Administracinė byla Nr. eA-98-438/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02718-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.3.; 53.1.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas E. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 3R-229(AG-170/01-2016) (toliau – ir VAGK Sprendimas), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. SKP-76 (toliau – ir Agentūros Sprendimas) ir 2016 m. balandžio 4 d. raštą Nr. BR6-3722 (toliau – ir Raštas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad biokuro granuliatorių bei traktorių-ekskavatorių įsigijo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (toliau – ir Pirkimo taisyklės). Apie ketinimą įsigyti įrangą buvo skelbta viešai ir visi tiekėjai turėjo galimybę pateikti pasiūlymus. Prieš išmokėdama paramą, Agentūra įvertino pareiškėjo pateiktus įrangos pirkimo dokumentus ir nustatė, kad konkurso dokumentai Pirkimo taisyklėms neprieštarauja. Teisės aktai Agentūrai nesuteikia teisės iš naujo (po paramos išmokėjimo) vertinti įrangos kainas bei tuo pagrindu taikyti paramos susigrąžinimo sankciją. Padidintų kainų pažeidimas turi būti nustatytas ir sankcijos už jį turi būti taikomos iki paramos išmokėjimo, kadangi po paramos išmokėjimo projektas laikomas įgyvendintu, o kitoks teisės aktų nuostatų aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir saugumą, konstitucinį teisingumo principą. Ekspertizę atlikęs subjektas – UAB „Civitta“ – neturėjo teisės atlikti turto vertinimo bei nustatyti pareiškėjo įsigytos įrangos vertę, nes ši įmonė nėra įtraukta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Be to, įrangos rinkos kainos nustatytos retrospektyviai, praėjus beveik 2 metams po traktoriaus-ekskavatoriaus ir 1 metams po biokuro granuliatoriaus įsigijimo, todėl yra nepatikimos. Komerciniai pasiūlymai, kuriais remiantis nustatytos tariamos įrangos rinkos kainos, yra skirti UAB „Civitta“, o ne neapibrėžtam subjektų ratui, t. y. jas nustatant nebuvo įvertinta tai, kad atskiriems subjektams, atsižvelgiant į jų finansinius pajėgumus, perkamos įrangos kiekį tiekėjai gali taikyti skirtingą kainodarą. Be to, ataskaitoje įsigytos įrangos kaina yra lyginama ne tik su tokios pačios, bet ir kitų gamintojų įrangos kaina. Pareiškėjo nuomone, toks lyginimas yra neteisėtas ir neadekvatus. Įsigyjant įrangą, kiti analogiškos įrangos gamintojai (tiekėjai) pareiškėjui savo pasiūlymų nepateikė ne dėl nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių. Ataskaitoje biokuro granuliatoriaus rinkos kaina nustatyta netinkamai, nurodant tik dalies įrangos kainą. Iš Ataskaitos turinio taip pat matyti, kad „P-System automazione S. r. l.“ savo komercinį pasiūlymą UAB „Civitta“ teikė tiesiogiai, o ne per distributorių, o tai nėra įprasta rinkoje. Pareiškėjas įrangą įsigijo iš tiekėjo, atsiliepusio į pareiškėjo skelbimą. Be to, pareiškėjas įsigijo naują „Valtra“ markės traktorių, o Ataskaitoje remiamasi viešuose skelbimuose pateiktomis naudotų traktorių kainomis.
3. Pareiškėjas vertino, kad projektą jis yra įgyvendinęs. Vien aplinkybė, kad dėl objektyvių priežasčių, apie kurias raštu yra nurodęs Agentūrai (įrangos gedimas ir remontas, oro sąlygos), kelis kartus pareiškėjas buvo priverstas pristabdyti veiklos vykdymą, nepaneigia projekto įgyvendinimo fakto. Agentūros atlikto patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad įjungta įranga veikia, pagrindiniai mazgai dirba. Pareiškėjas taip pat pateikė antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagą, patvirtinančią, kad įranga veikia. Agentūra savo Sprendime remiasi ne faktais, o vertinamojo pobūdžio teiginiais, kurie nepaneigia fakto, kad įranga veikė, o projekto veiklos rodikliai gali būti įgyvendinti. Pareiškėjas Agentūrai taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius veiklos vykdymo faktą – PVM sąskaitas faktūras už naudojant įsigytą įrangą pagamintą ir parduotą produkciją. Pareiškėjui apskundus Agentūros Sprendimą, Agentūra negalėjo pradėti paramos susigrąžinimo procedūrų.
4. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad vykdant projekto priežiūrą buvo nustatyti pažeidimai: padidintos kainos bei tai, kad veikla nevykdoma taip, kaip numatyta paraiškoje. Dėl šių pažeidimų nuspręsta taikyti visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją ir nutraukti paramos sutartį. Pažeidimų tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo išlaidų už biokuro granuliatorių vertė vidutinę analogiškos ar panašios įrangos vertę viršija 55 769 Eur, o išlaidų už traktorių-ekskavatorių vertė – 53 116,69 Eur. Kainas ekspertai skaičiavo pagal pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo dieną buvusias kainas, buvo atsižvelgta į bendrą kainų lygio pokytį, galimą įrangos gamybos savikainos pokytį ir technologinio proveržio pasireiškimo aspektą, tačiau 1–1,5 metų laikotarpiu rinkoje nevyksta tokie ženklūs svyravimai, dėl kurių įrangos kaina skirtųsi 30–40 proc. Dėl pareiškėjo vykdomos veiklos atsiliepime pažymima, kad pareiškėjas teikė prieštaringą bei netikslią informaciją. Be to, Agentūros atliktų patikrų metu biokuro granuliatoriaus linija arba neveikė, arba jos nebuvo projekto įgyvendinimo vietoje. Už paramos lėšas įsigyta nauja įranga buvo remontuojama beveik visus 2015 metus, o paramos gavėjas dėl to nesiėmė jokių veiksmų, t. y. nėra duomenų, kad už prastovą ar remonto įsipareigojimų nevykdymą tiekėjas atlygins pareiškėjui patirtus nuostolius ar pakeis įrangą. Taigi pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų užtikrinti pelną, veiklos vykdymą.
