VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 30  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės, 

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

atsakovo atstovei J. P. (P.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas arba Migracijos departamentas) 2020 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00031/(15/5-5) 44U-1048 ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Lietuvos Respublikoje panaikinimo Irano Islamo Respublikos pilietei E. A.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

        Nurodo, kad pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Pareiškėja yra UAB „Economis“ (toliau – ir Įmonė) dalyvė (akcininkė). Įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje (UAB „Economis“ įsteigta 2018 m. lapkričio 2 d.), joje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas atitinkantis Įstatymo reikalavimus atlygis. Įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, o nagrinėjamu atveju – 202 500 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 1/3 įmonės kapitalo priklauso pareiškėjai (E. A. priklauso 1 350 vnt. iš 4 050 vnt. paprastųjų vardinių 50 Eur nominalios vertės akcijų). Pažymi, kad E. A. nekelia grėsmės nei valstybės saugumui, nei viešajai tvarkai, nes Valstybės saugumo departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vertinime nėra nurodyta atitinkamų grėsmių.

        Nurodo, kad 2016 m. pareiškėja kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi tuo pagrindu, kad buvo UAB „Companies House“ akcininkė ir atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tačiau, kaip nurodyta Sprendime, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2017 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-7) 11U-756 (00809) panaikinti pareiškėjos tėvui H. A., kaip UAB „Companies House“ dalyviui ir akcininkui, išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. LT7389107. Migracijos departamentas įtarė, kad UAB „Companies House“ gali būti fiktyvi. Pareiškėjos tėvas minėto Migracijos departamento sprendimo neskundė. Skundžiamame Sprendime atsakovas jos tėvo, kaip dalyvio (akcininko), dalyvavimą UAB „Companies House“ veikloje bei to dalyvavimo neigiamas pasekmes perkėlė pareiškėjai. Pareiškėjos tėvui buvo pritaikyta sankcija su baigtinėmis neigiamomis pasekmėmis – leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas, tačiau jam nebuvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 5 metų. Tokia sankcija nebuvo pritaikyta ir pareiškėjai. Todėl retrospektyviai remtis priimtais sprendimais yra neteisėta, prieštarauja sisteminiam ir nuosekliam Įstatymo taikymui.

        Pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjai buvo suteikta Lietuvos Respublikos daugkartinė nacionalinė viza. Šis faktas patvirtina, kad Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6.3 ir                  7 punktai jai pritaikyti nepagrįstai.

        Nurodo, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nesuteikia Migracijos departamentui teisės sieti jau anksčiau pritaikytos sankcijos su nauju prašymu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo, todėl nagrinėjant E. A. 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą UAB „Companies House“ veiklos aprašymas neturėjo jokios prasmės, nes pareiškėja savo prašymą sieja su dalyvavimu UAB „Economis“ veikloje, kurios veikla neabejotinai reali ir teisėta, turinti didelę ekonominę ir socialinę vertę Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento 2017 m. birželio 2 d. sprendimas pareiškėjos tėvui H. A. panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jau yra galutinė ir baigtinė sankcija už galimus pažeidimus vykdant migracijos procedūras. Šių aplinkybių ir (ar) praeities sprendimo naudojimas svarstant jos dukros prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nauju faktiniu ir teisiniu pagrindu (veikiant visus reikalavimus atitinkančioje įmonėje, o ne naudojantis šeimos susijungimo teise) yra nesąžiningas ir neteisėtas. Pakartotinis atsakomybės jo tėvui ir pareiškėjai taikymas už pažeidimą, už kurį sankciją jau pritaikyta, prieštarauja fundamentaliems teisės principams, įskaitant draudimą bausti už tą patį nusižengimą kelis kartus, reikalavimą taikyti atsakomybę proporcingai nusižengimo sunkumui bei laikytis teisinio apibrėžtumo administraciniuose teisės santykiuose.

        Nurodo, kad Migracijos departamento nustatyti B. B. galimi ryšiai su užsienio piliečių valdomomis bendrovėmis ir galima veikla migracijos konsultacijų srityje negali būti naudojami sprendžiant pareiškėjos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo klausimą, nes pareiškėją su B. B. sieja ne verslo, bet išimtinai tik šeimos ryšiai - ji yra brolio A. A. sužadėtinė. Be to, tai, kad pareiškėja ketina deklaruoti gyvenamąją vietą O. C. priklausančiame bute, yra susiję ne su O. C. galima veikla Migracijos departamento išvardintose įmonėse, o su tuo, kad ji dirbo UAB „Economis“. O. C. darbo metu gerai susipažino su pareiškėjos šeimos nariais, tarp jų susiklostė draugiški santykiai, todėl ji pasiūlė savo butą išsinuomoti M. S. ir jos sutuoktiniui (pareiškėjos tėvams). Pažymi, kad užsieniečiui, kilusiam iš Rytų šalies, išsinuomoti būstą yra labai sunku. Tai įmanoma padaryti tik naudojantis giminių, bendradarbių ir gerų draugų pagalba ir pažintimis. Bet kokiu atveju tai, kad pareiškėjos tėvai nuomojasi būstą iš buvusios darbuotojos ir ruošiasi ten deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra migracijos procedūrų pažeidimas. Sprendime nėra nurodyta jokių duomenų, kad O. C. priklausantis butas yra naudojamas masinei užsieniečių ar jų fiktyvių įmonių registracijai.

