Civilinė byla Nr. e2-20692-1090/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12602-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

G A L U T I N I S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,

sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltventus“ atstovui advokatui Dariui Pociui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DG Statybų valdymas“ atstovui advokatui Rimvydui Raciui, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltventus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DG Statybų valdymas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltventus“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB „DG Statybų valdymas“ (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 5 862,45 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. spalio 4 d. tarp šalių buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis Nr. VO SKD-22-475 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, savo rizika ir atsakomybe atlikti objekto „Specialiosios paskirties pastatų ir inžinerinių statinių statybos projektas“, esančio adresu Dariaus ir Girėno g. 19, Pajūrio m., Šilalės r. sav., mūrinių konstrukcijų, gelžbetoninių sąramų įrengimo darbus, kurio užsakovas yra UAB „PPP Projektas 3“, o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė atliko darbus ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą 7 248,33 Eur sumai. Nuo atliktų darbų kainos atsakovė pagal Sutartį turėjo teisę sulaikyti ir sulaikė 6 proc. sumą, kas sudaro 434,90 Eur. Pasak ieškovės, atsakovė 2023 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 950,98 Eur, tačiau likusios 5 862,45 Eur sumos atsakovė nėra sumokėjusi (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 1–3).

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 138–140).

4.       Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo, nurodydama, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka, kadangi tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir laiku bei pilnai atsiskaitė su ieškove. Pasak atsakovės, faktiškai ieškovė pagal Sutartį atliko darbų už bendrą 17 247,58 Eur be PVM sumą, o viena iš esminių aplinkybių, kurią ieškovė nutyli, yra ta, kad darbų pagal Sutartį atlikimui ieškovė iš atsakovės įsigijo medžiagų už 5 862,45 Eur su PVM sumą, kuri atitinka ieškovės prašomą priteisti sumą. Be kita ko, darbų atlikimui reikalingų medžiagų pirkimą, asortimentą, kainas, mokėjimo tvarką ieškovė su atsakove derinosi iš anksto. Pažymi, jog Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė nuo kiekvienos ieškovės atsakovei pateiktos sąskaitos sumos be PVM sulaikys 6 proc. dydžio sumą, todėl atsakovė atlikto sulaikymus: 1) nuo ieškovės atsakovei išrašytos 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. BL0045, kurios suma 9 999,25 Eur be PVM, sulaikė 6 proc., t. y. 599,96 Eur be PVM sumą; 2) nuo ieškovės atsakovei išrašytos 2023 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. BL0063, kurios suma 7 248,33 Eur be PVM, Generalinis rangovas sulaikė 6 proc., t. y. 434,90 Eur be PVM sumą. Taigi, iš viso pagal Sutartį atsakovė sulaikė sumą, kuri sudaro 1 034,85 Eur be PVM. Teigia, jog nei galutinis darbų perdavimo aktas, nei statybos užbaigimo aktas šiai dienai nėra pasirašyti, taigi, nei viena sulaikytos sumos išmokėjimo sąlyga, nurodyta Sutartyje, nėra įvykdyta, todėl sulaikytos sumos dalyje atsakovė nėra skolinga ieškovei. Atsakovė laikosi pozicijos, jog nepažeidė Sutartyje nurodyto apmokėjimo už darbus termino ir tvarkos, atsakovė laiku ir tinkamai atsiskaitė su ieškove už visus atliktus darbus, vadovaudamasi šalių susirašinėjimu el. laiškais sutarta tvarka, kur šalys sutarė, kad darbams atlikti ieškovės iš atsakovės įsigytų medžiagų kaina bus įskaityta į ieškovei mokėtinas už darbą sumas, taip pat Sutarties 2.9 bei 8.20 papunkčių sąlygomis. Atlikus įskaitymą 5 862,45 Eur su PVM sumoje, šalis siejusi prievolė šios sumos apimtyje pasibaigė. Prašo panaikinti preliminarų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 1–5).

