Civilinė byla Nr. e2-13593-1153/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02427-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.5; 3.2.6.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas,
sekretoriaujant Ingridai Valickienei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ atstovui advokatui Sigitui Barakauskui, atsakovės UAB „Okamija“ vadovei Olgai Sidorovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ ieškinį atsakovei UAB „Okamija“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Okamija“ 9 018,72 Eur skolos, 178,29 Eur delspinigių, 11,15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateiktą ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Ieškinyje nurodo, kad 2020 m. vasario 14 d. tarp šalių buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos ir koordinuotos prekybinės veiklos sutartis Nr. 2002/2 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei buvo laikinai (5 metams) valdyti ir naudotis perduotos patalpos, esančios prekybos centre „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini), III aukšte, ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo mokėti sutartą nuomos mokestį ir vykdyti kitas Sutartyje numatytas nuomininko pareigas (mokėti už sunaudotą elektros energiją, šilumą, vandenį, ryšio paslaugas ir kitas komunalines paslaugas, mokėti už bendro naudojimo patalpų priežiūrą ir pan.). Ieškovė minėtos Sutarties pagrindu išrašė ir atsakovei apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas-faktūras Nr. 0009589, Nr. 0009646, Nr. 0009707, Nr. 0009766, Nr. 0009830 ir Nr. 0009839, kurių atsakovė tinkamai ir laiku neapmokėjo bei liko skolinga ieškovei 10 832,72 Eur. Ieškovė nurodo, kad Sutartis šalių susitarimu buvo nutraukta 2024 m. gruodžio 30 d. Pažymi, jog Sutarties 6.9 punktas numatė, kad nutraukus Sutartį prieš terminą, atsakovė prieš išsikeldama iš patalpų privalėjo galutinai atsiskaityti už visas jai suteiktas paslaugas. Ieškovės teigimu, atsakovė tinkamai su ja neatsiskaitė, todėl dalies atsakovės skolos padengimui ieškovė panaudojo Sutarties 3.15 punkte numatytą depozitą (1 814 Eur). Atsižvelgiant į tai, atsakovės skola šiai dienai sudaro 9 018,72 Eur (10 832,72 Eur – 1 814 Eur). Kadangi atsakovė tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 7.1 punktu, atsakovei paskaičiavo 0,02 proc. dydžio delspinigius, kurie bendrai sudaro 178,29 Eur.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7920-1153/2025 ieškinys buvo patenkintas visiškai – priteista ieškovei iš atsakovės 9 018,72 Eur (devynis tūkstančius aštuoniolika eurų 72 ct) skolos, 178,29 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 29 ct) delspinigių, 11,15 (vienuolika ir penkiolika šimtųjų) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 197,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 338,20 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodo, jog nesutinka su reikalaujama ieškovės skola suma. Pažymi, kad pagal šalių sudarytą 2024 m. sausio 22 d. mokėjimo grafiką, kuris buvo patvirtintas abiejų šalių, skolos suma sudarė 7 266,18 Eur po depozito (1 814 Eur) įskaitymo, skola buvo išdėstyt 11 mokėjimų. Atsakovė mokėjo kiekvieną mėnesį po 900 Eur, todėl kiekvieną mėnesį buvo permoka 239,44 Eur, iki 2024 m. lapkričio 28 d. susidarė bendra permoka – 833,82 Eur. Nepaisant to ieškinyje reikalauja priteisti 9 018,72 Eur, tačiau neaišku, kaip ši suma buvo apskaičiuota. Ieškovės skaičiavimais, faktiškai neapmokėta suma už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas yra 9 713,99 Eur, tačiau ji nesuderinama su kitomis atsiskaitymų sumomis, taip pat neįtraukta atsakovės 