        Pareiškėja teigia nesuprantanti, dėl ko Migracijos departamentas B. B. ir O. C. priskiria prie asmenų, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje steigiant fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas. Sprendime nėra jokių duomenų, kad nurodyti asmenys būtų bausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538–542 straipsnius arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300–304 straipsnius už veikas, susijusias su migracijos procedūromis. Taip pat nėra jokių duomenų dėl kompetentingų institucijų tvarkomų tokių asmenų sąrašų. Nėra nuorodų į teismines bylas, kuriose figūruotų šie asmenys. Atsižvelgiant į tai, daro prielaidą, kad bet koks asmuo gali būti vertinamas kaip asmuo, kuris tarpininkauja užsieniečiams gaunat vizą ar leidimą gyventi steigiant fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas. Pareiškėjai nesuprantama, kaip galima ją sieti su bet kokiais asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigiant fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas, tuo argumentuojant atsisakymą išduoti leidimą, jei tokios paslaugos pareiškėjai objektyviai nereikalingos. Užsieniečiui (bet kokiam asmeniui) nėra prasmės siekti įteisinti savo padėtį užsienio valstybėje fiktyviomis priemonėmis, jei jis turi veikiantį verslą.

        Pažymi, kad Migracijos departamentas suklydo nustatydamas faktinį pareiškėjos bei                 B. B. ir O. C. santykį, nes nesuteikė galimybių užsieniečiui tinkamai pateikti atitinkamų paaiškinimų iki Sprendimo priėmimo.

        Pažymi, kad pareiškėja pateikė teisingus duomenis apie savo buvimo Lietuvoje tikslus ir sąlygas. Vėlesnis, nei Įmonės įsteigimas, akcininko atvykimas į veiklos šalį sietinas išimtinai su paties verslo augimu ir papildomos verslo kontrolės poreikiu. Pareiškėja niekada neneigė, kad verslą Lietuvoje pradėjo jos tėvas ir brolis, tačiau plečiantis verslui atsiranda naujų patikimų asmenų indėlio poreikis. A. šeima užsiima šeimos verslu, todėl normalu, kad atsiradus tokiam poreikiui prireikė pareiškėjos pagalbos.

        Pareiškėjos teigimu, Sprendimo motyvuose dėl daugkartinės vizos naudojimo išimtinai buvimo įteisinimui kitose Šengeno valstybėse yra akivaizdi faktinių aplinkybių vertinimo klaida. Migracijos departamentui žinoma, kad visa pareiškėjos šeima (tėvas, motina ir brolis) gyvena ir (ar) siekia gyventi Lietuvoje, brolis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir iš Lietuvos beveik neišvyksta. Migracijos departamentas nepaaiškina, kaip šios aplinkybės siejasi su pareiškėjos neva planais naudoti Šengeno vizą buvimui ne Lietuvoje. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjos atvykimas 2019 m. spalio 30 d. į Lietuvą po mėnesio nuo vizos gavimo yra įrodymas, kad pareiškėja piktnaudžiauja migracijos procedūromis ir jos dalyvavimas Įmonės veikloje nėra reikalingas. Pažymi, kad persikraustymas iš kito žemyno, kitos klimatinės juostos yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja daug laiko ir pastangų, todėl mėnesio terminas atitinka visus sveiko proto bei protingo elgesio reikalavimus, o atsakovas nenurodo, kokia teisės norma pažeista pareiškėjai atvykus po mėnesio po vizos išdavimo. Migracijos departamentas neturi žinių, kad pareiškėjai būtų išduota kitos Šengeno šalies viza. Pažymi, kad nors pareiškėja neturėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, kreipėsi dėl nacionalinės vizos išdavimo, siekė įteisinti savo buvimą Lietuvoje, o ne kurioje kitoje Šengeno šalyje. Toks siekis aiškiai rodo pareiškėjos sąsają būtent su Lietuva, o ne siekį įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje.

        Teigia, kad Migracijos departamentas, neišsiaiškinęs faktinių aplinkybių, tikrųjų pareiškėjos ketinimų, o iš anksto negatyviai nusiteikęs užsieniečio atžvilgiu ir vien formaliai surašęs į Sprendimą eilę nepagrįstų motyvų, pažeidė gero administravimo principą. Atsakovas atliko formalų duomenų vertinimą, nesiaiškino realių visų reikšmingų faktinių aplinkybių dėl Įmonės veiklos, nesudarė galimybės pareiškėjai pateikti paaiškinimų, nors tai būtų padėję išvengti nepagrįsto Sprendimo priėmimo.

        Nurodo, kad Migracijos departamentas 2020 m. sausio 27 d. elektroniniu paštu išsiuntė kvietimą Nr. (15/4-21) 10K-3454 pareiškėjai 2020 m. vasario 4 d. dalyvauti apklausoje. Šiame kvietime nebuvo nurodyta, kad pareiškėjos apklausoje negali dalyvauti jos brolis. Apie brolio negalėjimą dalyvauti apklausoje pareiškėjai pranešta atskiru laišku, kurio ji negavo. Pareiškėjai nesuprantama, kodėl jai pavėluotai buvo nurodyta apklausoje naudotis išimtinai sertifikuoto vertėjo paslaugomis, neaišku, kokiu teisiniu pagrindu Migracijos departamentas apribojo pareiškėjos galimybes pateikti paaiškinimus. Pažymi, kad jos teisė pateikti parodymus buvo visiškai apribota dėl tinkamo vertimo (komunikacijos) nebuvimo.

