Civilinė byla Nr. B2-594-372/2017

                                                                       Teisminio proceso Nr.2-58-3-10192-2016-9

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija  3.4.3.11

(S)

ŠIAULIŲ  APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 2 d.

            Šiauliai       

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo BUAB „CCM Baltic“ kreditorių UAB „Adista“ ir UAB „Rainių statyba“ dėl BUAB „CCM Baltic“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjai UAB „Adista“ ir UAB „Rainių statyba“ prašo BUAB „CCM Baltic“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Jie nurodo, kad teismas privalo pripažinti bankrotą tyčiniu, jei yra bent vienas iš požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje.

2. Pareiškėjams paaiškėjo, kad materialinės medžiagos nebuvo nurašytos (apskaitytos), pažeidžiant generalinio direktoriaus nustatytą tvarką ir Buhalterinės apskaitos įstatymą. Bendrovės  apskaitos tvarkymą organizuoja bendrovės vadovas. Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1 skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įmonės apgaulingos apskaitos tvarkymo.

3. Buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir/ar perdavimu. Pareiškėjai nurodo, kad buvo priimti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

4. 2013-10-04 UAB „CCM Baltic“ akcininkų A. V. ir Š. V. priimtas sprendimas parduoti UAB „CCM Baltic“ valdomas 100 proc. UAB „Titano ranga“ akcijas UAB-ei „Talesta“ už 50000 Lt (14481 Eur) yra vertinamas kaip turto pardavimas mažesne nei rinkos verte.

5. Iš vadovų ir akcininkų veiksmų galima preziumuoti, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad įmonės kreditoriai nebeturėtų jokios realios galimybės nukreipti skolų išieškojimą į įmonės turtą. Įmonė buvo sistemingai daugelį metų buvo vedama prie bankroto. UAB „CCM Baltic“ esant nemokiai ir teismuose nagrinėjant bankroto ir restruktūrizavimo bylas, jos akcininkai per jų valdomą ir pelningą UAB „Talesta“ dengė kreditorinius reikalavimus tų kreditorių, kurie yra susiję su V. gimine.

6. Buvęs UAB „CCM Baltic“ vadovas S. V. apgaudinėjo kreditorius, jų atžvilgiu sukčiavo. Iškėlęs fizinio asmens bankroto bylą Latvijos Respublikoje, jis su kreditoriais sudarinėjo laidavimo sutartis, išdavinėjo vekselius.

7. Kreditoriai UAB „Ramsta Group“, UAB „Napus“, UAB „Kontivis plius partneriai“, UAB „Aditana“, UAB „Hidrotechnologijos“, UAB „Spektro“ ir K. J. palaiko prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu. Jie nurodo, kad bankrotą nulėmė tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Akivaizdžiai gręsiant bankrotui, buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems įmonės turtas.

8. Kreditorius UAB „Investicijų pirkliai“ prašo bankrotą pripažinti tyčiniu. Mano, kad S. V. fizinio asmens bankroto bylą pradėta Latvijos Respublikoje, kadangi kreditoriai praranda teisę pareikšti savo kreditorinius reikalavimus. Jis pasirašinėjo garantijas tuo metu, kai jau buvo iškelta jo bankroto byla. Kreditorius mano, kad S. V. iniciavo savo kaip fizinio asmens bankroto bylą, kad kreditoriai negalėtų reikalauti įsipareigojimų iš jo asmeninio turto ir lėšų.

9. Kreditorius UAB „Glaistva“ visiškai palaiko pareiškimą ir nurodo analogiškas aplinkybes, kaip ir 8 punkte.

10. Atsiliepime į pareiškimą bankroto administratorius prašo pripažinti BUAB „CCM Baltic“ bankrotą tyčiniu. Jis nurodė tokius šio teiginio argumentus :

1. Atsakovės su darbo santykiais susiję įsiskolinimai prasidėjo 2016 m. sausio mėnesį ir nuosekliai didėjo. Jie nebuvo padengti iki bankroto bylos iškėlimo 2016-10-17, t.y. įmonė nevykdė su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų 10 mėnesių. Pagal suformuotą teismų praktiką, tai leidžia taikyti tyčinio bankroto prezumpciją.

2. Atsakovė sudarinėjo/ketino sudaryti sandorius, pažeidžiančius CK 6.9301 straipsnyje numatytą eilę. Turėdama įsiskolinimų darbuotojams bei mokestinių prievolių, atsakovė protegavo dalį kreditorių. Jos prašymu buvo atsiskaitinėjama tiesiai nurodytiems kreditoriams, apeinant atsiskaitymų  eilę bei taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

3. Atsakovė sudarė daug Reikalavimų perleidimo sandorių, kurių pagrindu perleido savo finansinius reikalavimus pasirinktiems kreditoriams. Kad taip buvo daroma ir anksčiau, nustatė Šiaulių apskrities VMI, atlikdama operatyvinį atsakovės patikrinimą.

4. Atsakovei nuolat pažeidinėjant CK 6.9301 nustatytą atsiskaitymo tvarką, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis.

5. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovė teismui pateikė 2015-12-15 ir 2016-05-31 balansus, kuriuose buvo nurodyta, atsakovė turi atsargų už 1185049 Eur ir atitinkamai už 1118609 Eur. Tuo tarpu 2016-10-28 balanse atsakovės atsargos sudarė tik 7963 Eur. Buhalterinėje pažymoje 2016-10-28 statybinės medžiagos (atsargos) nurašomos kaip sunaudotos gamyboje, nors įmonė tuo metu jau nebevykdė statybos darbų. Administratorius mano, kad faktiškai sunaudotos medžiagos ilgą laiką buvo nenurašomos, tokiu būdu iškreipiant ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį, apsunkinant galimybes nustatyti su juo susijusias operacijas.

6. Administratorius daro išvadą, kad minėtų medžiagų atsakovė neturėjo ir bankroto bylą nagrinėjusiems teismas teikė suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, o tai yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu.

7. Įmonės bankrotas yra tyčinis tada, kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybė nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Įmonės vadovas ar savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai nustato, jog ji nebegalės atsiskaityti su kreditoriais. Tuo tarpu atsakovės vadovas dirbtinai padidino įmonės turto masę 1110000Eur suma, todėl tikėtina, kad dar 2015 metais įmonė buvo nemoki ir vadovai turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

8. Akcininkai 2016-07-20 suteikė S. V. 90000 Eur paskolą. Buhalterinėje apskaitoje ši suma 2016-09-01 nurašoma kaip atsakovės vadovo S. V. skola įmonei. Tuo metu atsakovė beveik nevykdė ar buvo sustabdžiusi savo veiklą, banko sąskaitos ir įmonės kasa buvo areštuotos antstolių. Galima daryti išvadą, kad atsakovės vadovai ir akcininkai veikė prieš įmonę ir jos kreditorius.

9. Bankroto administratorius nėra gavęs dokumentų, susijusių su pareiškėjų nurodytais UAB „Titano ranga“ akcijų pirkimu- pardavimu, todėl negali dėl to pasisakyti. Dokumentų neperdavimas yra savarankiškas tyčinio bankroto požymis.  Pasitvirtinant aplinkybei, kad šiais sandoriais negrįžtamai pablogėjo atsakovės finansinė situacija, būtų pagrindas konstatuoti įmonės vadovo veiksmus prieš įmonę ir kreditorius.

11. Trečiasis asmuo S. V. prašo pareiškimą atmesti ir nurodo šiuos argumentus :

1. Pareiškėjų teiginiai apie tariamas medžiagų, konstrukcijų ir gaminių nurašymo tvarkos ir BAĮ pažeidimus yra paviršutiniški, abstraktūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais.

2. UAB „Titano ranga“ akcijų įsigijimas ir vėlesnis pardavimas UAB „Talesta“ buvo naudingas BUAB „CCM Baltic“, kadangi skirtumas tarp akcijų įsigijimo ir pardavimo sudarė 41000 Lt. Tuo tarpu NCC Rakenus OY  UAB-ės „Titano ranga“ akcijas pardavė tik už 9000 Lt. Pareiškėjai turi įrodyti, kad UAB „CCM Baltic“ valdytos UAB „Titano ranga“ akcijos buvo parduotos UAB „Talesta“ per maža kaina.

3. UAB „Titano ranga“ akcijų įsigijimo ir pardavimo metu pareiškėjai net nebuvo UAB „CCM Baltic“ kreditoriai, todėl šių akcijų pardavimas  niekaip negalėjo pažeisti jų interesų. Nei UAB „Titano ranga“ akcijų įsigijimas 2011 metais iš NCC Rakennus OY už 9000 Lt, nei jų pardavimas 2013 metais UAB „Talesta“ už 50000 Lt nebuvo UAB „CCM Baltic“ bankroto priežastimi 2016 metų pabaigoje. Tiek 2011, tyiek 2013 metais UAB „CCM Baltic“ buvo pelninga.

4. UAB „Talesta“ po reorganizacijos tapo UAB „Titano ranga“ priklausančio turto savininke, tačiau ji perėmė ir visas prievoles ir rizikas iš veiklos. Toliau trečiasis asmuo detaliai išdėsto UAB „Talainė“ atskyrimo aplinkybes ir jos finansinę būklę.

5. UAB „Talainė“ atskyrimas ir UAB „Talesta“ įsteigimas neturėjo ir negalėjo UAB „CCM Baltic“ kreditorių interesams, kadangi tuo metu jų nebuvo. Net jei UAB „Talesta“ ir dengė dalį UAB „CCM Baltic“ kreditorių reikalavimų, tai nesusiję su ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytais tyčinio bankroto požymiais.

6. Pareiškėjų teiginys apie apgaulingą buhalterinę apskaitą galėtų būti patvirtintas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, juolab, kad ji gali būti tvarkoma tik esant tiesioginės tyčios kaltės formai.

7. Pačio S. V. giminystė su įmonės akcininkais neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos UAB „CCM Baltic“ turtinei padėčiai ir bankrotui.

