Civilinė byla Nr. e2-1606-996/2023

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20471-2022-9

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.7;

                                                                                    1.3.6.4.1.3; 1.3.6.4.6; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7

                                            (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 19 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovui K. U., jo atstovui advokatui Mariui Rumšui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ atstovei advokatei Daivai Dumčiuvienei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VAATC“ dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

K. U. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–5) uždarajai akcinei bendrovei „VAATC“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė, UAB „VAATC“), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. DGKS-4206 darbo byloje Nr. APS-131-14502/2022 (toliau – sprendimas) ir prašydamas pripažinti, kad atsakovė neteisėtai nutraukė jo 2012 m. gruodžio 27 d. darbo sutartį Nr. 127 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir neteisėtai atleido jį iš darbo pagal UAB „VAATC“ direktoriaus 2022 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 2.1.1.E-P-22-051 „Dėl darbo sutarties su K. U. nutraukimo“, į darbą jo negrąžinti, laikant, kad darbo sutartis su juo nutraukta teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną ir priteisti jam iš atsakovės penkių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.  

Ieškovas paaiškino, kad nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d., tai yra devynis metus ir septynis mėnesius, dirbo pas atsakovę 2012 m. gruodžio 27 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu; pagal darbo sutarties 1.2 punktą, tikslias jo darbo funkcijas nustato 2012 m. spalio 3 d. patvirtinti pareiginiai nuostatai; darbo sutarties nutraukimo metu jis dirbo operatoriumi atliekų surinkimo aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – aikštelė); 2022 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 2.1.1.E-P-22-051 „Dėl darbo sutarties su K. U. nutraukimo“ atsakovė jo darbo sutartį nutraukė darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, darbo sutarties nutraukimo priežastis – per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 2 punktas). Ieškovo teigimu, darbdavės kaltinimas, jog jis per 12 mėnesių padarė du darbo pareigų pažeidimus, susijusius su neteisėtu aikštelėje laikomų atliekų dispondavimu, yra nepagrįstas, jis jokio darbo pareigų pažeidimo nepadarė. Pažymėjo, kad darbdavė nurodė, jog pirmą kartą jis perdavė aikštelėje laikomas naudotas padangas asmeniui, neturinčiam teisės verstis atliekų tvarkymo veikla ir sutarties su atsakove dėl padangų atliekų paėmimo, tačiau, ieškovo teigimu, jokios tvarkos nenumato, kad draudžiama leisti gyventojams atsikeisti padangas, tai yra, vienas padangas palikti aikštelėje, o kitas paimti vietoje paliktų; o dėl darbdavės nurodyto antro jo darbo pareigų pažeidimo, jog jis tyčia išjungė vaizdo kameras ir iš aikštelės neteisėtai buvo išgabentos keliasdešimt joje buvusių medienos palečių, paaiškino, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie medienos palečių priėmimo į aikštelę faktą ir kiekį iki įvykio ir po, medienos paletėmis darbuotojai užkraudavo tuščias konteinerių vietas, tačiau atsakovė konteinerių turinio netikrino, nėra įrodymų, kad jis tyčia išjungė vaizdo kameras. Teigė, kad atsakovės teiginiai apie patirtus materialinius nuostolius yra nepagrįsti. Ieškovas pažymėjo, kad vietoj pažeidimo įvertinimo, įsakyme suformuluotas kaltinimas jam neteisėtu aikštelėje laikomų atliekų disponavimu, o tai reiškia, kad atsakovė faktiškai apkaltino jį turto vagyste, tai yra veika, turinčia nusikaltimo požymių, todėl tai turi būti įrodyta, tačiau atsakovė į teisėsaugos institucijas nesikreipė ir neprašė atlikti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad per visą jo darbo pas atsakovę laikotarpį – devynis metus ir septynis mėnesius jis nebuvo kaltinamas dėl darbo pareigų pažeidimo, tačiau paskutiniais darbo metais atsirado neigiamas atsakovės požiūris į jį ir siekis nutraukti darbo sutartį dėl jo aktyvios pozicijos ir prašymų, kad darbdavė imtųsi priemonių pašalinti įvairius trūkumus darbo vietoje. Teigė, kad esant atsakovės neigiamam požiūriui į jį ir nepasitikėjimui, jis nenori grįžti į ankstesnį darbą, nes jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Dėl prašymo priteisti neturtinę žalą nurodė, kad egzistuoja visos atsakomybės taikymo sąlygos – be pagrindo neteisėtai atleidus jį iš darbo buvo sumenkinta jo reputacija, jis buvo be pagrindo apkaltintas atsakovės turto praradimu, dėl ko jis patyrė itin stiprius dvasinius, emocinius išgyvenimus, kurie lydi iki šiol, patyrė psichologinę įtampą, neteisingumo jausmą, stresą, tapo dirglus, naktimis tapo sunku užmigti, kankina nuolatinis nerimas dėl prarasto pragyvenimo šaltinio ir abejonės dėl naujo darbo radimo, nes jis yra 59 metų amžiaus, iki pensinio amžiaus liko penkeri metai, todėl konkuruoti darbo rinkoje su jaunesniais asmenimis yra sudėtinga.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai pažymėdamas tai, kad kadangi ieškovas nesuranda naujo darbo, neturi lėšų pragyvenimui, tai keičia ieškinio reikalavimą dėl negrąžinimo į darbą ir prašo grąžinti jį į darbą, nebepalaikydamas reikalavimų į darbą jo negrąžinti, laikant, kad darbo sutartis su juo nutraukta teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną ir priteisti jam iš atsakovės penkių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad supranta, jog tiek į aikštelę atvežtos padangos, tiek medinės paletės įmonei turi materialinę vertę; jo darbo aikštelėje metu vienas įmonės darbuotojas paprašė jo pasikeisti padangas ir jis jam leido, nors šiaip jis turi skaičiuoti, registruoti atvežamas padangas, tuo metu to nedarė, atvykusio asmens, ką jis daro, nekontroliavo, paliko jį vieną, nes buvo kitų klientų, anksčiau taip pat būdavo, kad leisdavo žmonėms atsikeisti padangas, jei kas ne tas sakydavo atvežę; vaizdo stebėjimo kameros jis neatjungė, o įraše ir nuotraukose matomomis atliekomis medinėmis paletėmis užpildė tuščias konteinerių vietas tuo metu kartu su bendradarbiu A. S., nes kai didžiagabaričiai konteineriai jau apypilniai jis taip darydavo, kad būtų taupoma vieta, į medienos konteinerius palečių nedėdavo, nes netilpdavo; vėliau jau ieškovas teigė, kad stengiasi visada palikti laisvus didžiagabaričius konteinerius, kad atvykusiems klientams būtų vietos, kur dėti atvežtas atliekas, tuo tarpu sekančią dieną buvo išvežtas tik 1 konteineris; mano, kad atleistas iš darbo dėl jo rašytų pastabų įmonei su nurodymais kaip spręsti tam tikrus klausimus ir dėl aštresnio pokalbio su J. Š..