833,82 Eur permoka. Pagal faktinius duomenis, skolos likutis turėjo būti mažesnis. Nesutinka su 178,29 Eur delspinigių paskaičiavimu, kadangi 2024 m. sausio 22 d. buvo sudarytas skolos mokėjimo grafikas, kuriame delspinigiai nebuvo numatyti, iki 2024 m. kovo 25 d. atsakovė mokėjo sąskaitas laiku, todėl dalis delspinigių neturi pagrindo. Konkrečiai nepagrįstos delspinigių sąskaitos: 1) DEL0000667 – 46,74 Eur; 2) DEL0000678 – 61,70 Eur; 3) DEL0000688 – 69,42 Eur. Bendra nepagrįstų delspinigių suma yra 177,54 Eur. Bendra 2024 m. išrašytų delspinigių suma yra 582,83 Eur, iš jų sumokėta delspinigių suma (230,58 Eur), mažiausiai 177,54 Eur delspinigiai yra nepagrįsti. Prašoma teismo visiškai atmesti arba bent jau sumažinti priteistinus delspinigius.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuose prašo preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad prieštaravimai yra nepagrįsti ir mano, jog sąmoningai bandoma vilkinti procesą. Atsakovės prieštaravimai grindžiami 2024 m. sausio 22 d. skolų grąžinimo grafiku ir skolų suderinimo aktu, kai tuo tarpu ieškinys pareikštas dėl atsakovės skolos, kuri susidarė po minėtų dokumentų parengimo. Kitaip tariant, prieštaravimai grindžiami dokumentais, kurie nesusiję su šiuo metu nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku ir susidariusia skola. Atsakovės į nagrinėjamą bylą teikiami dokumentai tik dar patvirtina, kad atsakovė dar 2023 m. tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ieškovei. Nagrinėjamoje byloje reikalavimai pareikšti dėl ieškovės 2024 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. išrašytų sąskaitų faktūrų, kurių atsakovė tinkamai neapmokėjo. Prašomi priteisti delspinigiai taip pat susidarė dėl šių išrašytų sąskaitų faktūrų tinkamo neapmokėjimo. Atsakovės prieštaravimuose dėstomos aplinkybės nėra susijusios su ginčo objektu ar nagrinėjamoje byloje įrodinėtomis aplinkybėmis. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų tinkamai apmokėjusi 2024 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. išrašytas sąskaitas faktūras. Iš atsakovės dėstomos pozicijos matyti, kad atsakovė tik dengė anksčiau susidariusį įsiskolinimą, tačiau neatliko mokėjimų, kurių būtų pakakę einamiesiems mokėjimams padengti. Nėra pagrindo naikinti ar keisti preliminaraus sprendimo. Siekiant pagrįsti visas minėtas aplinkybes, ieškovė papildomai į bylą teikia informaciją iš savo buhalterinės apskaitos, kurioje yra detalizuotas atsakovės atliktų mokėjimų paskirstymas atitinkamoms sąskaitoms dengti ir ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, visi atsakovės nurodyti mokėjimai apskaityti ir priskirti ankstesnių sąskaitų dengimui nei ginčo objektu esančios sąskaitos dėl kurių yra pareikštas ieškinys. Sąskaitos faktūros nėra tinkamai apmokėtos, todėl kartu egzistuoja ir atsakovės pareiga mokėti sutartyje numatytas netesybas dėl netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo. Kartu pažymi, kad pati atsakovė prieštaravimuose nurodo, jog skolos dydis yra net didesnis nei nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu reikalaujama skolos suma (ieškiniu reikalaujama 9 018,72 Eur, prieštaravimuose pripažįstama 9 713,99 Eur). Analogiška situacija ir dėl delspinigių (ieškiniu reikalaujama 178,29 Eur, prieštaravimuose pripažįstama 405,29 Eur). Kartu atkreipia dėmesį į tai, kad 2025 m. sausio 2 d. buvo sudarytas skolų suderinimo aktas, kuriame buvo fiksuota skolos suma 2025 metų pradžiai. Skolų suderinimo aktas buvo tinkamai pasirašytas abiejų bendrovių atstovų. Mano, kad atsakovė prieštaravimais tik siekia vilkinti galutinio teismo sprendimo priėmimą byloje.
6. Ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kad atsakovė buvo pilnai pripažinusi savo įsiskolinimą, kadangi 2025 m. sausio 2 d. skolų suderinimo aktas buvo pasirašytas atsakovės įgaliotos atstovės, kuri atsakinga už atsakovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir ieškovės vyriausiosios finansininkės. Šį faktą patvirtina pridedama teismui VĮ „Registrų centras“ ataskaita dėl atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkyti įgalioto asmens, kuriame matoma, jog skolų suderinimo aktą pasirašė N. S., kuri yra įgaliota atsakovės vardu pasirašyti oficialias finansines ataskaitas ir teikti jas VĮ „Registrų centras“. Ieškovė papildomai pateikė šalių susirašinėjimus dėl skolų suderinimo akto pasirašymo. Šiuose susirašinėjimuose matoma, jog skolų suderinimo aktas buvo išsiųstas į oficialų atsakovės el. paštą info@okamibaldai.lt ir grąžintas pasirašytas ieškovei iš atsakovės buhalterės N. S. Kaip matyti iš teikiamo susirašinėjimo, skolų suderinimo akto pasirašyme (derinime) dalyvavo ir atsakovės direktorė Olga Sidorova. Pažymi, kad kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, atsakovė šiuo metu valdo kelias transporto priemones, iš kurių viena laikytina prabangia ir nėra būtina veiklos vykdymui. Atsakovė turi visas galimybes tinkamai atsiskaityti su ieškove, tačiau sąmoningai vilkina skolos sumokėjimą.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, detaliau paaiškino ieškinio pagrindą ir reikalavimus, taip pat detalizavo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nesutiko su teismo sprendimo vykdymo atidėjimu, išdėstant skolos sumokėjimus, paaiškino to priežastis.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino ieškinio reikalavimus ir susidariusias skolas pagal ieškinio pagrindą, nori kuo greičiau baigti ginčą, nedidinant dar bylinėjimosi išlaidų, tačiau nesutiko su ieškovės nurodomomis patirtomis bylinėjimosi išlaidomis už teisines paslaugas, vertina, kad šios per didelės, ieškovės advokato įkainiai per dideli, galėtų būti mažesni. Taip pat prašo išdėstyti teismo sprendimu skolas dėl sunkios bendrovės finansinės padėties. Paaiškino, kad įmonė šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, turi dideles skolas (siekia apie 100 000 Eur), pati ieškovės vadovė negauna atlyginimo jau ilgą laiką, tačiau pažymi, jog bendrovė dar vykdo veiklą, dar vyksta teisminis ginčas dėl skolos išieškojimo iš kitos bendrovei skolingos įmonės, pirmosios instancijos teisme priteista ženkli virš 50 000 Eur suma, byla dabar apeliacinėje instancijoje, pasibaigus šiam procesui, bendrovė ketina atsiskaityti ir padengti visiems skolas. Pati bendrovė nenori bankrutuoti ir bendrovės vadovė nurodo, jog stengsis padengti visas skolas, tačiau iš karto skolos ieškovei negali padengti, prašo išdėstyti mokant skolą maždaug po 1 000 Eur per mėnesį.
Priimtinas galutinis sprendimas
9. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalies punktuose nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, panaikinti ir ieškinį atmesti, sprendimą pakeisti.
10. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
11. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Vienas iš nurodytų principų –dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo – teisę pripažinti ieškinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis).
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Ieškovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Todėl šioje dalyje, kurioje ieškovė pripažino ieškinio reikalavimus teismas surašo sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Kitoje dalyje (t. y. dėl bylinėjimosi išlaidų) teismas sutrumpintų motyvų nesurašo, kadangi šioje dalyje atsakovė nesutiko su ieškovės nurodytu (prašomu priteisti) bylinėjimosi išlaidų (konkrečiai už advokato teisines paslaugas) dydžiu, o taip pat prašo išdėstyti teismo sprendimu priteisiamą skolą.
13. Taigi, ieškovei pripažinus ieškinio reikalavimus (išskyrus bylinėjimosi išlaidas) surašomi sutrumpinti motyvai pripažintoje ginčo dalyje.
