Civilinė byla Nr.e2A-1041-656/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12548-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams V. T., E. C. dėl nuostolių atlyginimo, sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia atsakovės V. T. ir atsakovo E. C. sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini) 2019-01-10 datos perleidimo sutartį bei taikyti restituciją, iš E. C. priteisiant V. T. automobilio vertę pinigais - 6 694 Eur; 2) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 1055 Eur žalos atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad pagal skelbimą ieškovas pardavė atsakovei automobilį (duomenys neskelbtini) už kurį atsakovė sumokėjo 2 000 Eur, o likusiai 5 750 Eur sumai išrašė vekselį. Atsakovė vekselio nustatytu terminu neapmokėjo, dėl ko pradėtas priverstinis vykdymas. Vykdant išieškojimą nustatyta, kad atsakovė automobilį tą pačią dieną pardavė atsakovui. Prašė atsakovų sandorį panaikinti CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovo tvirtinimu, atsakovei slapstantis, ieškovovui reikėjo samdyti teisininkus, todėl jis patyrė 1055 Eur žalą dėl skolininkės paieškos.
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis jis negali būti laikomas nesąžiningu CK 6.66 straipsnio prasme. Atsakovas yra verslininkas, vykdė prekybą dėvėtais automobiliais. Apie atsakovės sandorį su ieškovu bei susitarimo sąlygas nežinojo ir negalėjo žinoti, atsakovės nepažinojo. Nurodė, kad ieškovo pateiktas retrospektyvus automobilio įvertinimas nepagrindžia, kad automolilį atsakovas įgijo neįprastai maža kaina, kas leistų preziumuoti atsakovo nesąžiningus veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo E. C. naudai 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas R. B. ir atsakovė V. T. 2019-01-10 15.05 val. sudarė automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė atsakovei automobilį už 7 750 Eur. Atsakovė ieškovui sumokėjo 2000 Eur, o likusiai 5 750 Eur sumai išrašė vekselį. Remiantis 2019-01-10 vekseliu atsakovė įsipareigojo sumokėti 5 750 Eur iki 2019-03-10. Atsakovė iš ieškovo pirktą automobilį tą pačią dieną pardavė atsakovui E. C. už 4 000 Eur. Atsakovas E. C. automobilį 2019-02-16 pardavė E. M. už 4 100 Eur. Ieškovas, atsakovei neapmokėjus 2019-01-10 išduoto vekselio, kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo, vėliau į antstolį ir nustatė, kad atsakovė turto ir pajamų neturi, yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos.
6. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti CK 6.66 str. pagrindu sandorį tarp atsakovų dėl automobilio pirkimo-pardavimo negaliojančiu, nenustatęs visų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų.
7. Teismas nurodė, kad civilinėje teisėje yra įtvirtinta sąžiningumo prezumpcija, todėl ieškovui kyla pareiga įrodyti atsakovų nesąžiningumą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė skolininkės (atsakovės) bei trečiojo asmens, sudariusio sandorį (atsakovo), nesąžiningumo. Taigi neįrodė dviejų actio Pauliana taikymo sąlygų. Tokią išvadą teismas padarė dėl toliau nurodytų argumentų.
8. Teismas nurodė, kad ieškovo su atsakove sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu atsakovė nuosavybės teise įgijo automobilį, disponavimas automobiliu nebuvo apribotas, ji turėjo CK 4.37 str. numatytas teises į daiktą. Atsakovė ieškovui buvo išrašiusi vekselį, kurio mokėjimas buvo numatytas 2019-03-10. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris, kuriuo sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė. Teismas nenustatė, kad atsakovų sandoris būtų neteisėtas, nes atsakovė, turėdama teisę disponuoti daiktu, jį pardavė atsakovui, vykdančiam automobilių pirkimo-pardavimo verslą. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad atsakovai buvo pažįstami, o ir teismui tokių aplinkybių nenustačius, atsakovų sudaryto sandorio kainos skirtumo teismas nepripažino atsakovų nesąžiningumą patvirtinančiu įrodymu. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad automobilio kainų skirtumas nustatytas turto vertintojų ir sandorio metu, rodo atsakovo nesąžiningumą. Teismas atsižvelgė į atsakovo išdėstytą argumentą, kad 2019-10-22 transporto priemonės vertinimas atliktas, kai trečiasis asmuo E. M. jau buvo investavęs į automobilio remontą 1500 Eur.
9. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą atsakovei dėl 1055 Eur žalos atlyginimo priteisimo. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrindė, kokie atsakovės veiksmai jam sukėlė žalą, koks priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovui padarytos žalos. Ieškovas nurodo, kad jis patyrė žalą, nes kreipėsi į advokatą atlikti teisinius veiksmus vekseliui apmokėti. Iš 2019-02-28 sąskaitos Nr.VEI 19-02/12 teismas nustatė, kad 700 Eur suma advokatui turėjo būti apmokėta iki 2019-03-01, kai vekselio apmokėjimo terminas buvo iki 2019-03-10. Teismo vertinimu, išlaidos patirtos nesuėjus vekselio mokėjimo terminui, dėl ko jas teismas pripažino nebūtinomis. Kita sąskaita Nr.VEI 19-04/07 išrašyta 355 Eur sumai už advokato susipažinimą su vykdomąja byla, ruošiantis rašyti raštą VĮ „Regitra“. Teismo vertinimu, žalos kildinimas iš skolos išieškojimo veiksmų yra dirbtinai sukurtas žalos atsiradimo pagrindas. Teismas sprendė, kad nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų išlaidų ir atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl ko prašymą dėl žalos atlyginimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinio skundo argumentai:
10.1. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra visų actio Pauliana taikymo sąlygų. Teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnį, CK 6.67 straipsnio 4 punktą.
10.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės sąžiningumo. Negali būti atsakovė laikoma sąžiningu asmeniu, kai vos nusipirkusi automobilį ir likusi skolinga 5 750 Eur už jį, po trijų valandų jį pardavė kitam asmeniui tik už 4 000 Eur, nors žinojo, kad gautų pinigų bet kokiu atveju neužteks skolai padengti, o ir jokio turto ar piniginių santaupų ji neturi. Akivaizdu, kad atsakovė skubėjo perleisti automobilį, nes neturėjo tikslo atsiskaityti su apeliantu. Mano, kad 4000 Eur už automobilį iš atsakovo ji apskritai negavo, kadangi antstoliai, apelianto naudai atliekantys išieškojimą iš atsakovės, nerado pas ją jokių piniginių lėšų.
10.3. Nesutinka su teismo vertinimu dėl atsakovo sąžiningumo. Pagal kasacinio teismo praktiką yra preziumuojama, jog abi ginčijamo sandorio šalys yra nesąžiningos, kai daiktas perleidžiamas už ženkliai mažesnę vertę nei tas daiktas vertas. Šiuo atveju automobilis ginčijamu sandoriu perleistas už mažesnę nei jis vertas kainą, todėl abiems atsakovams taikytina CK 6.67 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, kurią paneigti turi atsakovai. Tačiau atsakovas to nepaneigė, nepateikė jo teiginius patvirtinančių įrodymų, o tik pasikvietė sau palankius ir suinteresuotus liudytojus.
10.4. Egzistuoja ir kitos actio Pauliana taikymo sąlygos: ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.
10.5. Teismas, nepriteisdamas apeliantui 1055 Eur žalos iš atsakovės, pažeidė teisės normas. Vadovaujantis LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normomis, tam, kad būtų galima išsiieškoti skolą pagal vekselį, reikalinga atlikti veiksmus dar nepasibaigus apmokėjimo pagal vekselį terminui (pranešimų dėl vekselio apmokėjimo siuntimas ir kt.), tai ir buvo advokato sąskaita Nr. VEI 19-02/12 išrašyta 2019-02-28 700 Eur sumai už visus šiuos veiksmus. Apeliantas šias išlaidas patyrė dėl atsakovės kaltės, nes ji negrąžino skolos.