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 86–93).

Atsakovė paaiškino, kad ieškovas per kiek daugiau negu vieną mėnesį padarė du tokius pačius darbo pareigų pažeidimus, o ieškovo elgesys nesuteikė darbdavei pagrindo net svarstyti kitokios drausmės priemonės kaip tik darbo sutarties nutraukimą. Nurodė, kad pirmas ieškovo darbo pareigų pažeidimas buvo užfiksuotas UAB „VAATC“ direktoriaus 2022 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1.24E-VĮ-22-0040 „Dėl K. U. darbo pareigų pažeidimo nustatymo“ – ieškovas 2022 m. gegužės 14 d. pažeidė darbo pareigas – perdavė aikštelėje laikomas atliekas (naudotas padangas) asmeniui, neturinčiam teisės verstis atliekų tvarkymo veikla ir sutarties su atsakove dėl padangų atliekų paėmimo; šis pažeidimas buvo nustatytas po gyventojo skundo, darbdavei peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus buvo pastebėta, kad ilgą laukiančiųjų eilę apvažiavusi transporto priemonė įvažiavo į aikštelę, jos vairuotojas pasikalbėjo su ieškovu ir pasukęs prie padangų krūvos pradėjo jas atsirinkinėti, buvo išvežtas didelis kiekis padangų, ieškovas šių aplinkybių iš esmės neginčijo, savo paaiškinimuose tik nurodė, kad leido apsikeisti dvi padangas, o Darbo ginčų komisijos posėdyje jau nurodė, jog gal keturias padangas. Atsakovė paaiškino, kad praėjus kiek daugiau negu mėnesiui nuo pirmojo darbo pareigų pažeidimo ieškovas savo kaltais veiksmais padarė tokį patį darbo pareigų pažeidimą, dėl kurio tyrimas buvo pradėtas pagal aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovo A. U. 2022 m. liepos 4 d. tarnybinį pranešimą Nr. 1.15.E-22-0027, kuriame nurodyta, jog pagal aikštelės vaizdo kamerų įrašus užfiksuota, kad 2022 m. birželio 25 d. iš jos teritorijos dingo medienos atliekos (mediniai padėklai), iš vaizdo įrašo matoma, kad 9:21 val. šios atliekos tebėra sukrautos aikštelės teritorijoje, o 10:16 val. šių atliekų jau nebėra, vaizdo kamerų įrašo nuo 9:21 val. iki 10:16 val. nėra, įtariama, kad vaizdo kameros šiuo laiku buvo tyčia atjungtos galimai tą dieną aikštelėje dirbusių operatorių – ieškovo ir A. S., atlikus tyrimą nustatyta, kad jokie elektros tiekimo sutrikimai tuo laikotarpiu nebuvo fiksuoti. Atsakovė pažymėjo, kad šių atliekų išvežimas nebuvo užsakytas ir suderintas su UAB „VAATC“ administracija, medinių pakuočių atliekos turi materialinę vertę ir įmonė galėjo gauti už jas pajamų, todėl galimai dėl operatorių ieškovo ir A. S. veiksmų įmonė patyrė nuostolių, be to, atliekos buvo galimai neperduotos atliekų tvarkytojams. Nurodė, kad pirmiausia 2022 m. liepos 7 d. raštu Nr. 1.12-22/150 pareikalavo ieškovo pateikti paaiškinimą dėl įtariamo darbo pareigų pažeidimo, ieškovas 2022 m. liepos 8 ir 12 dienomis pateiktais paaiškinimais nurodė, kad pavienėmis paletėmis užpildo baigto užkrauti konteinerio likusias tuščias erdves ir pažeidimo nepripažino. Paaiškino, kad ieškovui pagal gamybinio proceso tarnybos aikštelių eksploatacijos skyriaus operatoriaus pareigybės aprašymą teko pareiga vykdyti aikštelės, įskaitant ir saugumo sistemos, eksploataciją ir priežiūrą (pareigybės aprašymo 3.2 punktas), tai apima ir vaizdo stebėjimo kameras – ieškovas kaip kompiuterinės sistemos naudotojas turėjo informuoti tiesioginį vadovą arba kitą atsakingą asmenį apie bet kokius gedimus ar trukdžius, kadangi jie paveikia visos aikštelės saugumą (pareigybės aprašymo 3.4 punktas), ieškovas buvo susipažinęs su atliekų apskaitos ir nurašymo tvarka (pareigybės aprašymo 2.3.5 punktas), todėl ieškovas turėjo tinkamai apskaityti, priimti ir perduoti atliekas toliau sutvarkyti, o tas atliekas, kurios negali būti perduotos toliau sutvarkyti – nurašyti. Paaiškino, kad aikštelėje buvo didelis kiekis medienos atliekų (medienos palečių), tačiau 2022 m. birželio 25 d.–2022 m. birželio 30 d. laikotarpiu iš aikštelės jokių medienos atliekų nebuvo perduota toliau jas sutvarkyti, nė vienas konteineris neturėjo medienos atliekų, jos nebuvo nurašytos ir faktiškai jų aikštelėje nebėra, prieš pat medienos paletėms dingstant iš aikštelės buvo išjungtos vaizdo stebėjimo kameros, todėl darbdavė daro prielaidą, kad ieškovas prisiminė, jog pirmasis jo darbo pareigų pažeidimas būtent ir buvo nustatytas iš vaizdo stebėjimo kamerų, todėl šį kartą tokiu būdu siekė išvengti pažeidimo nustatymo. Pabrėžė, kad kaip ir ankstesnio pažeidimo atveju, ieškovas buvo atsakingas už aikštelėje esančias atliekas ir tinkamą jų priėmimą, perdavimą sutvarkyti arba nurašymą, tačiau nevykdė savo tiesioginių pareigų ir atliekos buvo prarastos, todėl darbo sutartis su juo buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovės teigimu, ieškovo prašymas priteisti neturtinę žalą grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais. 