14. Kaip buvo jau nustatyta 2025 m. sausio 30 d. preliminariu teismo sprendimu, 2020 m. vasario 14 d. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ ir UAB „Okamija“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos ir koordinuotos prekybinės veiklos sutartį Nr. 2002/2, kuria atsakovei buvo laikinai valdyti ir naudotis perduotos patalpos, esančios prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), III aukšte, ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo mokėti sutartą nuomos mokestį ir vykdyti kitas Sutartyje numatytas nuomininko pareigas. Minėtos Sutarties pagrindu ieškovė išrašė ir atsakovei laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas-faktūras Nr. 0009589 (suma 2 236,29 Eur (neapmokėta sąskaitos dalis 1 118,63 Eur)), Nr. 0009646 (suma 2 226,48 Eur), Nr. 0009707 (suma 2 218,62 Eur), Nr. 0009766 (suma 2 216,67 Eur), Nr. 0009830 (suma 2 261,78 Eur) ir Nr. 0009839 (suma 790,54 Eur), kurių atsakovė tinkamai ir laiku neapmokėjo bei liko skolinga ieškovei 10 832,72 Eur. 2024 m. gruodžio 18 d. atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovę apie savo sunkią finansinę padėtį, prašė šalių sudarytą nuomos sutartį nutraukti bei leisti susidariusią skolą dengti dalimis. Kartu atsakovė pasiūlė dalį skolos padengti jos sumokėtu depozitu (1 814 Eur). 2024 m. gruodžio 30 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė bendru sutarimu nuo 2024 m. gruodžio 31 d. tarp šalių sudarytą Sutartį nutraukti. 2024 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašytas Patalpų perdavimo-priėmimo aktas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad pagal Sutarties 6.9 punktą, atsakovė prieš išsikeldama iš patalpų privalėjo galutinai atsiskaityti už visas jai suteiktas paslaugas. Ieškovės teigimu, atsakovė tinkamai iki šiol su ja neatsiskaitė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7920-1153/2025 ieškinys buvo patenkintas visiškai – priteista ieškovei iš atsakovės 9 018,72 Eur (devynis tūkstančius aštuoniolika eurų 72 ct) skolos, 178,29 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 29 ct) delspinigių, 11,15 (vienuolika ir penkiolika šimtųjų) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 197,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 338,20 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjant atsakovės prieštaravimus, kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime į prieštaravimus, atsakovės prieštaravimai grindžiami 2024 m. sausio 22 d. skolų grąžinimo grafiku ir skolų suderinimo aktu, kai tuo tarpu ieškinys pareikštas dėl atsakovės skolos, kuri susidarė po minėtų dokumentų parengimo. Nagrinėjamoje byloje reikalavimai pareikšti dėl ieškovės 2024 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. išrašytų sąskaitų faktūrų, kurių atsakovė tinkamai neapmokėjo. Prašomi priteisti delspinigiai taip pat susidarė dėl šių išrašytų sąskaitų faktūrų tinkamo neapmokėjimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų tinkamai apmokėjusi 2024 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. išrašytas sąskaitas faktūras. Iš atsakovės dėstomos pozicijos matyti, kad atsakovė tik dengė anksčiau susidariusį įsiskolinimą, tačiau neatliko mokėjimų, kurių būtų pakakę einamiesiems mokėjimams padengti. Siekiant pagrįsti visas minėtas aplinkybes, ieškovė papildomai į bylą teikė informaciją iš savo buhalterinės apskaitos, kurioje detalizuotas atsakovės atliktų mokėjimų paskirstymas atitinkamoms sąskaitoms dengti ir ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, visi atsakovės nurodyti mokėjimai apskaityti ir priskirti ankstesnių sąskaitų dengimui nei ginčo objektu esančios sąskaitos dėl kurių yra pareikštas ieškinys. Ginčo konkrečios sąskaitos faktūros nėra tinkamai apmokėtos, todėl kartu egzistuoja ir atsakovės pareiga mokėti sutartyje numatytas netesybas dėl netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo. Kartu 2025 m. sausio 2 d. buvo sudarytas skolų suderinimo aktas, kuriame buvo fiksuota skolos suma 2025 metų pradžiai. Ginčo žodinio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino šias ieškinyje ir preliminariame sprendime nurodytas skolas, grindžiant, jog tokios skolos susidarė dėl susidariusios sunkios atsakovės finansinės padėties.
15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo.
16. Sprendžiant dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Teismo 2025 m. sausio 30 d. preliminariu sprendimu šioje dalyje priteista iš atsakovės 1 338,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 104 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis) ir 1 234,20 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Nagrinėjant šią bylą po atsakovės prieštaravimų, ieškovė pateikė įrodymus dėl patirtų bendrų 2 504,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. patirta papildomų 1 166,63 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta, kad bendros išlaidos už teisines paslaugas yra 2 395,80 Eur, sumokėtas 104 Eur žyminis mokestis ir 5,03 Eur už VĮ Registrų centras paslaugas.
