Baudžiamoji byla Nr. 2K-114-1073/2018

                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23633-2017-0

                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8

                                                                                (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 26 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Masioko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

              teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens R. Č. ir jo gynėjos advokatės Nataljos Kucharevos kasacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarties.

              Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu R. Č. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį pagal R. K. Č. laidavimą be užstato vieneriems metams, laidavimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. Č. uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, taip pat konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė – R. Č. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Nissan X-trail“ (duomenys neskelbtini).

              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. apeliacinis skundas atmestas.

              Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Č. buvo kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio, t. y. 2017 m. gegužės 15 d., apie 17.52 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Nissan X-trail“ (duomenys neskelbtini), priklausantį jam nuosavybės teise, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,97 prom. etilo alkoholio koncentracija.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. ir jo gynėja advokatė N. Kuchareva prašo pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį, panaikinant jų dalį dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės – R. Č. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Nissan X-trail“ (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Kasatoriai skunde nurodo:
1. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai R. Č. veiką kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams, įvertinęs tiek veikos pavojingumą, tiek R. Č. asmenybę, padarė teisingas išvadas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams taikymo, tačiau nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskavo jam priklausančią transporto priemonę, nemotyvavęs savo procesinio sprendimo. Tai laikytina neproporcingai paskirta bausme.
2. Teismo procesiniame sprendime turi būti išdėstomi motyvai, pagrindžiantys teismo išvadą, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to paprastai nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Pasitaiko atvejų, kai nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė, kuria padaromas neatsargus – BK 281 straipsnyje numatytas – nusikaltimas, ir tokiai teismų praktikai nepritartina.
3. Teismai nepagrįstai pripažino automobilį nusikaltimo padarymo priemone ir, vadovaudamiesi BK 72 straipsniu, jį konfiskavo. Teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę įgyvendinant nusikalstamos veikos sudėties požymius. Transporto priemonė yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o didesnio pavojaus šaltinis, kurį vairuoti asmenims, kurie yra blaivūs ir turi specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždrausta. Įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 prom. girtumui. Veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas neįmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kurio įstatymas nedraudžia, o už vairavimą esant neblaiviam. Transporto priemonė yra kaip nusikalstamos veikos objektyvusis požymis, ji nėra priemonė, pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, jos panaudojimas nepalengvino nusikalstamos veikos darymo.
4. Sprendžiant, ar pagrįstai teismas konfiskavo transporto priemonę, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atsižvelgtina į įstatymo leidėjo tikslus, kurių siekiama turto konfiskavimu. Šiuo atveju transporto priemonė nebuvo specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, kuriuo sąmoningai būtų siekta sudaryti sąlygas ar palengvinti nusikalstamos veikos darymą ir kuris galėtų palengvinti nusikalstamos veikos darymą ateityje. Automobilį vairuoti asmenims, kurie yra blaivūs ir turi specialią teisę vairuoti, nėra uždrausta įstatymo, pasibaigus draudimui naudotis specialia teise, R. Č. galės vairuoti transporto priemones. Vairavimas R. Č. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Nissan X-trail“ (duomenys neskelbtini), kuris nėra pritaikytas specialiai nusikalstamai veikai daryti, negali būti siejamas su nusikalstamos veikos padarymo ateityje palengvinimu, nes analogiška veika gali būti padaroma vairuojant bet kurią transporto priemonę.
5. Teismų taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – R. Č. priklausančio automobilio konfiskavimas – yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, toks sprendimas prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Apeliacinės instancijos teismas į šiuos apeliaciniame skunde keltus klausimus neatsakė, taip pat neatsižvelgė į tai, kad nuo 2017 m. liepos 28 d. R. Č. nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Atsižvelgtina į tai, kad R. Č. neteistas, dirba, darbo ir gyvenamojoje vietoje apibūdinamas teigiamai, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. K. Č. laidavimą be užstato vieneriems metams, nuo 2017 m. liepos 28 d. jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis.
3. Atsiliepimu į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. ir jo gynėjos N. Kucharevos kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime prokuroras nurodo:
1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria praktikai, kai konfiskuojamas nusikaltimo padarymo įrankis ar priemonė, padarius neatsargias nusikalstamas veikas, tačiau nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra tyčinė, be to, jos padarymas tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio: be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi automobilis laikytinas BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemone ir gali būti konfiskuotas.
2. R. Č. asmenine nuosavybe priklausiusio automobilio konfiskavimas yra proporcinga jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, nepažeidžianti kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-50-788/2018).

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. ir jo gynėjos advokatės N. Kucharevos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl turto konfiskavimo taikymo, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalies

5. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymas – nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas – yra nemotyvuotas, nors pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 4 dalį nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, šią pirmosios instancijos teismo procesinę klaidą ištaisė, akcentavo, kad nors BK 72 straipsnio taikymas R. Č. ir nemotyvuotas, tačiau BK 72 straipsnis pritaikytas tinkamai, jam nuosavybės teise priklausantis automobilis, kuriuo jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, konfiskuotas pagrįstai. Panevėžio apygardos teismas nutartį šioje byloje priėmė 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. tada, kai BK 281 straipsnio 7 dalies (įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.) taikymo praktika buvo besiformuojanti, todėl apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo nutartimis kaip precedentais dėl BK 72 straipsnio taikymo BK 281 straipsnio 7 dalies kontekste. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad automobilis šiuo atveju buvo panaudotas kaip kaltininkui nuosavybės teise priklausantis turtas, kurio nenaudojant nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas; automobilis panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti, todėl šį tyčinį nusikaltimą darant panaudotas turtas privalėjo būti konfiskuotas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad BK 281 straipsnio pakeitimais įstatymo leidėjas siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – pobūdis.
6. Šiuo metu kasacinės instancijos teismas savo nutartyse jau yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles tiek tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018 ir 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018), tiek ir tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad: 1) BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė; 2) asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas yra teismo diskrecija. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
7. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad R. Č. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan X-trail“ (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,97 prom. etilo alkoholio koncentracija, t. y. būdamas sunkiai apsvaigęs (sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ 11.4.3 punktas). Taip pat bylos duomenys rodo, kad R. Č. tris kartus baustas administracine tvarka už KET taisyklių pažeidimus; dėl darbo pobūdžio, jo ar jo artimųjų sveikatos būklės automobilis nėra R. Č. būtino poreikio daiktas. Atleisdamas R. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad R. Č. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas anksčiau neteistas, darbe ir gyvenamojoje vietoje apibūdinamas teigiamai, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai, paskirdami dvi tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusias ir suderinamas baudžiamojo poveikio priemones, kaip numato ir BK 67 straipsnio 6 dalis, – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą dvejiems metams ir transporto priemonės konfiskavimą, vadovavosi tiek proporcingumo, tiek teisingumo principais, kurie neprieštarauja ir suformuotai teismų praktikai. Nėra pagrindo teigti, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui – R. Č. taikytas jam nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas.
8. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė bylos medžiaga pagrįstus procesinius sprendimus, kurie savo esme neprieštarauja nei proporcingumo principui, nei formuojamai kasacinės instancijos teismo praktikai dėl transporto priemonės, kuria buvo padaryta BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, konfiskavimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. ir jo gynėjos advokatės Nataljos Kucharevos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                     Sigita Jokimaitė

                                                                                                  Vytautas Masiokas

                                                                                                  Gabrielė Juodkaitė-Granskienė