Administracinio nusižengimo byla Nr. II-248-1079/2020

Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00127-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 18.1; 21.3.3; 21.10.3; 21.10.4.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam K. K., jo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,

nukentėjusiajam J. K.,

administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato atstovams Arūnui Kubulkiui, Dariui Burbai,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo K. K. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 62-ANR_N-717-2020, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

2020 m. liepos 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 62-ANR_N-717-2020, kuriuo K. K. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 30 Eur dydžio baudą. Administracinio nusižengimo protokolas K. K. buvo surašytas, administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2020 m. liepos 2 d. 17.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, atviroje K. K. namų valdoje, į kurią gali pateikti kiekvienas to panorėjęs asmuo, J. G. akivaizdoje, J. K. išvadino necenzūriniais žodžiais: invalidas, asilas, debilas, išsigimėlis, durnius, proto invalidas, dundukas, snarglius, taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. 

2020 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 62-ANR_N-717-2020 (toliau – skundžiamas nutarimas), panaikinimo, kuriuo jis prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną K. K. atžvilgiu nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. teismo posėdžio metu palaikė savo skunde nurodytą reikalavimą nutraukti administracinę teiseną. Nurodė, jog nusižengimo nepadarė. Teigė, jog konfliktas su sūnumi kilo dėl supjaustytos statybinės medienos. Dėl supjaustytos medienos išvadino sūnų durniumi, snargliumi, kokiais kitokiais žodžiais išvadino sūnų neprisimena. Konfliktas su sūnumi kilo gyvenamojo namo kieme, konfliktavo dviese, daugiau nieko nebuvo. Tik vėliau atvažiavo J. G.. Po to kilo dar vienas konfliktas kai neleido sūnui pasijungti elektros automobilio remontui. Teigė, jog sūnus naudoja elektrą, o jis vienas turi mokėti už elektrą. Teigė tą dieną alkoholio nevartojęs. Sūnus konflikto metu jį taip pat vadino įžeidžiančiais žodžiais. Nurodė, jog tarp jo ir žmonos vyksta konfliktai, vyksta skyrybų procesas, dėl to pas juos pastoviai važiuoja policija. Sodyba kur vyko konfliktas yra vienkiemis, nuo kelio yra nutolusi apie 500 metrų, artimiausio kaimyno sodyba yra apie 250 metrų. Sūnus sodyboje reguliariai negyvena keletą mėnesių, kai sodyboje tvarkydavo automobilius, likdavo nakvoti.

Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad nutarimas surašytas pagrįstai pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, kadangi viešoji vieta yra ta, kur gali ir turi teisę lankytis bet kurie kiti asmenys. Tai, kad konflikto puses sieja giminystės ryšys nepaneigia pareigos laikytis viešosios tvarkos, etikos ir mandagumo taisyklių. Taip pat kasacinio teismo išaiškinta, kad viešąja vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas. Kad vyko konfliktas patvirtino ir liudytojas G., ir pats K. K., todėl nuobauda yra paskirta pagrįstai. Atstovas papildomai nurodė, kad institucijos nuomone nutarimas priimtas įvertinus visus surinktus duomenis, įvertinus, kad tai vieša vieta, nes ten gali patekti pašaliniai asmenys, nes tai atvira vietovė, be to įvykyje dalyvavo liudytojas, kuris patvirtino, kad buvo įžeidžiamas kibimas prie J. K.. K. K. elgesys negali būti vertinamas tik kaip asmeninis konfliktas, nes jis smerktinas. Nuobauda K. K. skirta, kad toks jo elgesys nesikartotų.