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad Atliekų tvarkymo įstatymas draudžia atliekas grąžinti į rinką, atliekos nevartojamos kaip daiktai, ieškovas neturėjo teisės leisti kitiems asmenims pasiimti atliekas; leidimas paimti padangas ir yra padangų perdavimas, pažeidimo tyrimo metu ieškovės atsakingas darbuotojas peržiūrėjo visą vaizdo įrašą ir fiksavo, kad matėsi, kai asmuo padangas išsivežė iš aikštelės, todėl jis ir surašė tarnybinį pranešimą, ieškovas leido trečiajam asmeniui daryti aikštelėje tai, ką pastarasis norėjo; atsakovė nesutinka, kad ieškovas būtų grąžintas į darbą.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad dirba pas atsakovę, anksčiau yra dirbęs kartu su ieškovu pas atsakovę, jis (liudytojas) yra pakaitinis darbuotojas, duomenis kompiuteryje jis suvedinėja, kai dirba aikštelėje vienas; nuotraukoje (el. b. EPP priedo l. 8) galimai yra jis, tos dienos nepamena, būdavo, kad jie užkrauna konteinerių tarpus paletėmis arba biuro kėdėmis; aikštelėje yra keturios kameros, kur jos išjungiamos jam nežinoma, kamerų monitorių nėra, kad matyti ar jos veikia, ar ne; nuotraukoje (el. b. EPP priedo l. 8) matoma mažiau nei pusė aikštelės; būdavo, kad kartais išsijungdavo elektros saugikliai, pavyzdžiui kai lietus, tai susiję su oro sąlygomis; nepamena, ar jis kartu su ieškovu dėjo nuotraukoje (el. b. EPP priedo l. 8) matomas paletes į konteinerius; jei jo asmuo prašytų paimti paletes, jis klaustų vadovo, ar galima atiduoti ir tuomet atiduotų.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2012 m. gruodžio 27 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 127 (kuri ne kartą buvo keista), kurios pagrindu ieškovas nuo 2013 m. sausio 2 d. pradėjo dirbti pas atsakovę operatoriaus pareigose (el. b. apyrašo t. I, l. 6–21); UAB „VAATC“ 2022 m. gegužės 19 d. gavo Gamybinio proceso tarnybos Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovo A. U. tarnybinį pranešimą Nr. 1.15E-22-0025 „Dėl neteisėto atliekų perdavimo“ (el. b. apyrašo t. I, l. 151); UAB „VAATC“ 2022 m. gegužės 25 d. pareikalavo ieškovą pasiaiškinti dėl įtariamo darbo pareigų pažeidimo (el. b. apyrašo t. I, l. 152–153); ieškovas 2022 m. gegužės 26 d. pateikė pasiaiškinimą (el. b. apyrašo t. II, l. 98); UAB „VAATC“ direktorius 2022 m. birželio 14 d. priėmė įsakymą „Dėl K. U. darbo pareigų pažeidimo nustatymo“, kuriuo, be kita ko, įspėjo ieškovą apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, t. y. pažeidimą, susijusį su neteisėtu aikštelėje laikomų atliekų disponavimu (el. b. apyrašo t. II, l. 62); UAB „VAATC“ 2022 m. liepos 4 d. gavo Gamybinio proceso tarnybos Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovo A. U. tarnybinį pranešimą Nr. 1.15E-22-0027 „Dėl neteisėto atliekų perdavimo“ (el. b. apyrašo t. I, l. 163); UAB „VAATC“ 2022 m. liepos 7 d. pareikalavo ieškovą pasiaiškinti dėl įtariamo darbo pareigų pažeidimo (el. b. apyrašo t. I, l. 109); ieškovas 2022 m. liepos 8 ir 12 d. pateikė pasiaiškinimus (el. b. apyrašo t. I, l. 110, 111); UAB „VAATC“ direktorius 2022 m. liepos 31 d. priėmė įsakymą Nr. 2.1.1.E-P-22-051 „Dėl darbo sutarties su K. U. nutraukimo“, kuriuo nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (el. b. apyrašo t. II, l. 59); nesutikdamas su atleidimu iš darbo darbuotojas 2022 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu (el. b. apyrašo t. I, l. 130), Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo prašymą atmetė kaip nepagrįstą (el. b. apyrašo t. I, l. 23–32). 

