Baudžiamoji byla Nr. 2K-187-976/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17617-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.4.1; 1.2.29.1.1   

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. kasacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, 228 straipsnio 1 dalį 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą baudą įskaityta laikinojo sulaikymo viena diena, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta neatlikta bausmė – 58 MGL (2184,28 Eur) dydžio bauda.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria pakeistas Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis, nustatant, jog A. T. paskirta galutinė subendrinta 58 MGL (2184,28 Eur) dydžio bauda turi būti sumokėta per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šioje byloje taip pat nuteistas D. J. pagal BK 300 straipsnį. Kasacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       A. T. nuteistas už tai, kad, būdamas karjeros valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 9 ir 10 punktuose, (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1P-7 patvirtintų (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių 47 punkte nustatytus reikalavimus, vykdydamas D. J. prašymą ir žinodamas, kad šis ketina įsidarbinti užsienio bendrovėje ir turi būtinai pateikti pažymą apie teistumą, 2017 m. balandžio 12 d. 11.11 val. (duomenys neskelbtini) kabinete (duomenys neskelbtini), iš interneto puslapio (duomenys neskelbtini) parsisiuntė Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos L. Ž. parengtą 2009 m. birželio 12 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų apie fizinį asmenį ir ją išsaugojo darbo kompiuterio „Magnum 50011976“ standžiajame diske; 2017 m. balandžio 12 d. 14.18 val. USB atmintinėje „Kingston DTSE9“ sukūrė failą „https1.docx“, į jį iki 2017 m. balandžio 13 d. 10.44 val. tekstinio redaktoriaus programa įkėlė 2009 m. birželio 12 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) formą ir teksto turinį ir jį redagavo, įkeldamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad šis dokumentas yra 2017 m. balandžio 13 d. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų apie fizinį asmenį D. J., patvirtinanti, kad šis asmuo nėra teistas, bei atspaudo ir parašo vaizdą, 2017 m. balandžio 13 d. 10.44 val. sukurtą netikrą dokumentą atspausdino ir keturis šio netikro dokumento egzempliorius tą pačią dieną nuo 10.44 iki 12.00 val. (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje „Peugeot 407“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) perdavė D. J., taip jį realizuodamas, o penktą pagaminto netikro dokumento egzempliorių laikė savo darbo vietoje, po daugiafunkcio spausdinimo įrenginio „HP LaserJet Pro MFP M125nw“ dangčiu iki 2017 m. balandžio 13 d. 14.57 val., kai jį rado policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais A. T. taip pat diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino (duomenys neskelbtini) autoritetą, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.       Kasaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1.                      A. T. apkaltintas netikro dokumento pagaminimu ir realizavimu, tačiau abiejų instancijų teismai šią rašto kopiją nepagrįstai laikė BK 300 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku, taip pernelyg išplėsdami dokumento sampratą padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kasatoriaus pagamintas objektas tiksliau atitinka netikro rašto kopijos sąvoką. Tokia rašto kopija apie D. J. teistumą juridinę reikšmę turinčio fakto objektyviai patvirtinti negalėjo, nes matosi, kad tai kopijavimo aparatu pagaminta ir jokios žymos dėl tikrumo neturinti kopija, bet tikrai ne originalas. Byloje specialisto išvadoje konkrečiai konstatuota, kad rašto kopija pagaminta naudojant tekstinio redaktoriaus programą ir į surinktą tekstą įkeliant 2009 m. birželio 12 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) atspaudo su parašu vaizdą, išspausdinant elektrofotografiniu būdu lazeriniu spausdintuvu, kopijavimo aparatu arba daugiafunkciu įrenginiu. Taigi, šis raštas yra akivaizdžiai atpažįstama (montažo būdu pagaminta) kopija, kurioje esantis antspaudas su parašu įkelti kopijuojant kito dokumento duomenis. Šia veika nebuvo realiai pasikėsinta į valstybės saugomus teisinius gėrius, dėl tokios veikos saugomiems gėriams neatsirado jokia žala bei nekilo tokios žalos atsiradimo grėsmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-153/2012).