5.       Ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovės prieštaravimus laikėsi pozicijos, jog nors Sutarties 1.8 papunktyje numatyta, kad darbai bus atliekami iš Generalinio rangovo teikiamų medžiagų, taip pat nurodyta, kad Generalinio rangovo teikiamų medžiagų sąrašas, orientaciniai kiekiai, medžiagų pristatymo į objektą terminai ir etapai, jų sunaudojimo normos yra nurodyti Priede Nr. 16, tačiau šis priedas neatitinka Sutarties 1.8 papunktyje jam numatytų reikalavimų – jame nėra numatyti ne tik medžiagų pristatymo į objektą terminai ir etapai, t. y. įsipareigojimai, kuriuos turėjo įvykdyti Generalinis rangovas, tačiau ir medžiagų sąrašas nėra išsamus ir tikslus: neįtrauktos medžiagos reikalingos Sutartyje numatytų Darbų atlikimui, t. y. mūrijimo darbams: tinklas ir cementinis mišinys, nes šios medžiagos yra neatsiejamos nuo Sutartyje numatytų darbų atlikimo. Ieškovės nuomone, kadangi sutartį rengė atsakovė, susipažinus su visu sutarties ir jų priedų tekstu matyti, kad visa Sutartis, įkaitant ir priedus, yra išskirtinai palanki atsakovei, t. y. Sutarties rengėjai. Nepaisant to, jog atsakovė prieštaravimuose nurodo, kad atlikus 5 862,45 Eur už medžiagas įskaitymą, šalis siejusi prievolė šios sumos apimtyje pasibaigė, tačiau vertinant tikruosius šalių susitarimus ir susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką matyti priešinga situacija. Nors atsakovė teigia, kad ji turėjo teisę atlikti sąskaitų 2022 m. lapkričio 29 d. Nr. DGSV0000125 ir 2023 m. kovo 29 d. Nr. BL 0063 įskaitymą, tačiau kaip matyti iš atsakovo pateiktų dokumentų, susirašinėjimas tarp šalių vyko 2022 metų spalio ir lapkričio mėnesio pradžioje, PVM sąskaitos-faktūros Nr. DGSV0000125 išrašymo data 2022 m. lapkričio 29 d., atliktų darbų aktas už 2022 metų lapkričio mėnesio darbus šalių pasirašytas ir darbai priimti 2022 m. lapkričio 24 d., sąskaita apmokėjimui už šiuos darbus išrašyta 2022 m. lapkričio 24 d. BL 0045, apmokėta atsakovo 2022 m. gruodžio 8 d., todėl, jeigu tarp šalių būtų susitarimas atlikti įskaitymus už neva tai atsakovės ieškovei nupirktas medžiagas, atsakovė būtų tą įskaitymą atlikusi, apmokėdama sąskaitą už 2022 metų lapkričio mėnesio darbus. Tačiau atsakovė ieškovės atliktus darbus, 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BL 0045 už šiuos darbus priėmė, sąskaitą visiškai apmokėjo, pretenzijų dėl neapmokėtos 2022 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. DGSV000125 nereiškė, įskaitymų neatliko. Pačios atsakovės veiksmai patvirtina, kad šalys paneigė aplinkybes ir susitarimus, jog ieškovė darbus atliks iš savo medžiagų arba įsipareigojo apmokėti atsakovei už jos įsigytas medžiagas. Kita vertus, kaip matyti ir iš 2023 kovo mėnesio atliktų darbų akto Nr. 2, atsakovė darbus priėmė, pastabų dėl darbų kainos mažinimo (įskaitymo nereiškė), neinformavo ieškovės apie tai, jog atliks įskaitymą, tačiau vienašališkai ieškovei už atliktus darbus pagal 2023 kovo mėnesio atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą-faktūra Nr. BL0063 sumokėjo tik dalį lėšų, t. y. 950,98 Eur, ir iki šiol yra neatsikaičiusi. Pažymi, jog jeigu būtų tarp šalių susitarimas, jog atsakovė atliks įskaitymus už jos ieškovei pateiktas medžiagas darbų atlikimui, tokiu atveju, įvertinus, kad atsakovė yra profesionali statybų įmonė, neabejotinai tarp šalių būtų sudaryti ne tik ieškovei perduodamų medžiagų kiekių aktai, tačiau būtų užaktuoti ir ieškovės darbų eigoje sunaudoti medžiagų kiekiai bei likę nepanaudoti kiekiai atsakovės objekte. Tačiau atsakovė kartu su prieštaravimais nepateikė nei medžiagų priėmimo perdavimo aktų, nei sunaudotų medžiagų kiekio apskaitos ir pan. Ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovei priėmus iš ieškovės statybos rangos darbus, darbų priėmimo-perdavimo akte neužfiksavus jokių darbų trūkumų, įskaitymų ar pan., kilo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o kadangi atsakovė šios pareigos neįvykdė, ieškovė turi teisę reikalauti prievolės atsiskaityti įvykdymo (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 89–93).