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

Pagal DK 58 straipsnio 2 dalį, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimais; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.

Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.

Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 27 d. ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 127, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į Gamybinio proceso tarnybos – eksploatacijos skyriaus operatoriaus pareigas (el. b. apyrašo t. I, l. 6–21); ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su UAB „VAATC“ gamybinio proceso tarnybos aikštelių eksploatacijos skyriaus operatoriaus pareigybės aprašymu (el. b. apyrašo t. I, l. 112), pagal kurį šias pareigas einantis darbuotojas vykdo šias funkcijas: laikosi bendrovės darbo tvarkos taisyklių, darbų saugos bei gaisrinės saugos reikalavimų (3.1 punktas); vykdo DGASA ir ŽAKA aikštelių eksploataciją ir priežiūrą (3.2 punktas); pagal nustatytas taisykles priima atliekas iš gyventojų (3.3 punktas); pildo atliekų priėmimo ir kitus apskaitos dokumentus (3.5 punktas); vykdo kitus teisėtus tiesioginio vadovo ar bendrovės direktoriaus pavedimus (3.9 punktas). Pagal pareigybės aprašymo 4 punktą, Gamybinio proceso tarnybos Aikštelių eksploatacijos skyriaus operatorius yra tiesiogiai pavaldus Gamybinio proceso tarnybos Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovui. DK 24, 32 straipsnių nuostatų analizė patvirtina, kad darbuotojas, būdamas pavaldus darbdaviui, privalo paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, darbdavio nurodymams, veikti sąžiningai, nepiktnaudžiauti teise.

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2022 m. gegužės 19 d. gavo jos darbuotojo Gamybinio proceso tarnybos Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovo A. U. tarnybinį pranešimą Nr. 1.15E-22-0025 „Dėl neteisėto atliekų perdavimo“, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gegužės 14 d. į aikštelės teritoriją atėjo lankytojas ir pasikalbėjęs su ieškovu už kelių minučių įvažiavo su mikroautobusu aplenkdamas eilę, pastatęs automobilį prie padangų atliekų, jas ėmė atsirinkinėti ir krautis į mikroautobusą, išvešdamas 10–20 padangų, taip ieškovas leido iš aikštelės išvežti padangų atliekas asmeniui, neturinčiam teisės verstis atliekų tvarkymu (el. b. apyrašo t. I, l. 151), pagal darbdavės reikalavimą pasiaiškinti (el. b. apyrašo t. I, l. 152–153) ieškovas pateikė 2022 m. gegužės 26 d. paaiškinimą (el. b. apyrašo t. II, l. 98). Atsakovės direktoriaus 2022 m. birželio 14 d. įsakyme „Dėl K. U. darbo pareigų pažeidimo nustatymo“ konstatuota, kad ieškovas 2022 m. gegužės 14 d. pažeidė darbo pareigas – perdavė aikštelėje laikomas atliekas (naudotas padangas) asmeniui, neturinčiam teisės verstis atliekų tvarkymo veikla ir sutarties su UAB „VAATC“ dėl padangų atliekų paėmimo ir įspėjo ieškovą apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, t. y. pažeidimą, susijusį su neteisėtu aikštelėje laikomų atliekų disponavimu (el. b. apyrašo t. II, l. 62). Ieškovas pats pripažino, kad 2022 m. gegužės 14 d. trečiajam asmeniui (ne atliekų tvarkytojui) leido iš aikštelės paimti/atsikeisti dėvėtas padangas, tačiau jis to nelaikė darbo pareigų pažeidimu, nes, jo teigimu, jokios tvarkos nenumato, jog draudžiama leisti gyventojams atiduoti/atsikeisti atliekas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog atliekų turėtojas (šiuo ateju UAB „VAATC“) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Nei joks teisės aktas, nei darbuotojo pareigybės aprašymas nenumato teisės aikštelės operatoriui išduoti/leisti paimti/keisti atliekas gyventojų pageidavimu, priešingai, pats atliekų surinkimo aikštelės pavadinimas ir jos paskirtis – rinkti atliekas iš gyventojų aiškiai apibrėžia, kad aikštelėse atliekos yra surenkamos, o ne dalinamos arba pakeičiamos. Be to, kaip jau teismo pažymėta aukščiau, ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su UAB „VAATC“ gamybinio proceso tarnybos aikštelių eksploatacijos skyriaus operatoriaus pareigybės aprašymu (el. b. apyrašo t. I, l. 112), pagal kurį šias pareigas einantis darbuotojas vykdo šias funkcijas: pagal nustatytas taisykles priima atliekas iš gyventojų (3.3 punktas); pildo atliekų priėmimo ir kitus apskaitos dokumentus (3.5 punktas). Reikia atskirti aikštelėje surenkamas atliekas nuo stotelės „Dėkui“, šiuo atveju ieškovas leido išsivežti padangų atliekas, o ne daiktus iš stotelės „Dėkui“. Be to, ieškovas pas atsakovę dirbo daugiau kaip devynis metus, todėl