2.2.                      Teismai pažymėjo, kad dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau, kasatoriaus nuomone, kiekvienu atveju turi būti vertinama, kokie formos reikalavimai yra taikomi būtent konkrečiam dokumentui (pažymai, išrašui ir t. t.). Jeigu, pvz., tai elektroninėmis ryšio priemonėmis išduodamas kažkoks išrašas (VĮ Registrų centro, kt.), kurį prisijungęs ir save identifikavęs atsispausdina pats vartotojas, jame gali net ir nebūti išdavusios institucijos antspaudo ir atsakingo pareigūno parašo. Tačiau nagrinėjamu atveju Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduota pažyma „Dėl Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų apie fizinį asmenį“, jeigu buvo norima ją panaudoti teisinėje apyvartoje, turėjo turėti visus jos turiniui privalomus elementus, svarbiausia, patvirtinimą originaliais antspaudu ir parašu, o jei tai buvo nuorašas, jis turėjo būti patvirtintas išdavusio asmens ar notaro. Tai patvirtino ir tokias pažymas pasirašantis Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovas B. A. Tik Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registro duomenų banko pagrindu padarytas išrašas, kurį išduoda VĮ Registų centras, gali neturėti originalių Informatikos ir ryšių departamento antspaudų ir parašų. Taigi, šiuo atveju netikro rašto kopija neatitiko būtent tokių Informatikos ir ryšių departamento pažymoms keliamų formos reikalavimų – nebuvo originalas ir tai nebuvo tinkamai patvirtinta kopija (nuorašas), be to, turėjo ir neteisingus institucijos rekvizitus, kitus duomenis. Tam tikrose teisinės apyvartos srityse popierinės kopijos laikomos tinkama priemone faktui patvirtinti, tačiau tokiais atvejais kopijos turi būti patvirtintos tai padaryti įgalioto asmens, kuriam buvo pateiktas dokumento originalas. Iš kasacinės nutarties Nr. 2K-7-175-303/2015 matyti svarbūs skirtumai, kad konkrečiu atveju statybos komisijai buvo pateikta realiai neegzistuojančio rašytinio akto kopija ir, pagal dokumento formą, tokios rašto kopijos pakako, kad būtų priimtas sprendimas pritarti statinio projektui ir būtų išduotas statybos leidimas. Tai reiškia, kad statybos komisija priimtų atitinkamus sprendimus, pakanka pateikti tokio rašytinio akto kopiją, nereikalaujama originalaus dokumento ar nustatyta tvarka patvirtintos jo kopijos ar nuorašo. Šiuo atveju Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto apie asmens teistumą kopija, nesant originalo, negalėjo patvirtinti reikiamo fakto. Taigi, pateikus šią suklastotą kopiją Lietuvos, ypač užsienio valstybės, darbdaviui, bet kuriai valstybės ar savivaldos institucijai, privalėjo būti pareikalautas rašto originalas arba bent teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta kopija. Nagrinėjamu atveju kasatoriaus pagaminta netikra rašto kopija, nesant originalo, negalėjo būti patvirtinta notaro, legalizuota ar apostilizuota, todėl jos panaudojimas teisinėje apyvartoje neįmanomas. Nepatvirtinta netikra rašto kopija, kuri negali būti priimta kaip dokumentas valstybės arba savivaldos institucijoje ar konkrečiu atveju – užsienio valstybės darbdavio, neatitinka netikro dokumento (BK 300 straipsnis) požymių, dėl to kasatoriaus veiksmai negali būti laikomi dokumento klastojimu ir jis dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-222/2015).

2.3.                       Kasatorius veiksmus, kurie buvo pripažinti piktnaudžiavimu, atliko būdamas (duomenys neskelbtini) – karjeros valstybės tarnautojas. Tačiau šiuo atveju esminė aplinkybė yra tai, kad jis netikro dokumento kopiją pagamino veikdamas ne kaip specialusis subjektas – tarnautojas, o kaip paprastas fizinis asmuo, tik panaudojęs ne asmeninį, o darbo kompiuterį (sukurto netikro rašto kopijos failą išsaugojo asmeninėje USB atmintinėje). (Duomenys neskelbtini) pažymų Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vardu neišduoda, todėl kasatorius negalėjo pažeisti tokių pažymų išdavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų, kad padarytų netikro rašto kopiją, jam nereikėjo pasinaudoti ir jis nesinaudojo tarnybine padėtimi, ja nepiktnaudžiavo, taip pat nepiktnaudžiavo suteiktomis teisėmis, pareigomis ar įgaliojimais bei jų neviršijo, nesiekė kitų institucijos darbuotojų neteisėtų veiksmų. Pagal viešojoje elektroninėje erdvėje (interneto puslapyje (duomenys neskelbtini)) surastą Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymos pavyzdį netikrą kopiją pagaminti galima bet kur asmeniniu kompiuteriu. Būtų priešinga situacija, jeigu kasatorius būtų pasinaudojęs turima prieiga prie Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir būtų suklastojęs jame gautus duomenis arba jeigu jis būtų dirbęs Informatikos ir ryšių departamento pareigūnu ir išdavęs netikrą šios institucijos pažymą apie fizinio asmens teistumą. Nors pagal pareigybės aprašymą kasatorius buvo karjeros valstybės tarnautojas ir veikė pažeisdamas kaltinime nurodytas institucijos vidaus tvarkos taisykles, taigi atrodytų, kad formaliai galėjo atitikti nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo) subjekto specialiuosius požymius (BK 230 straipsnis), veikos padarymo metu jis veikė ne pagal savo įgaliojimus, kaip karjeros valstybės tarnautojas, o kaip paprastas fizinis asmuo, tik pasinaudodamas institucijos kompiuteriu. Kaltinime kasatoriui dėl inkriminuotos BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybių nėra nurodyta veiksmų (neveikimo), kuriuos būtų galima vertinti kaip karjeros valstybės tarnautojo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimą priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ar įgaliojimų viršijimą, kurie atitiktų BK 228 straipsnio prasmę. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje kasatorius negali būti laikomas tinkamu nusikalstamos veikos, nurodytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, subjektu, todėl vien šiuo pagrindu jis turi būti išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. 