6.       Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, jog iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, jog šalys buvo susitarusios, kad ieškovė iš atsakovės įsigys dalį darbams atlikti reikiamų medžiagų (mūro mišinį ir armavimo tinklą), o šių medžiagų kaina bus išskaičiuota iš ieškovei mokėtinų sumų, ir šį susitarimą atsakovė tinkamai įvykdė, todėl ieškovės atsiliepime minimi teiginiai, kad šalys neva nebuvo sutarusios dėl įskaitymo už atsakovės ieškovei pateiktas medžiagas ar ieškovė nebuvo informuota apie tokį atsiskaitymo būdą yra visiškai nepagrįsti. Pažymi, kad ieškovė niekada neginčijo ir dabar byloje neginčija fakto, kad dalį darbams atlikti reikiamų medžiagų (mūro mišinio ir armavimo tinklo) įsigijo iš atsakovės, taigi, ieškovė privalėjo su atsakove atsiskaityti už darbams atlikti iš atsakovės įsigytas medžiagas. Abi ieškovės pateiktas sąskaitas atsakovė priėmė ir jas tinkamai apmokėjo, o faktas, kad atsakovė ieškovės iš atsakovės įsigytų medžiagų sumą įskaitė ne į 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BL0045, o į 2023 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BL0063, nepaneigia to, kad atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieškove už jos atliktus darbus. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisė yra numatyta tiek įstatyme, tiek šalių Sutartyje, kuri numato, kad sumos už medžiagas yra įskaitomos (sudengiamos) su ieškovei mokėtinomis sumomis, o apie įskaitymo pritaikymą ieškovė buvo informuota dar iki ieškinio pateikimo, t. y. 2023 m. balandžio 13 d. elektroniniu laišku. Atsakovė nėra skolinga ieškovei, o ieškovės reiškiami reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl atmestini (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 112–114).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal Sutartį turėjo atlikti darbus iš generalinio rangovo medžiagų, tačiau į Sutartį nebuvo įtrauktos visos būtinos medžiagos, kuo atsakovė pasinaudojo ir dabar bando išvengti prievolės sumokėti už atliktus darbus. Ieškovės atstovo nuomone, šiuo atveju įskaitymas negalėjo būti taikomas, nes pagal Sutartį visi darbai turėjo būti atlikti iš generalinio rangovo medžiagų. Nors šių medžiagų priėmimo-perdavimo aktų nebuvo, tačiau jos buvo pateiktos, bet ne tokia apimtimi, kaip nurodyta atsakovės pateiktoje sąskaitoje, be to, dalis jų liko, todėl sąskaita ir nebuvo apmokėta, nes iš atsakovės nebuvo sulaukta jokių paaiškinimų ir detalizacijų. Ieškovė apskaitė šią sąskaitą savo buhalterinėje apskaitoje. Ieškovė negali pasakyti, su kokia apimtimi perduotų medžiagų ji sutinka, nes nebuvo vykdoma jokia apskaita, kiek buvo sunaudota ir pan. Apskritai, pagal Sutartį visas medžiagas turėjo pateikti generalinis rangovas, priešingu atveju Sutartis būtų nenaudinga ieškovei. Prašė tenkinti ieškinį pilnai ir priteisti atstovavimo išlaidas byloje.