6. Atsakovas teigė, kad tik 2016 m. sausio 8 d. – 2016 m. sausio 14 d. patikros metu nustatyta, kad biokuro granuliatorius yra projekto įgyvendinimo vietoje, pademonstruota jo veikla, tačiau elektra įrangai buvo tiekiama per prie traktoriaus prijungtą generatorių, galiojančios elektros tiekimo sutarties pareiškėjas nepateikė. Patalpos buvo nesutvarkytos, jose esančios angos neužtaisytos. Patalpų apžiūros metu nustatyta, kad iš pareiškėjo nurodytos vietos biomasės į įrangą pakrauti neįmanoma, nes ten yra palėpė, vadinasi malūno bunkeris patikros dieną buvo pakrautas rankiniu būdu, jokių biomasės atsargų, pakrovimo transporterio nebuvo. Patikros metu taip pat nerasta fasavimo įranga, todėl neaišku, kokiu būdu buvo parduotos granulės fiziniams asmenims pagal pareiškėjo pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Patikros metu taip pat nebuvo dirbama traktoriumi, traktorius nuo pat jo įsigijimo buvo laikomas Mažeikiuose, pareiškėjas negalėjo nurodyti, kiek valandų per dieną vidutiniškai juo buvo dirbama. Pareiškėjui apskundus Agentūros Sprendimą, paramos susigrąžinimo procedūra buvo sustabdyta.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino VAGK 2016 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Agentūros 2016 m. balandžio 4 d. rašto Nr. BR6-3722 panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas, ir šią administracinės bylos dalį nutraukė; panaikino VAGK 2016 m. birželio 9 d. sprendimo ir Agentūros 2016 m. kovo 31 d. sprendimo dalį dėl 70 775,69 Eur dydžio paramos dalies susigrąžinimo sankcijos taikymo pareiškėjui; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo Nr. SKP-76, kuriuo pareiškėjui už pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija, bei Rašto Nr. BR6-3722, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie priimtą Sprendimą Nr. SKP-76, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VAGK Sprendimą Nr. 3R-229(AG-170/01-2016), kuriuo buvo atmestas jo skundas dėl Agentūros Sprendimo Nr. SKP-76 bei Rašto Nr. BR6-3722 panaikinimo.
9. Teismas, be kita ko, nustatė, kad Agentūra 2016 m. kovo 31 d. priėmė Sprendimą Nr. SKP-76, kuriame nurodė, kad vykdant projekto priežiūrą buvo nustatyti pažeidimai: padidintos kainos bei tai, kad veikla nevykdoma taip, kaip numatyta paraiškoje. Už viršytą vidutinę rinkos kainą, pareiškėjui taikytina paramos dalies susigrąžinimo sankcija, lygi tai daliai, kuri viršija Ataskaitoje nurodytą sumą, t. y. 70 775,69 Eur. Pareiškėjas realiai nevykdo Projekte numatytos veiklos, numatyti pasiekti Projekto rodikliai yra praktiškai nepasiekiami, o Agentūra nebuvo užfiksavusi, kad įsigyta biokuro granuliatoriaus įranga veiktų, todėl pareiškėjui taikytina išmokėtos paramos, t. y. 185 344,38 Eur, susigrąžinimo sankcija. Apie priimtą Sprendimą Nr. SKP-76 Agentūra pareiškėją informavo 2016 m. balandžio 4 d. Raštu Nr. BR6-3722, kuriuo pareiškėjo prašė susidariusią 185 344,38 Eur skolą pervesti į Agentūros sąskaitą.
10. Teismas pažymėjo, kad siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą būtina nustatyti, ar Agentūra, vadovaudamasi UAB „Civitta“ pateikta Ataskaita bei patikrų vietoje metu nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas traktorių-ekskavatorių ir biokuro granuliatorių už paramos lėšas įsigijo viršydamas šios įrangos vidutinę rinkos kainą bei tinkamai nevykdė Projekto veiklos, ir dėl to pareiškėjui pritaikė paramos susigrąžinimo sankcijas.
11. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės (toliau – Administravimo taisyklės), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-03-27 įsakymu Nr. 3D-222 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisyklės (toliau – Įgyvendinimo taisyklės).
12. Dėl Sprendimo Nr. SKP-76 dalies, kuria pareiškėjui pritaikyta 70 775,69 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcija, teismas nustatė, kad Agentūra šiuo Sprendimu už tai, kad pareiškėjas už paramos lėšas įsigydamas traktorių-ekskavatorių bei biokuro granuliatorių viršijo šios įrangos vidutinę rinkos kainą, jo atžvilgiu pritaikė 70 775,69 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankciją. Teismas, atsižvelgęs į ginčijamo Agentūros Sprendimo Nr. SKP-76 priėmimo metu galiojusį Administravimo taisyklėse bei Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą bei faktines bylos aplinkybes, atmetė pareiškėjo argumentus, kad teisės aktai Agentūrai nesuteikia teisės tirti pažeidimus bei susigrąžinti paramos po jos išmokėjimo, pažymėdamas, kad pažeidimų nustatymas, paraiškų peradministravimas bei paramos ar jos dalies susigražinimas pasibaigus projektų įgyvendinimo laikotarpiui negali būti laikomas pareiškėjų teisėtų interesų pažeidimu, kadangi iš neteisėtų veiksmų negali kilti jokia teisė, t. y. patys elgdamiesi nesąžiningai, pareiškėjai jokių teisėtų lūkesčių dėl to, kad jų padaryti pažeidimai vėliau nebus tiriami, negali įgyti.