17. Ieškovė detalizavo patirtas išlaidas už teisines paslaugas: 1 020 Eur už kliento pateiktų dokumentų analizę ir ieškinio parengimą su atitinkamais priedais, 85 Eur už prieštaravimų analizę ir aptarimą su klientu (konsultacijas), 255 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą ir pateikimą teismui, 42,50 Eur teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties analizė ir kliento informacija (konsultacijos), 195 Eur už rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas ir pateikimas, 382,50 Eur už pasirengimą posėdžiui ir dalyvavimą teismo posėdyje. Bendrai patirtos 1 980 Eur išlaidos ir 415,80 PVM, tai bendrai su PVM šios išlaidos yra 2 395,80 Eur. Atsakovė pateikė poziciją, kad šios išlaidos yra per didelės, užaukštintos, advokato įkainiai yra per dideli.
18. Vertinant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatų teisines paslaugas, teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
19. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacija) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis).
20. Teismas, vertindamas šiuo atveju ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, susipažinęs su pateiktais įrodymais, paaiškinimais ir iš detalizuoto suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo matyti, kad ieškovės atstovas teikė įvairias teisines paslaugas (nuo įvairių procesinių dokumentų rengimo iki atstovavimo teismo posėdyje), ieškovės atstovo parengti procesiniai dokumentai yra išsamūs, motyvuoti, atlikta teisės aktų ir teismų praktikos analizė, išlaidas pagrindžiantys įrodymai pateikti, nurodyti dydžiai neviršija rekomendacinių dydžių, todėl laikoma, kad patirtos 2 395,80 Eur bendros bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos ir nėra pagrindo jų mažinti. Pažymėtina, kad teismo 2025 m. sausio 30 d. preliminariu sprendimu patenkinus ieškovės ieškinį visą apimtimi, ieškovei iš atsakovės buvo priteistos 1 338,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurių mažinti nėra pagrindo. Kadangi teismo galutiniu sprendimu preliminarus sprendimas paliktas nepakeistu, ieškovės naudai iš atsakovės papildomai priteisiamos 1 166,63 Eur (2 504,83-1 338,20) bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą po prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo pateikimo. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
21. Ieškovė taip pat pareiškė teismo posėdžio metu prašymą išdėstyti teismo sprendimu priteistas sumas dėl sunkios bendrovės finansinės padėties. Paaiškino, kad įmonė šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, turi dideles skolas (siekia apie 100 000 Eur), pati ieškovės vadovė negauna atlyginimo jau ilgą laiką, bendrovė turi lėšų sąskaitoje, tačiau pažymi, jog bendrovė dar vykdo veiklą, dar vyksta teisminis ginčas dėl skolos išieškojimo iš kitos bendrovei skolingos įmonės, pirmosios instancijos teisme priteista ženkli virš 50 000 Eur suma, byla dabar apeliacinėje instancijoje, pasibaigus šiam procesui, bendrovė ketina atsiskaityti ir padengti visiems skolas. Pati bendrovė nenori bankrutuoti ir bendrovės vadovė nurodo, jog stengsis padengti visas skolas, tačiau iš karto skolos ieškovei negali padengti, prašo išdėstyti mokant skolą maždaug po 1 000 Eur per mėnesį.
22. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumas bei res judicata galia lemia ir jo vykdymo privalomumą visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpesnio ir kuo ekonomiškesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo.
23. Teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-742-370/2021; kt.).
24. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-485-196/2018).
