Civilinė byla Nr. 2-1686/2011

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02821-2009-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4; 122.3; 126.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Holding“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Holding“ netiesioginį ieškinį uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „Lina“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutavęs) naudai atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo, atsisakyta priimti papildomą sprendimą,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių papildomo sprendimo priėmimo bei atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindus.

Ieškovas UAB „VSA Holding“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas iš atsakovo A. M. UAB Prekybos namai „Lina“ naudai priteisti 465 583,60 Lt žalos, 52 747,88 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9 183,30 Lt žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl advokato pagalbos apmokėjimo.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo 26,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Ieškovas UAB „VSA Holding“ pateikė pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, tai yra sumokėto 9 183,30 Lt žyminio mokesčio grąžinimo ieškovui. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendime nebuvo išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi UAB Prekybos namai „Lina“ buvo iškelta bankroto byla, papildomu sprendimu ieškovui turi būti grąžintas sumokėtas 9 183,30 Lt žyminis mokestis (CPK 83 str. 1d. 8 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad atmetus teismo sprendimu ieškinį, įstatymas nenumato ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str.). Todėl vien tai, kad sprendime nepasisakyta dėl ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, nereiškia, kad teismas inter alia nesprendė bylinėjimosi išlaidų - ieškovo sumokėto žyminio mokesčio - likimo. Todėl priimti šiuo klausimu papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto kontekste nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad prašyme iš esmės keliamas klausimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo, nes pats ieškovas nurodo, kad žyminis mokestis jam turėjęs būti grąžintas po to, kai UAB Prekybos namai „Lina“ buvo iškelta bankroto byla (o ne priimant sprendimą). Todėl pareikštas prašymas spręstinas žyminio mokesčio grąžinimą reglamentuojančių teisės normų kontekste (o papildomu sprendimu). Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad tuo atveju, kai reiškiamas netiesioginis ieškinys bankrutuojančios įmonės interesais, ieškovas neturėtų mokėti žyminio mokesčio. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas tuomet, kai šiai įmonei bankroto byla dar nebuvo iškelta. Vadinasi, pareiškimo padavimo metu ieškinys turėjo būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tuo tarpu joks įstatymas nenumato, kad žyminis mokestis turi būti grąžinamas ieškovui, pareiškusiam ieškinį įmonės interesais, ar pačiai įmonei – ieškovei tais atvejais, kai bankroto byla įmonei iškeliama bylos nagrinėjimo eigoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas UAB „VSA Holding“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. bylinėjimosi išlaidos yra dviejų rūšių: žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79-80, 88 str.), todėl teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, be kita ko turi pasisakyti ir dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo arba žyminio mokesčio grąžinimo. Šiuo atveju teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą tik dalyje dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo;
2. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. liepos 2 d., UAB Prekybos namai „Lina“ buvo iškelta bankroto byla, dėl ko ieškovui, kaip reiškiančiam netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės interesams apginti, turi būti grąžintas šioje byloje sumokėtas žyminis mokestis (CPK 83 str. 1 d. 8 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis civ. byloje 2-618/2008, 2008 m. birželio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-444/2008). Sprendžiant žyminio mokesčio grąžinimo klausimą neturi būti sureikšminta aplinkybė, kada įmonei buvo iškelta bankroto byla, nes tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei varžytų ieškovo galimybę reikšti netiesioginį ieškinį, laukiant kol bus iškelta bendrovei, kurios naudai reiškiamas ieškinys, bankroto byla.

Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad ieškinys buvo pareikštas, kuomet UAB Prekybos namai „Lina“ nebuvo iškelta bankroto byla, iš ko seka, kad žyminis mokestis turėjo būti sumokėtas. Be to, ieškovas ir atsakovas yra UAB Prekybos namai „Lina“ akcininkai, iš ko seka, kad šioje byloje yra sprendžiami ginčai tarp akcininkų, o ne ginami UAB Prekybos namai „Lina“ interesai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

CPK 83 straipsnyje yra išvardinti atvejai, kuomet suinteresuoti asmenys, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Kaip vienas iš tokių atvejų yra numatytas ieškovų ir turtinius reikalavimus pareiškiančių asmenų atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bankroto ar restruktūrizavimo bylose (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Tuo tarpu CPK 87 straipsnyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet suinteresuotam asmeniui, sumokėjusiam žyminį mokestį, jis yra grąžinamas. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas žyminio mokesčio grąžinimas ieškovui ar pareiškėjui, kuomet bylos nagrinėjimas sustabdomas dėl to, kad įsiteisėjo nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą (CPK 87 str. 1 d. 6 p.).

Iš aukščiau išdėstytų teisės normų darytina išvada, kad įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į tai, jog teisminio ginčo išsprendimas kreditoriaus naudai negarantuos jam priteistų sumų (įskaitant ir patirtų bylinėjimosi išlaidų) realaus atgavimo iš bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo atsakovo, įtvirtino įstatyminę galimybę eliminuoti bent jau tokio kreditoriaus bylinėjimosi išlaidas, patiriamas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo leidėjas suteikė galimybę visiems kreditoriams (nepriklausomai nuo bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo momento) nepatirti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu. Taigi, aukščiau minėtomis teisės normomis yra įgyvendinamas vienas iš esminių bankroto bei restruktūrizavimo proceso principų – visų kreditorių lygiateisiškumas.