13. Teismas nustatė, kad Agentūra savo sprendimą susigrąžinti 70 775,69 Eur pareiškėjui išmokėtos paramos grindė UAB „Civitta“ surašyta Ataskaita. Teismas, įvertinęs šio dokumento turinį, sprendė, jog Ataskaita negali būti laikomas eksperto išvada Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 61 straipsnio prasme ir negalėjo būti vieninteliu bei pagrindiniu pažeidimo, perkant padidintomis kainomis, pagrindimu. Teismas, remdamasis LVAT praktika ir atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Sprendimo Nr. SKP-76 dalis dėl 70 775,69 Eur dydžio paramos dalies susigrąžinimo sankcijos taikymo pareiškėjui, kuri yra grindžiama išimtinai UAB „Civitta“ surašytos Ataskaitos išvadomis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, ji neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų ir yra naikintina. Dėl nurodytų priežasčių teismas taip pat nusprendė panaikinti ir VAGK Sprendimo Nr. 3R-229(AG-170/01-2016) dalį, kuria minėtos sankcijos taikymas pripažintas teisėtu.
14. Dėl Sprendimo Nr. SKP-76 dalies, kuria pareiškėjui pritaikyta 185 344,38 Eur išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija, teismas nustatė, kad Sprendimu Nr. SKP-76 Agentūra pareiškėjo atžvilgiu taip pat pritaikė visos pagal Paraišką išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją dėl to, kad pareiškėjas Projekto veiklos nevykdė taip, kaip buvo numatyta Paraiškoje. Teismas kritiškai įvertino pareiškėjo argumentus, kad jis Projekte numatytą veiklą vykdė, tačiau dėl objektyvių priežasčių, apie kurias raštu jis yra nurodęs Agentūrai (įrangos gedimas ir remontas, oro sąlygos), kelis kartus jis buvo priverstas pristabdyti veiklos vykdymą. Teismas, be kita ko, nustatė, kad teikdamas paraišką pareiškėjas įsipareigojo joje numatytą veiklą vykdyti 5 metus nuo sprendimo skirti paramą. Paraiškoje nurodyta, kad per 2015 ir 2016 metus veiklą vykdant nuolat ir nepertraukiamai pareiškėjas per dieną vidutiniškai turėjo pagaminti ir paruošti pardavimui apie 2,9 tonos granulių (1 056/365), tačiau duomenų, kad pareiškėjas minėtais laikotarpiais pasiekė bent panašaus masto granulių gamybos apimtis, byloje nėra, jis Agentūrai pateikė 2015 m. gruodžio mėnesį išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta, kad pareiškėjas fiziniams asmenims pardavė tik 4 tonas granulių. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, veikdamas kaip aktyvus bei atsakingas paramos gavėjas, siekdamas bent iš dalies įgyvendinti Projekto rodiklius, 2015 m. būtų ėmęsis priemonių remonto laikui sutrumpinti ir (ar) dėl veiklos nevykdymo atsiradusiems nuostoliams sumažinti (pareiškėjas nesidomėjo įrangos remonto eiga, nesvarstė galimybės įrangą grąžinti, pakeisti ją nauja, nereikalavo nuostolių atlyginimo už veiklos sustabdymą ir t. t.). Todėl teismas sprendė, kad Projekto veikla – biokuro granulių gamyba ir pardavimas 2015 m. beveik nebuvo vykdoma, pasiekti gamybos ir pardavimo rodikliai yra ženkliai (264 karto) mažesni, nei buvo prognozuota, apie šias aplinkybes pareiškėjas nustatytais terminais neinformavo Agentūros ir nesiėmė veiksmų joms pašalinti, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas veiklą vykdė taip, kaip nurodyta Paraiškoje. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad visos granulių gamybos proceso dalys buvo vykdomos taip, kaip yra nustatyta pareiškėjo už paramos lėšas įsigyto biokuro granuliatoriaus techninėje specifikacijoje (nei toje, kuri teikta Agentūrai, nei toje, kuri pateikta teismui), bei kad buvo pasiektas gamybinio proceso rezultatas – į maišelius supakuotos biokuro granulės, skirtos parduoti buitiniams vartotojams. pareiškėjui nė karto nepademonstravus nuoseklaus viso gamybos, kuriai šiuo konkrečiu atveju yra skirta parama, proceso, yra pagrįstas pagrindas išvadai, kad pareiškėjas šios veiklos nevykdo. Šių aplinkybių nepaneigia ir pareiškėjo pateikta antstolės B. P. faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga, kadangi ja yra užfiksuotos 2016 m. birželio 2 d. buvusios faktinės aplinkybės, t. y. aplinkybės buvusios praėjus beveik 2 metams nuo Projekto įgyvendinimo pabaigos ir pusei metų nuo paskutinės Agentūros atliktos patikros, nors biokuro granuliatorius taip, kaip nurodyta Paraiškoje, turėjo būti naudojamas nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. Be to, pažymėjo ir tai, kad fiksuodama aplinkybes antstolė nevertino, ar įrangos veikimas (jo rezultatas) atitinka E. G. Paraiška prisiimtus įsipareigojimus (įskaitant gamybos procesų aprašymus bei apimtis). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, pasibaigus Projekto įgyvendinimo laikotarpiui, nesilaikė prisiimto įsipareigojimo nepertraukiamai vykdyti Projekto veiklą 5 metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo bei nepasiekė Projekto rodiklių. Nustačiusi šias aplinkybes, Agentūra Sprendimu Nr. SKP-76 pagrįstai pareiškėjui pritaikė Administravimo taisyklėse įtvirtintą išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, todėl panaikinti šią Agentūros Sprendimą Nr. SKP-76 bei VAGK Sprendimą Nr. 3R-229(AG-170/01-2016) nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
15. Dėl pareiškėjo prašymo panaikinti Agentūros Raštą Nr. BR6-3722, kuriuo, pasak pareiškėjo, buvo pradėtos paramos susigrąžinimo procedūros, teismas, įvertinęs šio Rašto turinį, teismas nurodė, kad juo Agentūra tik informavo pareiškėją apie tai, jog jos Sprendimu jam buvo pritaikyta išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija. Šiuo raštu pareiškėjui išmokėtos paramos susigrąžinimo procedūros nėra pradėtos, juo pareiškėjo tik yra prašoma išmokėtą paramą grąžinti geranoriškai, šias lėšas pervedant į Agentūros sąskaitą. Todėl teismas sprendė, kad skundžiamas Agentūros Raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Dėl nurodytų aplinkybių teismas VAGK Sprendimo Nr. 3R-229(AG-170/01-2016) dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Agentūros Rašto Nr. BR6-3722 panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas, panaikino ir šią administracinės bylos dalį nutraukė kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą.
