Civilinė byla Nr. eB2-1439-803/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Čia Market“ prašymą dėl depozito grąžinimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą ir nemokumo administratore paskyrė UAB „Lideres“, kuri teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartimi buvo atstatydinta, nemokumo administratore paskiriant UAB „Prokesa“. Ši teismo nutartis 2021 m. rugsėjo 2 d. įsiteisėjo. Teismas 2021 m. gruodžio 20 d. patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir nemokumo administratorės ginčijamus reikalavimus išskyrė į atskiras bylas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-88-803/2025 patikslino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą, į kurį įtraukė kreditorę UAB „Čia Market“ su 52 890,26 Eur antros eilė kreditoriniu reikalavimu.
3. Kreditorė UAB „Čia Market“ prašo teismo nustatyti, kad patvirtinto kreditorinio reikalavimo dalis, kurią sudaro 51 625,78 Eur dydžio depozitas, turi būti grąžinamas iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšų. Nurodo, kad 51 625,78 Eur dydžio depozitas, perduotas bankrutuojančiai bendrovei pagal dvi 2016 m. gegužės 17 d. sudarytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, yra kreditorės nuosavybė, todėl turi būti grąžinta. Šios lėšos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo perduotos pradelstiems finansiniams kreditorės įsipareigojimams pagal nuomos sutartis padengti arba įskaitomas kaip nuomos mokestis už paskutinius mėnesius. Dėl to depozitas galėjo būti naudojamas tik nurodytam tikslui. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024 pripažino, kad depozitas nebuvo panaudotas.
4. Nuomos teisiniuose santykiuose yra susiformavusi praktika, pagal kurią nuomininkai savo įsipareigojimus pagal sutartį užtikrina, sumokėdami tam tikrą pinigų sumą, į kurią nuomotojui nepereina nuosavybės teisė. Nuosavybės teisė į šias lėšas nuomotojui gali pereiti tik tuomet, kai atsiranda nuomos sutartyje numatytas pagrindas. Nuomos sutartyse nustatytas depozitas pagal savo paskirtį yra analogiškas lėšų įkeitimui, kai šios lėšos perduodamos kreditoriui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.198 straipsnio 4 dalį įkaito turėtojas turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Pasibaigus prievolėms, kurios buvo užtikrintos depozitu, šio depozito lėšos turi būti grąžintos nuomininkei.
5. Pagal teismų praktiką asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausantį turtą valdo bankrutuojantis juridinis asmuo, turi teisę reikšti reikalavimą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui dėl tokio turto išreikalavimo iš bankrutuojančio asmens, neįstodamas į bylą kaip kreditorius. Asmuo, kuriam iškelta bankroto byla turi pareigą grąžinti kitam asmeniui priklausantį turtą. Ši pareiga nevykdytina tik tuo atveju, kai tas turtas nėra išsaugotas ir nėra galimybės jo grąžinti – tuomet tokio dydžio kreditorinis antros eilės reikalavimas yra tvirtinamas bankroto byloje.
6. Nagrinėjamoje byloje BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vykdo ūkinę komercinę veiklą, toliau tęsia nuomos veiklą, kurios metu nuomininkai, sudarydami nuomos sutartis moka depozitus savo įsipareigojimams užtikrinti. Taigi bankrutuojanti bendrovė gauna lėšas iš savo ūkinės komercinės veiklos. Pasibaigus kreditorės ir bankrutuojančios bendrovės ginčui dėl 2016 m. gegužės 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimo, buvo išspręsti iš tų pačių nuomos santykių kilę ginčai. Dėl to kreditorei, kaip ir kitiems BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuomininkams, kurių nuomos sutartys baigsis ar bus nutrauktos, depozitas turi būti grąžintas iš bendrovės komercinės veiklos pajamų. Be to, vykdant ūkinę komercinę veiklą, einamieji mokėjimai mokami iš šios veiklos pajamų, todėl, priteisus negautą nuomos mokestį (komercinės veiklos pajamas), iki tol negrąžintas depozitas turi būti grąžinamas iš komercinės veiklos pajamų.
