Civilinė byla Nr. 2A-597-739/2022

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01773-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11.;

3.3.1.18.3.; 3.4.5.2. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-3578-1105/2022 pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. A., A. M., B. J..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo brolio A. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. priėmė po savo tėvų J. M. ir P. M. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

2.       Paaiškino, kad pareiškėja yra palikėjo A. M. sesuo. Ji yra J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), ir P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Jos brolis A. M. gyveno kartu su tėvais, jiems dar gyviems esant. Gyveno (duomenys neskelbtini), nuosavoje namų valdoje ir sudarė vieną ūkinį kiemą. Ūkinis kiemas buvo registruotas tėvo J. M. vardu. Po tėvų mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, jų palikimą priėmė jos brolis A. M.. Nuosavybės ir paveldėjimo dokumentų brolis nesusitvarkė. Mirus broliui A. M., liko minėtas turtas bei namų apyvokos daiktai. Po brolio mirties, pareiškėja jį palaidojo, perėmė jo turtą, faktiškai pradėdama minėtą turtą valdyti, naudojasi juo kaip savu. Šiuo visu turtu pareiškėja naudojasi kaip savu, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog ji priėmė brolio palikimą faktiniu valdymu. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. M. palikimo priėmimo ar jo atsisakymo faktų. Kitokia nei teismine tvarka pareiškėja negali gauti palikimo priėmimo fakto pagrindžiančių dokumentų. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, nes ji galės paveldėti po A. M. mirties atsiradusį palikimą.

3.       Suinteresuotasis asmuo VĮ „Turto bankas“ byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog valstybės įmonė nėra gavusi duomenų apie A. M. turto perėjimą valstybei. Pagal pateiktus įrodymus, nurodė pareiškimo netenkinti, kadangi byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai nustatyti, jog A. M. priėmė palikėjų savo tėvų palikimą faktiniu valdymu.

4.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog suinteresuotas asmuo nėra gavęs informacijos apie galimą palikėjų J. M., P. M., A. M. palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl palikimo priėmimo. Prašė pareiškime keliamus prašymus spręsti teismo nuožiūra.

5.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos prašymas turėtų būti tenkintas tuo atveju, jei kiti suinteresuoti asmenys neprieštaraus.

6.       Suinteresuoti asmenys J. A., A. M., B. J. atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – palikimo priėmimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. priėmė po savo brolio A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, kitą dalį pareiškimo atmetė.

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po A. M. mirties liko turtas – žemės sklypas, registro numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), turtas įregistruotas A. M. vardu. Atsižvelgęs į tai, kad minėtas turtas yra registruotas A. M. vardu, pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po tėvų J. M. ir P. M. mirties jos brolis A. M. priėmė palikimą, teismas atmetė, kadangi jis neturi teisinės reikšmės ir nesukels pareiškėjai teisinių padarinių.

9.       Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad palikėja rūpinasi po savo brolio A. M. mirties likusiu turtu, savo brolį palaidojo, priėmė jo asmeninius daiktus, teismas sprendė, kad pareiškėja A. M. aukščiau aptartu būdu priėmė po savo brolio A. M. mirties atsiradusį palikimą.

10.       Pažymėjo, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiojo A. M. palikimo sudėties.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

11.       Apeliaciniu skundu pareiškėja A. M. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dėl atmesto prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. paveldėjo tėvų turtą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

11.1.                      Apeliantė teigia, kad brolis A. M. kartu su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini), nuosavoje namų valdoje, sudarė vieną ūkinį kiemą. Ūkinis kiemas buvo registruotas ūkinėse knygose J. M. vardu, nuosavybės teisės viešame registre registruotos nebuvo. Po J. M. ir P. M. mirties jų turtą paveldėjo priimdamas palikimą ir faktiškai jį valdydamas A. M.. Jis liko gyventi toje pačioje sodyboje, ją tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, bet nuosavybės ir paveldėjimo dokumentų nesutvarkė, įsigijo nuosavybėn tik prie sodybos buvusį žemės sklypą.

11.2.                      Nurodo, kad iš tikrųjų, be VĮ „Registrų centras“ pažymos, patvirtinančios A. M. nuosavybės teises į žemės sklypą, ten pat, (duomenys neskelbtini), yra gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, kurių teisinė registracija nėra sutvarkyta, jie buvo statyti tėvų, o po jų mirties, jų teisinės registracijos A. M. nebuvo sutvarkęs. Jų buvimą apeliantė teigia įrodžiusi byloje esančių ūkinių knygų išrašais, to paties žemės sklypo su pastatais plano kopija.