2.4.                      Taip pat byloje konkrečiai nustatytais faktais neargumentuoti teiginiai, kad buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas ir sumenkintas (duomenys neskelbtini) autoritetas, nes nurodymas, kad buvo pažeistos įstatymų nuostatos, apibrėžiančios valstybės tarnybos principus ir valstybės tarnautojų pareigas, nėra pakankamas konstatuoti, kad valstybės interesams buvo padaryta didelė neturtinė žala ir kad kasatoriaus veiksmais padarytos žalos valstybės interesams dydis pagrindžia būtinybę taikyti jam baudžiamąją atsakomybę. Tai, kad, pirmosios instancijos teismo teigimu, kasatorius porą kartų susitiko su teistu asmeniu, nereiškia, kad su juo bičiuliaujasi, be to, jokie teisės aktai tarnautojui nedraudžia su tokiu asmeniu bendrauti, juo labiau su tarnybos veikla visiškai nesusijusiais klausimais. Kaip ne kartą konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, rezonanso visuomenėje sukėlimas nebūtinai reiškia institucijos prestižo pažeminimą ir asmens veiksmų nusikalstamo pobūdžio suvokimą. Būtina nagrinėti, kas tą rezonansą anonsavo ir dėl kokių priežasčių, ar yra dėl to kaltinamojo kaltė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamas įvykis sukėlė atgarsį visuomenėje, nes apie jį buvo pranešta per visuomenės informavimo priemones ir visuomenė galėjo susidaryti nuomonę, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai elgiasi nesąžiningai. Tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje tyrėjai manė, kad kasatorius netikrą rašto kopiją apie asmens teistumą atspausdino iš savo, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojo, turimo prisijungimo prie Informatikos ir ryšių departamento duomenų banko, todėl buvo pagrįstas kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Paaiškėjus, kad kasatorius minėtą netikrą rašto kopiją tiesiog kaip fizinis asmuo pagamino pagal laisvai internete prieinamus tokių pažymų pavyzdžius, galėjo būti nuspręsta pabandyti tyčia apie įvykį sukelti ažiotažą visuomenėje ir, praėjus mėnesiui po įvykio, apie tai perduotas pranešimas žiniasklaidai, o ši keliuose interneto skelbimuose pateikė trumpus bei abstrakčius pranešimus. Šie pranešimai jokio esminio atgarsio ar rezonanso visuomenėje nesukėlė, neigiamų pasekmių (duomenys neskelbtini) darbui ar reputacijai neturėjo. 

2.5.                      A. T. kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas inkriminuotas darbo priemonių naudojimo tvarkos pažeidimas nesiekia piktnaudžiavimui tarnyba būtino pavojingumo laipsnio, reikalingo atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodytiems padariniams. Nesant pagrindo konstatuoti, kad A. T. šiais veiksmais padarė didelę žalą valstybės interesams, juridiniams ar fiziniams asmenims, darytina išvada, jog jo veikoje nėra BK 228 straipsnyje nurodyto nusikaltimo požymių. Jo veiksmai nepagrįstai kriminalizuoti, liko nevertinta, jog norimų rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis taikant drausminę atsakomybę, dėl to iki šiol atliekamas tarnybinis patikrinimas ir bus sprendžiamas drausminės atsakomybės klausimas.