Nukentėjusysis J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas jam yra tėvas, sutiko duoti teismui parodymus apie savo tėvą K. K.. Konfliktas kilo ne tik dėl medienos, bet ir dėl traktoriaus, norėjo jį apipilti su vandeniu. Kilus konfliktui tėvas jį iškoliojo necenzūriniais žodžiais, gainiojo po kiemą. Policijos pareigūnus kvietė dėl K. K. vartojamų necenzūrinių žodžių jo atžvilgiu. Pirmasis konfliktas kilo dėl medienos, kad K. K. nurodė, kad pirko medieną ir kaltino jį, kad sugadino medieną. Po to, konfliktavo dėl traktoriaus, vėliau dėl elektros. Nurodė, kad K. K. vadino jį durnium, asilu, kaip ir visada vadino invalidu. Dėl medienos išvadino asilu ir durnium, daugiau kokiais žodžiais vadino neprisimena. Pirmasis konfliktas vyko kieme prie šiltnamio. Tuo metu jie buvo dviese. Po to, K. K. pradėjo ardyti traktorių. Kilo ginčas dėl to traktoriaus, K. K. norėjo iškomplektuoti traktorių, kurį jis yra nupirkęs. Teigė nupirkęs traktorių iš savo mamos, nes mamai reikėjo pinigų. Atvykus J. G., konfliktas buvo dėl traktoriaus. Vadino jį necenzuriniais žodžias – proto invalidu, durnium. K. K. atžvilgiu jis necenzūrinių žodžių nenaudojo, sakė jam, kad ne visas turtas sodyboje yra jo. Policijos pareigūnus kvietė po antro konflikto, dėl traktoriaus, kai tėvas norėjo mesti į jį kibirą. Kaltino jį nemokant už elektrą. Teigė nevadinęs tėvo necenzūriniais žodžiais. Nurodė, jog tarp jo ir tėvo tai ne pirmas konfliktas, yra pradėta ir daugiau bylų jo tėvo atžvilgiu. Patvirtino turėjęs problemų su aplinkosaugos pareigūnais, K. K. buvo iškvietęs policijos pareigūnus ir aplinkos apsaugos pareigūnus. Nurodė, kad pirmą kartą tą dieną policijos pareigūnus kvietė jo tėvas, kurie atvyko ir nufotografavo. Tėvas nurodė jam susirinkti savo šiukšles, kad nebūtų mašinų, teigė į garažą nešiąs malkas. K. K. policijos pareigūnus iškvietė po pirmo konflikto dėl medienos. Po to iškvietė aplinkos apsaugos pareigūnus. Nurodė, jog policijos pareigūnus kvietė dėl traktoriaus, kad nuo jo ėmė detales ir dėl necenzūrinių žodžių. Jo atžvilgiu tėvas vartojo necenzūrinius žodžius nes buvo piktas. Jis nebūtų kvietęs policijos pareigūnų jeigu tėvas nebūtų bandęs iškomplektuoti traktoriiaus. Teigė, jog tėvas nori pakenkti jam, žodžiais įžeisti jį, pastoviai jį įžeidinėjo. Tai, kad tėvas neblaivus sprendė iš jo aršumo ir elgesio, nes pažįsta jį daug metų. Iš karto po konflikto neišvyko, nes turėjo darbo, reikėjo tvarkyti draugo mašiną. 

Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną pirmas iškvietimas buvo, kai kvietė tėvas K., kad sūnus tvarko mašinas, yra pribėgę tepalų; antras iškvietimas buvo, kai kvietė sūnus, kad tėvas jį draugo akivaizdoje iškeikė necenzūriniais žodžiais. Pirmas iškvietimas buvo dėl to, kad sūnus remontuoja automobilius, kad pažeidžia gamtosaugos reikalavimus. Pirmą kartą, kai atvyko, sūnus K. dėl tėvo elgesio nusiskundimų neturėjo. Antrą kartą kvietė sūnus, kad tėvas jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Pareigūnams atvykus tarp konflikto dalyvių pykčiai jai buvo pasibaigę. Jis apklausė liudytoją, liudytojo parodymų pakomentuoti negali, negali patikslinti kokie tie necenzūriniai žodžiai buvo, smulkmenų neatsimena. Nurodė, kad kolegė paėmė pareiškimą. Ne viską gali atsiminti, nes tuo adresu važiuoja labai dažnai, kadangi tarp K. vyksta skyrybų procesas ir kai jie susitinka, susitikimuose dalyvauja ir policijos pareigūnai. Jis toje sodyboje sprendžiant konfliktus yra buvęs apie 7-8 kartus. K. sodyba yra vienkiemis, nuo pagrindinio kelio atstumas yra apie vieną kilometrą. Į sodyba gali patekti pašaliniai asmenys, sodyba nėra aptverta. Nurodė, liudytojas, kurį jis apklausė, buvo ramus, negali pasakyti ar liudytojas buvo pasipiktinęs K. K. elgesiu.