10.6. Teismas atsakovės atžvilgiu privalėjo priimti sprendimą už akių, nes ieškovas buvo pareiškęs tokį prašymą, o atsakovė neatvyko į teismo posėdį, nepateikė procesinio dokumento, o, nepriimdamas sprendimo už akių, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 285 straipsnio nuostatas
. 11. Atsakovas E. C. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
11.1. Apelianto pateiktas įrodymas automobilio vertei nustatyti nėra pakankamas įrodymas, nes automobilio vertinimą vertintojas atliko realiai neapžiūrėjęs automobilio. Šią aplinkybė ieškovas patvirtino teismo posėdžio metu. Automobilio vertė nustatyta retrospektyviai ir tik iš lyginamosios medžiagos.
11.2. Nesutinka su apelianto tvirtinimu, kad byloje taikytinas CK 6.67 straipsnis, įtvirtinantis nesąžiningumo prezumpciją. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises, ko šiuo konkrečiu atveju nebuvo. Atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ginčijamu sandoriu yra pažeidžiami kitų kreditorių interesai. Atsakovas vykdo individualią veiklą – prekybą naudotais automobiliais. Ši veikla nėra draudžiama. Vykdydamas šią veiklą atsakovas automobilį automobilį įsigijo iš atsakovės bei pardavė trečiajam asmeniui. Atsakovas neturėjo duomenų, kad tokie sandoriai būtų negalimas. Viešame registre nebuvo išviešinti duomenys, kad atsakovei automobilis parduotas su įsiskolinimu, todėl visi neigiami padariniai tenka ieškovui (CK 1.75 str. 2 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (pirkimo – pardavimo sutartys, pardavimų skelbimai) akivaizdžiai liudija, kad tokios markės automobilių kainos svyruoja nuo 3900 Eur iki 6000 Eur. Retrospektyviu vertinimu kaina nepagrįstai padidinta, nes automobilis buvo iš JAV, po autoįvykio, todėl, atsižvelgiant į jo techninę būklę, buvo vertas nuo 4000 Eur iki 5000 Eur.
11.3. Teismo posėdžio metu apeliantas patvirtino, kad nesidomėjo pirkėjos turtine padėtimi, todėl jis pats elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, automobilį perduodamas pirkėjos nuosavybėn, šiai nesumokėjus visos kainos.
11.4. Apeliantas nepagrindė actio Pauliana sąlygos - neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nes pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad byloje ginčijamo sandorio datai (2019-01-10) neturėjo į atsakovę reikalavimo teisės remiantis išrašytu vekseliu.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Dėl teismo priimto procesinio sprendimo formos
13. Apeliantas kvestionuoja priimto teismo procesinio sprendimo formą. Jo tvirtinimu, esant ieškovo prašymui bei atsakovei neatvykus į teismo posėdį ir nepateikus procesinio dokumento, teismas privalėjo atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių. Jo tvirtinimu, priimdamas įprastą sprendimą, teismas pažeidė CPK 285 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija su minėtais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.
14. CPK 285 straipsnis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatą sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
15. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, atsižveliant į EŽTT praktiką, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018).
16. Atsižvelgiant į pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą, darytina išvada, kad, nors šalis ir informuojama CPK 123 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus išsiunčiant deklaruotu fizinio asmens adresu, tačiau, nesant duomenų apie realų procesinių dokumentų įteikimą šaliai, sprendimo už akių institutas netaikytinas.
17. Nagrinėjamu atveju teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovei teismas kelis kartus siuntė procesinius dokumentus atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau nei vienas procesinis dokumentas atsakovei nebuvo įteiktas. Atsakovei nesant realiai informuotai apie jos atžvilgiu pradėtą teisminį procesą, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu (nutarties 20 punktas), sprendimas už akių jos atžvilgiu negalėjo būti priimtas. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, o ne sprendimą už akių byloje, tinkamai taikė procesines teisės normas, CPK 285 straipsnio nuostatų nepažeidė.