savaime suprantama jam buvo žinomi ir suprantami aikštelės veiklos principai, jis buvo susipažinęs su atliekų priėmimo į aikštelę, atliekų apskaitos ir nurašymo tvarka (pareigybės aprašymo 2.3.5 punktas), todėl ieškovas turėjo tinkamai apskaityti, priimti ir perduoti atliekas toliau sutvarkyti, o tas atliekas, kurios negali būti perduotos toliau sutvarkyti – nurašyti. Padangos aikštelėje yra apskaitos vienetai ir už jų surinkimą atsakovė gauna pajamų iš padangų gamintojų ir importuotojų (el. b. EPP priedo l. 6), todėl kiekviena priduota padanga turi atsispindėti aikštelės operatoriaus pildomuose dokumentuose. Pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad supranta, jog į aikštelę atvežtos padangos įmonei turi materialinę vertę; jo darbo aikštelėje metu į ją atvykęs jam žinomas įmonės darbuotojas paprašė jo pasikeisti padangas ir jis jam leido, nors šiaip jis turi skaičiuoti, registruoti atvežamas padangas, tuo metu to nedarė, atvykusio asmens, ką jis daro, nekontroliavo, paliko jį vieną, nes buvo kitų klientų, anksčiau taip pat būdavo, kad leisdavo žmonėms atsikeisti padangas, jei kas ne tas sakydavo atvežę. Ieškovui leidus trečiajam asmeniui (ne atliekų tvarkytojui) be eilės įvažiuoti į atliekų tvarkymo aikštelę, jo nelydėdamas, palikdamas jį vieną aikštelėje atsirinkinėti padangų (kas aiškiai matosi iš vaizdo įrašo – jame aiškiai matoma, kaip pakalbėjęs su ieškovu (kad vaizdo įraše mėlynai vilkintis asmuo yra ieškovas, pripažino pats ieškovas vaizdo įrašo peržiūrėjimo teismo posėdžio metu) asmuo nueina iki mikroautobuso, aplenkia eilę kitų automobilių ir juo privažiuoja atbuline eiga prie padangų krūvos, jas atsirinkinėja dėdamas ant žolės prie savo automobilio, ties 9 jo atsirinkta padanga vaizdo įrašas nutrūksta, tačiau atsakovės darbuotojas, surašęs tarnybinį pranešimą, fiksavo ir šių padangų išvežimą iš aikštelės, kuo teismas pagrindo abejoti neturi, nes asmuo aiškiai kraunasi atsirinktas padangas prie savo automobilio jų išvežimui, tuo labiau, kad tą padaryti pats ieškovas jam leido, patvirtino ir pats ieškovas) ir nepildydamas jokių apskaitos dokumentų, leido trečiajam asmeniui paimti darbdavės turtą, už kurio surinkimą atsakovė gauna pajamas, todėl ieškovas tokiais savo veiksmais pažeidė darbo pareigas aptartas aukščiau. Pagal tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovės direktoriaus 2022 m. birželio 14 d. įsakymu „Dėl K. U. darbo pareigų pažeidimo nustatymo“ teisėtai ir pagrįstai ieškovas buvo informuotas apie tai, kad 2022 m. gegužės 14 d. perdavęs (leidęs paimti) aikštelėje laikomas atliekas (naudotas padangas) asmeniui, neturinčiam teisės verstis atliekų tvarkymo veikla ir sutarties su atsakove dėl padangų atliekų paėmimo, jis pažeidė darbo pareigas ir įspėtas, kad jam padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą yra galimas jo atleidimas iš darbo (el. b. apyrašo t. II, l. 62).