        Nurodo, kad pareiškėjos brolis ir UAB „Economis“ vadovas A. A. 2020 m. vasario 5 d. Migracijos departamentui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjos vaidmens Įmonės veikloje. Pareiškėja atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti. Minėtas Įstatymo pagrindas reiškia tai, kad užsieniečiui suteikiamas leidimas laikinai gyventi šalyje, jei jis investuoja Lietuvoje. Tai yra, jei jis sukuria nustatytą skaičių darbo vietų, jas išlaiko tam tikrą laiką ir moka atitinkamą atlyginimą, mokesčius ir pan. Būtent reikalavimai investuojančiam užsieniečiui (bendrovės dalyviui) aiškiai rodo, kad užsienietis savo buvimo vertę valstybei sukuria dalyvaudamas kapitalu ir valdydamas verslą. Tai patvirtina Įstatymo 45 straipsnio    1 dalies 1 punkte nustatyti aukšti minimalūs reikalavimai tiek akcijų daliai, tiek bendrovės įstatiniam kapitalui. Pareiškėjos teigimu, atsakovas painioja akcininko ir investuotojo veiklą įmonėje su darbuotojo funkcijomis. Pareiškėjos šeimos verslas vykdomas šeimos, plečiasi, didėja jo geografija, todėl būtinas patikimų šeimos narių dalyvavimas jo priežiūroje, o tą gali nuspręsti tik patys šeimos nariai – akcininkai. Mano, kad Sprendime yra niekuo nepagrįsti teiginiai apie pareiškėjos anglų kalbos nepakankamumą bendraujant su restoranų personalu bei klientais, taip pat nesuprantamas atsakovo pinigų inkasavimo ar stebėjimo vaizdo kameromis veiklos aiškinimas, kaip neva bendravimas su klientais ir (ar) personalu, kuriam pareiškėjai neužtenka anglų kalbos.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai 2019 m. rugsėjo 30 d. įformino pareiškėjai daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003789256, galiojančią iki 2020 m. kovo 29 d. Ši viza pareiškėjai buvo išduota kaip atvykstančiai su tikslu vykdyti verslą UAB „Ekonomis“. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tuo pagrindu, kad ji yra Įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki šio užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas mėnesio darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, dalyvė ir akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių šios bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažiau kaip 1/3 šios įmonės įstatinio kapitalo. Pažymi, kad Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, kurie suteikia ne tik teisę, bet ir nustato pareigą Migracijos departamentui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Be to, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs turimus dokumentus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą, ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjai ir išduotą vizą. Ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvą tikslą (pareiškėjos tikslas ne vykdyti teisėtą veiklą, o įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje), buvo fiktyvios įmonės dalyvė, siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvoje, tam, kad įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse.

        Pažymi, kad Migracijos departamentas nepriėmė ginčijamo Sprendimo tuo pagrindu, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, jis buvo priimtas kitais dviem Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytais savarankiškais pagrindais. Atkreipia dėmesį į tai, kad vien formalus atitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytiems pagrindams nesuponuoja leidimo laikinai gyventi išdavimo, kadangi užsienietis privalo būti realiai įsitraukęs į įmonės veiklą. Nurodo, kad pareiškėja nėra įsitraukusi į UAB „Economis“ veiklą. Net ir turėdama 2019 m. rugsėjo 30 d. išduotą nacionalinę vizą, pareiškėja pastoviai Lietuvoje negyvena. Teigia, jog ši nustatyta faktinė aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja akivaizdžiai piktnaudžiauja migracijos procedūromis, Lietuvoje pastoviai negyvena ir niekada negyveno, ji nedalyvauja UAB „Economis“ veikloje arba jos dalyvavimas šios Įmonės veikloje nėra būtinas nuolatiniam bei efektyviam jos valdymui, t. y. teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ji neužsiima, o leidimas laikinai gyventi jai galimai reikalingas kitais tikslais (kad galėtų legalizuoti savo buvimą visoje Šengeno erdvėje). Daro išvadą, kad pareiškėja, teikdama Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bei dokumentus, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie save bei savo vykdomą teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje.

        Nurodo, kad UAB „Economis“ įregistruota 2018 m. lapkričio 2 d., pareiškėja Lietuvos Respublikos daugkartinę nacionalinę vizą kaip Įmonės dalyvė, atvyksianti į Lietuvą užsiimti teisėta veikla, įgijo tik 2019 m. rugsėjo 30 d., o atvyko į Lietuvą dar vėliau – 2019 m. spalio 30 d. (t. y. beveik po metų nuo Įmonės įsteigimo).

        Migracijos departamentas 2020 m. sausio 27 d. pareiškėjos nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė kvietimą Nr. (15/4-21) 10K-3454 2020 m. vasario 4 d. atvykti į Migracijos departamentą apklausai. Pareiškėja 2020 m. vasario 4 d. 13 val. atvyko į Migracijos departamentą apklausai.          2020 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. (15/4-21) 6K-38 pažymima, kad apklausos metu ji negali naudotis jokia pagalbine medžiaga, išskyrus vertėjo programėlę telefone. Pareiškėjos apklausoje negalėjo dalyvauti jos brolis, nes jis nėra sertifikuotas vertėjas. Atkreipė dėmesį į tai, kad apklausos metu pareiškėja, prisidengdama prastomis anglų kalbos žiniomis, naudojosi mobiliuoju telefonu. Apklausos metu buvo pastebėta, kad pareiškėja, Migracijos darbuotojui kiek nukreipus nuo jos dėmesį, kopijavo tekstą iš minėtos vertėjo programėlės į kitą, skirtą susirašinėjimui, ir laukė atsakymo, toliau neva išsiversdama apklausos lapo klausimus. Pareiškėja į apklausos klausimus atsakinėjo vangiai, lėtai, pasižiūrėjusi į telefoną staiga atsiversdavo ankstesnį klausimą ir greitai pradėdavo jį pildyti. Į apklausos lape pateiktus klausimus pareiškėja per valandą beveik nieko neatsakė – dauguma klausimų liko neužpildyti, o į klausimą apie tai, kiek sumokėjo už įsigytas Įmonės akcijas, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėja buvo įspėta, kad jeigu ji ir toliau naudosis kitomis nei „Google vertėjas“ programomis, apklausa bus nutraukta, ir apie 14 val. apklausa buvo nutraukta pareiškėjai pakartotinai atsisakius parodyti, kokia programėle ji naudojasi ir kam siuntė žinutes.