Liudytoja D. R. teismo posėdžio metu parodė, kad pirmą kartą kvietė policijos pareigūnus K. K. dėl tvarkomų automobilių, ištekėjusių tepalų. Buvo paaiškinta situacija, kad kreiptųsi į gamtos apsaugą. Pirmą kartą nukentėjęs pretenzijų dėl tėvo elgesio neturėjo, nes jie pareiškimo nepriėmė. Po to, antrą kartą kvietėsi sūnus dėl tėvo įžeidinėjimo necenzūriniais žodžiais. Atvyko, paėmė pareiškimą, apklausė liudytoją ir viskas. Antrą kartą K. K. nesutiko. Pirmą kartą nei vienas iš įvykio dalyvių neturėjo priekaištų dėl necenzūrinių žodžių naudojimo vienas kito atžvilgiu. Nurodė, jog pasiūlė J. K. išvažiuoti iš sodybos į (duomenys neskelbtini), tačiaus šis nurodė, kad jis gali būti toje sodyboje, ir jie toliau konfliktavo. J. K. tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), bet jis toje sodyboje registruotas. Lyg jiems buvo paskirti įpareigojimai nesiartinti vienas prie kito. Kiek pamena antras konfliktas kilo dėl elektros, kad tėvas nedavė elektros automobilio remontui. Antrą kartą, kai atvyko, bendravo su J. K., kartu buvo ir jo draugas. Su tėvu antrą kartą nebendravo. Nurodė, jog į tą sodybą važiavo daugiau negu penkis kartus. Teigė, jog artimiausia sodyba nuo K. sodybos, keliu apie 500 metrų, tiesiai apie 200-300 metrų. Sodyba vienkiemis, neaptverta, ten gali patekti kas panorėjęs. Nurodė, kad pareiškėjas pareiškimą rašė dėl įžeidimo, t. y. jo atžvilgiu vartojamų necenzūrinių žodžių. Pirmą kartą pagal pranešimo pobūdį buvo smurtas artimoje aplinkoje, tačiau paaiškėjo, kad konfliktas dėl automobilių, bet jie vistiek turėjo paklausti ar buvo smurtaujama tarp konflikto dalyvių.

Teismo posėdyje pagarsinti J. G. parodymai duoti policijos pareigūnams, kad 2020 m. liepos 2 d. atvažiavo pas savo draugą J. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), pasitvarkyti automobilio. Tvarkantis automobilį jo draugas J. K. norėjo pasijungti iš kito pastato elektros laidą. Jam norint įsijungti laidą prie jo priėjo tėvas K. K. ir pradėjo žodiškai konfliktuoti. Konflikto metu K. K. J. vadino necenzūriniais žodžiais, t. y. piemuo, snarglys, debilas, asilas ir įvairiais kitais (administracinio nusižengimo byla, b. l. 15-16).

Iš 2020 m. liepos 2 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad J. K. pranešė, kad 2020 m. liepos 2 d. jam būnant savo namuose (duomenys neskelbtini), kartu gyvenantis jo tėvas K. K., jam grįžus iš darbo nuo 17 val. žodinio konflikto metu įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, t. y. tu esi invalidas, asilas, išsigimėlis, durnius, debilas, proto invalidas, dundukas. Prašo policijos už tokį jo elgesį K. K. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (administracinio nusižengimo byla, b. l. 5-7);

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog protokolas buvo surašytas 2020 m. liepos 9 d. K. K. už tai, kad jis 2020 m. liepos 2 d. 17 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, atviroje K. K. namų valdoje, į kurią gali patekti kiekvienas to panorėjęs asmuo, J. G. akivaizdoje, J. K. išvadino necenzūriniais žodžiais: invalidas, asilas, debilas, išsigimėlis, durnius, proto invalidas, dundukas, snarglius, taip K. K. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį; paaiškinime nurodė, kad pažeidimo nepripažįsta (administracinio nusižengimo byla, b. l. 3);

Iš 2020 m. liepos 30 d. administracinio nusižengimo nutarimo Nr. 62-ANR_N-717-2020 matyti, kad K. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 Eur bauda (administracinio nusižengimo byla, b. l. 1-2);