7. Nemokumo administratorė atsiliepimu su kreditorės prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad kreditorės UAB „Čia Market“ 2016 m. sumokėti depozitai nėra išlikę. Kreditorės reikalaujamas depozitas buvo sumokėtas ne į depozitinę, o į einamąją bankrutuojančios bendrovės sąskaitą. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sąskaitoje esantis pinigų likutis 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė -8,70 Eur. Kreditorės depozitas buvo sumokėtas į einamąją bankrutuojančios bendrovės sąskaitą, iš kurios buvo atsiskaitoma su prekių ir paslaugų teikėjais, mokami mokesčiai, taip pat į šią sąskaitą buvo gaunamos vykdytos veiklos pajamos. Šias aplinkybes patvirtina banko sąskaitos apyvarta – per 2016 m. buvo gauta 3 916 631,41 Eur piniginių lėšų, išmokėta – 3 916 268,95 Eur. Paskutinius metus iki bankroto bylos iškėlimo iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sąskaitos nuolatos vyko priverstinis piniginių lėšų išieškojimas, kuris buvo sustabdytas tik teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
8. Kreditorė nepagrįstai teigia, kad galimai neišlikę depozito lėšos turi būti atlyginamos iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vykdomos ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024 labai aiškiai išskyrė, kurios iš kreditorei priteistų lėšų turi būti atlyginamos iš bankroto proceso išlaidų, t. y. tik kreditorės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nuomos teisiniai santykiai buvo neteisėtai nutraukti 2020 m. balandžio 1 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo. Taigi nuomos teisiniai santykiai prasidėjo, vyko ir tęsėsi tik iki bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodyta, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiga kreditorei grąžinti sumokėtus depozitus atsirado 2021 m. sausio 5 d., t. y. taip pat iki bankroto bylos iškėlimo. Dėl to bankrutuojančios bendrovės bankroto proceso metu ūkinė komercinė veikla pagal 2016 m. gegužės 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebuvo vykdyta. Taigi nėra pagrindo kreditorės sumokėtus depozitus laikyti ūkinės komercinės veiklos išlaidomis ir juos grąžinti iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų.
9. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2021 m. balandžio 9 d. turėjo dar tris banko sąskaitas, iš kurių vienoje nebuvo likę pinigų, kitose lėšų likučiai sudarė 1,65 Eur ir 236,74 Eur. Taigi pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo priėmimo dieną bendrovė neturėjo finansinių galimybių grąžinti kreditorei jos sumokėtų depozitų. Šiuo metu BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ komercinėje banko sąskaitoje yra 489 874,21 Eur. Tačiau iki šiol buvusi nemokumo administratorė nėra perdavusi visų bendrovės dokumentų ir turto, t. y. dar nėra perduoti visi dokumentai, susiję su ūkinės komercinės veiklos išlaidomis. Dėl to administratorė neturi galimybės nurodyti, ar būtų galimybė kreditorei grąžinti jos sumokėtą depozitą iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų, nes neturi tikslių duomenų, kiek bendrovė jau yra patyrusi ūkinės komercinės veiklos išlaidų, kurios dar yra neatlygintos, ir kiek dar jų patirs ateityje. Taigi depozito grąžinimas kreditorei iš bankrutuojančios bendrovės komercinės sąskaitos gali sutrukdyti ūkinę komercinę veiklą.
II. Teismo nustatytos aplinkybės, motyvai, išaiškinimai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-189-856/2023 išnagrinėjo ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį ir UAB „Čia Market“ priešieškinį ir pripažinti UAB „Čia Market“ vienašališką 2016 m. gegužės 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimą nuo 2020 m. balandžio 1 d. neteisėtu, priteisti iš UAB „Čia Market“ ieškovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 400 936,15 Eur nuostolių, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 461,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024 pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir pripažino neteisėtu atsakovės UAB „Čia Market“ įvykdytą vienašališką 2016 m. gegužės 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimą nuo 2020 m. balandžio 1 d., priteisė iš atsakovės UAB „Čia Market“ ieškovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 452 561,93 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 987,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovei UAB „Čia Market“ 51 625,78 Eur negrąžintą depozitą, 1 264,48 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme (2021 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14 686,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios atlyginamos iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-205-1075/2024 Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.
13. Kreditorė UAB „Čia Market“, remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-91/2009, Nr. 3K-3-369-421/2015 ir Nr. e3K-3-134-611/2023, prašo teismo pripažinti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi jai priteistas 51 625,78 Eur depozitas turi būti grąžinamas iš bankrutuojančios bendrovės lėšų, neįtraukiant šios reikalavimo dalies į kreditorių reikalavimų sąrašą.
14. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
15. Kreditorės cituoti kasacinio teismo išaiškinimai dėl kreditorių ar trečiųjų asmenų teisės susigrąžinti iš bankrutuojančios įmonės valdymo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, nestojant į kreditorių eilę, buvo priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2009, kurioje buvo vertinamas reikalavimas dėl bankrutuojančiai įmonei perduotų transporto priemonių grąžinimo, t. y. išlikusių registruotinų kilnojamųjų daiktų grąžinimo. Kasacinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-421/2015 buvo vertinamas kreditoriaus reikalavimo pervesti jam trečiojo asmens į antstolio depozitinę sąskaitą pervestas lėšas, kurios buvo skirtos bankrutuojančios įmonės prievolių kreditoriui užtikrinimui, pagrįstumas.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas minėtą kasacinio teismo praktiką, 2023 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-611/2023 konstatavo, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausantį turtą valdo bankrutuojantis juridinis asmuo, turi teisę reikšti reikalavimą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui dėl tokio turto išreikalavimo iš bankrutuojančio asmens, neįstodamas į bylą kaip kreditorius. Toks asmuo galėtų būti įtraukiamas kaip kreditorius į bankroto bylą tik tuomet, jeigu būtų nustatyta, kad bankrutuojantis asmuo neišsaugojo svetimo turto ir neturi objektyvios galimybės grąžinti turto, nes tuomet jam kiltų pareiga atlyginti neišsaugoto svetimo turto vertę. Tokiu atveju neišsaugoto turto savininkas turėtų būti įtraukiamas kaip kreditorius į bankroto bylą, tačiau jo reikalavimas būtų tenkinamas pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 94 straipsnio 2 dalį antrąja eile.
17. Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-611/2023 buvo sprendžiamas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimas, kurio metu buvo vertinama, ar pagal kreditoriaus ir bankrutuojančios įmonės sudarytos sutarties sąlygas galima pripažinti, kad kreditoriaus reikalavimas yra užtikrintas įkeitimu. Pažymėtina, kad cituotoje byloje sutarties sąlygų, susijusių su bankrutuojančios įmonės banko sąskaitoje esančių lėšų teisinio statuso aiškinimu, buvo taikoma Šveicarijos teisė, pagal kurią buvo pripažinta, kad šios lėšos nuosavybės teise priklauso kreditorei.
18. Aptarta kasacinio teismo praktika, kuria remiasi pareiškėja, yra suformuota bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos. Kasacinio teismo suformuoti išaiškinimai taip pat patvirtina, kad kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos aplinkybės, susijusios su reikalavimo teisės ar perduotų piniginių lėšų teisine prigimtimi. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024 pareiškėjai UAB „Čia Market“ iš bankrutuojančios įmonės priteisė 51 625,78 Eur negrąžintą depozitą. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos sumokėto depozito nebuvo prilyginęs įkeitimui, taip pat nepateikė išaiškinimo, kad pagal nuomos sutarčių sąlygas depozito paskirtis būtų analogiška piniginių lėšų įkeitimui, nes tai nebuvo nurodytos bylos nagrinėjimo dalykas.
19. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje būtent kreditorė, būdama nuomininke pagal nuomos sutartis, pateikė savo prievolių užtikrinimą bankrutuojančia bendrovei, kaip nuomotojai. Ne visi įstatymuose įtvirtinti prievolių užtikrinimo būdai suteikia jų davėjams pirmenybės teisę reikalauti grąžinti prievolių užtikinimo objektą prieš kitus kreditorius, kai prievolė pasibaigia. Tokia pirmenybės teisė turi būti aiškiai apibrėžta sutarties sąlygose ar būti nulemta pačios prievolės esmės.
20. Nagrinėjamoje byloje kreditorė pateikė teismui 2016 m. gegužės 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurių 6.5 punktuose nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja per 10 dienų nuo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos sumokėti į nuomotojo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 30 625,78 Eur sumą (pagal sutartį, kuria išnuomotas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)) ir 21 000 Eur sumą (pagal sutartį, kuria išnuomotas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)), kuri bus laikoma depozitu pagal šią sutartį ir galės būti naudojama tokiomis sąlygomis: depozitas bus naudojamas pradelstiems finansiniams nuomininko įsipareigojimams pagal šią sutartį padengti. Nuomotojui panaudojus visą ar dalį depozito, nuomininkas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atstatyti depozitą taip, kad jis atitiktų sutarties 6.5 punkte nurodytą dydį (sutarties 6.5.1 punktas); depozitas bus įskaitomas kaip nuomos mokestis už paskutinius nuomos termino mėnesius (6.5.2 punktas).