        Atsakovo teigimu, Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos tikrasis atvykimo į Lietuvą tikslas yra ne ketinimas užsiimti teisėta veikla Lietuvoje būnant Įmonės akcininke, o tik noras įteisinti savo buvimą Lietuvoje ir Šengeno erdvėje, o tai sudaro rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.

        Pareiškėja 2016 m. lapkričio 21 d. buvo pateikusi prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad yra UAB „Companies House“ dalyvė ir akcininkė, o 2017 m. sausio 17 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą nutraukti jos prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą. Pareiškėjos tėvas H. A. nuo 2009 m. birželio 12 d. turėjo leidimus laikinai gyventi, išduotus teisėtos veiklos pagrindu kaip UAB „Companies House“ dalyviui ir akcininkui. Migracijos departamentas 2017 m. birželio 2 d., vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, priėmė sprendimą Nr. (15/5-7) 11U-756 (00809) panaikinti H. A. leidimą laikinai gyventi.      2016-2017 m. vykdant UAB „Companies House“ patikrinimą dėl atitikimo Įstatymo 45 straipsnio        1 dalies 1 punkto reikalavimams, buvo konstatuota, kad UAB „Companies House“ užsiima neteisėta veikla Lietuvos Respublikoje (neturi tinkamų patalpų, kuriose dirbtų darbuotojai); įdarbinti šioje įmonėje asmenys dirba formaliai, t. y. siekiant atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus; visos įmonės, su kuriomis neva bendradarbiauja UAB „Companies House“, priklauso trečiųjų šalių piliečiams, kurie kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Buvo nustatyta, kad pareiškėjos tėvas H. A., kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Companies House“ veiklą (pateikti veiklą patvirtinantys dokumentai minėtos įmonės veiklos nepatvirtina, o ją tik imituoja), jos darbuotojus ir pagrindinį savo buvimo Lietuvoje tikslą. UAB „Companies House“, taip pat kitos bendrovės, kaip antai UAB „Lit Trading“, UAB „Takno Trade“, UAB „Šiaurės verslas“, UAB „Rimtas.lt“ ir kt., yra susijusios su B. B., kuri Migracijos departamentui žinoma kaip asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Economis“ įregistruota B. B. motinai T. B. nuosavybės teise priklausančiame bute. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja ir jos tėvas H. A. tęsia savo santykius ne tik su B. B., bet ir su O. C., kuri Migracijos departamentui taip pat žinoma kaip asmuo, nuolat įdarbinantis užsieniečius, kurie siekia gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu. Be to, gyvenamąją vietą pareiškėja ketino deklaruoti O. C. nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsižvelgiant į minėtas nustatytas faktines aplinkybes, buvo konstatuota, kad pareiškėja, taip pat ir UAB „Companies House“ ir UAB „Economis“ susiję su              B. B. ir O. C..

        Įvertinus visas faktines aplinkybes ir remiantis Aprašu, pareiškėjos atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); per pastaruosius 5 metus buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog UAB „Companies House“, kurios dalyviu iki 2017 m. birželio 19 d. buvo pareiškėja, yra fiktyvi įmonė (6.3 papunktis); UAB „Companies House“, kurioje pareiškėja ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigiant fiktyvias įmones, pareiškėja susijusių su Migracijos departamentui gerai žinomu asmeniu (asmenimis) B. B., kuri užsiima fiktyvių įmonių steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams migracijos klausimais, ir                  O. C., kuri įdarbindavo (įdarbina) užsieniečius, kurie siekė ir siekia gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu (6.4 papunktis); pareiškėja apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti ir neatsako į užduodamus klausimus   (6.10 papunktis); pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvoje; užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvoje tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo ar gyvenimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (7 punktas).

        Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos skundu, kuriame nurodoma, kad ginčijamame Sprendime jos tėvo, kaip dalyvio (akcininko), dalyvavimas UAB „Companies House“ veikloje bei to dalyvavimo neigiamos pasekmės perkeltos pareiškėjai, pažymi, kad informacija, susijusi su pareiškėjos tėvo imigracijos istorija praeityje buvo įvertinta duomenų visumoje. Pareiškėja 2016 m. lapkričio 21 d. savarankiškai kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kaip UAB „Companies House“ akcininkė ir dalyvė (akcininkė buvo iki 2017 m. birželio 19 d.), t. y. pareiškėja buvo fiktyvios įmonės akcininkė ir dalyvė. Todėl buvo įvertinti ne tik pareiškėjos tėvo H. A., bet ir pačios pareiškėjos praeities migracijos istorija.

        Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu neuždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, o pareiškėjos atžvilgiu priimtas Sprendimas dėl vizos panaikinimo ir atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi buvo priimtas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes ir vadovaujantis teisės aktais. Pažymi, kad šios aplinkybės jokiu būdu neapriboja ir negali apriboti Migracijos departamentui ateityje priimti sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties. Jeigu Migracijos departamentas negalėtų įvertinti užsieniečio imigracijos istorijos, tai tokiu atveju vertinimas būtų neišsamus ir neobjektyvus.

