi sutartį ir pastebėjusi, kad prie jos nėra pateiktas priedas Nr. 1, kreipėsi į atsakovę dėl šio priedo pateikimo. Tik kilus ginčui tarp šalių dėl darbų kokybės, ieškovė nurodė, kad tokio priedo nebuvo gavusi. Be to, ieškovės atstovė nurodė, kad nebuvo minties reikalauti brėžinio (2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 39 min.).

34.       Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su kitais apeliantės argumentais, kad apeliantei, kaip vartotojai ir silpnesniajai sutartinių santykių šaliai, perkelti pareigą įrodinėti techninius niuansus yra neprotinga ir nesąžininga, kai paminklą netinkamai sumontavusi atsakovė yra šioje srityje veikianti verslininkė. Apeliantė pasirašydama sutartį patvirtino šalių sulygtą valią ir dėl sutarties sąlygų, ir dėl pačio brėžinio.

35.       Apeliantė nurodo, kad teismo sprendime nepagrįstai padaryta išvada, neva darbai buvo tinkamai perduoti ir priimti. Sąskaita-faktūra buvo siunčiama el. ryšių priemonėmis. Atsisakymas ją apmokėti ir yra laikytinas tokio dokumento grąžinimu.

36.       Pagal sutarties 5.5. punktą darbai laikomi baigtais, kai rangovas išsiunčia užsakovui PVM sąskaitą -faktūrą ar išsiunčia rašytinį pranešimą. Darbai laikomi priimtais, kai užsakovas apmoka pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, jei nėra pasirašomas atskiras priėmimo-perdavimo aktas. Bet kuris iš šių veiksmų yra laikomi veiksmais, kad rangovas perdavė, o užsakovas priėmė šia sutartimi sutartus darbus.

37.       Nagrinėjamu atveju atsakovė 2021 m. liepos 16 d. elektroniniu laišku (e. b. t. 1, b. l. 16) apeliantės atstovui pateikė 2021 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kuri turi būti apmokėta per 3 kalendorines dienas (e. b. t. 1, b. l. 34).

38.       Kaip matyti, sutartyje numatyti keli galimi darbų perdavimo būdai. Apeliantė sutarties sąlygų niekada neginčijo, tokių įrodymų nepateikė. Tai, kad darbai buvo perduoti PVM sąskaitos-faktūros pagrindu, nepažeidė nei sutarties sąlygų, nei apeliantės teisių ir/ar teisėtų interesų. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad apeliantė nebuvo nurodžiusi, jog ji nepriima pateiktos PVM sąskaitos-faktūros. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad PVM sąskaitos-faktūros išsiuntimas yra laikomas darbų atlikimo pabaigos momentu ir tai atitinka šalių pasirašytos sutarties 5.5 p.

39.       Be to, abiejų sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo-perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pateiktos nuotraukos patvirtina, kad antkapis, paminklas yra naudojami, prižiūrėti, pasodintos gėlės (e. b. 1 t. 57-62, 83, 88 b. l.). Ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantė atliktų darbų rezultatu naudojasi.

40.       Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino 2023 m. rugsėjo 11 d. pateikto ieškovės atstovo susirašinėjimo su atsakovės darbuotoju, iš kurio turinio akivaizdu, jog ieškovės atstovės siuntė pavyzdį, kaip norėtų, jog atrodytų ir būtų įmontuotas paminklas; taip pat nebuvo įvertinti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai teikti dokumentai ir nepasisakyta dėl jų svarbos. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus, nes jie neteikia pagrindo priešingai vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Ieškovės atstovės pateikti įrodymai (2023-09-11 DOK-108890) nesudaro pagrindo manyti, kad sutarties priede Nr. 1 buvo kitoks brėžinys, nei tas, kurį pateikė atsakovė. Pateiktose nuotraukose matyti tik paminklo, antkapio modelis, o elektroniniame laiške nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti buvus susitarimą dėl kitokių antkapio brėžinio išmatavimų, nei tie, kurie nurodyti atsakovės pateiktame priede Nr.1. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai teiktų dokumentų, nepatvirtina aplinkybės, kad teismas šių dokumentų nevertino bendrai su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, minėti įrodymai nepatvirtina, kad šalys susitarė dėl kitokio antkapio brėžinio, kadangi ir pirmosios instancijos teismui, ir minėtai tarnybai buvo pateikti tie patys brėžiniai. Pažymėtina, kad ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime dėl A. S. prašymo nurodyta, kad ginčo nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad sumontuotas paminklas yra pagamintas ne pagal vartotojos ir rangovo sulygtą užsakymą (e. b. 1 t. 27-33 b. l.).

41.       Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog teismas neanalizavo, kad ieškovė į bylą pateikė visiškai kitokį atsakovės šiai teiktą brėžinį, kuriame nesimato jokio paminklo nuokrypio, tuo tarpu atsakovė kartu su atsiliepimu teismui pateikė dar kitokį brėžinį. Tačiau šie apeliantės argumentai patvirtina, kad yra lyginami antkapio (e. b. 1 t.63 b. l.) ir paminklo (e. b. 1 t. 81) brėžiniai – jų negalima tapatinti, nes tai yra du savarankiški gaminiai. Byloje nebuvo pateikta dviejų skirtingų antkapio ar paminklo brėžinių, dėl kurių vertinimo būtų galėjęs pasisakyti pirmosios instancijos teismas.

42.       Nors apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas pripažinti darbus atliktus tinkamai, iš esmės yra be jokių motyvų, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui yra nurodęs, kad teismo sprendimo motyvų nepakankamumas negali būti prilyginamas absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui – kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

43.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nei procesinių, nei materialių teisės normų nepažeidė, įrodymus įvertino vadovaudamasis įstatymu ir kasacinio teismo suformuota praktika.

44.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktas). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022).

45.       Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus vertino kitaip, nei pageidauja apeliantė, nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė šalių sudarytos sutarties sąlygas, vertino šalių elgesį sutartinių santykių metu, byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, o apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu įrodymus vertina selektyviai, juos vertina išskirtinai savo naudai ir vienpusiškai, todėl apeliantės argumentai dėl dalies įrodymų nepagrįsto ignoravimo, jų neištyrimo ir neįvertinimo, dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, atmestini, kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

46.       Apeliantė nenurodo argumentų dėl sprendimo dalies, kuria tenkinti priešieškinio reikalavimai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies nepasisako ir jos nevertina.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

47.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

48.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49.       Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

50.       Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

51.       Atsakovė prašo iš ieškovės priteisti atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas 818,17 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis grindžiamas atliktų darbų ataskaita, PVM sąskaita-faktūra, mokėjimo nurodymu (2024-02-06 DOK-3216).

52.       Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovei priteisiama 818,17 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Edilita“, juridinio asmens kodas 300023240, 818,17 Eur (aštuonis šimtus aštuoniolika eurų 17 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                         Laima Kriaučiūnaitė

 

                                                         Tomas Romeika

 

                                                         Rasa Urbanavičiūtė