III.
16. Pareiškėjas E. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundas atmestas, ir dalį, kurioje administracinės bylos dalis nutraukta, bei priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi – panaikinti VAGK Sprendimą, NMA Sprendimą Nr. SKP-76 ir 2016 m. balandžio 4 d. Sprendimą (Raštą).
17. Pareiškėjas dėl tariamo veiklos nevykdymo pažymi, kad teismas pareiškėjo veiklos nevykdymą grindė vien tuo, kad Projekto veikla – biokuro granulių gamyba ir pardavimas – 2015 m. beveik nebuvo vykdoma, pasiekti gamybos ir pardavimo rodikliai yra ženkliai mažesni, nei buvo prognozuota, apie šias aplinkybes pareiškėjas nustatytais terminais tarimai neinformavo Agentūros ir nesiėmė veiksmų joms pašalinti. Pareiškėjo vertinimu, teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į skunde pateiktus argumentus, kad Projektas jau yra įgyvendintas, o jame numatytą veiklą pareiškėjas vykdė. Aplinkybė, kad dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių (įrangos gedimas ir remontas, veiklai nepalankios oro sąlygos) jis kelis kartus buvo priverstas stabdyti veiklos vykdymą ir dėl to nepasiekė planuotų gamybos ir pardavimo rodiklių, nesudaro pagrindo konstatuoti visiško veiklos nevykdymo fakto ir skirti pačią griežčiausią sankciją – Paramos sutarties nutraukimą ir visos paramos sumos susigrąžinimą. Priešingai, nei konstatavo teismas, pareiškėjas, būdamas atsakingas ir apdairus paramos gavėjas, sugedusią Įrangą 2014 m. gruodžio 15 d. pristatė remontui ir apie Įrangos gedimą raštu informavo Agentūrą. Pareiškėjas taip pat pateikė Agentūrai paaiškinimus ir dokumentus, patvirtinančius, jog Įranga buvo sugedusi ir remontuojama, dėl ko kurį laiką pareiškėjas buvo priverstas savo veiklą laikinai stabdyti. Teismo nurodyti išimtinai vertinamojo pobūdžio teiginiai nepaneigia fakto, kad Įranga atsakovo atlikto patikrinimo metu veikė, o numatytus Projekto rodiklius pareiškėjas vis dėlto gali pasiekti. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, patvirtindamas Įrangos veikimo faktą, į bylą taip pat pateikė antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, neginčijamai patvirtinantį, jog Įranga yra veikianti. Pažymi, kad sąskaitos faktūros kartu su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei kitais įrodymais patvirtina faktą, kad pareiškėjas vykdė Projekte numatytą veiklą. Prognozuotų Projekto priežiūros rodiklių neįgyvendinimas dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių – Įrangos remonto, veiklai ypač nepalankių oro sąlygų, kardinaliai pasikeitusių biokuro rinkos sąlygų – nepaneigia veiklos vykdymo fakto. Pažymi, kad Projekto priežiūros rodiklių neįgyvendinimas yra savarankiškas bei alternatyvus pažeidimas, už kurį numatytos žymiai mažesnės sankcijos. Todėl atsakovas, manydamas, jog pareiškėjas nepasiekė Projekto priežiūros rodiklių, negalėjo skirti jam pačios griežčiausios – paramos susigrąžinimo – sankcijos, nes Projektas jau buvo įgyvendintas, o veikla buvo vykdoma, Sprendimą atsakovas priėmė praėjus beveik 3 metams nuo pareiškėjo Projekto įgyvendinimo. Atsakovas šiuo atveju turėjo pareiškėjui skirti mažesnę sankciją – 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos. Pabrėžia, kad teismas šių pareiškėjo argumentų apskritai nevertino, dėl ko pažeidė materialines bei proceso teisės normas. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir taikydamas pareiškėjui pačią griežčiausią – visos paramos susigrąžinimo – sankciją, apskritai nenustatinėjo ir neįrodinėjo pareiškėjo kaltės dėl tariamai padarytų pažeidimų. Pareiškėjo veiksmuose nesant privalomos jo atsakomybei kilti sąlygos – jo kaltės – nėra pagrindo jam taikyti jokių sankcijų. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria paliktas galioti Sprendimas dalyje dėl 185 344,38 Eur paramos susigrąžinimo, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.