        Pažymi, kad pareiškėjos tėvo H. A. veiksmai praeityje, t. y. buvimas fiktyvios įmonės akcininku ir sąsajos su tarpininkais, bei tos aplinkybės, kad pareiškėja ir toliau bendradarbiauja su asmenimis, tarpininkaujantiems užsieniečiams, o be to, pareiškėja, turėdama vizą tikslu vykdyti teisėtą veiklą, Lietuvos Respublikoje negyveno, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas Įmonės veiklai vykdyti, t. y. pareiškėja bendrovės veikloje nedalyvauja, tik formaliai siekia atitikti Įstatymo keliamus reikalavimus dėl leidimo laikinai gyventi gavimo.

        Pažymi, jog nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad buvo apribota jos teisė pateikti parodymus dėl tinkamo vertimo (komunikacijos) nebuvimo ir kad todėl ši teisė buvo grubiai pažeista. 2020 m. sausio 31 d. atsakant į pareiškėjos 2020 m. sausio 31 d. elektroninį laišką, ji buvo informuota, kad turės į klausimus atsakinėti viena ir turi teisę atsivesti sertifikuotą vertėją. Atsakyme taip pat paminėta, kad pareiškėjos brolis, kuris yra Įmonės direktorius, vertėju būti negali. Migracijos departamentas pareiškėjai atsakė ne pavėluotai, o iš karto, t. y. tą pačią dieną. Pareiškėja apie teisę atsivesti vertėją buvo informuota, o kadangi nepasinaudojo šia teise, jos argumentai dėl pažeistos teisės būti išklausytam ir duoti paaiškinimus yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Nurodo, kad Migracijos departamentas 2020 m. vasario 6 d. iš pareiškėjos brolio gavo paaiškinimą dėl pareiškėjos prašymo išduoti laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje nagrinėjimo, kuriame teigiama, kad pareiškėja šiuo metu moka tik anglų kalbos pagrindus, kurių užtenka susišnekėti, tačiau esą neužtenka bendravimui apie Įmonės veiklą.

        Pažymi, kad Migracijos departamentas prireikus organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Taigi Migracijos departamentas neturi imperatyvios pareigos visais atvejais prašyti užsieniečių pateikti papildomus dokumentus. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas tiek įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus, tiek atlikus reikalingus patikrinimo veiksmus: patikrinti viešieji registrai, sienų kirtimų duomenys, įvertinti pareiškėjos pateikti dokumentai. Teigia, kad atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys buvo pakankami padaryti išvadoms, nurodytoms ginčijamame Sprendime. Sprendimas neišduoti pareiškėjai leidimo gyventi buvo priimtas išsamiai įvertinus turimus dokumentus ir informaciją, atsižvelgiant į turimų duomenų visumą.

        Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepimuose nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta daugkartinė nacionalinė viza, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.              

Pareiškėjos ir atsakovo atstovų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai 2019 m. rugsėjo 30 d. išdavė pareiškėjai, kuri yra Irano Islamo Respublikos pilietė, daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003789256, galiojančią iki 2020 m. kovo 29 d. Viza pareiškėjai išduota kaip atvykstančiai su tikslu vykdyti verslą UAB „Economis“ pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 23 iki 2019 m. lapkričio 15) 70.10 papunktį.

Pareiškėja 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tuo pagrindu, kad ji yra UAB „Economis“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius     6 mėnesius iki šio užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, dalyvė ir akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių šios bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pareiškėja nuo Įmonės įsteigimo, t. y. 2018 m. lapkričio 2 d., turi 1/3 bendrovės akcijų, kurių nominalioji vertė sudaro trečdalį Įmonės įstatinio kapitalo, t. y. ji atitinka minimalius Įstatymo keliamus reikalavimo valdyti nuosavybės teise bendrovės įstatinio kapitalo dalį reikalavimus. Įmonės įstatinis kapitalas yra didesnis nei reikalaujamas Įstatyme minimalus (202 500 Eur). Įmonė taip pat atitinka kitus kriterijus, dėl ko jos dalyviai gali prašyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje verslo vystymo tikslais. Tačiau pareiškėjos teisė kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo neįpareigoja Migracijos departamento tokį leidimą užsieniečiui išduoti, jeigu nustatomi Įstatyme įtvirtinti atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindai. Pažymėtina, kad vienų atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindų identifikavimas ir nustatymas reikalauja didesnės apimties ir gilesnio tyrimo (pvz., įmonės ar santuokos fiktyvumas), tačiau kitais atvejais atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindas gali būti identifikuojamas ir nustatomas be ypatingai detalaus ir perteklinio tyrimo, išanalizavus pateiktus užsieniečio prašymo ir jo priedų duomenis, viešai prieinamą informaciją, užsieniečio migracinę istoriją, Migracijos departamentui prieinamų kitų institucijų registrų ir duomenų bazių duomenis. Byloje surinkta pakankamai duomenų iš registrų (Juridinių asmenų, Sodros, Juridinių asmenų dalyvių registro), Įmonės veiklos dokumentų, dirbančių Įmonėje darbuotojų darbo sutarčių, pareiškėjos pateiktų dokumentų, jos sienos kirtimą, giminystės ryšius patvirtinančių duomenų išvadoms ginčijamame Sprendime pagrįsti.

Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi ir panaikino vizą, vadovaudamasis Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 19 straipsnio 1 dalies 10 punktu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė) bei Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (pareiškėja pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės), 12 punktu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė). Migracijos departamentas Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi ir panaikinti vizą grindė tuo, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjos tikslas ne vykdyti teisėtą veiklą, o įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje), buvo fiktyvios Įmonės dalyvė, siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje tam, kad įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas ją vertinti kaip nepatikimą trečiosios šalies pilietę. Pažymėtina, kad vieno atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindo pakanka tam, kad užsieniečiui nebūtų išduodamas leidimas laikinai gyventi.

Sprendime konstatuota, kad UAB „Economis“ įregistruota 2018 m. lapkričio 2 d., tačiau pareiškėja į Lietuvą atvyko tik 2019 m. spalio 30 d., gavusi daugkartinę nacionalinę vizą. Ginčijamame Sprendime įvertinta ir ankstesnė pareiškėjos lankymosi Lietuvoje istorija, padarant išvadą, kad pareiškėja pastoviai Lietuvoje negyvena, praeityje lankėsi retai. Atsakovo manymu, ši nustatyta faktinė aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja akivaizdžiai piktnaudžiauja migracijos procedūromis, nedalyvauja UAB „Economis“ veikloje arba jos dalyvavimas šios Įmonės veikloje nėra būtinas nuolatiniam bei efektyviam jos valdymui, t. y. teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ji neužsiima, o leidimas laikinai gyventi jai galimai reikalingas kitais tikslais, greičiausiai tam, kad galėtų legalizuoti savo buvimą visoje Šengeno erdvėje. Taigi, pareiškėjai teikiant Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bei dokumentus, atsakovo manymu, pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie save bei savo vykdomą teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje.

Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažiau kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą – jeigu yra rimtas pagrindas matyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra patvirtinęs Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2019 m. gruodžio   21 d.). Tvarkos aprašo 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo  35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Tvarkos aprašo 17.5 ir 24.21 papunkčiuose nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Įstatyme nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pagal Tvarkos aprašo 84 straipsnio nuostatas Migracijos departamentas arba Migracijos tarnyba, siekdami nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti (84.1 papunktis).

Pareiškėja skunde teigia, kad ji atitinka visus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus (yra UAB „Economis“ dalyvė (akcininkė, E. A. priklauso 1 350 vnt. iš 4 050 vnt. paprastųjų vardinių 50 Eur nominalios vertės akcijų, t. y. 1/3 įmonės kapitalo, įmonė nėra fiktyvi, nes vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje), todėl Migracijos departamentas neturėjo pagrindo neišduoti jai leidimo laikinai gyventi.

Teismas, nesutikdamas su minėtais pareiškėjos skundo argumentais, pažymi, kad, kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime, Migracijos departamentas ginčijamo Sprendimo nepriėmė tuo pagrindu, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas kitais Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, kurie suteikia ne tik teisę, bet ir nustato pareigą Migracijos departamentui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad pareiškėjos vien formalus atitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytiems reikalavimams (pagrindams) nesuponuoja leidimo laikinai gyventi išdavimo, kadangi užsienietis privalo būti realiai įsitraukęs į įmonės veiklą. Vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje                                                   Nr. A-2005-662/2016). Šioje byloje nėra ginčo, kad nurodyta Įmonė, kurioje pareiškėja turi 1/3 akcijų, yra realiai veikianti Įmonė.

Tai, kad pareiškėja nedalyvauja UAB „Economis“ veikloje, pagrindžia ta aplinkybė, kad pareiškėja, turėdama 2019 m. rugsėjo 30 d. išduotą nacionalinę vizą tam, kad ji užsiimtų teisėta veikla Įmonėje, pastoviai Lietuvoje negyvena: buvo atvykusi 2012 m. birželio 21 d. (kai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi); nuo 2013 m. kovo 3 d. iki 2013 m. gegužės 28 d. (kai įsiformino leidimą laikinai gyventi bei pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir įsiformino jį); 2013 m. lapkričio 16 d. atvyko ir 2013 m. lapkričio 23 d. išvyko; po to atvyko į Lietuvą tik 2016 m. lapkričio 18 d. (t. y. praėjus 3 metams po paskutinio apsilankymo Lietuvoje, nors turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi iki 2015 m. vasario 24 d.) ir joje buvo iki 2017 m. sausio 14 d. (kai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi (2016 m. lapkričio 28 d.) ir pateikė prašymą nutraukti minėto prašymo nagrinėjimą (2017 m. sausio 17 d.)). Darytina išvada, kad pareiškėjos epizodinis atvykimas į Lietuvą buvo susijęs išskirtinai tik su prašymų, susijusių su prašymų laikinai gyventi padavimu ir jų įforminimu, nors jai nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. jai buvo mokamas atlyginimas kitoje bendrovėje - UAB „Baltic Business Idea“.