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2022 m. liepos 4 d. gavo jos darbuotojo Gamybinio proceso tarnybos Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovo A. U. tarnybinį pranešimą Nr. 1.15E-22-0027 „Dėl neteisėto atliekų perdavimo“, kuriuo Gamybinio proceso tarnybos Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovas A. U. pranešė, kad peržiūrint (duomenys neskelbtini) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės vaizdo kamerų įrašus, užfiksuota, kad 2022 m. birželio 25 d. iš aikštelės teritorijos dingo medinės atliekos (mediniai padėklai). Užfiksuota, kad vaizdo įraše 9:21 val. šios atliekos yra sukrautos aikštelės teritorijoje, o 10:16 val. šių atliekų jau nėra. Vaizdo kamerų įrašo nuo 9:21 val. iki 10:16 val. nėra, įtariamas tyčinis kamerų atjungimas. Aikštelėje minėtą dieną dirbo du operatoriai – ieškovas ir A. S. (el. b. apyrašo t. I, l. 163). Tiek A. S. savo paaiškinime darbdavei (el. b. apyrašo t. II, l. 1), tiek ieškovas Darbo ginčų komisijos posėdžio metu patvirtino, kad kompiuteriu, kuriuo, be kita ko, yra valdomos aikštelės kameros, tą dieną dirbo būtent ieškovas. A. S. savo paaiškinime darbdavei (el. b. apyrašo t. II, l. 1) nurodė, kad prieš išsijungiant vaizdui jis matomas ekrane prie konteinerių padedantis žmogui, ką jis iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, teigdamas, kad matomas asmuo raudonais marškinėliais galimai yra jis, jis yra pakaitinis darbuotojas, duomenis į kompiuterį jis suvedinėdavo kai dirbdavo vienas, neprisiminė įvykio dienos ir ar tą dieną jis padėjo ieškovui sukrauti paletes į konteinerius. Nei ieškovas, nei A. S. 2022 m. birželio 25 d. nesikreipė į darbdavę dėl elektros sutrikimų ar kamerų gedimų – tokių įrodymų nėra. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad būdavo, jog kartais išsijungdavo elektros saugikliai, pavyzdžiui kai lietus, tai susiję su oro sąlygomis. Tuo tarpu tiriamo įvykio dieną iš vaizdo įrašo ir nuotraukos matyti, kad oras buvo giedras, saulėtas. Bylos medžiaga patvirtina, kad elektra nebuvo dingusi, o vienintelė kamerų išsijungimo priežastis yra jos fizinis išjungimas (iš rozetės arba mygtuko nuspaudimu) (el. b. apyrašo t. I, l. 96, 98, 103), o kadangi prieš pat dingstant vaizdui tuo metu patalpoje, kur galima išjungti kameras, galėjo būti tik ieškovas, nes A. S. matomas aikštelėje (tai patvirtino pats A. S.) (el. b. EPP priedo l. 8, el. b. apyrašo t. I, l. 96, t. II, l. 1), vadinasi, tik ieškovas galėjo išjungti kameras, o tas faktas, kad ieškovui pirmas įspėjimas buvo skirtas būtent peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus leidžia daryti išvadą, kad ieškovas tyčia išjungė vaizdo kameras, siekiant išvengti darbo pareigų pažeidimo nustatymo. Ieškovas, kaip aikštelės operatorius, savo darbo metu buvo atsakingas už aikštelės veiklą, turėjo galimybes įjungti/išjungti kameras, jis laikytinas atsakingu už netinkamą darbo pareigų atlikimą – medinių palečių leidimą išgabenti iš aikštelės tam teisės neturinčiam asmeniui. Medinės paletės turi vertę rinkoje ir jos yra superkamos netgi naudotos ir prastos būklės, materialinę medinių palečių vertę patvirtino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu, todėl ieškovas, leidęs tretiesiems asmenims išvežti medines paletes, padarė darbo pareigų pažeidimą ir galutinai prarado darbdavės pasitikėjimą juo. Be to, ieškovas savo poziciją dėl medinių palečių nuolat keitė, viso proceso metu ji buvo nenuosekli. Jo teiginiai teismo posėdžio metu, kad medinėmis paletėmis būtent kamerų atsijungimo metu jis su A. S. užpildė didžiagabaričius konteinerius nepatvirtinos nei A. S., nei logikos dėsniais, kadangi medienai yra skirti visiškai kiti konteineriai. Tuo labiau, bylos medžiaga patvirtina, kad 2022 m. birželio 26 ir 27 d. į Graičiūno g. aikštelę su didelio gabarito atliekamos toks medinių palečių kiekis, koks matomas nuotraukoje ir kuris dingo, pristatytas nebuvo; nurodyta, kad visoje konteinerio turinio krūvoje buvo kažkiek palečių, bet ne toks didelis kiekis, koks matomas nuotraukoje (el. b. apyrašo t. II, l. 99). Pagal tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisėtai ir pagrįstai atsakovės direktoriaus 2022 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 2.1.1.E-P-22 „Dėl darbo sutarties su K. U. nutraukimo“ buvo konstatuota, kad ieškovas per paskutinius 12 mėnesius padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą – pažeidimą, susijusį su neteisėtu aikštelėje laikomų atliekų disponavimu, pagal kurį darbo sutartis su ieškovu pagrįstai nutraukta 2022 m. rugpjūčio 2 d. DK 58 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto pagrindu, darbdavei galutinai praradus pasitikėjimą darbuotoju (el. b. apyrašo t. II, l. 59).

Pripažinęs darbuotojo atleidimą iš darbo teisėtu ir pagrįstu, teismas atmeta ieškovo reikalavimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, taip pat atmetami išvestiniai jo reikalavimai grąžinti jį į darbą ir priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Ieškovas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovės neturtinę žalą. Pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo ją atstovavusiai advokatei Daivai Dumčiuvienei sumokėtas jos patirtas 4 567,75 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovo 4 567,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Teismas pažymi, kad tarp atsakovės ir jos atstovės atstovavimo sutartis buvo sudaryta vėliau negu pateiktas atsiliepimas į ieškinį, tačiau iš atsiliepimo turinio matyti, kad jį rengė profesionalus teisininkas – advokatas, tą patvirtino ir pati advokatė teismo posėdžio metu, todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad atsiliepimas buvo rengiamas būtent atsakovės atstovės advokatės.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

            Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo K. U. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VAATC“ (į. k. 181705485) iš ieškovo K. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 4 567,75 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt septynių eurų ir septyniasdešimt penkių centų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. DGKS-4206 darbo byloje Nr. APS-131-14502/2022 laikyti netekusiu galios.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                               Ieva Stanislovaitienė