18. Pareiškėjas teigia, kad vadovaujantis Gražintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 9 punktu, Raštas laikytinas oficialiu skolininko (pareiškėjo) informavimu apie sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo. Šis informavimas yra reikšmingas tuo, kad būtent nuo jo pradedamas skaičiuoti 60 terminas, po kurio atsakovas turi teisę imtis veiksmų dėl priverstinio skolos išieškojimo iš pareiškėjo (11 p.), ir po kurio pradedamos skaičiuoti palūkanos (15 p.). Taigi Raštas akivaizdžiai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Pažymi, kad atsakovas, priimdamas Raštą, numatė labai konkrečius neigiamus padarinius pareiškėjui už jo nevykdymą, t. y. jeigu jis per nustatytą 60 dienų laikotarpį nesumokės skolos, bus pradedamos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi Raštu pareiškėjui tiesiogiai numatomi neigiami padariniai, todėl ginčas dėl šio sprendimo panaikinimo yra nagrinėtinas teisme.
19. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo skundas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
20. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymėdamas, kad Agentūra turi teisę, kilus įtarimui dėl padidintų kainų, atlikti skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, pasitelkiant ekspertus. Agentūrai kilo įtarimas dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo, buvo pasitelkti nepriklausomi ekspertai ir 2015 m. rugpjūčio 17 d. parengta ekspertizės išvada Nr. 27. Ekspertai skaičiavo pagal pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo dieną buvusias kainas, tai pagrindžia bylos dokumentai. Ekspertinio vertinimo Ataskaitoje nurodyta, kad ekspertizė atlikta pagal Agentūros pateiktus dokumentus, kurie išvardijami Ataskaitos 1 puslapyje, ir šiuo pagrindu galima pagrįstai teigti, jog investicijų kainos buvo paskaičiuotos pagal pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo dieną buvusias kainas. Ekspertai, atlikdami ekspertizę dėl pareiškėjo įsigyto biokuro granuliatoriaus su priedais ir traktoriaus-ekskavatoriaus vidutines rinkos kainos nustatė pagal šios įrangos įsigijimo metu buvusias kainas, t. y. 2013 m. rugpjūčio ir 2014 m. liepos mėn. Be to, rinkoje nevyksta tokių ženklių svyravimų metų ar pusantrų laikotarpyje, todėl negali įsigytos įrangos kaina 1-1,5 m. laikotarpiu skirtis daugiau nei 30-40 procentų. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad dėl biokuro granuliatoriaus visų vertintų analogiškų granuliatorių komerciniai pasiūlymai buvo skirti naujai įrangai. Tačiau Agentūros ir Komisijos sprendimo dalis dėl padidintų kainų teismas panaikino remdamasis tik ta aplinkybė, kad vieno iš traktorių pasiūlymų kainų buvo skirta naudotai technikai, neatsižvelgiant, jog būtent naudoto traktoriaus techninė specifikacija pilnai atitinka pareiškėjo įsigyto identiško traktoriaus techninę specifikaciją. Pažymi, kad abejoti Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 27 pateikta išvada nėra pagrindo. Agentūros Sprendimo priėmimo metu galiojusios aktualios redakcijos Administravimo taisyklių 197.3.15 papunktis numatė, kad, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio. Agentūros nuomone, jos Sprendimas dalyje dėl sankcijų už padidintas ginčo investicijų kainas taikymo yra pagrįstas teisės aktų normomis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
21. Pareiškėjas E. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą.
22. Pareiškėjas atsiliepimą iš esmės grindžia savo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, papildomai nurodydamas, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad UAB „Civitta“ pareiškėjo įsigytos Įrangos rinkos kainas skaičiavo pagal pirkimo – pardavimo sutarčių (2013 m. birželio 13 d. ir 2014 m. liepos 25 d.) sudarymo buvusias kainas. Pažymi, kad Įrangos rinkos kainos buvo skaičiuojamos ne pagal Įrangos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo dieną (ne retrospektyviai), o būtent 2015 m. buvusias kainas, t. y. praėjus beveik dviem metams po traktoriaus – ekskavatoriaus įsigijimo ir beveik metams po biokuro granuliatoriaus įsigijimo. Nesutinka su atsakovo skundo argumentais, kad pasitelktų ekspertų nustatyti rinkos kainų dydžiai buvo apskaičiuoti atsižvelgus į objektyvių faktinių aplinkybių visumą, neva įvertinti rinkos pokyčiai ir kainų svyravimai. minėtiems teiginiams pagrįsti atsakovas remiasi ne Ataskaita, o 2016 m. birželio 7 d. papildomu UAB „Civitta“ paaiškinimu dėl Ataskaitoje nurodytos Įrangos vidutinės rinkos kainos įvertinimo įsigijimo (2013 m. ir 2014 m.) metu, tačiau šis papildomas UAB „Civitta“ paaiškinimas buvo pateiktas jau atsakovui priėmus Sprendimą, o šių paaiškinimų turinys niekaip neatsispindėjo nei Ataskaitoje, nei skundžiamu sprendimu panaikintoje Sprendimo dalyje, todėl nėra jokio pagrindo juo vadovautis. Be to, Ataskaitoje Įrangos kaina lyginama ne tik su tokios pačios, tačiau ir su kitų gamintojų įrangos kaina – toks lyginimas yra neteisėtas ir neadekvatus. Atkreipia dėmesį, kad, siekiant nustatyti Įrangos rinkos kainas, ekspertai turėjo atsižvelgti ne į bendrus Eurostat duomenis apie ESS infliacijos lygį 2013–2015 metais, o turėjo vertinti konkrečios Įrangos, skirtos biokurui gaminti, kainų lygio svyravimą 2013–2015 metais. Be to, Ataskaitoje nevertinamas ir technologijų pasikeitimas, kuris taip pat gali turėti reikšmingos įtakos Įrangos rinkos kainai. Teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodo, kad UAB „Civitta“ Ataskaita šiuo atveju apskritai negali būti laikoma eksperto išvada ABTĮ 61 straipsnio prasme. Taigi Agentūros Sprendimo dalis yra nepagrįsta ir prieštaraujanti VAĮ 8 straipsnyje nustatytoms teisės normoms, todėl skundžiamu teismo sprendimu ji panaikinta teisėtai ir pagrįstai.
23. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti apeliacinį skundą.
24. Atsakovas atsiliepimą grindžia atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, papildomai pažymėdamas, kad pareiškėjo už paramos lėšas įsigyta biokuro granuliatoriaus įranga yra esminė Projekto veiklos vykdymo priemonė, be kurios neįmanoma pasiekti Projekto tikslų bei uždavinių, todėl apie įrangos gedimus bei numatomą remonto laiką pareiškėjas Agentūrą turėjo informuoti nedelsdamas, tačiau šios pareigos nevykdė. Sutinka su teismo vertinimu, kad atskirų gamybos proceso dalių atlikimas savaime neįrodo, kad yra vykdoma Paraiškoje numatyta veikla. Priešingai, pareiškėjui nė karto nepademonstravus nuoseklaus viso gamybos, kuriai šiuo konkrečiu atveju yra skirta parama, proceso, yra pagrįstas pagrindas išvadai, kad pareiškėjas šios veiklos nevykdo. Šių aplinkybių nepaneigė ir pareiškėjo pateikta antstolės B. P. faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga, antstolė, fiksuodama aplinkybes, nevertino, ar įrangos veikimas (jo rezultatas) atitinka pareiškėjo paraiška prisiimtus įsipareigojimus (įskaitant gamybos procesų aprašymus bei apimtis). Sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, kad nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas veiklą vykdė taip, kaip nurodyta Paraiškoje. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog Agentūra, priimdama Sprendimą, nenustatinėjo ir neįrodinėjo pareiškėjo kaltės dėl padarytų pažeidimų, pažymėdamas, jog visos nurodytos aplinkybės pagrindžia skirtos sankcijos pagrįstumą, Agentūros pritaikytos sankcijos yra motyvuotos, adekvačios ir proporcingos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“. Taigi apeliacinio skundo turinys apsprendžia bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.
26. Byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo Nr. SKP-76, kuriuo pareiškėjui už pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija, bei Rašto Nr. BR6-3722, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie priimtą Sprendimą Nr. SKP-76, teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino VAGK 2016 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Agentūros 2016 m. balandžio 4 d. rašto Nr. BR6-3722 panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas, ir šią administracinės bylos dalį nutraukė; panaikino VAGK 2016 m. birželio 9 d. sprendimo ir Agentūros 2016 m. kovo 31 d. sprendimo dalį dėl 70 775,69 Eur dydžio paramos dalies susigrąžinimo sankcijos taikymo pareiškėjui, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
28. Pareiškėjas E. G. apeliaciniame skunde nesutinka su byloje nustatyta faktine aplinkybe, jog pareiškėjas nevykdė Projekte numatytos veiklos. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (įrangos gedimas ir remontas, veiklai nepalankios oro sąlygos, kardinaliai pasikeitusios biokuro rinkos) jis kelis kartus iš tiesų buvo priverstas stabdyti veiklos vykdymą ir dėl to nepasiekė planuotų gamybos ir pardavimo rodiklių, tačiau, jo nuomone, tai nesudaro pagrindo konstatuoti visiško veiklos nevykdymo fakto ir skirti pačią griežčiausią sankciją – Paramos sutarties nutraukimą bei visos paramos sumos susigrąžinimą. Pareiškėjas vertina, kad Projekto priežiūros rodiklių neįgyvendinimas yra savarankiškas bei alternatyvus pažeidimas, už kurį numatytos žymiai mažesnės sankcijos (t. y. 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos). Taip pat pareiškėjas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria teismas administracinės bylos dalį dėl Agentūros 2016 m. balandžio 4 d. rašto Nr. BR6-3722 panaikinimo nutraukė, pažymėdamas, jog Raštu pareiškėjui tiesiogiai numatomi neigiami padariniai, nes jam nesumokėjus skolos per nustatytą terminą, bus pradedamos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą dieną.
29. Atsakovas Agentūra taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo dalimi, kuria buvo tenkintas pareiškėjo skundas. Agentūra mano, kad jos Sprendimas dalyje dėl sankcijų už padidintas ginčo investicijų kainas taikymo yra pagrįstas teisės aktų normomis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
30. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-222 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisyklės (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), taip pat ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas.
31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Agentūros Rašto Nr. BR6-3722 turinį, konstatavo, kad juo Agentūra tik informavo pareiškėją apie tai, jog Sprendimu Nr. SKP-76 jam buvo pritaikyta išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija.
32. Primintina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
33. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pagal šias teisės normas administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-904-552/2017).