11.3.                      Mano, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja įrodė minėtų pastatų buvimą ir teismas nustatė aplinkybę, kad po tėvų mirties A. M. liko gyventi sodyboje. Todėl jo palikimo priėmimo fakto nustatymas po tėvų mirties būtų teisiškai reikšmingas ir sukeltų teisines pasekmes, įskaitant ir pastatų įteisinimo ir paveldėjimo klausimus minėtoje namų valdoje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos tėvų palikimą po jų mirties faktiniu valdymu priėmė jos brolis A. M., nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo brolio A. M. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti. Taip pat, kad jos brolis A. M. po savo tėvų J. M. ir P. M. mirties priėmė jų palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini), motina P. M. mirė (duomenys neskelbtini), o brolis A. M., (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad jos tėvai J. M. ir P. M. gyveno kartu su sūnumi A. M., (duomenys neskelbtini) nuosavoje namų valdoje, sudarė vieną ūkinį kiemą. Paaiškino, kad po tėvų mirties pareiškėjos brolis A. M. paveldėjimo dokumentų nesitvarkė, tačiau liko gyventi sodyboje, ją tvarkė.

15.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kadangi po A. M. mirties likęs turtas – žemės sklypas, įregistruotas A. M. vardu, nėra pagrindo tenkinti prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po tėvų J. M. ir P. M. mirties jos brolis A. M. priėmė palikimą, nes tokio sprendimo priėmimas neturės teisinės reikšmės ir nesukels pareiškėjai teisinių padarinių.

16.       Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad jos brolis A. M. gyveno kartu su tėvais, ūkinis kiemas buvo registruotas ūkinėse knygose tėvo J. M. vardu, ir nors žemės sklypas buvo registruotas brolio vardu, ant jo esantys gyvenamieji ir ūkiniai pastatai įregistruoti nebuvo, jie buvo statyti tėvų, o po jų mirties, jų teisinės registracijos A. M. nebuvo sutvarkęs. Dėl to mano, kad palikimo priėmimo fakto nustatymas po tėvų mirties būtų teisiškai reikšmingas ir sukeltų teisines pasekmes, įskaitant ir pastatų įteisinimo ir paveldėjimo klausimus minėtoje namų valdoje.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, sprendžia, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.

18.       Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.

19.       Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamam ginčui spręsti taikytiną 1964 m. CK

20.       Byloje yra duomenys, kad J. M., P. M. su sūnumi A. M. gyveno (duomenys neskelbtini) ir sudarė ūkinį kiemą. J. M. buvo šeimos galva ir naudojosi jam priklausančiais pastatais (Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. kovo 16 d. pažyma dėl pastatų nuosavybės, 7 b. l.). Pareiškėja taip pat pateikė iš Šiaulių regiono Valstybės archyvo Panevėžio filialo gautus duomenis apie ūkines knygas, iš kurių kopijų nustatyta, kad J. M., R. gyveno (duomenys neskelbtini), buvo šeimos galva, su juo gyveno P. M. ir A. M. (sūnus), ūkiui priklausė pastatai – gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas (1974 m. statybos), pastatai – J. M. vardu (12–19 b. l.). Į bylą taip pat pateiktas Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) gyvenvietės piliečio A. M., J. namų valdos planas (1992 m.). Iš bylos duomenų nustatyta, ką nurodo ir pareiškėja, kad A. M. vardu registruotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), galimai stovi pastatai, tačiau teisinė šio nekilnojamojo turto registracija neatlikta. Pagal 1976–1990 m. ūkio knygų duomenis šie pastatai priklausė J. M. namų ūkiui.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad daikto įregistravimas viešame registre atlieka išviešinimo funkciją, tačiau nepaneigia daikto turėtojo nuosavybės teisių. Iš byloje esančių prieš tai nurodytų duomenų darytina išvada, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas nuo 1974 m. galimai priklausė pareiškėjos ir A. M. tėvams (1969 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis).

22.       Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; kt.).

23.       Kadangi po J. M., P. M. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (56 b. l.), o byloje nekilo ginčo, kad po tėvų mirties sodyboje (duomenys neskelbtini) liko gyventi pareiškėjos brolis A. M., suinteresuoti asmenys byloje prieštaravimų šiai aplinkybei nereiškė, šią aplinkybę patvirtino ir byloje esanti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. balandžio 4 d. pažyma (22 b. l.), laikytina, kad A. M. po tėvų mirties priėmė palikimą tėvų palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Be to, teismo vertinimu, aplinkybę, kad būtent A. M. po tėvų mirties pradėjo faktiškai valdyti jų paliktą turtą, patvirtina ir tai, kad A. M. 1996 m. susitvarkė žemės sklypo, ant kurio galimai liko tėvams priklausę pastatai, nuosavybės teisės dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimas gali turėti teisinės reikšmės siekiant po palikėjų mirties likusio turto teisinės registracijos.

Dėl bylos procesinės baigties

24.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų apie pareiškėjos tėvams priklausiusį turtą, kurį po jų mirties pradėjo faktiškai vadyti pareiškėjos brolis A. M., todėl apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, visiškai tenkinant pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

„pareiškėjos A. M. pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po savo tėvų J. M.,  gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir P. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po savo brolio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.“

Teisėja                                                Dalia Pranckienė