              Pareiškimas tenkintinas.

12. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikta tyčinio bankroto sąvoka. Tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnyje detalizuojama, kas gali būti laikoma tyčinio bankroto požymiu.

13.              Nustačius, kad atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

14.  Kaip matyti iš bankroto administratoriaus pateiktos pažymos, darbo užmokestis BUAB „CCM Baltic“ darbuotojams buvo nemokamas nuo 2016 metų balandžio – birželio mėnesių (b.l.7, 2 t.). Viso jo suma sudarė 219927,26 Eur. Neabejotinai žinodamas tokią situaciją, BUAB „CCM Baltic“ vadovas S. V. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, juolab, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. buvo gautas kitų kreditorių pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinė byla Nr.B2-758-357/2016). Teismas pažymi, kad bankroto byla atsakovei iškelta 2016 m. spalio 17 d. Taigi, nuo 2016 metų balandžio iki bankroto bylos iškėlimo su darbuotojais nebuvo atsiskaitinėjama, nors teismas nustatė, kad įmonės vadovai atsiskaitinėjo su tolesnės eilės kreditoriais. Įmonės vadovo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tolesnis įmonės skolų auginimas, jau įmonei nebevykdant veiklos, yra vertintinas kaip vedimas prie bankroto, iš esmės įmonei nevykdant veiklos.

15. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Pareigą pagrįsti priežastis, kurios lėmė apskaitos dokumentų ar turto neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas turto ar bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas).

16. Kad buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma aplaidžiai, rodo ir tai, kad įmonės balansai vien laikotarpiu nuo teismui pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo iki nutarties iškelti bankroto bylą keitėsi kelis kartus. Galų gale įmonės turimos atsargos sumažėjo iki 7963 Eur, nors praėjusiais finansiniais metais jos sudarė 1185049 Eur (b.l.47-48, 2 t.). Tai rodo, kad įmonėje nebuvo nurašomos medžiagos, tuo pačiu iškraipant balanso duomenis. Teismas pripažįsta, kad netinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas suteikė įmonės valdymo organams galimybę vengti bankroto bylos iškėlimo dar 2015 metais.

17. Teismas neturi galimybės įvertinti visas aplinkybes, susijusias su UAB „Titano ranga“ akcijų ir turto pardavimu BUAB-ei „CCM Baltic“, o toliau – UAB-ei „Talesta“, kadangi bankroto administratorius šių dokumentų nėra gavęs. Esant tokioms aplinkybėms, tai vertintina kaip atsakovės vadovų vengimą perduoti visus įmonės dokumentus, o tuo pačiu – bankroto administratoriaus veiklos ribojimu. Tik gavęs dokumentus, susijusius su minėtais sandoriais, bankroto administratorius turės galimybę juos įvertinti.

18. Teismas pažymi, kad 2016 m. liepos 20 d. UAB „CCM Baltic“, atstovaujama akcininkės A. V., suteikė 90000 Eur paskolą įmonės vadovui S. V. (b.l.28, 2 t.). Buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad šia paskola  įmonės apskaitoje yra mažinamas atskaitingo asmens S. V. įsiskolinimas. Teismas daro išvadą, kad tinkamai fiksuojant visas buhalterines operacijas, atskaitingas asmuo negali likti skolingas įmonei tokią didele suma. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas, šiuo atveju – pats S. V.. Pati paskola negalėjo būti suteikiama, kadangi iš esmės nemoki įmonė suteikė lėšų vadovui, kuris ta pačia paskola atsiskaitė už savo skolas įmonei. Tokie veiksmai yra neabejotinai pažeidžiantys įmonės ir jos kreditorių interesus.

17.  CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyta atsiskaitymų su kreditoriais eilė, jei skolininkas neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Bankroto administratorius pateikė teismui įrodymus, kurie patvirtina, kad BUAB „CCM Baltic“ vadovai jau po kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sudarinėjo Reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis atsiskaitinėjo su išskirtiniais kreditoriais, apeidami atsiskaitymų eilę (b.l.29-45, 2 t.). Byloje taip pat yra pateikti įrodymai, kad UAB „CCM Baltic“ vadovai nurodinėjo, kaip turi išmokėti lėšas tiesiogiai vieni kreditoriai kitiems (b.l.8, 2 t.). Tokiu atveju gaunamos lėšos nepateko į banko sąskaitą ar kasą ir nebuvo atsiskaitoma pagal eilę (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies  4 punktas).

18.              Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis, todėl administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Pripažinti bankrutavusios UAB „CCM Baltic“ (įmonės kodas 145417921) bankrotą tyčiniu.

Pavesti bankrutavusios BUAB „CCM Baltic“ bankroto administratoriui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.

              Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

              Šios nutarties kopijas išsiųsti UAB „Adista“, UAB „Rainių statyba“, S. V., bankroto administratoriui.

              Įpareigoti bankroto administratorių apie šios nutarties priėmimą informuoti visus įmonės kreditorius.             

              Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.             

Teisėja                                                                                         Birutė Simonaitienė