Civilinė byla Nr. e2-2747-292/2020
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00745-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 3.2.8.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U TA R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 31 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,
sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Onai Klinavičienei,
atsakovui direktoriui A. P.,
atsakovės atstovui advokatui Vaidui Jurčiukoniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A.“ dėl teisės pripažinimo be bendraturčio sutikimo pakeisti patalpų paskirtį.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „G.“ prašo pripažinti jai teisę be bendraturtės UAB „A.“ sutikimo atlikti nuosavybės teise valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) paskirties pakeitimo iš paslaugų į gydymo bei priteisti iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje, dublike ieškovė ir teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad 2012-02-20 tarp A. individualios įmonės, atstovaujamos J. A. ir atsakovės UAB „A.“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. VL5-12/1 dėl 22,54 kv. m. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) antrame aukšte nuomos.
2014-02-27 buvo pasirašytas susitarimas dėl nuomos sutarties pakeitimo ir bendras išnuomotų patalpų plotas padidėjo iki 52,22 kv. m. Prie susitarimo buvo pridėtas patalpų planas, kuriame pažymėtos nuomojamos patalpos: 2-16 (9,77 kv. m.), 2-17 (12,63 kv. m.), 2-18 (6,58 kv. m.), 2-19 (23,24 kv. m.).
Nuomininke buvo J. A. IĮ, kuri 2015 metais buvo pertvarkyta į UAB „G.“.
2014-12-22 buvo sudaryta ir pasirašyta nekilnojamo turto dalies pardavimo – pirkimo ir nekilnojamo turto naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad pirkėja perka pastato – poliklinikos, kurio paskirtis – gydymo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, sudarančią 52,22 kv. m., pažymėtą indeksais 212-1, 213-1, a-11, 214-1, ir 74 kv. m. žemės sklypo, esančio Alytuje, Vilties g. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje pateikti duomenys apie pastato paskirties pakeitimą į paslaugų.
UAB „G.“ veikla yra gydymo (masažo) paslaugos. Tai patvirtina Asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 3451, išduota 2012-07-20. Patalpoms, kuriose teikiamos gydymo paslaugos, keliami tam tikri reikalavimai. Su atsakovės vadovu A. P. buvo susitarta, kad įsigytų patalpų paskirtis bus pakeista iš paslaugų į gydymo.
2019-09-18 su architekto V. C. individualia įmone buvo sudaryta sutartis dėl patalpų padalijimo į du atskirus turto vienetus – 212A ir 212B. VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registre 2019-12-27 buvo įregistruoti du atskiri turto vienetai, kurių adresas (duomenys neskelbtini).
2020-01-08 su ta pačia architekto įmone sudaryta sutartis dėl patalpų paskirties pakeitimo iš paslaugų paskirties į gydymo paskirtį.
Pasikeitus teisiniam reguliavimui (LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas), nuo 2020-01-01 patalpų paskirties pakeitimui būtinas visų bendraturčių sutikimas. Visi pastato bendraturčiai sutiko su paskirties pakeitimu, išskyrus atsakovę. Su jos vadovu ne kartą buvo bendrauta, 2020-02-26 ir 2020-03-13 išsiųsti raštai dėl pritarimo dėl patalpų paskirties pakeitimo, tačiau nei į vieną raštą atsakymas nebuvo gautas, todėl savo pažeistą teisę gali ginti tik teisminiu keliu. Patalpų paskirties pakeitimas iš paslaugų į gydymo, nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, o teismo posėdžio įmonės vadovas ir