2.6.                      Byloje nustatyta, kad neaukštas pareigas einantis kasatorius pagal interneto puslapyje surastą Informatikos ir ryšių departamento pažymos pavyzdį pagamino netikrą rašto kopiją ir ją perdavė kitam nuteistajam, neturėdamas pagrindo suprasti, kad šis ją turi galimybę panaudoti teisinėje apyvartoje, tai buvo pavienis poelgis, užtrukęs labai trumpą laiką, byloje nėra nukentėjusiųjų ir jokia turtinė žala nepadaryta, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių nepažeidė, toks jo poelgis rezonanso visuomenėje nesukėlė, valstybės tarnybos autoritetui nepakenkta, nesutrikdytas (duomenys neskelbtini) darbas, kiti esmingai žalingi padariniai nekilo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad A. T. padarytų veikų pavojingumo laipsnis nėra toks, jog, atsižvelgus į protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino A. T. veikų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį kaip mažareikšmių ir bylos nenutraukė, nors kasatorius to prašė teismo posėdžio metu.

3.       Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus  prokuroras Aivaras Velutis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. T. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1.                      Teismų išvados, jog kasatoriaus A. T. tyčia pagaminta pažyma apie D. J. teistumą atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo dalyko požymius,  pagrįsta ne tik teisingu byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu, bet ir teismų praktika, kad tam tikrais atvejais teisinėje apyvartoje dokumentų kopijos įvairia forma gali būti ir yra laikomos tinkamomis priemonėmis tam tikriems faktams paliudyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, netikras dokumentas – pažyma apie D. J. teistumą, nesant tokio dokumento originalo, ir buvo gaminamas kaip tikro dokumento kopija materialiai klastojant, t. y. panaudojant kompiuterinį montažą. Kasatoriaus tyčia apėmė būtent tokio realiai neegzistuojančio, bet jo požymius tiksliai atitinkančio dokumento kopijos sukūrimą. Kasatoriaus tyčios kryptingumą sukurti ne dokumentą, o dokumento kopiją patvirtina aplinkybės, jog šiai tikro dokumento požymius atitinkančiai kopijai pagaminti buvo būtini teksto surinkimo, maketavimo bei skaitmeninių vaizdų perkėlimo įgūdžiai. Į realiai neegzistuojantį dokumentą buvo ne tik įrašyti D. J. asmens duomenys, įskaitant ir asmenį identifikuojančius, bet ir, panaudojant skaitmeninių vaizdų perkėlimą ir montavimą, įkelti 2009 m. birželio 12 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys tikrų Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos antspaudo ir parašo atvaizdai. Akivaizdu, jog tai buvo daroma siekiant sukurti tikro dokumento kopijos iliuziją, o pagaminta kopija atitiko privalomuosius tokio tipo dokumento turinio elementus (rekvizitus) ir, atsižvelgus į pirmiau nurodytą teismų praktiką, turi dokumentui būdingus požymius, o tai reiškia, kad gali būti BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo dalykas. Nurodytos aplinkybės taip pat paneigia kasatoriaus teiginius, kad byloje aptariamas raštas yra akivaizdžiai atpažįstamas kaip montažo būdu pagaminta kopija, kurioje esantys antspaudas su parašu yra įkelti kopijuojant kito dokumento duomenis. Pažymėtina, kad liudytojo B. A. nurodytus šio dokumento skirtumus nuo Informatikos ir ryšių departamento išduodamų pažymų apie teistumą (ne toks registracijos numeris, įrašyta asmens gyvenamoji vieta, neteisingos liudytojo, kaip šį dokumentą pasirašiusio, pareigos) gali pastebėti tik asmenys, tiesiogiai susiję su tokių pažymų išdavimu, o ne bet kuris civilinėje apyvartoje dalyvaujantis subjektas, dėl tam tikrų tikslų prašantis asmens tokią pažymą pateikti. Bylos duomenys nepagrindžia ir kasatoriaus išdėstytos pozicijos, jog tokio turinio pažyma civilinėje apyvartoje galėtų būti naudojama ir teisines pasekmes sukelti tik tuo atveju, jei būtų teikiamas pažymos originalas arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta (tam tikrais atvejais – apostilizuota) pažymos kopija. Byloje nenustatyta, kad D. J. būtų privalėjęs ir (arba) ketino pažymą apie teistumą pateikti tiesiogiai užsienio darbdaviui, priešingai, šią pažymą jis ketino pateikti įdarbinimui užsienyje tarpininkavusiai Lietuvos bendrovei, kurios darbuotojams jos turinys būtų suprantamas be vertimo, o pirmiau aptarti kasatoriaus veiksmai, kuriais buvo siekiama sukurti pateiktos dokumento kopijos tapatumo neegzistuojančiam originalui įspūdį, turėjo ir galėjo pašalinti abejones dėl teikiamos kopijos tikrumo. D. J. abejojo paprašytos VĮ Registrų centro pateikti pažymos apie jo teistumą nauda, nes iš A. T. jam telefonu pateiktos informacijos žinojo, jog turi neišnykusį teistumą, ir turėjo pagrindą manyti, kad tai gali užkirsti kelią siekiui įsidarbinti užsienyje. Tolesni bendrininkų veiksmai buvo nukreipti išvengti šio suvaržymo, o tai, kad buvo sukurta ir perduota D. J. neegzistuojančios pažymos apie teistumą kopija, patvirtina, jog bendrininkai žinojo ir (arba) tikėjo, kad šios jų pastangos padės pasiekti minėtą tikslą. Tai rodo, kad jų tyčia apėmė tiek tikslą pagaminti neegzistuojančios pažymos apie teistumą kopiją, tiek ir tikslą ją panaudoti, žinant arba tikintis, kad tai padaryti tikrai pavyks. Todėl laikytina pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad panaudoti šį dokumentą civilinėje apyvartoje sutrukdė ne netinkamas jo turinys ar forma, o bendrininkų sulaikymas. Tai taip pat paneigia kasatoriaus teiginius, kad tokio dokumento panaudoti civilinėje apyvartoje nebuvo galima. Pripažinus, kad neegzistuojančio dokumento – pažymos apie teistumą – kopija baudžiamosios teisės požiūriu turi dokumento požymius, taip pat tokio dokumento panaudojimo civilinėje apyvartoje esama forma galimybę, pagrįsta išvada, kad jos panaudojimas bendrininkų numatytu būdu galėjo sukelti teisiškai reikšmingas pasekmes – turėti įtakos priimant sprendimą dėl darbo teisinių santykių, taip pat patvirtina, kad kasatoriaus veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