Iš 2020 m. liepos 2 d. ROIK pranešimo Nr. 0120000349890, matyti, kad 17.50 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas iš J. K., kad pranešėjo tėvas prieš kelias minutes konfliktavo žodiškai, kėsinosi pavogti traktorių, yra neblaivus; nepilnamečių nėra, GMP nereikia; dabar tėvas namuose. Patikslinus informaciją nurodoma, kad atvykus pareigūnams J. K. paaiškino, kad išvykus policijai tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas dėl traktoriaus. Konflikto metu tėvas jį iškeikė necenzūriniais žodžiais. Gautas pareiškimas (administracinio nusižengimo byla, b. l. 19-21);

Iš byloje esančių vaizdo įrašų, katalogo 8A04 vaizdo įrašų 2020_0702_165059_001; 2020_0702_165600_002; 2020_0702_170059_003, matyti, kad pareigūnė D. R. bendravo su J. K. dėl iš automobilio bėgančių tepalų; J. K. pareigūnei nurodė, kad jie nesimušo, jis rankų nekiša, tik žodiškai konfliktavo; po to pareigūnė dalyvavo K. K. ir pareigūno R. R. pokalbyje; ir katalogo 6F8C vaizdo įrašų 2020_0702_164746_009, 2020_0702_165236_010; 2020_0702_165735_011; 2020_0702_181622_012 ir 2020_0702_182122_013, matyti kad pareigūnas R. R. bendravo su K. K. gyvenamojo namo patalpoje, dėl vykstančio skyrybų proceso, turto tarp K. K. ir jo sutuoktinės dalybų, dėl ardomų automobilių ir jų keliamo triukšmo (b. l. 18).  

Skundas tenkintinas. Nutarimas panaikintinas.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog aptariamu atveju K. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių padarymas. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. 

Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, institucija atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, remdamasi nukentėjusiojo pareiškimu-protokolu, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, pripažino įrodyta, kad K. K., viešoje vietoje, t. y. būdamas savo atviroje namų valdoje, vartojo necenzūrinius žodžius sūnaus atžvilgiu ir tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. nesutinka su jam inkriminuotu nusižengimu ir teigia, kad viešosios tvarkos jis nepažeidė, tarp jo ir sūnaus kilęs konfliktas buvo asmeninio pobūdžio, pripažino pavadinęs sūnų durniumi ir asilu, dėl jo sugadintos statybinės medienos, konfliktavęs su sūnumi dė elektros.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. liepos 2 d. policijos pareigūnai dėl K. K. ir J. K. konfliktų į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), vyko du kartus. Iš prie bylos pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad konflikto dalyviai pareigūnams nurodė, jog tarp jų kilo ginčas dėl J. K. sodyboje remontuojamų automobilių, kad konfliktuojama dėl turto, kam priklauso turtas, nes tarp K. K. ir jo sutuoktinės vyksta skyrybų procesas. Nukentėjęs J. K. pareigūnei nurodė (vaizdo įrašas 2020_0702_165059_001 nuo 00.22 iki 00.30), kad muštis nesimušo, su tėvu konfliktavo žodžiais, kad konfliktuoja pastoviai.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar konfliktas tarp K. K. ir J. K. įvyko viešoje vietoje. Institucija atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą teigia, jog K. K. namų valda, kurios kieme įvyko konfliktas ir buvo išsakyti įžeidžiantys žodžiai J. K. atžvilgiu, laikytina vieša vieta, nes kiemas yra neaptvertas, ten yra atvira vietovė, kur gali patekti pašaliniai asmenys, be to įvykyje dalyvavo liudytojas, kuris patvirtino, kad buvo įžeidžiamas kibimas prie J. K.. Teismas su tokiu institucijos viešosios vietos vertinimu nesutinka. Kaip minėta anksčiau, viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Byloje nustatyta, kad konfliktai tarp K. K. ir J. K. vyko gyvenamojo namo sodyboje – kieme, kuri pasak pareiškėjo ir liudytojų – policijos pareigūnų, yra vienkiemis, nuo pagrindinio kelio nutolęs apie 500-1000 metrų, kita gyvenamoji sodyba yra maždaug už 200-300 metrų. Nors sodyba yra neaptverta, tačiau tai yra privati valda, nuosavybės teise priklausanti K. K. ir jo sutuoktinei, ir, teismo vertinimu, tai nėra tokia vieta, į kurią be kaltininko leidimo gali patekti pašaliniai asmenys. Atsižvelgiant į išdėstytą nėra pagrindo išvadai, kad vykusio konflikto vieta yra vieša vieta.