Vadovaujantis minėtu principu, tai yra visų kreditorių lygiateisiškumu, taip pat atsižvelgus į vieną iš pagrindinių bankroto bei restruktūrizavimo proceso tikslų – patenkinti kuo didesnį kiekį kreditorių turtinių reikalavimų, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra plečiamai aiškinamos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintos teisės normos, numatančios bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos įmonės (įstaigos) atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad vadovaujantis minėtomis teisės normomis nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamas ir bankrutuojančios įmonės kreditorius, reiškiantis netiesioginį ieškinį už bankrutuojančią įmonę bei bankrutuojančios įmonės vardu (CK 6.68 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-618/08, 2008 m. birželio 19 d. nutartis civ. byloje 2-444/2008, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-329/2006). Būtent toks CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintų teisės normų aiškinamas išplaukia iš netiesioginio ieškinio tenkinimo atveju sukuriamų pasekmių, tai yra materialinės naudos gavimo bankrutuojančiai ar restruktūrizuojamai įmonei bei atitinkamai didesnio kiekio kreditorių turtinių interesų patenkinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, darytina išvada, kad kreditoriui, pareiškusiam netiesioginį ieškinį skolininko vardu ir už skolininką, kuriam bankroto byla buvo iškelta netiesioginio ieškinio nagrinėjimo metu, tūrėtų būti grąžintas už netiesioginį ieškinį sumokėtas žyminis mokestis kaip patenkantis į CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį – kai sumokėta žyminio mokesčio daugiau nei numato įstatymai. Priešingu atveju, kreditorius, kuris, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, siekė apginti ne tik savo, bet ir apskritai visų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtinius interesus, atsidurtų prastesnėje padėtyje nei kreditorius, kuris pareikšdamas ieškinį, siekė apginti tik savo turtinius interesus. Tokiu būdu būtų paneigtas ne tik bankroto procese taikomas kreditorių lygiateisiškumo principas, bet ir bendrasis teisės principas – teisingumas, nes suinteresuoti asmenys, kreipdamiesi į teismą su tikslu apginti savo pažeistas teises, atsidurtų nelygiavertėje padėtyje vien dėl to, kad pasirinko skirtingus savo teisių gynimo būdus. Taigi, vadovaujantis išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovo UAB „VSA Holding“ atskirojo skundo argumentai, kad jam turi būti grąžintas už netiesioginį ieškinį sumokėtas 9 184 Lt žyminis mokestis, nes skolininkui UAB Prekybos namai „Lina“, kurio naudai ir kurio vardu buvo pareikštas šis netiesioginis ieškinys, buvo iškelta bankroto byla netiesioginio ieškinio nagrinėjimo metu, laikytini pagrįstais ir įrodytais (CPK 12, 87 str. 1 d. 1 p. ir 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 28 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-533/2008 yra konstatavęs, kad: „CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio“. Vadinasi, teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui turi būti grąžintas žyminis mokestis, ex officio privalo šį klausimą išspręsti. Teismas šį klausimą gali išnagrinėti rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį (CPK 87 str. 4 d.) arba atskirai dėl šio klausimo pasisakyti galutiniame teismo sprendime (CPK 270 str. 5 d. 4 p.). Atitinkamai iš to seka, kad teismui nei nagrinėjant bylą, nei ją išnagrinėjus, priimant galutinį teismo sprendimą, neišsprendus žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą tiek su prašymu dėl žyminio mokesčio grąžinimo (CPK 87 str. 1 d.), tiek su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo žyminio mokesčio grąžinimo klausimu (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte kaip vienas iš papildomo sprendimo priėmimo atvejų yra įtvirtinta aplinkybė, kuomet teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų (mokėjimo, paskirstymo, grąžinimo, priteisimo) klausimo, o ne bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai, kuriais ieškovas įrodinėja, jog šis žyminio mokesčio grąžinimo klausimas privalomai turėjo būti išspręstas priimant papildomą sprendimą, atmetami kaip neįtakojantys skundžiamos nutarties teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas tiek atsisakė priimti papildomą sprendimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, tiek išsprendė ir patį klausimą iš esmės – atsisakė grąžinti žyminį mokestį. Taigi, teisėjų kolegija nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio grąžinimo atvejus, bei pažeidė vieną iš esminių bankroto proceso principų – kreditorių lygiateisiškumą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, atsisakydamas ieškovui UAB „VSA Holding“ grąžinti sumokėtą 9 184 Lt žyminį mokestį už netiesioginį ieškinį, paduotą už skolininką B UAB Prekybos namai „Lina“ bei jo vardu, ieškovo UAB „VSA Holding“ atskirąjį skundą tenkina - Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį naikina ir klausimą išsprendžia iš esmės - ieškovui UAB „VSA Holding“ grąžina sumokėtą 9 184 Lt dydžio žyminį mokestį (337 str. 2 p.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

              Ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „VSA Holding“ (į.k. 300156301, buveinės adresas: Laisvės pr. 3, Vilnius) grąžinti 9 184 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2009 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 42 akcinėje bendrovėje DnB NORD banke.

Teisėjai                                                         Artūras Driukas

              Danutė Gasiūnienė

              Egidijus Žironas