3.2.                      Apeliacinės instancijos teismas nutartyje tinkamai atskleidė A. T. inkriminuotos BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – tarnybinės padėties panaudojimo priešingais šiai tarnybai interesais pagrįstumą. Pripažinti, kad byloje A. T. inkriminuojami veiksmai buvo padaryti būtent piktnaudžiaujant tarnyba, t. y. ja pasinaudojant jos paskirčiai priešingais tikslais, reikšmingas ne tik nusikaltimo padarymo įrankis, kurį skunde akcentuoja kasatorius, bet ir visuma jo panaudotų priemonių siekiant atlikti piktnaudžiavimo nusikaltimo objektyviuosius požymius atitinkančius veiksmus. Kasatorius nusikalstamai veikai vykdyti panaudojo ne tik jam patikėtus darbo įrankius (kompiuterį) ir darbo vietą, bet ir specialiąsias žinias bei informaciją, įgytas vykdant jam pavestas valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini)  – funkcijas, būtent žinias apie Informatikos ir ryšių departamento išduodamų pažymų apie teistumus formą, turinį, būtinuosius rekvizitus, taip pat sužinotą informaciją apie D. J. turimą teistumą, priešingais tarnybai interesais, taip pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 9, 10 punktų reikalavimus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad didelė žala valstybei gali būti padaroma ir tokiais veiksmais, kurie nėra plačiai nušviečiami žiniasklaidos priemonėse, trunka labai trumpai, jais gali būti nepažeidžiamos fizinių asmenų teisės ir laisvės, tačiau jie lemia valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimą, kenkiantį valstybės valdymo tvarkai, pažeidžia viešuosius interesus ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-895/2017). Inkriminuotų veikų padarymo metu kasatorius ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. (Duomenys neskelbtini) darbuotojo, prisidedančio prie (duomenys neskelbtini) proceso, tiesioginis bendravimas su anksčiau teistu asmeniu ne darbo klausimams spręsti, kaip pagrįstai nurodoma kasaciniame skunde, savaime negali būti laikomas tarnautojo veiklą ir etiką apibrėžiančių teisės aktų pažeidimu, tačiau tokiu neabejotinai turi būti pripažįstamas tyčinis ir kryptingas neteisėtų paslaugų tokiam asmeniui teikimas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pripažino, kad viešojoje erdvėje po aptariamų veikų padarymo pateikta informacija paskleidė visuomenei žinią, leidžiančią suabejoti ne tik kasatoriaus elgesio teisėtumu, asmeninių savybių tinkamumu vykdyti jam pavestas pareigas, bet ir (duomenys neskelbtini) autoritetu, nešališkumu bei reputacija, sudarant įspūdį, jog tam tikri asmenys, pasinaudodami pažintimis, gali sulaukti neteisėtos pagalbos iš teisingumą vykdančioje institucijoje dirbančių asmenų. Nurodytoms vertybėms žalą padarė ne vieša informacija apie kasatoriaus atliktus veiksmus, bet jo atlikti veiksmai, jų turinys, kryptingumas bei atlikimo aplinkybės: nusikalstama veika padaryta (duomenys neskelbtini), darbo metu, panaudojant tarnybai skirtą inventorių bei tarnybinėms užduotims vykdyti turimą informaciją ir įgūdžius. Dėl to pagrįsta teismų išvada, kad kasatoriaus atlikti veiksmai sukėlė neturtinę žalą ir kad ši žala atitinka didelės neturtinės žalos požymį, nurodytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