atstovas nurodė, kad ieškovė yra Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos Vilties g. 5 narė, o atsakovė nėra šios bendrijos narė. Ieškovė nenurodė, kaip pasikeitė teisinis reguliavimas, kad reikalingas visų bendraturčių sutikimas, nors iš pateikto bendraturčių susitarimo matyti, kad dėl patalpų 212B nėra R. K. parašo. Ieškovė neteisingai nurodė ir kitas faktines aplinkybes - ieškovės atstovė J. A. skambino prieš 2020-02-25 ir prašė pasirašyti sutikimą dėl patalpų paskirties pakeitimo, 2020-02-25 atsakovė paruošė ir išsiuntė sutikimo projektą, kurį turėjo pasirašyti visi bendrijos nariai, pagal kurį ir atsakovė galėtų netrukdomai keisti savo valdomų patalpų paskirtį ir formuoti turtinius vienetus. Sekančią dieną ieškovė atsiuntė elektroninį laišką, kuriame rašė, kad atsakovė jau yra įsipareigojusi pakeisti patalpų paskirtį, todėl prašo duoti sutikimą. 2020-02-27 Bendrijos pirmininkas S. K. elektroniniu laišku atmetė atsakovės parengtą sutikimo projektą, nurodydamas tinkamus ir netinkamus punktus. 2020-02-27 atsakovė visiems bendrijos nariams, tame skaičiuje ir ieškovei išsiuntė elektroninį laišką, jog nepavyksta susitarti su bendrijos pirmininku ir perspėjo, kad nesutikdami pasirašyti jos pasiūlyto sutikimo, jie trukdo įgyvendinti 2017-11-08 visų patalpų savininkų pasirašytą susitarimą dėl bendrųjų patalpų išskyrimo ir įregistravimo registrų centre. 2020-02-27 atsakovė dar kartą pakoregavo savo parengtą sutikimą ir nuvežė ji į bendrijos ofisą bei perdavė bendrijos pirmininkui ir šis pritarė pakoreguotam sutikimui ir pradėjo rinkti parašus. Bendrijos pirmininko prašymu 2020-02-28 nusiuntė jam (duomenys neskelbtini) pastato savininkų sąrašą, kad jis paruoštų kitų savininkų, tame skaičiuje ir ieškovės norimo turinio sutikimo projektą, kurį atsakovas turėtų pasirašyti, duodamas sutikimą visiems pastato savininkams ir ieškovei, netrukdomai formuoti turtinius vienetus ir keisti turimų patalpų paskirtis. 2020-03-09 bendrijos pirmininkas elektroniniu laišku atsakovei pranešė, kad galima susipažinti su sutikimu. Tačiau tą savaitę atsakovės vadovas A. P. dėl ligos nuo 2020-03-09 iki 2020-03-13 galėjo nuvykti tik paskutinės ligos dienos darbo pabaigoje, ir ten sužinojo, kad sutikimas yra panaikintas. Tą pačią dieną elektroniniu paštu gavo laišką iš ieškovės, kad kreipsis į teismą, nes negauna atsakovės sutikimo. Atkreipia dėmesį, kad nei dauguma, nei koks vienas asmuo, ar savininkas negali pakeisti ar panaikinti susitarimo, nes jį panaikinti ar pakeisti gali tik 100 procentų patalpų savininkų. Ieškovė sutikimo negavo ne dėl kokių nors neteisėtų atsakovės veiksmų, o dėl pačios ieškovės kaltės. Prašymas dėl sutikimo atlikti nuosavybės teise valdomų patalpų paskirties pakeitimą yra visapusiškai susijęs su atsakovės analogiška teise gauti analogišką ar panašų sutikimą ir iš ieškovės, o kartu ir iš bendrijos ir būtent dėl sutikimo atšaukimo, atsakovė ir nedavė sutikimo. Norima blokuoti tolimesnį pastato sėkmingą išpardavimą, bendru sutarimu su bendrijos nariais bloginti atsakovės verslą (duomenys neskelbtini) ir jo išpardavimą, neleidžiama atsakovei išskirti ir įregistruoti bendro naudojimo patalpų dalies pastate. Ieškovė 4 metus nemokėdama už bendro naudojimo patalpų atliekų surinkimą, lietaus vandens surinkimą, šalto vandenio tiekimą ir kt. mokesčių, susijusių su bendro naudojimo patalpomis, taip pat nemokėdama už bendro naudojimo patalpų šildymą, sukelia didelius ir pastovius nuostolius atsakovei. Atsakovė ypač aktyviai ir piktybiškai veikia prieš atsakovę bendrijoje.
Ieškovė ir Bendrija nėra atlikę pastato, esančio (duomenys neskelbtini) išdėstymo plano (schemos), pagal kurį būtų galima susiorientuoti ir spręsti, kiek šiuo metu pastate yra medicininės ir kitokios paskirties patalpų, nes gali būti, kad su ieškovės patalpų paskirties pakeitimu, reikėtų keisti ir viso pastato paskirtį, jeigu medicininės paskirties patalpų santykis pasiektų ar persvertų leistiną 48 procentų ribą, tuomet ieškovė ar bendrija turėtų pakeisti viso pastato paskirtį ir neaišku ar pastate esantys savininkai ir visi 100 procentų pritartų, jog pastatas būtų medicininės paskirties, o tokių patalpų pastate yra gana daug. Bent atsakovė su tuo nesutiktų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
I. Bylos esmė
Tarp šalių kilo ginčas dėl negyvenamųjų patalpų paskirties pakeitimo iš paslaugų į gydymo.
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai dėl byloje keliamų klausimų
Byloje esantis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Registrų centro butų (patalpų) sąrašas pastate patvirtina, kad šiame pastate esančios negyvenamosios patalpos priklauso ne tik ieškovei, atsakovei, bet ir dar 20 – čiai savininkų.
Ieškovė nutarė pakeisti jai priklausančių patalpų, esančių šiame pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 212B (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotų paslaugų paskirties patalpomis paskirtį į gydymo patalpų paskirtį, nes nurodytose patalpose vykdoma ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (kineziterapijos, masažo) veikla (Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija). Atkreiptinas dėmesys, kad iš minimo sąrašo ir minimų patalpų Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad dar 2019 metais buvo atliktas paslaugų paskirties patalpų paprastas remontas ir 2 patalpos gautos padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-09-18 sutartis Nr. JA-03/19 tarp V. C. individualios projektavimo įmonės ir UAB „G.“) .
Su ta pačia įmone 2020 metais ieškovė susitarė dėl nurodytų patalpų paskirties pakeitimo. Įmonė atliko projektavimo darbus, parengė patalpų paskirties pakeitimo projektą ir 2020-01-15 projekto priėmimo – perdavimo aktu perdavė jį ieškovei, o tos pačios dienos įsakymu Nr. 2 UAB „G.“ patvirtino šį projektą. Projektavimo darbų techninėje užduotyje nurodyta, kad projektavimo paslaugų apimtys yra patalpų paskirties keitimas, neatliekant statybos darbų.
Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, gavusi projektinius dokumentus ieškovė kreipėsi į kitus bendraturčius dėl sutikimo paslaugų patalpų paskirtį pakeisti į gydymo paskirties patalpas. Visi pastate esančių patalpų savininkai pasirašė tokį sutikimą (Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų pritarimai dėl paskirties keitimo iš paslaugų į gydymo paskirtį patalpų Vilties g. 5 212a ir Nr. 2(duomenys neskelbtini) ). Atsakovė iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2020-03-30) tokio sutikimo (pritarimo) nedavė. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei 2020-02-26 ir 2020-03-13 buvo išsiųsti pranešimai dėl sutikimo patalpų paskirties pakeitimui išdavimo. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė (jos vadovas A. P.) sprendė klausimą dėl sutikimo davimo ne tik su ieškovės vadove, bet ir su Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku S. K.. 2020-03-13 pranešime atsakovei buvo nurodytas terminas iki 2020-03-16 duoti sutikimą, tačiau negavus oficialaus sutikimo, nors kaip matyti iš bylos medžiagos dėl sutikimo vyko derybos su bendrijos pirmininku, 2020-03-30 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.
Savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovė sutikimo negavo ne dėl kokių nors neteisėtų atsakovės veiksmų, o dėl pačios ieškovės ir/ar Bendrijos nepagrįstų ir galimai neteisėtų veiksmų, o ieškovės prašymas dėl sutikimo atlikti patalpų paskirties pakeitimą yra visapusiškai susijęs su atsakovės analogiška teise gauti analogišką ar panašų sutikimą ir iš ieškovės, kuris ir buvo sprendžiamas, tačiau kategoriško atsisakymo nebuvo.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą (redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-04-30) statybą leidžiančiu dokumentu yra leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos ar patalpų) paskirtį, kai neatliekami jokie statybos darbai. Tokį statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnybos tarnautojas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis). Leidimui pakeisti statinio (jo dalies) ar patalpų paskirtį gauti kartu su kitais dokumentais turi būti pateiktas statinio (jo) dalies bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo, priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, kopija. (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Iš pateikto ieškinio ir bylos medžiagos matyti, jog ieškovės nuomone, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas turi būti aiškinamas taip, kad siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, turi būti pateikiamas visų statinio bendraturčių sutikimas. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą tokio pobūdžio bylų praktiką, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su tokia ieškovės nuomone.
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ieškovė nėra pastato bendraturtė su kitų patalpų, esančių pastate, savininkais, kadangi jai nuosavybės teise priklauso atskiros patalpos, įregistruotos kaip atskiri nekilnojamo turto objektai.
Statybos įstatymo normos, reguliuojančios rašytinio pritarimo, kaip statybą leidžiančio dokumento, išdavimą, yra viešosios teisės normos, kuriomis užtikrinamas viešasis interesas, įskaitant ir patikrinimą, ar buvo gauti reikiami statinio bendraturčių sutikimai. Tačiau teisiniai santykiai tarp bendraturčių reguliuojami privatinėmis teisės normomis, konkrečiai – CK ketvirtosios knygos normomis. Būtent CK normos nulemia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir apimtį, todėl Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas turi būti aiškinamas taip, kad rašytiniam pritarimui gauti patalpų paskirčiai pakeisti, pateikiamas toks statinio bendraturčių sutikimas, kaip jį reglamentuoja CK ketvirtosios knygos normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o tuo tarpu kitos savininkų teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo), įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Ieškovė siekia pakeisti jai nuosavybės teise priklausančių patalpų, suformuotų kaip atskirų nuosavybės objektų, esančių pastate, paskirtį, t. y. atlikti veiksmus, kurie nekvalifikuotini kaip apimantys disponavimo teisę, todėl šioje situacijoje pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį statybą leidžiančio dokumento gavimui užtenka statinio patalpų savininkų daugumos sutikimo.
Iš Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ir pastato (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų pritarimo dėl paskirties keitimo iš paslaugų į gydymo paskirtį patalpų (duomenys neskelbtini), matyti, kad visi statinio patalpų savininkai (išskyrus atsakovę) davė sutikimą ieškovei pakeisti jai priklausančių patalpų iš paslaugų į gydymo paskirtį. Turėdama šį sutikimą ir kitus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje išvardintus dokumentus, ieškovė galėjo pateikti prašymą Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tačiau to nedarė ir be jokio poreikio kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti UAB „G.“ teisę pakeisti patalpų paskirtį. Ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės kelia reikalavimą dėl teisinių santykių pripažinimo, kuris neturi jokios teisinės reikšmės, nes be atsakovės sutikimo turėjo teisę savivaldybės administracijai pateikti prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o savivaldybės administracijai atsisakius tai padaryti, ieškovė savo teises turėjo ginti skųsdama tokį atsisakymą teismui įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas nagrinėja tik tokius reikalavimus dėl pripažinimo, kurie turi teisinę reikšmę, t. y. jeigu patenkinus pareikštą reikalavimą atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų atitinkami teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas priėmė ieškovės reikalavimą, kurio patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalis).
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija ir lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą. Teismas konstatuoja, kad teismo procesas buvo inicijuotas dėl ieškovės kaltės, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (380 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 75 Eur žyminis mokestis) iš antrosios šalies nepriteistinos, o atsakovės turėtos 350 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš ieškovės.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis) suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos nei iš vienos šalių (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
n u t a r i a :
Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A.“ dėl teisės pripažinimo be bendraturčio sutikimo pakeisti patalpų paskirtį.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „G.“ uždarajai akcinei bendrovei “A.” 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Dalia Kvederavičienė