8.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, teigė, jog tam tikros medžiagos, kurių ieškovei prireikė statybų metu, buvo neįtrauktos į Sutarties priedą, todėl šiam objektui darbų atlikimui elektroninio susirašinėjimo metu buvo sutarta dėl papildomų medžiagų tiekimo. Pažymėjo, jog medžiagų tiekimas buvo realus ir faktiškai įvykęs, ką patvirtina atsakovės išrašyta sąskaita, kuri laikoma ir medžiagų perdavimo aktu. Ieškovė ją įtraukė į apskaitą ir nekėlė ginčo. Taigi, įskaitymas atliktas vadovaujantis elektroniniame laiške numatytu susitarimu, taip pat sutarties 8.2. punktu bei CK normomis, kadangi šiuo atveju nėra jokių įskaitymą draudžiančių aplinkybių. Įskaitymas atliktas su paskutine ieškovės pateikta sąskaita, apibendrinant visą atliktų darbų sumą. Byloje nėra įrodymų, kad kažkokia dalis medžiagų nebuvo pateikta ieškovei. Tokiu atveju sąskaita būtų nepriimta, todėl tai tik ieškovės pozicija byloje, siekiant pasipelnyti. Patvirtino, jog Sutartį ruošė atsakovė, paprastai vyksta taip, kad sutartis siunčiama kitai šaliai susipažinti ir pasirašoma, jos tekstas yra išgrynintas, ginčo dėl sutarties sąlygų niekada nebuvo. Negali tiksliai pasakyti, kodėl šiuo atveju Sutarties kaina ir darbų apimtis nuolat mažėjo, tačiau tokia praktika normali tokio pobūdžio versle. Prašo ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

9.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. spalio 4 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. VO SKD-22-475, kurios pagrindu ieškovė (Subrangovas) įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, savo rizika ir atsakomybe atlikti objekto „Specialiosios paskirties pastatų ir inžinerinių statinių statybos projektas“, esančio adresu Dariaus ir Girėno g. 19, Pajūrio m., Šilalės r. sav., mūrinių konstrukcijų, gelžbetoninių sąramų įrengimo darbus, kurio užsakovas yra UAB „PPP Projektas 3“, o atsakovė (Generalinis rangovas) įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, bendra orientacinė Sutarties kaina buvo numatyta 126 380,31 Eur su PVM, prie Sutarties buvo pridėta 16 priedų (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 75–129). Vėliau šalys pasirašė papildomus susitarimus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 dėl Sutarties papildymo ir pakeitimo, kuriais ieškovės atliktinų darbų apimtis buvo sumažinta atitinkamai iki 93 497,29 Eur su PVM, 60 851,90 Eur su PVM ir galiausiai iki 20 593,61 Eur su PVM (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 61–73).

10.       Sutarties 4.1 papunkčiu atsakovė, be kita ko, įsipareigojo: (4.1.1.) iki darbų pradžios perduoti ieškovei darbų frontą; (4.1.2.) pagal galimybes aprūpinti ieškovę vandeniu, elektros energija bei leisti pasinaudoti sanitariniais mazgais; (4.1.3.) laiku sumokėti ieškovei už tinkamai ir kokybiškai pagal Sutartį atliktus darbus; (4.1.4.) tiekti ieškovei medžiagas pagal Sutarties priedą Nr. 16. Sutarties priede Nr. 16 nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja tiekti ieškovei darbų pagal Sutartį atlikimui silikatinius blokelius ir sąramas pagal sąrašą. Sutarties 2.8 papunktyje šalys nusistatė atsiskaitymo už atliktus darbus pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą tvarką. Sutarties 2.8.2 papunktyje šalys taip pat susitarė, kad atsakovė sulaiko 6 proc. dydžio sumą nuo darbų kainos be PVM, kuri ieškovei sumokama per 30 darbo dienų įvykus visoms minėtame papunktyje nurodytoms sąlygoms.

11.       Nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 28 d. Atliktų darbų aktais Nr. 1 F2 ir Nr. 2 F2, ieškovė perdavė atsakovei darbus, kurių bendra vertė sudarė 20 869,56 Eur (12 099,09 + 8770,47) su PVM arba 17 247,58 Eur (9 999,25 + 7 248,33) be PVM (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 75–79). Už atliktus darbus ieškovė išrašė atsakovei dvi PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma sudarė 17 247,58 Eur (9 999,25 + 7 248,33), nustatant pareigą PVM sumą nuo atliktų darbų vertės sumokėti atsakovei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio pagrindu (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 74, 80). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė 2022 m. gruodžio 8 d. ir 2023 m. balandžio 12 d. mokėjimo pavedimais yra sumokėjusi ieškovei 10 350,28 Eur (9 399,30 + 950,98) sumą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 84–85). Be to nustatyta, kad atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 2.8.2 papunkčiu, sulaikė 1 034,85 Eur (17 247,58 x 0,06) sumos išmokėjimą iki įvyks minėtame papunktyje nurodytos sąlygos. Ieškovė atsakovės atlikto dalies mokėtinos sumos sulaikymo pagal Sutarties 2.8.2 papunktį teisėtumo byloje neginčija.