3.3.                      Atsižvelgus į teismų praktiką dėl BK 37 straipsnio taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413-895/2016 ir kt.), byloje nustatytos aplinkybės, kad pagaminant neegzistuojančio dokumento kopiją ir ją realizuojant buvo sukeltas realus pavojus duomenų apie asmenį darbo rinkoje teisingumui, taip pat byloje nustatyto būtino piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymis – didelė neturtinė žala ir jos pobūdis (neigiami padariniai valstybei, valstybės tarnybai, (duomenys neskelbtini) sistemai), nesudaro pagrindo kasatoriui inkriminuotas veikas pripažinti mažareikšmėmis.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Nuteistojo A. T. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. 

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

5.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasatoriaus pagamintas objektas yra netikro rašto kopija, be kita ko, neatitinkanti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymų formos reikalavimų, ir dėl tokių trūkumų negalėjęs sukelti jokių teisinių padarinių. Dėl to, kasatoriaus manymu, tokia netikro rašto kopija negali būti pripažinta BK 300 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku. Tokie patys argumentai buvo pateikti ir apeliaciniame skunde.

6.       BK 300 straipsnis nustato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015 ir kt.). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, antspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Teismų praktika baudžiamosiose bylose pripažįsta ir kur kas platesnę dokumento sampratą. Dokumentu gali būti pripažintas ir tekstas be parašo ir be antspaudo. Svarbu, kad tas panaudotas įrašas sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-355/2009, 2K-426/ 2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014, 2K-7-175-303/2015).

7.       Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalykas gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (veritatis immutatio) ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tokio dokumento svarba ir teisinė reikšmė taip pat nustatoma iš jo turinio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-251-1073/2018).

8.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. T. iš interneto puslapio parsisiuntė Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kitam asmeniui parengtą pažymą dėl Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų apie fizinį asmenį, ją išsaugojo darbo kompiuterio standžiajame diske; vėliau tekstinio redaktoriaus programa redagavo šios pažymos formą ir turinį, įkeldamas į ją tikrovės neatitinkančius duomenis, kad šis dokumentas yra 2017 m. balandžio 13 d. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų apie fizinį asmenį D. J., patvirtinanti, kad šis asmuo nėra teistas, bei antspaudo ir parašo vaizdą. Šį sukurtą netikrą dokumentą atspausdino ir keturias šio netikro dokumento kopijas perdavė D. J., taip jį realizuodamas, o penktą pagaminto netikro dokumento egzempliorių laikė savo darbo vietoje.

9.       Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pirmiau išdėstytą teismų praktiką dėl dokumento kaip BK 300 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyko požymius, darytina išvada, kad abiejų instancijų teismai tinkamai taikė BK 300 straipsnio 1 dalį, spręsdami, kad netikro dokumento forma – netikro dokumento kopija, taip pat kai kurių privalomų tikrai pažymai dėl teistumo rekvizitų nebuvimas ar kiti dokumento formos netikslumai šiuo konkrečiu atveju neturi jokios įtakos šio dokumento teisiniam vertinimui. Nagrinėjamoje byloje buvo pagamintos ir realizuotos netikro dokumento kopijos, kurios pagal teismų praktiką tinkamai pripažintos BK 300 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku, nes jose yra nurodyti melagingi duomenys (nagrinėjamoje byloje – duomenys apie tai, kad D. J. yra neteistas), ir pateikus netikro dokumento kopiją dokumento reikalaujančiai institucijai (nagrinėjamoje byloje – įdarbinimo agentūrai) būtų sukeliami teisiškai reikšmingi padariniai (darbdavys būtų suklaidintas dėl darbuotojo teistumo). Toks teismų padarytas vertinimas atitinka pirmiau minėtą teismų praktiką, pagal kurią dokumentu gali būti pripažintas ir netikras dokumentas (jo kopija), kuriame yra tam tikrų formos trūkumų (nagrinėjamoje byloje – pažymos pavadinimas neatitinka šios institucijos išduodamų tokių pažymų pavadinimo, nesilaikyta registracijos numerio struktūros, pažymoje neturėjo būti nurodoma asmens gyvenamoji vieta, neteisingai užrašytos pažymą pasirašančio asmens pareigos), – svarbu yra tai, kad tas panaudotas dokumentas (jo kopija) sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad duomenys, patvirtinantys teistumo faktą, yra svarbūs ne tik baudžiamajame procese, tačiau ir kitų Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių institucijų bei asmenų veikloje, pvz., tam tikrais atvejais sprendžiant įdarbinimo, ginklo įsigijimo, pilietybės suteikimo klausimus ir kitais atvejais. Nagrinėjamu atveju pateikti tokią pažymą buvo būtina užsienio bendrovės, ieškančios darbuotojų, pageidavimu, todėl joje pateikta informacija dėl teistumo sukeltų teisiškai reikšmingus padarinius.