Dėl ginčo esmės
18. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė 2019-01-10 sudarė automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė atsakovei automobilį už 7 750 Eur. Atsakovė ieškovui sumokėjo 2000 Eur, o likusiai 5 750 Eur sumai išrašė 2019-01-10 vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovui 5 750 Eur iki 2019-03-10. Atsakovė tą pačią dieną pardavė automobilį atsakovui už 4 000 Eur. Atsakovas automobilį 2019-02-16 pardavė trečiajam asmeniui E. M. už 4 100 Eur. Ieškovas, atsakovei neapmokėjus 2019-01-10 išduoto vekselio, kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Vykdymo procese antstolis nustatė, kad atsakovė turto ir pajamų neturi.
19. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dviem pagrindais: dėl pirkimo – pardavimo sandorio nuginčijimo actio Pauliana pagrindu; dėl žalos atlyginimo.
Dėl pirkimo – pardavimo sandorio ginčijimo actio Pauliana pagrindu
20. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje yra išskirtos būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015).
21. Atsakovų sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas prašo pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad šiuo atveju nėra visų actio Pauliana sąlygų, nes ieškovas neįrodė ginčijamo sandorio šalių (atsakovų) nesąžiningumo. Dėl kitų actio Pauliana sąlygų teismas nepasisakė.
Dėl sandorio šalių nesąžiningumo kaip actio Pauliana sąlygos
22. Taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens, sudariusio sandorį, nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.
23. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė skolininkės (atsakovės) nesąžiningumo, kaip vienos iš actio Pauliana sąlygos. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Mano, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei padarė neteisingą išvadą. Jo manymu, negali būti atsakovė laikoma sąžiningu asmeniu, kai vos tik įgijusi automobilį už 7 550 Eur (2 000 Eur sumokėjusi ir 5 750 Eur sumai išrašiusi vekselį) bei likusi skolinga ieškovui 5 750 Eur už jį, po 3 valandų jį pardavė kitam asmeniui tik už 4 000 Eur. Ieškovas pabrėžė ir tai, kad vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas išieškojimas iš atsakovės ieškovo naudai, nustatyta, kad atsakovė kito turto neturi.
24. Teisėjų kolegija, įvertinus apelianto teiktus duomenis, sutinka su apelianto argumentais, kad aplinkybių visuma leidžia spręsti apie nesąžiningus atsakovės veiksmus. Atsakovė, vos įgijusi automobilį, jį nedelsiant pardavė beveik dvigubai mažesne nei įgijo kainą. Atsakovė, neturėdama kito turto (pagal byloje pateiktą vykdomosios bylos medžiagą), į kurį būtų galimas išieškojimo nukreipimas, bei prisiėmusi 5 750 Eur įsipareigojimą ieškovui pagal vekselį, perleido trečiajam asmeniui vienintelį turimą turtą (automobilį), į kurį ieškovas (kreditorius) būtų galėjęs nukreipti išieškojimą, tokiu būdu akivaizdžiai pablogindama savo turtinę padėtį, esminiai sumažindama savo mokumą. Atsakovės, kaip ieškovo skolininkės, esminis mokumo sumažėjimas reiškė ieškovo galimybės realiai išieškoti skolą iš atsakovės sumažėjimą arba išnykimą, tai atitinka CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintą kreditoriaus teisių pažeidimo sąlygą. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl skolininkės sąžiningumo padaryti netinkamai įvertinus faktinių aplinkybių visumą, todėl naikintini.
25. Apelianto tvirtinimu, trečiasis asmuo (atsakovas), sudaręs su skolininke atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Jo manymu, automobilis ginčijamu sandoriu buvo perleistas už mažesnę nei jis vertas kainą, todėl atsakovui taikytina CK 6.67 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, kurią paneigti turi atsakovas. Kolegija nurodytus apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
26. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas vykdo individualią veiklą – prekybą naudotais automobiliais. Vykdydamas šią veiklą, atsakovas automobilį įsigijo iš atsakovės už 4 000 Eur, o po mėnesio, t. y. 2019-02-16, pardavė E. M. (su kuriuo ieškovas šioje byloje sudarė taikos sutartį) už 4 100 Eur, kuris registre įregistravo automobilį savo vardu. Apeliantas, vykdydamas įrodinėjimo pareigą byloje, nepateikė duomenų apie atsakovo sąsajas su atsakove, t. y. kita ginčijamo sandorio šalimi (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantas byloje siekė įrodyti, kad sudarytas sandoris akivaizdžiai neatitiko automobilių rinkos kainų, tačiau kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad byloje pateiktas automobilio retrospektyvus vertinimas nepagrindžia, kad ginčijamo sandorio objektu buvęs automobilis buvo parduotas už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą. Apeliantas nepaneigė, kad automobilis buvo naudotas, po autoįvykio bei, kad vertinimu metu vertintojų nebuvo apžiūrėtas. Atsakovas remiasi pardavimų skelbimais, kuriuose tokios pat markės ir amžiaus automobilių kainos svyruoja nuo 3900 Eur iki 6000 Eur. Atsakovo tvirtinimu, šis konkretus automobilis buvo vertas nuo 4000 Eur iki 5000 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad automobilis parduotas už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą, dėl ko turėtų atsakovui būti taikoma CK 6.67 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. Todėl pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę, apeliantui kilo pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą, tačiau apelianto teikti duomenys tokios išvados neleidžia daryti (CPK 178 straipsnis).
27. Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant asmens nesąžiningumą, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-268-415/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).
28. Šiuo atveju atsakovas užsiima naudotų automobilių prekyba. Kaip teisingai nurodė atsakovas, duomenys apie atsakovės skolinius įsipareigojimus ieškovui nėra išviešinti. Atsižvelgiant į atsakovo veiklos bei ginčijamo sandorio pobūdį, atsakovui nekilo pareiga domėtis, ar automobilį parduodantis asmuo turi skolinių įsipareigojimų asmeniui, iš kurio yra įgijęs tą automobilį. Nurodytų aplinkybių kontekste spręstina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsakovo elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo nesąžiningumas, kaip viena iš actio Pauliana sąlygų, neįrodyta.
29. Kaip jau minėta, actio Pauliana ieškiniui tenkinti būtinas visų aplinkybių visetas, o nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas. Konstatavus, kad nėra vienos iš actio Pauliana sąlygų, kitos sąlygos, dėl kurių buvimo nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skolininkės elgesį sąžiningumo aspektu, neturi teisinės reikšmės galutiniam rezultatui. Nesant vienos iš actio Pauliana sąlygų, teismas pagrįstai ieškinio reikalavimą dėl automobilio perleidimo sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl žalos atlyginimo
30. Apeliantas vienu iš ieškinio reikalavimų prašė priteisti 1055 Eur žalos iš atsakovės. Nurodė, kad dėl atsakovės kaltės, pastarajai neapmokėjus vekselio, apeliantas turėjo kreiptis į advokatą, dėl ko patyrė atstovavimo išlaidų. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra priežastinio ryšio tarp apelianto patirtų išlaidų (žalos) ir atsakovės neteisėtų veiksmų, neapmokant vekselio, nes apeliantas išlaidas patyrė iki 2019-03-10, t. y. iki prievolės pagal vekselį termino pasibaigimo. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, nes, vadovaujantis LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normomis, tam, kad būtų galima išsiieškoti skolą pagal vekselį, reikalinga atlikti veiksmus dar nepasibaigus apmokėjimo pagal vekselį terminui (pranešimų dėl vekselio apmokėjimo siuntimas ir kt.). Todėl advokato sąskaita Nr. VEI 19-02/12 išrašyta 2019-02-28 700 Eur sumai bei sąskaita Nr. VEI 19-04/07 355 Eur sumai už visus advokato veiksmus. Apeliantas šias išlaidas patyrė dėl atsakovės kaltės, nes ji negrąžino skolos.
31. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).
32. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
33. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo skolinga ieškovui pagal 2019-01-10 vekselį, kurio apmokėjimo terminas buvo nustatytas iki 2019-03-10. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė vekselio nėra apmokėjusi, dėl ko yra išduotas vykdomasis įrašas ir užvesta vykdomoji byla, išieškant vekselyje nurodytą sumą iš atsakovės apelianto naudai. Apeliantas pateikęs teismui sąskaitas, advokato išrašytas už advokatui pavestus atlikti veiksmus: komunikaciją su atsakove; pirmojo pranešimo pagal neprotestuotiną vekselį parengimą ir siuntimą; antrojo pranešimo pagal neprotestuotiną vekselį parengimą ir siuntimą; pas notarą vykdomojo įrašo gavimą; apelianto konsultacijas; susipažinimą su vykdomąja byla.
34. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas yra patyręs atstovavimo išlaidas, kurias jis įvardija kaip žalą, tačiau, teismo vertinimu, ieškovo patirtos išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu tarp atsakovės prievolės pagal vekselį nevykdymo ir patirtų išlaidų. Tokias išvadas teismas padarė atsižvelgiant į tai, kad ieškovo išlaidos patirtos iki 2019-03-10. Kolegija su tokiu teismo vertinimu nesutinka.
35. CK 6.256 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jų nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.).
36. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
37. LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas.
38. Nors apeliantas dalį išlaidų (700 Eur) pagal sąskaitą Nr. VEI 19-02-12 patyrė likus kelioms dienoms iki termino pagal vekselį suėjimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantui kilo pagrįstų abejonių dėl atsakovės įsipareigojimų vykdymo, apelianto nurodytos išlaidos pripažintinos susijusiomis priežastiniu ryšiu su atsakovės neveikimu, vykdant vekselį. Priešigas vertinimas neatitiktų protingumo, teisingumo principų reikalavimų. Pagal sąskaitą Nr. VEI 19-04/07 išlaidos 355 Eur sumai patirtos jau po atsakovės prievolės neįvykdymo termino. Jos patirtos apelianto atstovui susipažįstant su vykdomąja byla bei siekiant nustatyti apelianto parduoto automobilio savininką. Kaip matyti iš bylos duomenų, kitu būdu advokatas tokių duomenų gauti negalėjo dėl asmens duomenų apsaugos.
39. Apibendrinant, darytina išvada, kad apeliantas įrodė civilinė atsakomybės sąlygas, todėl yra pagrindas jam priteisti iš atsakovės 1055 Eur turtinės žalos atlyginimą, kuris nelaikytinas nepagrįstai dideliu (CK 1.5 str. 1 d.). Pirmosios instacijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, todėl nepagrįstai ieškinį dalyje dėl žalos priteisimo atmetė.
Dėl bylos baigties
40. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies, panaikina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą dalyje dėl žalos atlyginimo ir šioje dalyje priima naują sprendimą – ieškovo ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo tenkinti – priteisti ieškovui R. B. iš atsakovės V. T. 1055 Eur turtinės žalos atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
41. Ieškinys bei apeliacinis skundas patenkintas 50 procentų. Atsižvelgiant į tai, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
42. Apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė 230 Eur žyminio mokesčio ir 630 Eur atstovavimo išlaidų, todėl iš atsakovės jo naudai priteistina 430 Eur bylinėjimosi išlaidų.
43. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas jis patyrė 213 Eur žyminio mokesčio. Nors apeliantas prašo priteisti ir atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tačiau prie apeliacinio skundo yra pateikti atstovavimo išlaidas pagrindžiantys duomenys kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-13446-631/2019, be to, atstovavimo išlaidos patirtos kito, su šia byla nesusijusio asmens. Atstovavimo išlaidos nepagrįstos, todėl apeliantui priteistina iš atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtos 106,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
44. Atsakovas E. C. pirmosios instancijos teisme patyrė 1000 Eur atstovavimo išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme - 650 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinio reikalavimas atsakovo atžvilgiu dėl sandorio nuginčijimo pirmosios instancijos teisme atmestas, apeliacinės instancijos teismo paliktas nepakeistas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu iš ieškovo R. B. atsakovo E. C. naudai priteisė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši ginčijamo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
45. Apeliacinį skundą atsakovo atžvilgiu atmetus, atsakovui E. C. iš apelianto priteistina 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria atmestas ieškinys dėl žalos atlyginimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo R. B. ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo tenkinti – priteisti ieškovui R. B. iš atsakovės V. T. 1055 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 430 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti R. B. naudai iš atsakovės V. T. 106,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovui E. C. iš apelianto R. B. 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Jelena Šiškina