 Pažymėtina, kad 2020 m. vasario 4 d. Migracijos departamente vykusioje apklausoje, kurios metu jos buvo prašoma užpildyti pateiktus apklausos lapus, į klausimus atsakyti kaip įmanoma detaliau, beveik nieko neatsakė – dauguma klausimų liko neužpildyti, o į klausimą apie tai, kiek sumokėjo už įsigytas įmonės akcijas, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, patvirtina, kad pareiškėja, būdama Įmonės akcininkė, faktiškai šios Įmonės veikloje nedalyvauja ir negali atsakyti į su Įmonės veikla susijusius klausimus. Iš pareiškėjos brolio A. A. Migracijos departamentui pateikto paaiškinimo apie pareiškėjos Įmonėje vykdomas funkcijas (stebi picerijose įrengtas kameras; užfiksavus įvykį skubiai vyksta į padalinį; vykdo maisto gaminimo kontrolę, kadangi įmonei nenaudinga įdarbinti papildomą darbuotoją, nes maisto kontrolė nevyksta nuolat; prižiūri darbuotojų bendravimą su klientais; atlieka pinigų paėmimą ir įnešimą į banko sąskaitą) kyla pagrįstos abejonės realia pareiškėjos veikla Įmonėje, kadangi visos nurodytos funkcijos susijusios su bendravimu, kuriam nepakanka žinoti ir bendrauti vien tik bendrine anglų kalba. Įrodymų (be minėto pareiškėjos brolio, UAB „Economis“ direktoriaus, paaiškinimo), kad pareiškėja užimtų Įmonėje kokias pareigas ar atliktų darbines funkcijas, nėra. Tiesioginis jos darbas UAB „Economis“ Lietuvoje neįrodytas. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė savo dalyvavimo Įmonės veikloje ir būtinumo tuo tikslu būti Lietuvos Respublikoje.

Aplinkybė, kad minėtame paaiškinime pareiškėjos brolis atsakė į apklausos metu pareiškėjai užduotą klausimą apie Įmonės veiklą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja su Įmonės veikla nėra susipažinusi, iš esmės verslu nesidomi, apie jį paaiškinti negali, realiai jos veikloje nedalyvauja, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos nurodomas leidimo gyventi Lietuvoje tikslas neatitinka tikrovės, o tikrasis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas nėra įrodytas.

Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau – ir Migracijos politikos gairės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2020 m. vasario          29 d.), nustato, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 22.3 papunktis, 22.3.3 papunktis). LVAT vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (žr. pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje                      Nr. A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016,              2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pagrindą, t. y. kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo ketinimus vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl jai pagrįstai buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes šiuo atveju buvo pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Įmonę, kurios dalyvis ji yra, ir apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.

Taip pat atsakovas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi ir panaikino vizą nelegalios migracijos grėsmės pagrindu (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 35 straipsnio 1 dalies               12 punktas).

Šią išvadą atsakovas grindė ankstesnių laikotarpių pareiškėjos šeimos narių veikla (tėvo), jų atžvilgiu priimtų sprendimų duomenimis, taip pat pareiškėjos ir UAB „Economis“ ryšiais su asmenimis (B. B. ir O. C.), kurie Migracijos departamentui kelia įtarimą dėl jų dalyvavimo galimai fiktyvių įmonių steigime. Sprendime pažymėta, kad UAB „Economis“ įregistruota B. B. motinai nuosavybės teise priklausančio buto adresu. B. B. Migracijos departamentui žinoma kaip asmuo, steigiantis įmones, dažniausiai fiktyvias, kurios vėliau parduodamos ir trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems gauti leidimus laikinai gyventi, arba jų dalyvė ar darbuotoja. UAB „Economis“ nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. liepos 31 d. buvo įdarbinta Lietuvos Respublikos pilietė O. C., kuri Migracijos departamentui gerai žinoma kaip asmuo, įdarbinantis užsieniečius, kurie siekė ar siekia gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu. Pažymi, kad 2017 m. birželio 2 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies  2 ir 7 punktais, priėmė sprendimą Nr. (15/5-7) 11U-756 (00809) panaikinti pareiškėjos tėvui H. A. išduotą leidimą laikinai gyventi, konstatavus, kad UAB „Companies House“ neatitiko Įstatymo             45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų (nustatė, kad yra rimtas pagrindas UAB „Companies House“, kurios dalyvis ir akcininkas yra pareiškėjos tėvas“, yra fiktyvi). Abi bendrovės UAB „Companies House“ ir UAB „Economis“ susijusios su B. B. ir O. C..

Sprendime atsakovas pareiškėjos atveju nustatė 5 kriterijus, sudarančius rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis) (šiuo aspektu pasisakyta prieš tai); per pastaruosius 5 metus buvo nustatyta, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „Companies House“, kurios dalyviu iki 2017 m. birželio  19 d. buvo pareiškėja, yra fiktyvi įmonė (6.3 papunktis); UAB „Economis“, kurioje pareiškėja ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunat vizą ar leidimą gyventi steigiant fiktyvias įmones, – pareiškėja susijusi su Migracijos departamentui gerai žinomu asmeniu B. B., kuri užsiima fiktyvių įmonių steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams migracijos klausimais (6.4 papunktis); pareiškėja apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti ir neatsako į užduodamus klausimus (6.10 papunktis); pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, pareiškėjos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl jos atvykimo ar siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (7 punktas).

Teismas sutinka su atsakovu, kad sistemiškai įvertinus surinktų duomenų visumą, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikrojo tikslo ir sąlygų, sąžiningo jos siekio plėtoti verslą ar dirbti Lietuvoje, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog siekdama gauti leidimus laikinai gyventi pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslą, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje tam, kad įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas ją vertinti kaip nepatikimą trečiosios šalies pilietę. Pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė pagrįsta jos pačios ir jos šeimos narių faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, įsiteisėjusiais sprendimais, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Pareiškėjos ir jos šeimos narių elgesys praeityje leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl realios ir akivaizdžios pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmės ateityje.