10.       Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama argumentui, kad jei norima netikrą pažymą apie asmens teistumą panaudoti teisinėje apyvartoje, ji pagal formai keliamus reikalavimus turėjo būti originali arba kopija, patvirtinta tai padaryti įgalioto asmens, kuriam pateiktas pažymos originalas. Taigi, kasatoriaus manymu, nepatvirtinta netikros pažymos apie teistumą kopija, nesant pažymos originalo, negalėjo paliudyti duomenų apie asmens teistumą. Kasatoriaus manymu, pateikus tokią kopiją, būtų pareikalauta jos originalo, o jo nesant – ji nebūtų priimta.

11.       Nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar ne. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Tačiau kartu pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015, 2K-251-1073/2018).

12.       Kaip jau minėta, inkriminuojant BK 300 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką yra svarbu vertinti ne tik suklastoto dokumento turinį ir formą, tačiau ir tai, ar tokiame suklastotame dokumente yra nurodyta juridinę reikšmę turinti informacija. Todėl teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytai išvadai, kad tolesnis suklastoto dokumento panaudojimas ar nepanaudojimas nesumažina A. T. įvykdyto nusikaltimo – dokumento suklastojimo – pavojingumo.

Dėl BK  228 straipsnio 1 dalies taikymo

13.       Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). BK 228 straipsnyje nurodyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai yra šie: pavojinga veika – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas; pavojingi padariniai – didelės žalos kilimas; priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014).

14.       Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas, veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2007, 2K-283/2013, 2K-P-1/2014).

15.       Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: A. T. (duomenys neskelbtini) savo kabinete, naudodamasis darbo vietoje esančiu kompiuteriu, 2017 m. balandžio 12 d. 11.11 val. iš interneto puslapio parsisiuntė teistumo pažymą ir, panaudodamas jos formą, 2017 m. balandžio 12 d. 14.18 val. sukūrė netikrą dokumentą, 2017 m. balandžio 13 d. 10.44 val. sukurtą netikrą dokumentą atspausdino ir keturis šio netikro dokumento egzempliorius tą pačią dieną nuo 10.44 iki 12.00 perdavė kitam nuteistajam, o vieną laikė darbo vietoje, po spausdinimo įrenginio dangčiu.  

16.       Nuteistojo kasaciniame skunde nurodoma, kad tokiuose byloje nustatytuose jo veiksmuose nėra objektyviojo piktnaudžiavimo tarnyba požymio – pasinaudojimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo, nes jo pareigos niekaip nesusijusios su pažymų apie teistumą išdavimu, kartu nurodo, kad atlikdamas šiuos veiksmus jis veikė ne kaip valstybės tarnautojas, piktnaudžiaujantis savo tarnybine padėtimi, nes atlikdamas pažymos klastojimo veiksmus nesinaudojo valstybės tarnautojo statusu ir jo suteikiamomis teisėmis.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogiškus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, nurodė, kad aplinkybė, jog A. T. pareigos nėra susijusios su pažymų apie teistumą išdavimu, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės ir nepaneigia to, kad A. T. suklastojo dokumentą ir jį realizavo, t. y. perdavė D. J. kaip (duomenys neskelbtini), kadangi neteisėtus veiksmus atliko darbo vietoje, darbo laiku, panaudodamas darbe esančius techninius įrenginius, o suklastoto dokumento išspausdintus egzempliorius jis išnešė D. J. tiesiai iš (duomenys neskelbtini) pastato.

