Civilinė byla Nr. 2-2003/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00800-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 99..4; 122.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas atsakovui sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, paduotą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos, palūkanų, papildomų išlaidų ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Ardera“.

Teisėjas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo pagrindus.

Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. A. 12 661,12 Lt nesumokėtų mokėjimų pagal lizingo sutartis, 632 639,95 Lt nuostolių, 29 406,62 Lt papildomų išlaidų, 100 566,66 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų.

Atsakovas A. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Atsakovas A. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Atsakovas taip prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Nurodė, kad sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, o likusios dalies sumokėti negali dėl sunkios turtinės padėties, susidariusios dėl UAB „Ardera“ bankroto; atsakovas kas mėnesį uždirba po 400 Lt; atsakovo sutuoktinė uždirba nedaug; atsakovai išlaiko 2 vaikus; yra paėmę paskolą namui, kurią kas mėnesį grąžina dalimis bei moka palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė atsakovui terminą iki 2013 m. birželio 28 d. sumokėti 11 653 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas įvertinęs apelianto pateiktus įrodymus konstatavo, kad jų neužtenka, norint nustatyti tikrąją jo ir jo šeimos turtinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad norint nustatyti asmens tikrąją turtinę padėtį nepakanka vien duomenų apie jo gaunamą darbo užmokestį, kadangi būtina turėti duomenis apie jo bei jo sutuoktinio visų rūšių gaunamas pajamas, jų vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus, transporto priemones bei lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose. Kadangi apeliantas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo tikrąją turtinę padėtį, teismas neturėjo galimybės realiai įvertinti ir konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai sudaro pagrindą atleisti jį nuo beveik viso mokėtino žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (CPK 83 str. 1 d.).

II. Atskirojo skundo argumentai

              Atsakovas A. A. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį ir atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą. Atsakovas nurodo, kad jo prašymas buvo motyvuotas bei pagrįstas įrodymais, patvirtinančiais jo sunkią turtinę padėtį. Atsakovas pažymėjo, kad bankrutavus UAB „Ardera“, kurios akcininku ir direktoriumi jis buvo, atsakovas neteko pajamų; išlaiko 2 besimokančius vaikus, kurių vienas nepilnametis; atsakovo ir jo sutuoktinės darbo užmokesčiai nedideli; abu turi kreditorinių įsipareigojimų. Daugiau jokių pajamų atsakovas ir jo sutuoktinė neturi. Atsakovo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0685 ha žemės sklypas ir 265,34 kv.m. namas, esantys Panevėžyje, tačiau atsakovas šių duomenų neprivalėjo teismui pateikti. Atsakovui priklauso 1985 m. Land Rover markės automobilis. Atsakovas duomenų iš registrų nepateikė dėl to, kad buvo įsitikinęs, jog teismas pats turi prie jų priėjimą. Atsakovas lėšų bankų sąskaitose neturi. Be to, šios sąskaitos areštuotos, todėl žyminio mokesčio atsakovas negalėtų sumokėti. Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamos nutarties nuorašas jam buvo įteiktas vėliau nei nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 83 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai, keliami prašymui dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Vadovaujantis šiais reikalavimais, prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo turi būti motyvuotas bei prie tokio prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pareiškėjo pareiga įrodyti tokio prašymo pagrįstumą kyla ir iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, vadovaujantis kuriuo šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Minėtos teisinės nuostatos patvirtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, nagrinėjantis bylą, gali naudotis kai kurių viešųjų registrų duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), neatleidžia byloje dalyvaujančio asmens nuo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius jo paties įrodinėjamas aplinkybes. Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog jis nepateikė duomenų apie jo ir jo sutuoktinės turimą turtą dėl to, kad teismas turėjo pareigą pats juos surinkti, naudodamasis viešaisiais registrais.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį. Apie fizinio asmens turtinę padėtį ir jo finansines perspektyvas teismas sprendžia, įvertinęs fizinio asmens ir jo sutuoktinio turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimą; taip pat darbo užmokestį, dividendus ir kitokio pobūdžio pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus, bei pajamas, numatomas gauti netolimoje ateityje.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovas A. A., dirbdamas UAB „Aritra“, kas mėnesį gauna apie 250 Lt dydžio darbo užmokestį (b.l. 64, t. 2), o atsakovo sutuoktinė D. A., dirbdama UAB „Sarleta“ bei Panevėžio „Minties“ gimnazijoje, kas mėnesį gauna iš viso apie 3 200 Lt darbo užmokesčio (b.l. 65-66, t. 2). Atsakovas taip pat pateikė duomenis, jog 2007 m. yra paėmęs iš banko 141 915 EUR (kas atitinka 490 004,11 Lt) kreditą tam, kad įsigytų gyvenamąjį namą, esantį Panevėžyje, ir kas mėnesį turi bankui kartu su palūkanomis mokėti kredito įmokas (b.l. 69-70, t. 2). Atsakovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima matyti kokio dydžio kredito įmokas jis moka kas mėnesį bankui (CPK 12 ir 178 str.). Tačiau atsižvelgiant į atsakovo pateiktą kredito grąžinimo draudimo įmokų grafiką (22 metai), paimto kredito dydį ir pradinių palūkanų dydį (5,18 proc.), darytina išvada, kad paimto kredito įmokos kas mėnesį viršija 2 000 Lt (b.l. 67-71, t. 2) (CPK 185 str.). Nors atsakovas nurodė, kad už kreditą įsigytas gyvenamasis namas yra jo sutuoktinės asmeninė nuosavybė, atsakovas nepateikė įrodymų, jog kredito įmokas moka tik šio namo savininkė, o ne jis pats (CPK 12 ir 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Sarleta“ vienintelė akcininkė ir direktorė yra atsakovo sutuoktinė D. A. (CPK 179 str. 3 d.). Ši įmonė pagal paskutinius Juridinių asmenų registrui pateiktus finansinius duomenis 2011 m. gavo 11 393 Lt pelną, o jos metinė pardavimo apyvarta viršijo 1 500 000 Lt. Šios įmonės vardu yra išduota prokūra atsakovui A. A. (CPK 179 str. 3 d.). Be to, iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „Aritra“ (kurioje šiuo metu ir toliau dirba buvęs jos akcininkas ir direktorius atsakovas A. A.) dabartinis direktorius yra su atsakovu ir jo sutuoktine galimai susijęs asmuo S. L., kuris yra buvęs UAB „Sarleta“ direktorius. Juridinių asmenų registre taip pat yra įregistruota ir atsakovo A. A. individuali įmonė (CPK 179 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias su atsakovo ir jo sutuoktinės turtine padėtimi bei atsižvelgęs į atsakovo procesinį elgesį, kuomet jis sąmoningai nepateikė visų turimų įrodymų apie jo sutuoktinės turimą nekilnojamąjį turtą, atsakovo ir jo sutuoktinės turimas lėšas bankų sąskaitose bei gaunamas pajamas ne tik iš darbo užmokesčio, bet ir iš vykdomo verslo keliose įmonėse, sprendžia, kad atsakovas sąmoningai nepateikė pakankamai įrodymų jo tikrajai turtinei padėčiai nustatyti, dėl ko jo prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pagrįstai atmestas. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota contra spoliatorem prezumpcija, vadovaujantis kuria šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-230/2005). Atsižvelgiant į išdėstyta, atskirojo skundo argumentai, kuriais atsakovas įrodinėja, jog teismas netinkamai ištyrė įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.).

Atmetamas kaip nepagrįstas ir tas atsakovo atskirojo skundo argumentas, kuriuo jis įrodinėja, jog negalėtų sumokėti žyminio mokesčio vien dėl to, kad jo lėšos areštuotos. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą (CPK 148 str.), kas reiškia, jog atsakovas turi teisę kreiptis su pagrįstu prašymu į teismą, prašydamas leisti iš areštuotų lėšų sumokėti žyminį mokestį.

Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad vienas iš žyminio mokesčio įtvirtinimo civiliniame procese tikslų yra apriboti galimybę pareiškėjams piktnaudžiauti teise į teisminę gynybą, teikiant nepagrįstus reikalavimus (CPK 5 str. 1 d., 80 str. 1 d., 95 str. 1 d.). Todėl pareiškėjo pareiga sumokėti žyminį mokestį neturėtų būti suprantama kaip galimybė pareiškėjui patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata pareiškėjui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                         Egidijus Žironas