Administracinė byla Nr. AS-272-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00672-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas T. Ž. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. NĮ-18-925 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 2S-2218 bei pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 500 Eur neturtinei ir 642,6 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl ginčijamų sprendimų paduoti. Nurodė, kad 2023 m. spalio mėnesį su skundu kreipėsi į teismą ir jam buvo nustatytas terminas iki 2023 m. spalio 27 d. skundo trūkumams pašalinti. Nesuvokdamas, kaip turėtų pašalinti skundo trūkumus, T. Ž. su 2023 m. spalio 24 d. prašymu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių ir jam 2023 m. lapkričio 6 d. buvo paskirtas advokatas, o skundas bei prašymas atnaujinti jo padavimo terminą teismui buvo pateikti 2023 m. lapkričio 22 d., tačiau skundą buvo atsisakyta priimti, neatnaujinus jo padavimo termino. Pareiškėjas pažymėjo, kad neteisėtus veiksmus atliko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, todėl terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas.

II.

Regiono administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjo T. Ž. prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi ir aktualia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą, tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teismas akcentavo, kad apribotais skundų padavimo terminais, inter alia (be kita ko) susijusiais su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos.

Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad T. Ž. su skundais, kuriuose buvo reiškiami analogiški reikalavimai, į teismą kreipėsi dešimt kartų, buvo nustatyti terminai trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas skundo trūkumų nešalino, o dėl tų pačių 2023 m. rugsėjo 27 d. ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimų teismui teikė naujus skundus. Nuo sprendimų priėmimo T. Ž. buvo žinoma jų apskundimo tvarka ir terminai, tačiau jis teikė skundus įvairioms institucijoms. Be to, dėl šioje byloje ginčijamų sprendimų yra pateikti argumentai teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartyje, nurodant, kad terminas neatnaujinamas ir skundas grąžinamas pareiškėjui; ši nutartis yra įsiteisėjusi.

Teismas nurodė, kad jam T. Ž. 2024 m. vasario 26 d. iš naujo pateikė skundą, kuris neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų bei buvo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas apie priimtus ginčijamus sprendimus žinojo 2023 m. spalio 11 d.

Teismas pažymėjo, kad kaip pagrindinę skundo padavimo termino praleidimo priežastį T. Ž. nurodė tai, jog nesugebėjo pašalinti teismo nurodytų trūkumų, tačiau ne vienoje teismo nutartyje buvo išsamiai ir aiškiai nurodyti skundo trūkumai. Be to, pareiškėjui 2023 m. lapkričio 6 d. buvo suteikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, o į teismą jis pakartotinai kreipėsi 2023 m. lapkričio 29 d., 2023 m. gruodžio 15 d., 2024 m. sausio 10 d., 2024 m. sausio 16 d. ir 2024 m. vasario 26 d.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog skundo padavimas nesilaikant Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytos tvarkos (ne pagal teismingumą), pats savaime nėra laikomas objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe. Aplinkybė, kad pareiškėjas nustatytais terminais nešalino teismo nurodytų skundo trūkumų, negali būti pripažinta svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. 

Pacitavęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju yra skundžiami Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 2S-2218 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. NĮ-18-925 bei iš jų nepagrįstumo kildinama žala.

Teismas nurodė, kad T. Ž. nesilaikė įstatymuose nustatytos ginčijamų sprendimų apskundimo tvarkos, skundo įstatyme nustatytais terminais nepateikė, kadangi nešalino jo trūkumų, teismui nenurodė, kada gavo sprendimus, nesumokėjo žyminio mokesčio, nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta priimti skundus, neskundė arba jos yra patikrintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nutartys yra įsiteisėjusios; 2023 m. lapkričio 6 d. gavęs antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pareiškėjas nesiekė ja kuo skubiau pasinaudoti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad T. Ž. nurodyti motyvai negali būti pripažįstami objektyviomis priežastimis, pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, susipažinęs su ginčijamais sprendimais, turėjo visas galimybes kreiptis į administracinį teismą ir pateikti skundą dėl jų panaikinimo, kuris atitiktų Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, kadangi teismas ne kartą buvo išsamiai nurodęs, kokius trūkumus T. Ž. privalo pašalinti, tačiau teismo nutartis pareiškėjas ignoravo ir jų nevykdė arba vykdė netinkamai. Teismas nurodė, kad nėra jokių duomenų, jog T. Ž. buvo apribotos galimybės laiku pasinaudoti tinkamu savo teisių gynimo įgyvendinimu. Be to, pareiškėjas nuo 2023 m. lapkričio 6 d. turėjo kvalifikuotą teisininką.

Teismas sprendė, kad T. Ž., būdamas atidus ir rūpestingas, gindamas savo teises, turėjo galimybę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, o to nepadaręs, praleido skundo padavimo teismui terminą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, teismo nurodytų skundo trūkumų nešalino, netinkamai naudojosi suteikta antrine valstybės garantuojama teisine pagalba ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 str. 2 d.), todėl T. Ž. turėjo būti rūpestingas ir domėtis savo teisėmis bei pareigomis, jis turėjo visas galimybes nustatyta tvarka teismui pateikti Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas žalą kildina iš ginčijamų sprendimų, todėl sprendė, kad tai yra išvestiniai reikalavimai, ir dėl to atsisakė priimti visus T. Ž. skundo reikalavimus. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skundą paduoti uždelsė dėl savo paties elgesio (nešalino teismo nurodytų trūkumų ir kt.), o tai yra subjektyvios priežastys.

Atsisakęs priimti T. Ž. skundą, teismas jo pateikto skundo trūkumų neanalizavo.