18.        Teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė BK 228 straipsnio 1 dalį, pripažindami A. T. veiksmus klastojant teistumo pažymą piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Vien tai, kad netikrą dokumentą ir jo kopijas darbo metu valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) – sukūrė ir atspausdino darbo vietoje esančiu kompiuteriu ir spausdinimo įrenginiu, nereiškia, kad jis nusikalstamai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Teismų sprendimuose nustatyta, kad A. T. dirbo (duomenys neskelbtini), kurio pareigos nesusijusios su teistumo pažymų išdavimu; teistumo pažyma, kurios pagrindu buvo sukurtas ir pagamintas netikras dokumentas, buvo atsisiųsta iš viešai prieinamo tinklalapio, t. y. A. T. nesinaudojo jokiomis jam kaip valstybės tarnautojui prieinamomis duomenų bazėmis, taip pat ir turima prieiga prie Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro; netikras dokumentas buvo pagamintas nesinaudojant jokiomis specialiomis, tik valstybės tarnautojams, nagrinėjamu atveju – (duomenys neskelbtini), prieinamomis informacinėmis technologijomis, įrenginiais ar programomis. Tai, kad, kaip nurodoma prokuroro atsiliepime į kasacinį skundą, A. T. kaip (duomenys neskelbtini) žinojo, kaip atrodo teistumo pažymos, kokia informacija jose pateikiama, taip pat nepagrindžia, kad teistumo pažymos atsisiuntimas darbo metu darbo vietoje darbo kompiuteriu iš viešai prieinamo šaltinio ir įkėlus į ją melagingus duomenis netikro dokumento pagaminimas turi būti kvalifikuojami kaip nusikalstamas (duomenys neskelbtini), kurio pareigos nesusijusios su teistumo pažymų formavimu ar išdavimu, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Pripažintina, kad pagal pareigybės aprašymą kasatorius buvo karjeros valstybės tarnautojas ir veikė pažeisdamas kaltinime nurodytų norminių aktų reikalavimus, be kita ko, ir (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1P-7 patvirtintų (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių 47 punktą, reikalaujantį (duomenys neskelbtini) elektroniniais ryšiais, galiniais įrenginiais, programine įranga, biuro įranga, kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis naudotis tik su darbu susijusiais tikslais. Tačiau, kaip jau minėta, klastodamas dokumentą, kasatorius neatliko veiksmų, kurie prilygtų nusikalstamam piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi. Pažymėtina, kad toks valstybės tarnautojo veiksmų vertinimas baudžiamosios atsakomybės požiūriu neužkerta kelio svarstyti kitokios atsakomybės, pvz., drausminės, klausimą. 

19.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes A. T. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, taigi teismai netinkamai taikė BK 228 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai pripažino A. T. kaltu pagal šį straipsnį. Nustačius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, teismų sprendimų dalys dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo ir bausmės už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi paskyrimo naikintinos.

20.       Kasatorius taip pat ginčija didelės žalos požymį, kuris yra būtinas inkriminuojant piktnaudžiavimą tarnyba, tačiau konstatavusi, jog A. T. veiksmuose nebuvo būtinojo nusikalstamos veikos požymio – veikos, t. y. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, teisėjų kolegija nebenagrinės kitų argumentų, susijusių su netinkamu BK 228 straipsnio 1 dalies taikymu.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

21.       Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad net pripažinus, kad jis suklastojo dokumentą, tokia veika yra pripažintina nepavojinga ir byla turi būti nutraukta dėl jos mažareikšmiškumo. Kasatoriaus argumentai, susiję su BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos pripažinimu mažareikšme, nenagrinėjami.

22.       BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taigi, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų konkretaus nusikaltimo veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką. Taigi žalos dydis, nusikaltimo dalykas, taip pat ir kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą.

23.       Teismai, spręsdami dėl veikos, nurodytos BK 300 straipsnyje, požymių ir jos pavojingumo, būtent atsakydami į kasatoriaus argumentus, kad suklastotas dokumentas nebuvo panaudotas, kad jį buvo ketinta panaudoti darbinantis užsienio bendrovėje, pagrįstai nurodė, kad dokumentas nebuvo panaudotas tik todėl, kad D. J. prašymu A. T. pagamino netikrą dokumentą 2017 m. balandžio 13 d., tą pačią dieną abu nuteistieji D. J. ir A. T. buvo sulaikyti policijos pareigūnų; tai, kad veikos inkriminavimui ir jos pavojingumui šioje byloje nesvarbu, kokioje šalyje buvo ketinama panaudoti suklastotą dokumentą. Teisėjų kolegija neturi teisinių argumentų daryti kitokią išvadą.

24.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, pripažindami netikro dokumento kopiją BK 300 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku, taip pat spręsdami, kad byloje nėra pagrindo taikyti BK 37 straipsnį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2, 6 punktais,

n u t a r i a :

Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties dalis, kuriomis A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda, subendrintos paskirtos bausmės bei paskirta galutinė bausmė, ir bylą dėl BK 228 straipsnio 1 dalies nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 33 MGL (1242,78 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą baudą įskaityti vieną dieną laikinojo sulaikymo, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti bausmę – 31 MGL (1167,46 Eur) dydžio baudą.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį dėl baudos vykdymo ir ją išdėstyti taip:

A. T. paskirta galutinė 31 MGL (1167,46 Eur) dydžio bauda turi būti sumokėta per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitas Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, pakeisto Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi, ir  Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis

Rima Ažubalytė