21. Pagal abiejų nuomos sutarčių 6.5 punktų sąlygas pareiškėja depozitą turėjo sumokėti į tą pačią BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ banko sąskaitą, į kurią buvo mokamas ir nuomos mokestis. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad depozitui pagal nuomos sutartį skirtos sumos mokėjimui bankrutuojanti bendrovė būtų turėjusi atskirą sąskaitą, kurios paskirtis būtų saugoti nuomininkės depozitą iki nuomos sutarties pasibaigimo. Nuomos sutarčių sąlygose nėra numatyta, kad depozitą nuomotoja būtų įsipareigojusi saugoti ir sutarties pasibaigimo metu grąžinti nuomininkei. Pagal aptartas sąlygas depozitą nuomotoja gali naudoti finansiniams įsipareigojimams pagal nuomos sutartį padengti nuomos sutarties galiojimo metu, o nuomos sutarties pasibaigimo metu depozitas įskaitomas kaip nuomos mokestis už paskutinius nuomos termino mėnesius. Taigi nuomos sutarčių 6.5 punkte apibrėžto depozito negalima prilyginti CK 4.198-4.226 straipsniuose reglamentuojamo įkeitimo, kaip daiktinės teisės.
22. Pripažintina, kad pareiškėjos ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuomos sutarčių 6.5 papunkčiuose numatytas depozito mokėjimas gali būti vertinamas, kaip tik šalių sutartyje nustatytas, bet nei nuomos teisinius santykius reglamentuojančiose CK normose, nei kituose įstatymuose neįtvirtintas, prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. Nei pagal nuomos sutarčių sąlygas, nei pagal CK normas, reglamentuojančias bendrąsias nuomos sutarčių ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sąlygas, nėra teisinio pagrindo pareiškėjos sumokėto depozito sumos vertinti ne kaip prievolę, o tik kaip civilinių teisinių santykių objektą pagal CK 1.100 straipsnio apibrėžimą. Taigi pareiškėja, kaip kreditorė, nei pagal JANĮ, nei pagal CK nuostatas neturi jokios pirmumo teisės kitų BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių atžvilgiu. Dėl to nėra ir pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai 51 625,78 Eur suma turi būti grąžinama iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšų, netvirtinant jos kreditorinio reikalavimo.
23. Teismas taip pat pasisako ir dėl kreditorės nurodytų aplinkybių, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra išsaugojusi 51 625,78 Eur depozito sumą, be to, šiuo metu bankrutuojanti bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, kurią sudaro būtent negyvenamųjų patalpų nuoma, ir gauna lėšas, todėl depozitas kreditorei turi būti grąžintas iš komercinės veiklos pajamų.
24. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024 nustatė, kad pareiškėjos sumokėtas depozitas nebuvo panaudotas nuomos sutarčių nustatyta tvarka (76 punktas). Tačiau ši išvada nereiškia, kad bankrutuojanti įmonė depozito iš viso nepanaudojo kitiems tikslams ar kita, negu sutartyje nustatyta, tvarka, ir visa suma dar yra jos sąskaitoje. Minėtoje byloje nustatyta, kad kreditorė abi nuomos sutartis vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. balandžio 1 d., o išnuomotas patalpas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perdavė 2020 m. balandžio 2 d. ir 2020 m. balandžio 3 d. Nors teismas pripažino, kad vienašališkas nuomos sutarčių nutraukimas buvo neteisėtas, tačiau šalių nuomos teisiniai santykiai faktiškai buvo pasibaigę nuo išsinuomotų patalpų grąžinimo nuomotojai, ir teisme buvo sprendžiamas tik nuostolių dėl neteisėto sutarties nutraukimo atlyginimo bankrutuojančiai bendrovei klausimas.
25. Nemokumo administratorė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priėmimo Vilniaus apygardos teisme 2021 m. balandžio 9 d. bankrutuojanti bendrovė sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią kreditorė pagal nuomos sutartis buvo pervedusi depozitą, turėjo tik 4,30 Eur. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2021 m. balandžio 9 d. turėjo dar tris sąskaitas bankuose, tačiau jose tuo metu iš viso buvo tik 238,39 Eur. Taigi bankrutuojanti bendrovė kreditorės UAB „Čia Market“ sumokėto 51 625,78 Eur depozito sumos faktiškai neišsaugojo.