III.

Pareiškėjas T. Ž. atskirajame skunde prašo atnaujinti terminą skundui paduoti ir jo skundą dėl sprendimų panaikinimo bei žalos atlyginimo priimti.

Savo poziciją pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti. Akcentuoja, kad su skundu dėl tų pačių reikalavimų kreipėsi į teismą, tačiau jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus paskirto advokato padėjėjos pateiktą skundą buvo atsisakyta priimti. Pažymi, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl jo kaltės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, neatnaujinus termino skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų yra akcentuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos šią teisę įgyvendinti laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-24-1188/2024). Įstatymuose nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, kadangi taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte yra nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjui apie prašomus panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. NĮ-18-925 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 2S-2218 buvo žinoma jau 2023 m. spalio mėnesio pradžioje, kai dėl jų panaikinimo T. Ž. kreipėsi į teismą, nekyla, šias aplinkybes nurodė ir pats pareiškėjas. Atsižvelgus į tai, kad 2023 m. spalio mėnesio pirmoje pusėje T. Ž. jau buvo įteikti šioje byloje ginčijami sprendimai, buvo žinomas jų turinys ir apskundimo tvarka, darytina išvada, kad skundas teismui dėl nurodytų sprendimų panaikinimo turėjo būti paduotas dar 2023 m. lapkričio mėnesį. Taigi, 2024 m. vasario 22 d. paštu išsiųsdamas skundą teismui, pareiškėjas buvo praleidęs skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. NĮ-18-925 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 2S-2218 panaikinimo teismui padavimo terminą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-2-968/2020, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-415/2024). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-305-822/2024).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismo ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių jis nenurodė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog T. Ž. terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėtina, kad pasirinkęs nurodytą savo teisių gynimo būdą (nesiėmęs pakankamų veiksmų, kad per teismo nustatytą terminą būtų pašalinti skundo trūkumai, o nesugebėdamas pats jų pašalinti, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo kreipdamasis tik likus trims dienoms iki termino, per kurį turėjo būti pašalinti jo skundo trūkumai, pabaigos ir nesikreipęs į teismą dėl termino nustatytiems skundo trūkumams pašalinti pratęsimo), pareiškėjas privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju termino ginčijamiems sprendimams apskųsti praleidimą lėmė ne objektyvios nuo T. Ž. valios nepriklausiusios priežastys, tačiau subjektyvus situacijos vertinimas bei apsisprendimas elgtis tam tikru būdu. Teisėjų kolegijos nuomone, toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas tinkamu ir operatyviu. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad T. Ž. elgėsi pareigingai, rūpestingai ir atidžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl termino šioje byloje ginčijamiems sprendimams apskųsti atnaujinimo pareiškėjas jau anksčiau buvo kreipęsis į pirmosios instancijos teismą ir nurodęs iš esmės tas pačias termino skundui paduoti praleidimo aplinkybes, tačiau šis jo prašymas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi nebuvo patenkintas, skundą buvo atsisakyta priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. NĮ-18-925 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo
Nr. 2S-2218 panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti T. Ž. skundo dalį dėl minėtų sprendimų panaikinimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti.

Skunde T. Ž. taip pat prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 500 Eur neturtinei ir 642,6 Eur turtinei žalai atlyginti. Šią pareiškėjo skundo dalį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, padaręs išvadą, kad nurodyti reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, tačiau tokia teismo padaryta išvada negali būti laikoma pagrįsta.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog reikalavimas priteisti žalą, kildinamą iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą, dėl kurio galbūt ir kilo žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013, 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-23-520/2015, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-88-575/2024). Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra savarankiškas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo kitų pareiškėjo skundo reikalavimų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo T. Ž. skundo dalį dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. NĮ-18-925 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 2S-2218 panaikinimo, neatnaujinęs termino šiems sprendimams apskųsti, tačiau nepagrįstai atskirai nesprendė skundo reikalavimų dėl turtinės neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimo, šiuos skundo reikalavimus pripažinęs išvestiniais iš reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, todėl ši pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjo skundo dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisimo priėmimo klausimas turi būti perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2024 m. kovo 26 d. prašymą sujungti administracines bylas Nr. I2-7261-816/2024 ir Nr. I1-7264-342/2024. 

Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. 

Nustatyta, kad administracinė byla Nr. I2-7261-816/2024, kurioje pareiškėjas T. Ž. prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteisti 642,6 Eur turtinei žalai atlyginti, buvo išnagrinėta ir 2024 m. birželio 10 d. buvo priimtas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų sprendimas, tačiau šis sprendimas kol kas nėra apskųstas ir byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nėra iškelta, o administracinėje byloje Nr. I1-7264-342/2024 dar nėra išspręstas pareiškėjo skundo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atlyginimo priteisimo priėmimo klausimas, t. y. byla apskritai dar nėra iškelta. Pažymėtina, kad skundo priėmimo klausimą sprendžia ne apeliacinės, o pirmosios instancijos teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str.). Tik išsprendus skundo priėmimo klausimą (skundą priėmus nagrinėti), gali būti sprendžiamas bylą nagrinėjančiam teismui pateiktas prašymas dėl konkrečių administracinių bylų sujungimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 str.) ir vertinama, ar egzistuoja pagrindai skundams sujungti į vieną bylą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl nurodytų administracinių bylų sujungimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo T. Ž. skundo reikalavimus jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 500 Eur neturtinei ir 642,6 Eur turtinei žalai atlyginti, panaikinti ir šios pareiškėjo T. Ž. skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė