Pranešėjas D. Jocys                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-80-361/2017

Teisėja E. Šatkuvienė                                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47400-2015-6

                    Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                    1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1;

                                                                                      1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.4.6.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 16 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Daliaus Jocio, teisėjų Reginos Bertašienės ir Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,

nuteistajam E. I., jo gynėjai advokatei Julijai Manako-Galminei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu likusia neatlikta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – dveji metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2016-11-18 iki 2016-12-16 29 (dvidešimt devynios) dienos, vieną suėmimo dieną prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant E. I. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Tenkintas civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys – iš E. I. civilinei ieškovei priteista 46,65 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

E. I. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 06.45 val., viešoje vietoje – restorano „McDonald's“ lauko kavinėje, esančioje adresu Taikos pr. 61C, Klaipėdos m., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą  kumščiu T. J. į nosį ir du kartus sudavė kumščiu į pakaušį, nuo to nukentėjusysis trenkėsi kakta į stalo briauną, taip padarė T. J. nosies kaulų lūžimą ir muštinę kaktos žaizdą, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį. Tokiu būdu E. I. įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Nijolė Žemaitytė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. I. atidėjo dvejiems metams, įpareigodamas jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje. Argumentuoja, jog teismas atidėdamas bausmės vykdymą nuteistajam netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Toks teismo sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų ir kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos nuostatų (nutartys Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-84/2010). Teismas nenurodė, kokios būtent nustatytos aplinkybės ir kokie kaltinamąjį apibūdinantys požymiai leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodo, jog E. I. nuteistas už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žalos Klaipėdos teritorinei ligonių kasai neatlygino. Be to, nusikalstamas veikas padarė būdamas 2015 m. liepos 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi lygtinai paleistas, neatlikęs 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2014 m. kovo 14 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeista 2013 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl jo išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taigi E. I. vėl nusikalto nepraėjus mėnesiui po jo lygtinio paleidimo. Nuteistasis nedirba, o probacijos tarnybos teikti teismui teikimai dėl jo lygtinio paleidimo panaikinimo ir papildomų pareigų skyrimo, apeliantės manymu, paneigia galimybę jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes taip nebus pasiektas teisingumas ir bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja – apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo motyvus ir išvadas dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nuteistajam E. I., teigdama, jog sąlygų ir pagrindų tam nėra. Priešingai, apeliantė mano, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus įgyvendinti E. I. realiai atlikus nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, o ne atidėjus bausmės vykdymą.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas nusprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas bausmės vykdymą E. I. atidėjo motyvuodamas tuo, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o vadovaujantis BK 641 straipsniu E. I. skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Įvertinęs tai, kad E. I. asmenybė nepašalina jo padarytų veikų pavojingumo, atsižvelgęs į civilinės ieškovės interesus ir didesnę galimybę iš laisvėje būsiančio E. I. atgauti Ligonių kasai padarytos turtinės žalos atlyginimą, teismas padarė išvadą, kad visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad E. I. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus E. I. BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 8 punktuose numatytus įpareigojimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo pateiktus bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo motyvus, išanalizavusi nuteistojo gynėjos pateiktus papildomus duomenis, patvirtinančius aplinkybes, jog ginamasis mokėsi, įsidarbino, atlygino priteistą žalą Ligonių kasai, mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą atidėti E. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirdamas jam tarpusavyje suderintus, įvykdytinus bei reikalingus bausmės tikslams pasiekti įpareigojimus.

Teismas pastebi, jog BK 641 straipsnyje numatyta bausmės skyrimo – bausmės mažinimo vienu trečdaliu – taisyklė yra procesinė, kuri šiuo atveju taikyta pagrįstai, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o ne išimtis, kuri riboja bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą. Kita vertus, ši taisyklė taikytina tik tuo atveju, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 641 straipsnio 2 dalis). Todėl galima pagrįstai teigti, jog kaltinamojo prisipažinimas kaltu, tokią poziciją analizuojant ir vertinant kartu su kitais bylos faktiniais duomenimis, apibūdinančiais kaltinamojo asmenybę, atskleidžiančiais nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, žalos (ne) atlyginimo nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui aplinkybes, taip  pat nukentėjusiojo poziciją dėl skirtinos kaltinamajam bausmės (ne) griežtumo, yra neabejotinai teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo (ne) taikymo nuteistajam.

Byloje nustatyta ir įrodyta, jog E. I. kaltę dėl jam inkriminuotų, idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančių veikų pripažino, yra jauno amžiaus, nevedęs, nuo 2017-01-05 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju–ekspeditoriumi, įmonės direktoriaus charakterizuojamas kaip nekonfliktiškas, mandagus, atsakingas, darbštus, drausmingas darbuotojas, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo mokėsi, 2016-06-03 pasirašė Susitarimą dėl 2015-08-20 Trišalės mokymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, buvo registruotas Darbo biržoje, turėjo ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą. E. I. žalą nukentėjusiajam atlygino, su juo susitaikė ir nukentėjusysis jam atleido. Be to, nukentėjusysis T. J. teisiamajame posėdyje apylinkės teisme paaiškino, jog pats savo elgesiu (keikdamasis, įžeidinėdamas E. I.) galbūt išprovokavo konfliktą, todėl prašė teismo E. I. negadinti gyvenimo.

Taip pat nustatyta, jog E. I. anksčiau yra teistas tik kartą – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžiu (už disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ir jų pardavimą (laikė ir pardavė ne mažiau kaip 2,29 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) (BK 259 straipsnio 2 dalis (baudžiamasis nusižengimas), 260 straipsnio 1 dalis (sunkus nusikaltimas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi buvo atmestas E. I. gynėjo advokato Romualdo Drakšo kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio (žr. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys).

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisinius bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo aspektus, teisėjų kolegija nemato faktinio ir teisinio pagrindo pritarti apeliantės argumentams, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą atidėdamas bausmės vykdymą nuteistajam.

Šiuo konkrečiu atveju vien aplinkybė, jog praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai E. I. buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, jis viena veika vienu metu padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, atsižvelgiant į tai, kad šios trumpos, momentinės nusikalstamos veikos situacijai kilti reikšmės turėjo ir paties nukentėjusiojo provokuojamas elgesys prieš E. I., o padaryta žalą nukentėjusiajam ir Ligonių kasai E. I. yra atlyginta, nukentėjusysis jam atleido, jie susitaikė, bei įvertinant neabejotinai pagirtinas E. I. pastangas keisti gyvenimo būdą (dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbdavės charakterizuojamas teigiamai, kitų teisės pažeidimų nedaro), nesudaro pagrindo pritarti apeliantės argumentams, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti E. I. pasiuntus realiai atlikti nuosprendžiu paskirtos griežtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės.

Valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas tiek veikos (-ų), tiek asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pavojingumui. Taikomos bausmės turi paveikti ir sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o nesudaryti nebaudžiamumo iliuzijos. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas ilgam – net 2 metų laikotarpiui. Nuteistajam skirti trys įpareigojimai, kurių turinį įvertinusi kompleksiškai nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo kontekste, teisėjų kolegija mano, jog tai tarpusavyje suderintos ir pakankamos priemonės, padėsiančios nuteistajam greičiau socializuotis, integruotis į visuomenę, susilaikyti nuo nusikalstamo ar priešingo teisei elgesio.

Tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kaip ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi, yra teisingai įvertintos skiriant nuteistajam bausmę. Be to, minėta, jog nusikalstamos veikos situacija buvo išprovokuota, inicijuota ir paties nukentėjusiojo elgesio. Šios aplinkybės apeliantė apskritai nevertina.

Pažymėtina, jog tik praėjus beveik metams po to, kai nuteistasis padarė aptariamą nusikalstamą veiką (2015-08-11), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-22 nutartimi, priimta byloje Nr. T-478-972/2016, tenkintas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas ir nuteistajam iki probacijos termino pabaigos (iki 2016-09-13) papildomai nutarta paskirti BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą pareigą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (žr. LITEKO).

Apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamos nuosprendžio dalies, todėl skundas atmestinas.

Klaipėdos apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš nuteistojo E. I. priteisti valstybei 42,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Prašymas vertinamas kaip juridiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vadinasi, gynėjo dalyvavimas, nepriklausomai nuo nuteisto apelianto valios, apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 42,50 Eur išlaidų priteisimo valstybei iš nuteistojo E. I. už teisinės pagalbos teikimą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                     Dalius Jocys

                                                                                                            Regina Bertašienė

                    Savinijus Katauskas