Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-1920-834/2020

                                        Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00713-2020-9

                                  Procesinio sprendimo kategorija: 15.1.3.

                                                (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

          Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. P.,

nedalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovui (toliau – Institucijos atstovė),

išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje  M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau ANK ) 351 straipsnio 5 dalį ir ,

n u s t a t ė :

      M. P. 2020 m. balandžio 30 d. 11 val. ( nusižengimas nustatytas ), (duomenys neskelbtini) savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, statė neypatingos kategorijos dvibutį gyvenamąjį namą (įrengti monolitniai GB pamatai, užstatytas plotas apie 328 kv. m., išmatavimai plane apie 22,3x14,7 m.), (duomenys neskelbtini)., sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. P. apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, taip pat raštu išaiškintos jo teisės bei pasiūlyta savo poziciją išdėstyti raštu, siekiant bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka dėl Covid-19 situacijos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas ir nepateikta prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Institucijai apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo išsiųstas pranešimas bei pasiūlyta savo poziciją išdėstyti raštu, siekiant bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka dėl Covid-19 situacijos.

Administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo M. P. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad statybas pradėjo be leidimo, kadangi dėl paskelbto karantino negalėjo laiku jo gauti. Savavališkas statybas pradėjo, nes jautė didelę atsakomybę savo darbuotojams, kuriuos būtų tekę atleisti arba išleisti nemokamų atostogų dėl darbo trūkumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priedo (įmokos už savavališkos statybos įteisinimą mokėjimo principai) nuostatomis savo iniciatyva nustatė statybų sąmatinę vertę, atliko ekspertizę bei sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Leidimą namo, esančio (duomenys neskelbtini) projektui jau gavęs. Dėl savo neteisėtų poelgių gailisi, ateityje nekartos, teismo prašo atsižvelgti į šiuo metu esančią sunkią ekonominę padėtį ir skirti švelniausią bausmę, o jeigu bausmė finansinė prašo ją padalinti, sumokant per 12 mėnesių nuo sprendimo įsigaliojimo.

Institucija rašytinių paaiškinimų nepateikė.

Dėl veikos kvalifikavimo

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. 

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo ( toliau Įstatymo) 1 punktas ir 2 punktas nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, jog rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog statybą leidžiantis dokumentas yra – leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius. Įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktas numato, kad su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Įstatymo 1 priedo 1 straipsnis numato, kad įmoką už savavališkos statybos įteisinimą moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys šiame įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo M. P. rašytinio paaiškinimo nusižengimas įrodytas, administracinio nusižengimo protokolu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktu, foto nuotraukomis, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu ir kitais dokumentais. Byloje surinktais įrodymais ir administracinės atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, nustatyta, kad neypatingo dvibučio gyvenamojo namo statyba pradėta žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) neturint statybos leidimo ir šio pastato statytojas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P.. Taigi išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. P. 2020 m. balandžio 7 d., (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, statė neypatingos kategorijos dvibutį gyvenamąjį namą (įrengti monolitniai GB pamatai, užstatytas plotas apie 328 kv. m.), (duomenys neskelbtini), sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 27 straipsnio 16 dalies 1 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Tokie M. P. veiksmai atitinka ANK 351 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį ir yra tinkamai kvalifikuoti.

Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo

M. P. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

Skiriant nuobaudą M. P. atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes, į M. P. asmenybę, kuris anksčiau nėra baustas už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taip pat teismas pažymi ir tai, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus matyti, jog M. P. atžvilgiu praeityje buvo surašytas tik vienas protokolas su administraciniu nurodymu už savi izoliacijos taisyklių pažeidimą, paskirta bauda sumokėta. Kas rodo, jog nėra linkęs pažeidinėti įstatymų.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Teismų praktika taip pat laikosi nuostatos, jog tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, atitinkamai turi būti skiriamos ir švelnesnės nuobaudos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.2-78-468/2020).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji.

Taigi, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Skiriant nuobaudą M. P., atsižvelgiama į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nėra duomenų apie M. P. baustumus už analogiškus administracinius nusižengimus, į jo nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei jo veiksmus, nustačius savavališkos statybos faktą bei operatyvų jos padarinių pašalinimą.

Pažymėtina, kad siekis įgyvendinti administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus, nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, priešingai, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į konkrečioje byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui turinčias įtakos aplinkybes ir paskirti individualią nuobaudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje 2AT-7-4-2013).

Taigi teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitiktų pusiausvyros, todėl anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje minimali, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas atitiktų jai keliamus tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau ji turi būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas daro išvadą, kad sankcijoje numatytos minimalios administracinės nuobaudos skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir mano, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje minimali. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

n u t a r i a :

     M. P. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, jam skirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

      Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties išdavimo ar išsiuntimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, vardą, pavardę bei administracinio nusižengimo pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini).

    Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

     Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                         Vaida Sinkevičienė