12.       Iš byloje pateikto šalių atstovų tarpusavio susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovė 2022 m. spalio 13 d. elektroniniu laišku pasiūlė ieškovei patiekti darbų atlikimui reikalingas medžiagas, o būtent 6 padėklus cementinio mišinio ir 23 rulonus tinklelio už bendrą 1 530,00 Eur be PVM sumą, kurią atsakovė pasiūlė išskaityti iš ieškovei mokėtinos sumos. Ieškovės atstovas tą pačią dieną su atsakovės pasiūlymu sutiko (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 82). 2022 m. lapkričio 3 d. elektroniniu laišku atsakovės atstovas pasiūlė ieškovės darbų atlikimui patiekti pagalbines medžiagas, o būtent 250 vnt. skirtingų parametrų armatūros tinklų ir 960 maišų cementinio mišinio už bendrą 3 940,00 Eur be PVM sumą, kurią atsakovė taip pat pasiūlė išskaityti iš ieškovei mokėtinos sumos. Ieškovės atstovas tą pačią dieną su atsakovės pasiūlymu vėl gi sutiko (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 83). Nustatyta, kad atsakovė už ieškovei patiektas medžiagas 2022 m. lapkričio 29 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 4 845,00 Eur be PVM arba 5 862,45 Eur su PVM sumai, kurią ieškovės atstovas patvirtino savo parašu (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 81).

13.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ieškovės atliktų darbų kokybės ar dėl to, kad ieškovė pagal Sutartį atliko darbus, kurių bendra vertė sudaro 17 247,58 Eur be PVM, taip pat dėl atsakovės teisės sulaikyti 1 034,85 Eur sumos ieškovei sumokėjimą, byloje nėra. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės teisės reikalauti, kad ieškovė atlygintų jai patiektų darbų atlikimui reikalingų medžiagų, nurodytų šio sprendimo 12 punkte, vertę (5 862,45 Eur su PVM) bei dėl atsakovės teisės įskaityti minėtų medžiagų vertę į ieškovei pagal Sutartį mokėtiną sumą.

14.       Pažymėtina, jog priešingai nei nurodo ieškovė, Sutartis nenumato atsakovės kaip Subrangovo pareigos darbų atlikimui tiekti ieškovei kaip Subrangovui visas su darbų atlikimu susijusias medžiagas. Kaip minėta, Sutarties 4.1.4 papunkčiu atsakovė įsipareigojo tiekti ieškovei tik tas medžiagas, kurios nurodytos Sutarties priedo Nr. 16 sąraše, o būtent skirtingų parametrų silikatinius blokelius ir sąramas. Įvertinęs Sutarties kartu su jos priedais turinį, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė Sutartimi įsipareigojo ieškovei tiekti darbų atlikimui ir kitas reikalingas medžiagas, kaip antai, armatūros tinklus, cementinį mišinį ar pan. Gi ieškovės nurodomi argumentai, jog Sutartį, taip pat ir Sutarties priedą Nr. 16 rengė atsakovė, o ieškovė Sutartį pasirašė prisijungimo būdu ir jai šios sąlygos, o būtent, kad Sutarties priede Nr. 16 nebuvo išvardintos visos darbų atlikimui reikalingos medžiagos, kurias atsakovė įsipareigojo neatlygintinai tiekti ieškovei, buvo siurprizinės, todėl Sutarties priedas Nr. 16 turėtų būti aiškinamas ieškovės naudai, šiuo atveju teismo neįtikino.

15.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).