26. Bankroto administratorė patvirtino, kad šiuo metu bankrutuojančios bendrovės komercinėje banko sąskaitoje yra 489 874,21 Eur, tačiau administratorei dar nėra perduoti visi dokumentai, susiję su bendrovės ūkine komercine veikla. Taip pat administratorė patvirtino, kad bendrovės vykdoma komercinė ūkinė veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto nuoma, todėl bendrovė nuolat patiria išlaidas su turto administravimu ir jo priežiūra.
27. Pagal JANĮ nuostatas bankroto proceso metu bankrutuojantis juridinis asmuo gali turėti dvi sąskaitas: 1) kreditorių sąskaitą, kurioje kaupiamos lėšos yra skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti, bankroto proceso administravimo išlaidoms ir kintamajai atlygio daliai už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui apmokėti (JANĮ 2 straipsnio 13 dalis); 2) komercinę sąskaitą, kurioje kaupiamos lėšos yra skirtos su bankroto proceso metu vykdoma ūkine komercine veikla susijusiems atsiskaitymams vykdyti (JANĮ 2 straipsnio 12 dalis). Taigi įstatymu yra aiškiai apibrėžta, kam gali būti panaudotos lėšos, esančios bankrutuojančio juridinio asmens komercinėje sąskaitoje – tik su bankroto proceso metu vykdoma ūkine komercine veikla susijusiems atsiskaitymams vykdyti.
28. Bankrutuojančio juridinio asmens vykdoma ūkinė komercinė veikla yra gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais (JANĮ 2 straipsnio 21 dalis). Pagal JANĮ 63 straipsnio 3 dalį vykdydamas ūkinę komercinę veiklą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus, kuriuos sudaro visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (toliau – mokesčiai) (JANĮ 2 straipsnio 2 dalis). Einamieji mokėjimai mokami ir gali būti išieškomi tik iš ūkinės komercinės veiklos pajamų (JANĮ 63 straipsnio 4 dalis).
29. Pagal JANĮ 63 straipsnio 6 dalį iš ūkinės komercinės veiklos kilę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių tenkinami šio JANĮ II dalies III skyriaus septintajame skirsnyje nustatyta tvarka, t. y. pagal JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punktą reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos tenkinami pirmąja eile.
30. Aptartos teisės normos patvirtina, kad bankrutuojančio juridinio asmens komercinėje sąskaitoje esančių lėšų bankroto proceso metu panaudojimas yra griežtai reglamentuotas, aiškiai apibrėžiant, kad šios lėšos gali būti naudojamos tik mokėjimams, susijusiems šiai vykdomai ūkinei komercinei veiklai užtikrinti. Pažymėtina, kad ir reikalavimai, kylantys iš vykdytos komercinės ūkinės veiklos neįvykdytų prievolių yra tenkinami pirmąja eile. Dėl to šioje sąskaitoje esančios lėšos negalėtų būti skirtos UAB „Čia Market“ 51 625,78 Eur depozito grąžinimui, neįtraukiant UAB „Čia Market“ į kreditorių sąrašą, nes taip būtų pažeistos kitų asmenų, su kuriais bankrutuojanti bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, teisės į galimą savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą pirmąja eile, o taip pat ir kitų kreditorių teisės, nes ūkinė komercinė veikla yra skirta pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais gavimui.
31. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kreditorės UAB „Čia Market“ reikalavimas nustatyti, kad 51 625,78 Eur depozitas turi būti grąžinamas iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšų, netenkinamas, o 51 625,78 Eur dydžio UAB „Čia Market“ reikalavimas įtraukiamas į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ antros eilės kreditorių sąrašą, patvirtinant bendrą UAB „Čia Market“ 52 890,26 Eur (51 625,78 Eur depozitas + 1 264,48 Eur palūkanos) dydžio reikalavimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
netenkinti kreditorės UAB „Čia Market“ prašymo nustatyti, kad 51 625,78 Eur depozitas turi būti grąžinamas iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšų.
Kreditorės UAB „Čia Market“ 51 625,78 Eur dydžio reikalavimą įtraukti į antros eilės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti bendrą UAB „Čia Market“ 52 890,26 Eur dydžio antros eilės reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas bankroto byloje.
Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Petkuvienė