25. Atsakovės vadovė prašė teismo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą iš esmės apie 1 metų laikotarpiui (mokant priteistas sumas po maždaug 1 000 Eur per mėnesį), pažymėjo, kad šiuo metu bendrovės finansinė padėtis yra itin prasta. Ieškovės atstovas nesutiko su šiuo prašymu, motyvuojant ir tuo, kad jau ilgą laiką atsakovė neatsiskaito net mažomis sumomis dalimis, ieškovei reikia garantijų, kurių šiuo metu atsakovė nesuteikia. Rašytinių įrodymų dėl savo turtinės padėties atsakovė nepateikė. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovės vadovė paaiškino teismui, jog įmonė šiuo metu susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, turi dideles skolas (siekia apie 100 000 Eur), pati atsakovės vadovė negauna atlyginimo jau ilgą laiką, patvirtino, kad bendrovė sąskaitoje iš esmės neturi lėšų atsiskaitymui. Nors atsakovė atstovė nurodo, jog bendrovė dar vykdo veiklą (bet labiau paminėjo vienkartinius veiklos vykdymo epizodus), nenori bankrutuoti, bet faktiškai tą ką papasakojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovė, rodo, jog bendrovė arti jau nemokumo ribos arba jau ją pasiekė. Atsakovės atstovė dideles viltis teikia dar kitam teisminiam procesui, paaiškino, kad dar vyksta teisminis ginčas dėl skolos išieškojimo iš kitos bendrovei skolingos įmonės, pirmosios instancijos teisme priteista ženkli virš 50 000 Eur suma, byla dabar apeliacinėje instancijoje, pasibaigus šiam procesui, bendrovė ketina atsiskaityti ir padengti visiems skolas. Pati bendrovė nenori bankrutuoti ir bendrovės vadovė nurodo, jog stengsis padengti visas skolas, tačiau iš karto skolos ieškovei negali padengti. Ieškovės atstovas taip pat akcentavo procese, jog nors nesutinka su teismo sprendimo išdėstymu, tačiau neketina kreiptis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, dar neskubės kreiptis ir į antstolius su vykdomuoju dokumentu pagal teismo sprendimą, jeigu atsakovė geranoriškai pradės mokėti skolą, paaiškino, kad teismo sprendimas bus jai kaip garantas.
26. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, šis institutas taikomas tik išimtiniais atvejais. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022). Šiuo atveju byloje (iš atsakovės pusės) neįrodyta, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas faktiškai keistų situaciją pagal atsakovės atstovės paaiškintas aplinkybes. Kitas teisminis procesas ir jame priteistos sumos (jeigu bus priteistos) faktiškai nepadengtų ir atsakovės akcentuotų bendrų apie 100 000 Eur dydžio skolų (tuo labiau atsakovės vadovė dar paminėjo, kad minėtos bylos laimėjimo atveju gali būti apsunkintas ir vykdymas, nes yra duomenų, jog skolinga bendrovė perkelia veiklą į kitą bendrovę), byloje nėra duomenų, jog atsakovė dar veikų pelningai, o ne nuostolingai (nes atsakovės vadovės paaiškinimai rodo, jog būtent tokia bendrovės padėtis yra), nėra pakankamų duomenų (įrodymų), kad bendrovė dar yra moki. Pati atsakovės atstovė patvirtino, kad bendrovė neturi lėšų ir sąskaitose, t. y. faktiškai neturi apyvartinių lėšų. Neturint apyvartinių lėšų faktiškai įmonė net negali normaliai tęsti veiklos. Pagal atsakovės atstovės nurodytas aplinkybes, faktiškai įmonei gresia bankrotas. Su ieškove taip pat neatsiskaitoma jau ilgą laiką net dalimis, nuo pat pretenzijų pareiškimų atsakovė nepervedė ieškovei net nedidelių sumų. Pati atsakovės vadovė nurodo, jog dirba ilgą laiką be atlygio, kadangi siekia visais būdais išvengti bankroto. Nurodytos aplinkybės, jų visuma rodo, jog atsakovės finansinė padėtis yra itin sudėtinga, vertinant situaciją perspektyviai, nepateikta teismui objektyvių įrodymų, kurie įrodytų, jog atsakovės finansinė padėtis pagerės. Tuo labiau, jeigu vis dėlto pagerės, taikius susitarimus dėl išdėstymo galima sudaryti ir vykdymo procese. Išdėsčius teismo sprendimą tokioje faktinėje situacijoje faktiškai gali būti pažeisti ieškovės teisės ir teisėti interesai, bei nukrypta nuo teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo atmetamas.
27. Kadangi byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 268–270 straipsniais, 430 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-7920-1153/2025 palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, juridinio asmens kodas 123219940, iš atsakovės UAB „Okamija“, juridinio asmens kodas 305261975, papildomai 1 166,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti UAB „Okamija“ atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Tomas Malijauskas