16.       Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas). Remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

17.       Vertinant Sutarties 4.1.4 papunkčio ir Sutarties priedo Nr. 16 turinį, konstatuotina, kad minėtose sąlygose yra aiškiai įtvirtintas atsakovės įsipareigojimas tiekti ieškovei tik priedo Nr. 16 sąraše nurodytas medžiagas, kurių sąrašas yra aiškus ir išsamus. Pažymėtina, kad priede Nr. 16 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad visos papildomos medžiagos nenurodytos šiame tiekiamų medžiagų sąraše įvertintos Subrangovo (ieškovės) pateiktuose darbų įkainiuose. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo aiškinti šių Sutarties sąlygų turinio ieškovės nurodomu būdu, t. y., kad atsakovė įsipareigojo tiekti ieškovei visas darbų atlikimui reikalingas medžiagas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad į sutartą darbų atlikimo kainą ieškovė visiškai neįskaičiavo jokių tam reikalingų medžiagų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Kita vertus vėlesnis ieškovės elgesys, kuomet ieškovės atstovas sutiko su atsakovės pasiūlymu tiekti ieškovei papildomas darbų atlikimui reikalingas medžiagas už atlygį, patvirtina Sutartyje įtvirtintą šalių valią, jog ieškovė visas darbų atlikimui reikalingas papildomas medžiagas, nenurodytas Sutarties priede Nr. 16, įsipareigojo įsigyti savo lėšomis.

18.       Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju Sutartį sudarė du verslo subjektai (juridiniai asmenys), kuriems taikomi aukštesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, o pati sutartis kilusi iš komercinių teisinių santykių. Teismas sprendžia, kad visa rizika susijusi su tuo, jog ieškovės vadovas Sutartį pasirašė galimai su ja tinkamai nesusipažinęs ir neįvertinęs visų joje nustatytų sąlygų, tenka pačiai ieškovei ir ieškovė turi prisiimti visas su tokios rizikos prisiėmimu susijusias pasekmes.

19.       Teismo vertinimu, ieškovės argumentas, jog atsakovė byloje neįrodė, kad ji ieškovei pristatė visas 2022 m. lapkričio 29 d. išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. DGSV0000125 nurodytas medžiagas ir (ar), kad visos šios medžiagos buvo panaudotos atliekant darbus, šalių ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės, kadangi ieškovė atsakovės išrašytą sąskaitą priėmė, taip pat ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, jog ji šią sąskaitą ginčijo arba pareiškė atsakovei pretenziją, jog ne visos sąskaitoje nurodytos medžiagos buvo ieškovei perduotos, arba siūlė atsakovei šių medžiagų likučius grąžinti atsakovei. Taigi, byloje nenuginčyta aplinkybė, jog ieškovė pristatė ieškovei visas ginčo sąskaitoje nurodytas prekes.

20.       Atsakovės teigimu, ji ieškovės pagal 2022 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DGSV0000125 mokėtiną sumą (5 862,45 Eur) įskaitė į atsakovės ieškovei pagal Sutartį mokėtiną likusią sumą (5 862,45 Eur), todėl tokiu būdu šalių tarpusavio prievolės pasibaigė. Ieškovė gi tokį atsakovės įskaitymą ginčija, nurodydama, kad atsakovė neturėjo teisės minėtų sumų įskaityti, nes nesilaikė įstatyme nustatytos įskaitymo tvarkos.

21.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014).

22.       Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 32 punktas).

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). Tai reiškia, jog atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).

24.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė už pagal Sutartį atliktus darbus yra išrašiusi ieškovei 2023 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BL0063 7 248,33 Eur sumai, kurią atsakovė yra apmokėjusi tik iš dalies, t. y. sumokėjusi 950,98 Eur, todėl atsakovės skola, atėmus sulaikytą sumą, sudaro 5 862,45 Eur (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 80, 85). Taigi, ieškovė turi galiojančią piniginę reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu.

25.       Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė yra pardavusi ieškovei statybines medžiagas, reikalingas darbams pagal Sutartį atlikti, ir tuo pagrindu išrašė ieškovei 2022 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DGSV0000125 5 862,45 Eur sumai, kurią ieškovė priėmė. Minėta sąskaita nėra nuginčyta, todėl pripažintina, kad atsakovė turi galiojančią piniginę reikalavimo teisę ieškovės atžvilgiu.

26.       Pažymėtina, jog abiejų šalių tarpusavio prievolės yra vienarūšės (piniginės), aiškiai apibrėžtos, galiojančios ir vykdytinos. Tai reiškia, jog abi šalys viena kitos atžvilgiu turi tapačias, vienarūšes, apibrėžtas, galiojančias ir vykdytinas prievoles. Todėl sprendžiant dėl atlikto įskaitymo teisėtumo, atsižvelgtina į tai, ar atsakovė tinkamai pranešė ieškovei apie įskaitymo atlikimą.