Minėta, kad asmeniui atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, jeigu yra nustatoma, jog šis asmuo normoje nurodytais neteisėtais veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Byloje nustatyta, kad tą dieną tarp K. K. ir J. K. paeiliui kilo trys konfliktai – dėl supjaustytos medienos, traktoriaus ir elektros naudojimo. K. K. neneigė vartojęs įžeidžiamus žodžius sūnaus atžvilgiu dėl jo netinkamų veiksmų, pats J. K. teismo posėdyje nurodė buvęs pavadintas durniumi, asilu, invalidu, kitų žodžių neprisiminė. Liudytojas J. G. policijos pareigūnams patvirtino, kad tėvas su sūnumi konfliktavo dėl elektros, tėvas vadino J. necenzūriniais žodžiais – piemuo, snarglys, debilas, asilas ir kitais. Iš nurodyto matyti, kad tarp tėvo ir sūnaus kilę konfliktai buvo asmeninio pobūdžio, viename iš kurių dalyvavo ir pas J. K. atvykęs J. G.. Pagal teismo nustatytas bylos faktines aplinkybes matyti, kad K. K. išsakė įžeidžiančius žodžius sūnaus J. K. atžvilgiu, tačiau, teismo vertinimu, nurodyti žodžiai pagal jų kilmę negali būti vertinami kaip necenzūriniai žodžiai, be to, nėra jokio pagrindo išvadai apie K. K. siekį tokiais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Jokie K. K. tyčiniai veiksmai, kuriais jis būtų siekęs pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kaip nurodyta jam surašytame administracinio nusižengimo protokole, nagrinėjamoje byloje nenustatyti. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad K. šeimoje dėl tarp tėvų vykstančio skyrybų proceso yra įtempti ir konfliktiški santykiai, kyla ginčai dėl nekilnojamo ir kilnojamo turto, žemės ūkio technikos, dėl ko šalys kaltina viena kitą ir savo ginčus bando spręsti įtraukdami policijos pareigūnus, kaltindami vieni kitus nusikalstamų veikų padarymų, dėl ko policijos komisariate yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Paminėtina, kad byloje pripažintas nukentėjusiuoju J. K., pagal byloje nustatytas aplinkybes nesiekė išvengti papildomų konfliktų su tėvu, liudytoja R. patvirtino, jog siūlė J. K. išvažiuoti iš sodybos ir nekonfliktuoti.

Nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Tai, kad liudytojas J. G. dalyvavo tėvo ir sūnaus konflikte ir girdėjo išsakytus įžeidžiančius žodžius, savaime nereiškia, kad buvo pažeista jo rimtis. Byloje nėra duomenų, kad liudytojas būtų pasipiktinęs tokiu K. K. elgesiu. Teismas mano, jog nors K. K. elgesys, pavadinant įvairiais nemandagiais ir nekorektiškais žodžiais sūnų, yra neetiškas ir nemandagus, tačiau už tai administracinė atsakomybė negali būti taikoma, nes jo veiksmai nesudaro pagrindo ir nėra tiek pavojingi, kad sukeltų teisines pasekmes pagal ANK 481 straipsnį. Administracinio nusižengimo byloje galimą netinkamą K. K. elgesį patvirtina tik pareiškėjo J. K. ir jo draugo J. G. parodymai, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju galbūt ir galima konstatuoti, kad K. K. veikoje yra pažeidimas, kurio požymiai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje (asmens garbės ir orumo gynimas), tačiau įžeistas asmuo savo teises gali ginti civiline tvarka.

Teismo vertinimu, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog K. K. padarė jam inkriminuojamus veiksmus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 481 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis, viešoje vietoje, J. G. akivaizdoje necenzūriniais žodžiais išvadino savo sūnų J. K., ir tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad K. K. savo veiksmais buvo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644, 646 straipsniais, 

n u t a r i a :

apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. 62-ANR_N-717-2020, ir administracinę teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja        Sigita Rozgaitė