Pažymėtina, kad ankstesnė pareiškėjos migracinė patirtis ir istorija svarstant jos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi verslo vykdymo Lietuvoje pagrindu nėra tiesiogiai teisiškai reikšminga, kadangi iki tol pareiškėja galėjo gyventi Lietuvoje, tačiau šis aspektas yra svarbus Migracijos departamentui svarstant dėl nelegalios migracijos grėsmės kriterijų, kurie patvirtinti Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, buvimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia įgyti savarankišką leidimo laikinai gyventi pagrindą turimos akcijų dalies Įmonėje pagrindu, tačiau jos artimo šeimos nario (šiuo atveju tėvo) atžvilgiu priimtas sprendimas dėl fiktyvios įmonės įsteigimo, ryšiai su nurodytais asmenimis ir jų veikla sudarė pagrindą atsakovui konstatuoti galimos nelegalios migracijos grėsmę, ypač pasitvirtinus aplinkybei, kad pareiškėjos deklaruojami atvykimo į Lietuvą ir tikrieji tikslai nesutampa. Ir nors pareiškėja pagrindžia savo ryšių su nurodytais asmenimis kitokį pobūdį, tačiau nelegalios migracijos grėsmė patvirtinta trimis kriterijais, ne tik nurodytų asmenų, kurie galimai su pareiškėja susiję draugiškais ir artimos giminystės ar svainystės ryšiais, aplinkybe. Be to, pareiškėjos nurodyti asmeninio pobūdžio su                B. B. ir O. C. santykiai savaime nepaneigia nelegalios migracijos grėsmės aplinkybės. Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo visapusiškai ir išsamiai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, ką ir padarė nagrinėjamu atveju. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovu, jog pareiškėjos hipotetinė argumentacija, kad neva Migracijos departamentas jos ir jos tėvo H. A. pažeidimo pobūdį – buvimą fiktyvios įmonės akcininku įvertino kaip mažareikšmį, tėra pasirinkta pareiškėjos gynybinė pozicija. Pažymėtina, kad pareiškėjos argumentus, kad Migracijos departamentas negalėjo remtis surinktais duomenimis apie pareiškėjos ir jos tėvo H. A. praeitį, kai jie piktnaudžiavo migracijos procedūromis, paneigia Aprašo 7 ir 8 punktai, kuriuose nustatyta, kurį laikotarpį turi vertinti Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar pareiškėja ir jos tėvas kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Dėl to Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėjos skunde taip pat teigiama, kad Migracijos departamentas nesilaikė gero viešojo administravimo principo tuo aspektu, kad pareiškėja nebuvo išklausyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja turėjo galimybę migracijos procedūros metu prašyti ją apklausti ar teikti papildomus rašytinius paaiškinimus. Įvertinus atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi ir vizos panaikinimo pagrindus, nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjai taip ir nepateikus duomenų apie savo paaiškinimų turinį, t. y. kad jie galėtų būti reikšmingi administracinės procedūros rezultatui, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad buvo padaryti esminiai administracinės procedūros pažeidimai, galėję įtakoti skundžiamo Sprendimo teisėtumą ar pagrįstumą. Gero viešojo administravimo principas nereiškia perteklinių ir teisės taikymo aktuose nebūtinų atlikti procedūrų taikymo ar viešojo administravimo subjekto pareigos visais atvejais šaukti užsienietį į apklausą. Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėja neprašė būti apklausta Migracijos departamente ir į teismą pateikti savo paaiškinimų neatvyko, nors teismas suteikė tokią galimybę, nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti viešojo administravimo procedūrų, gero administravimo principų nesilaikymo. Be to, skunde, be kita ko, prieštaringai nurodomas šis aspektas, kadangi pati pareiškėja negali paaiškinti dėl Įmonės, jos veiklos ir kitų aspektų, o tai žino Įmonės direktorius, kuris ir pateikė rašytinius paaiškinimus.

Teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad buvo apribota jos teisė pateikti parodymus dėl tinkamo vertimo nebuvimo, ir kad todėl ši teisė buvo grubiai pažeista. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad buvo pateiktas Migracijos departamento darbuotojo 2020 m. sausio         31 d. atsakymas elektroniniu paštu į pareiškėjos 2020 m. sausio 31 d. elektroninį laišką, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad ji turės į klausimus atsakinėti viena ir turi teisę atsivesti sertifikuotą vertėją, bei tai, kad brolis negalės dalyvauti apklausoje, patvirtina, kad atsakovas pareiškėjai atsakė iš karto, t. y. tą pačią dieną, išsamiai atsakydamas į pareiškėjos minėtame laiške užduotus klausimus, todėl, teismo vertinimu, atsakovas nepažeidė pareiškėjos teisės pateikti parodymus. Pažymėtina jog tai, kad atsakovas pareiškėjai suteikė teisę į apklausą atsivesti sertifikuotą vertėją, o  tai, kad pareiškėja nepasinaudojo jai suteikta teise arba nesuprato, ką reiškia sertifikuotas vertėjas, nereiškia, kad atsakovas pažeidė (apribojo) jos teises į tinkamą komunikaciją. Todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl pažeistos teisės būti išklausytai ir duoti paaiškinimus yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia  skundžiamo atsakovo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00031/(15/5-5) 44U-1048 ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Lietuvos Respublikoje panaikinimo Irano Islamo Respublikos pilietei E. A.“. Netenkintinas ir pareiškėjos išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Netenkinus pareiškėjos reikalavimų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

        Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT                   2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja skunde taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą atmetus, sprendimas nėra priimamas pareiškėjos naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo,               85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,

nusprendžia :

Pareiškėjos E. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                                                                                    Violeta Petkevičienė

      Jolita Rasiukevičienė

      Vita Valeckaitė