27.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tarp materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įskaitymo institutą (CK 6.130–6.140 straipsniai), nėra tokių nuostatų, kurios nurodytų, kad įskaitymo formai yra keliami vieni ar kiti reikalavimai ir kad įskaitymo faktas teismine tvarka gali būti įrodinėjamas tik specialiomis įrodinėjimo priemonėmis, atitinkančiomis vienus ar kitus formos reikalavimus. CK 6.131 straipsnio, reglamentuojančio įskaitymo tvarką, antrojoje dalyje įtvirtinta abstrakti nuostata, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Šios nuostatos prasme esminis yra paties pranešimo apie įskaitymą faktas – prievolėms įskaityti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), o pranešimo apie įskaitymą forma ir turinys nėra prievolių pabaigą įskaitymu nulemiantys veiksniai. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tais atvejais, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Vadinasi, paties įskaitymo faktas gali būti įformintas įvairiais būdais, svarbiausia, kad prievolės šalies pasirinktas įforminimo būdas aiškiai atspindėtų jos valią įskaityti prievolę. 

28.       Nagrinėjamu atveju iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovės atstovas el. paštu informavo ieškovės atstovą, kad atsakovė į ieškovei mokėtiną sumą pagal 2023 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BL0063 įskaitė 5 862,45 Eur sumą už atsakovės ieškovei parduotas medžiagas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 86). Iš ieškovės atstovo elektroninio laiško matyti, kad ieškovė suprato, kokia suma ir kokiu pagrindu yra įskaitoma. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės pranešimo apie įskaitymą turinys yra pakankamai apibrėžtas ir aiškus, pranešime nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Ir nors į bylą nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė ieškovės prašymu pateikė pastarajai skolų suderinimo aktą, tokio akto nepateikimas nedaro įskaitymo neteisėtu. Ta aplinkybė, jog atsakovė pagal ginčo sąskaitą ieškovės mokėtiną sumą įskaitė ne į pagal pirmąją ieškovės išrašytą sąskaitą mokėtiną sumą, bet į pagal antrą ieškovės išrašytą sąskaitą mokėtiną sumą, taip pat savaime nesudaro pagrindo pripažinti tokio atlikto įskaitymo neteisėtumą. Pažymėtina ir tai, jog šalys Sutarties 8.20 papunkčiu susitarė dėl atsakovės (Generalinio rangovo) teisės įskaityti ieškovei (Subrangovui) mokėtinas sumas į ieškovės atsakovei mokėtinas pagal Sutartį sumas.

29.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovė teisėtai įskaitė į ieškovei mokėtiną sumą ieškovės atsakovei mokėtiną sumą už pastarosios ieškovei parduotas prekes (statybines medžiagas). Pripažinus, kad atsakovės atliktas įskaitymas buvo teisėtas, yra pagrindas pripažinti, kad ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovės prievolė ieškovei 5 862,45 Eur sumoje buvo pasibaigusi įskaitymu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė nekelia ginčo dėl atsakovės teisės sulaikyti Sutarties 2.8.2 papunktyje nurodytas sumas pagal ieškovės išrašytas sąskaitas už atliktus darbus, konstatuotina, kad ieškovė šioje byloje neįrodė ieškinio pagrindo ir dalyko, t. y. galiojančios atsakovės prievolės ieškovei.

Dėl bylos baigties

30.       Pripažinus, kad ieškovė neįrodė atsakovės galiojančios prievolės ieškovės atžvilgiu, t. y. ieškinio pagrindo ir dalyko, byloje priimtas preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

32.       Bylos duomenimis, ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, sumokėjo 66,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 66), taip pat patyrė 400,00 Eur išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 6–7).

33.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 210,00 Eur išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 115–116).

34.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmetamas, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35.       Byloje patirta 6,64 Eur pašto išlaidų. Atmetus ieškovės ieškinį, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DG Statybų valdymas“, j. a. k. 300072077, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltventus“, j. a. k. 302554923, 1 210,00 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltventus“, j. a. k. 302554923,  6,64 Eur (šešis eurus ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Sumokėjus šias išlaidas, atsakovė turi teismui pateikti sumokėjimo faktą patvirtinantį įrodymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                Jan Maciejevski