34. Nagrinėjamu atveju atsakovas Rašte Nr. BR6-3722 nurodė, kad Sprendimu Nr. SKP-76 jam buvo pritaikyta išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija. Sutiktina, kad šiuo raštu pareiškėjui išmokėtos paramos susigrąžinimo procedūros nėra pradėtos, juo tik yra prašoma išmokėtą paramą grąžinti geranoriškai, šias lėšas pervedant į Agentūros sąskaitą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūros Raštas Nr. BR6-3722 yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, taigi pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog administracinis procesas pagal pareiškėjo skundą dėl Agentūros Rašto Nr. BR6-3722 negalėjo būti pradėtas. Tokia pozicija, kad ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, t. y. šiuo konkrečiu atveju dėl informacinio pobūdžio rašto nepriskirtinumo nagrinėti administraciniams teismams, visiškai atitinka LVAT suformuotą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-681-520/2017; 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-904-552/2017).
35. Dėl Sprendimo Nr. SKP-76 dalies, kuria pareiškėjui pritaikyta 70 775,69 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcija (už tai, kad pareiškėjas už paramos lėšas įsigydamas traktorių-ekskavatorių bei biokuro granuliatorių viršijo šios įrangos vidutinę rinkos kainą), pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ši Agentūros sprendimo Nr. SKP-76 dalis yra grindžiama išimtinai UAB „Civitta“ surašytos Ataskaitos išvadomis, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Teismas sprendė, kad UAB „Civitta“ Ataskaita negali būti laikomas eksperto išvada Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnio prasme ir negalėjo būti vieninteliu pažeidimo, perkant padidintomis kainomis, pagrindimu.
36. Administravimo taisyklėse nustatyta, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant EB ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms), Agentūros paramos gavėjams išmokamos paramos lėšos, atitinkančios EB ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms) (3.29 punktas). Paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, be kita ko, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio (197.3.15 punktas). Pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai pirkimą atliekantis paramos gavėjas prekę, paslaugą ar darbus perka už padidintą kainą (remiantis Agentūros atliktos užsakomosios ekspertizės išvadomis) (253.91 punktas). Pažymėtina, kad individualiame administraciniame akte nepakanka abstrakčiai nurodyti, jog vadovaujamasi ekspertų išvadomis, kad ekspertizių metu nustatytos tam tikros didžiausios rinkų kainos ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016; 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-29-492/2019). Taip pat pažymėtina, kad Agentūra, priimdama individualų administracinį aktą turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais (nagrinėjamu atveju – Įgyvendinimo taisyklėmis, Administravimo taisyklėmis), bet ir laikytis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
37. Nors ekspertinio vertinimo ataskaita gali būti pripažintina rašytiniu įrodymu dėl rinkos kainų, tačiau atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes dėl skundžiamo Sprendimo Nr. SKP-76 motyvacijos trūkumų, lėmusių Sprendimo neatitikimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, atmestini atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje privalėjo atsižvelgti į UAB „Civitta“ Ataskaitą, kaip pagrindžiančią Sprendimo Nr. SKP-76 dalies, kuria pareiškėjui pritaikyta 70 775,69 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcija, teisėtumą. Bylos nagrinėjimo metu pateikti argumentai ir dokumentai nepašalina skundžiamos Sprendimo, kaip individualaus teisės akto, turinio trūkumų ir atsakovo pareigos tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas ir deklaratyvus atsakovo teiginys, kad abejoti Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 27 pateikta išvada nėra pagrindo, kadangi, kaip minėta, šiuo atveju atsakovas nepakankamai motyvavo apskųstąją Sprendimo Nr. SKP-76 dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta 70 775,69 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcija. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismui pagrįstai ir teisėtai panaikinus Agentūros Sprendimo Nr. SKP-76 dalį dėl 70 775,69 Eur dydžio paramos dalies susigrąžinimo sankcijos taikymo pareiškėjui, teisingai panaikino ir VAGK Sprendimo Nr. 3R-229(AG-170/01-2016) dalį, kuria minėtos sankcijos taikymas pripažintas teisėtu.
38. Dėl Sprendimo Nr. SKP-76 dalies, kuria pareiškėjui pritaikyta 185 344,38 Eur išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, pasibaigus Projekto įgyvendinimo laikotarpiui, nesilaikė savo įsipareigojimo nepertraukiamai vykdyti Projekto veiklą 5 metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo bei nepasiekė Projekto rodiklių.
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigia ir patvirtina, jog ginčo laikotarpiu jis buvo sustabdęs veiklą ir dėl to nepasiekė planuotų gamybos ir pardavimo rodiklių, tačiau, jo manymu, dėl objektyvių ir ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, t. y. dėl įrangos gedimo bei remonto, veiklai nepalankių oro sąlygų, kardinaliai pasikeitusios biokuro rinkos (šias priežastis pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai). Todėl, pareiškėjo manymu, Projekto priežiūros rodiklių neįgyvendinimas yra savarankiškas bei alternatyvus pažeidimas, už kurį numatytos žymiai mažesnės sankcijos – 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos.
40. Primintina, kad pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų (Administravimo taisyklių 253.2 punktas); nustojo vykdyti projektą, pažeisdamas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas nukrypo nuo patvirtinto projekto biudžeto, negali pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Agentūros (253.4 punktas). Paramos ar jos dalies susigrąžinimas taip pat taikomas, kai paramos gavėjas nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų (Administravimo taisyklių 197.3.2 papunktis). Jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis, Agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas (Administravimo taisyklių 256 punktas). Pareiškėjas įsipareigoja be rašytinio Agentūros sutikimo ne mažiau kaip penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų, nenutraukti projekte numatytos vykdyti veiklos (21.2.4 punktas); taip pat ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pranešti Agentūrai apie bet kurių duomenų, nurodytų pateiktoje ir užregistruotoje paramos paraiškoje, pasikeitimus (21.2.12 punktas).
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas prašė paramos Projektui, pagal kurį su už paramos lėšas įsigyta įranga iš atliekų (medžių šaknų, skiedrų, žolės, šieno) turėjo gaminti ir buitiniams vartotojams parduoti biokuro granules. Agentūra ir E. G. 2013 m. gegužės 13 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramos sutartį Nr. 3VĮ-KV-12-1-010242-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). 2014 m. rugpjūčio 21 d. susitarimu Nr. 3 Agentūra ir pareiškėjas pakeitė Paramos sutartį, nustatydami, kad parama bus skiriama biokuro granuliatoriaus su priedais įsigijimui, o Projektas bus įgyvendintas iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. Už paramos lėšas pareiškėjo įsigyta įranga biokuro granulėms gaminti pareiškėjui buvo pristatyta 2014 m. rugpjūčio 29 d., pareiškėjas priekaištų dėl pristatytos įrangos neturėjo. 2015 m. ir 2016 m. bus pagaminta ir parduota po 1 056 tonas produkcijos (granulių), už kurią, atitinkamai, bus gauta po 422 400 Lt pajamų; pagal Paraiškoje prognozuotus rodiklius pareiškėjas per 2015 ir 2016 metus turėjo veiklą vykdant nuolat ir nepertraukiamai, per dieną vidutiniškai pagamindamas ir paruošdamas pardavimui apie 2,9 tonos granulių (1 056/365). Pareiškėjas Agentūrai pateikė 2015 m. gruodžio mėnesį išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta, kad pareiškėjas fiziniams asmenims pardavė tik 4 tonas granulių.
42. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad laikotarpio dėl įrangos remonto, kuris truko 1 metus (dėl to byloje ginčo nėra), negalima laikyti trumpu veiklos sustabdymu. Nustatyta, kad biokuro granuliatoriaus dalys remontui buvo paimtos 2014 m. gruodžio 15 d., tačiau apie įrangos gedimą pareiškėjas Agentūrą informavo tik 2015 m. kovo 5 d. atliktos patikros metu nustačius, kad dalies įrangos nėra Projekto įgyvendinimo vietoje. Nors apie įrangos gedimus bei numatomą remonto laiką pareiškėjas Agentūrą privalėjo informuoti nedelsdamas (ne vėliau kaip per 10 darbo dienų), tačiau byloje konstatuota ir apeliaciniame skunde neįrodyta priešingai, kad šios pareigos pareiškėjas nevykdė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrangos gedimą ir su tuo susijusias aplinkybes, atsižvelgė į nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas neveikė kaip aktyvus bei atsakingas paramos gavėjas, nesiekė bent iš dalies įgyvendinti Projekto rodiklius, taip pat nėra įrodymų, kad 2015 metais jis būtų ėmęsis priemonių remonto laikui sutrumpinti, nesidomėjo įrangos remonto eiga, nesvarstė galimybės įrangą grąžinti, pakeisti ją nauja, nereikalavo nuostolių atlyginimo už veiklos sustabdymą ir t. t. Todėl visiškai pagrįstai ir teisėtai ilgas įrangos gedimas ir remontas nevertintas kaip nuo pareiškėjo nepriklausanti aplinkybė, pateisinanti Projekto nevykdymą minėtu laikotarpiu ir itin mažas gamybos apimtis 2015 metais. Pažymėtina, kad pareiškėjo akcentuojama antstolės B. P. faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga, kurią pareiškėjas kaip įrodymu grindžia veiklos vykdymą, ir kurią pirmosios instancijos teismas aptarė skundžiamame sprendime, yra užfiksuotos 2016 m. birželio 2 d. buvusios faktinės aplinkybės (t. y. praėjus beveik 2 metams nuo Projekto įgyvendinimo pabaigos). Taigi darytina išvada, kad nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo skirti mažesnę išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją nei paskirtoji (185 344,38 Eur). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu aspektu pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išanalizavo teisinę reikšmę turinčias aplinkybes ir pateiktus įrodymus, vertindamas Agentūros Sprendimo Nr. SKP-76 dalies, kuria pareiškėjui pritaikyta 185 344,38 Eur išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija, teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms nagrinėjamu aspektu, nurodo, jog papildomai šių argumentų nekartoja ir sutinka su minėtų aplinkybių ir įrodymų vertinimu.
43. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog jo veikla buvo nepertraukiamai vykdoma 5 metus kaip tai numato teisinis reguliavimas ir jo prisiimti įsipareigojimai, be to, pareiškėjas, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, dėl kurių nustatyti uždaviniai ir tikslai gali būti nepasiekti, apie tokias aplinkybes nedelsdamas (ne vėliau kaip per 10 darbo dienų) nepranešė Agentūrai, t. y. apie iškilusias kliūtis dėl įrangos gedimo. Dėl ko, priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.
44. Minėta, kad pareiškėjas neginčija, jog jis savo veiklą kelis kartus buvo sustabdęs, kuriai buvo suteikta parama pagal Paramos sutartį. Taigi pareiškėjas nesilaikė prisiimto įsipareigojimo nepertraukiamai vykdyti Projekto veiklą 5 metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo bei nepasiekė Projekto rodiklių. Kadangi toks pažeidimas sudaro teisines prielaidas bei sąlygas susigrąžinti išmokėtas paramos sumas, todėl ginčijama Agentūros Sprendimo Nr. SKP-76 dalis, kuria pareiškėjui pritaikyta 185 344,38 Eur išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija, VAGK Sprendimo Nr. 3R-229(AG-170/01-2016) dalis ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra pagrįsti bei teisėti (Įgyvendinimo taisyklių 21.2.4, 21.2.12 p.; Administravimo taisyklių 253.4, 197.3.2 p.).
45. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
46. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantai naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.
47. Dėl paminėto tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo E. G. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė