Administracinė byla Nr. eAS-905-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01117-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimui, atstovaujamam Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) kanceliarijos (toliau – ir Kanceliarija) 2024 m. gruodžio 17 d. aktą (akto numeris: S-2024-4696) (toliau – ir Kanceliarijos
2024 m. gruodžio 17 d. aktas); 2) įpareigoti Seimo kanceliariją pateikti pareiškėjui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatose nurodytą informaciją ir išnagrinėti 2024 m. lapkričio 26 d. pareiškėjo pateiktą prašymą (toliau – ir pareiškėjo 2024 m. lapkričio 26 d. prašymas) pagal VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatas; 3) pripažinti aplinkybę, kad Seimo kanceliarija pažeidė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto ir
11 straipsnio 1 dalies nuostatas; 4) panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. kovo 3 d. aktą (akto numeris: 21-14-417) (toliau – ir Tarnybos 2025 m. kovo 3 d. aktas); 5) panaikinti Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. aktą (akto numeris: 21-14-446) (toliau – ir Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. aktas); 6) pripažinti aplinkybę, kad Tarnyba nepagrįstai neišdavė pareiškėjui Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 24 punkto nuostatose nurodytos pažymos apie priimtus dokumentus, ir taip pažeidė gero administravimo principą bei VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatas; 7) pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija) nepagrįstai neišdavė pareiškėjui Taisyklių 24 punkto nuostatose nurodytos pažymos apie priimtus dokumentus, ir taip pažeidė gero administravimo principą bei VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatas.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus.

Pareiškėjas padavė patikslintą skundą, prašydamas: 1) panaikinti Kanceliarijos 2024 m. gruodžio 17 d. aktą (akto numeris: S-2024-4696); 2) įpareigoti Kanceliariją įgyvendinti VAĮ
10 straipsnio 5 dalies 7 punkto bei 11 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 37 bei 38 punktų nuostatas;
3) panaikinti Ministerijos 2025 m. vasario 4 d. aktą (akto numeris: 7R-449 (1.64Mr)) (toliau – ir Ministerijos 2025 m. vasario 4 d. aktas); 4) įpareigoti Ministeriją įgyvendinti VAĮ 11 straipsnio
1 dalies ir Taisyklių 24 punkto nuostatas; 5) panaikinti Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. aktą (akto numeris: 21-14-145) (toliau – ir Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. aktas); 6) panaikinti Tarnybos 2025 m. kovo 3 d. aktą (akto numeris: 21-14-417); 7) panaikinti Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. aktą (akto numeris: 21-14-446); 8) įpareigoti Tarnybą įgyvendinti VAĮ 11 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių
24 punkto nuostatas; 9) įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – ir SKĮ) 3 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 21 straipsnio nuostatas.

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi ir Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą iš dalies – nutraukė apeliacinį procesą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties, panaikino Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

III.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. birželio 27 d. pašalinti skundo trūkumus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, kartu nepateikė skundžiamo Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. akto kopijos, ir įpareigojo pareiškėją pateikti minėtą aktą. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Seimo kontrolierių įstaigą vykdyti SKĮ 3 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 21 straipsnio nuostatas yra neaiškus, ir nurodė pareiškėjui patikslinti minėtą skundo reikalavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Ministerija 2025 m. vasario 4 d. aktu atsakė į Seimo kontrolieriaus
2025 m. sausio 8 d. prašymą, ir pasiūlė pareiškėjui ginčyti jam adresuotą Ministerijos aktą.

Pareiškėjas, šalindamas Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, padavė patikslintą skundą. Pareiškėjas, paduodamas patikslintą skundą, prašė: 1) panaikinti Kanceliarijos 2024 m. gruodžio 17 d. aktą (akto numeris: S-2024-4696);
2) įpareigoti Kanceliariją įgyvendinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto bei 11 straipsnio
1 dalies ir Taisyklių 37 bei 38 punktų nuostatas; 3) panaikinti Ministerijos 2025 m. vasario 4 d. aktą (akto numeris: 7R-449 (1.64Mr)); 4) įpareigoti Ministeriją įgyvendinti VAĮ 11 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 24 punkto nuostatas; 5) panaikinti Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. aktą (akto numeris:
21-14-145); 6) panaikinti Tarnybos 2025 m. kovo 3 d. aktą (akto numeris: 21-14-417); 7) panaikinti Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. aktą (akto numeris: 21-14-446); 8) įpareigoti Tarnybą įgyvendinti VAĮ 11 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 24 punkto nuostatas; 9) įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsnio 1 bei
2 dalių ir 21 straipsnio nuostatas.

IV.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. akto paduoti, ir nepadavė prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. aktą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Ministerijos 2025 m. vasario 4 d. aktas, Tarnybos 2025 m. kovo 3 d. aktas, Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. aktas yra informacinio pobūdžio aktai, nesukeliantys pareiškėjui jokių teisinių padarinių ir jų pagrįstumas bei teisėtumas nėra vertinami teismine tvarka. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus panaikinti Ministerijos 2025 m. vasario 4 d. aktą, Tarnybos
2025 m. kovo 3 d. aktą ir Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. aktą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą įgyvendinti VAĮ 11 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 24 punkto nuostatas yra išvestinis pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas iš pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų panaikinti Tarnybos 2025 m. kovo 3 d. aktą ir Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. aktą, ir atsisakė priimti minėtą pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamoje situacijoje tarp pareiškėjo ir Seimo kontrolierių įstaigos nekilo ginčas. Pareiškėjas, paduodamas patikslintą skundą, neįvardijo Seimo kontrolierių įstaigos kaip atsakovo, ir neginčijo Seimo kontrolierių įstaigos priimtų individualių administracinių aktų, veiksmų ar vilkinimo atlikti veiksmus. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą įpareigoti Seimo kontrolierių įstaigą vykdyti SKĮ
3 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 21 straipsnio nuostatas.

V.

Pareiškėjas T. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo
2025 m. birželio 30 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi nepagrįstai nurodė pareiškėjui pateikti Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. akto kopiją. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamą Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. aktą jis ne sykį pateikė kartu su kitais procesiniais dokumentais. Taip pat pareiškėjas įvardija, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi konstatavo, jog Tarnybos 2025 m.
sausio 21 d. aktas, Tarnybos 2025 m. kovo 3 d. aktas ir Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. aktas yra pateikti teismui kartu su detaliais minėtų aktų metaduomenimis.

Pareiškėjas įvardija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. aktą. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netikėtai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. akto paduoti. Pirmosios instancijos teismas
2025 m. birželio 16 d. nutartimi neįpareigojo pareiškėjo pašalinti jokių trūkumų, susijusių su praleistu terminu skundui dėl Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. akto paduoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. aktą remdamasis neprognozuotais motyvais. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnybos atstovas pateikė pareiškėjui skundžiamą Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. aktą (akto numeris:
21-14-145) 2025 m. sausio 21 d. Minėtu aktu Tarnyba pripažino aplinkybę, kad Tarnyba netinkamai įgyvendino VAĮ nuostatas ir vilkino nagrinėti pareiškėjo prašymą. Taip pat pareiškėjas įvardija, kad Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. aktą skirtingi Tarnybos atstovai pasirašė skirtingais laikotarpiais – vienas Tarnybos atstovas pasirašė Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. aktą dar 2025 m. sausio 21 d., o kitas Tarnybos atstovas pasirašė minėtą aktą tik 2025 m. vasario 24 d. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinto termino skundui dėl Tarnybos vilkinimo atlikti veiksmus paduoti.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus panaikinti Tarnybos 2025 m. kovo 3 d. aktą ir Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. aktą. Pareiškėjas nurodo, kad viešojo administravimo institucijų individualūs teisės aktai turi būti rengiami laikantis norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tarnybos 2025 m.
kovo 3 d. akte ir Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. akte nėra jokios informacijos apie būdus, naudotus metaduomenų vientisumui užtikrinti, taip pat nėra jokios informacijos apie tai, kokie asmenys yra atsakingi už minėtų Tarnybos aktų parengimą ir kada skundžiami Tarnybos aktai buvo vizuoti. Be to, minėtuose Tarnybos aktuose nėra jokios informacijos apie skundžiamų aktų suderinimą, pavedimus ar rezoliucijas, minėtuose aktuose nėra nurodyti pavedimo, derintojo ar tarnybinės užduoties vykdytojo vardai, pavardės, įstaigos struktūriniai daliniai, tarnybinės užduoties ar pavedimo turinys, įvykdymo terminas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad minėtais aktais Tarnyba nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į informaciją.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą panaikinti Ministerijos 2025 m. vasario 4 d. aktą. Pareiškėjas mano, kad Ministerija tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo siųstų dokumentų ir, teikdama atsakymą pareiškėjui, neatsakė į pareiškėjo prašyme nurodytų klausimų esmę, taip pat nepaaiškino, kodėl Ministerija negali atsakyti į pareiškėjo klausimus ir kodėl Ministerija negali persiųsti pareiškėjo prašymo nagrinėti kitoms kompetentingoms institucijoms pagal kompetenciją. Pareiškėjas nurodo, kad Ministerija neįgyvendino Seimo kontrolierės įpareigojimo paaiškinti pareiškėjui, kodėl Ministerija neatsakė į pareiškėjo prašymą per teisės aktų nustatytą terminą. Skundžiamame Ministerijos 2025 m. vasario 4 d. akte nėra jokių duomenų apie tai, kokiam asmeniui buvo pavesta tarnybinė užduotis laiku atsakyti į pareiškėjo prašymą, laiku išduoti pareiškėjui pažymą apie priimtus dokumentus, ir koks yra galutinis tarnybinės užduoties vykdymo terminas.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą įpareigoti Seimo kontrolierių įstaigą vykdyti SKĮ
3 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 21 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas paaiškina, kad iki skundo padavimo dienos Seimo kontrolierių įstaiga tinkamai neištyrė pareiškėjo 2024 m. gruodžio 30 d. skundo. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Seimo kontrolierių įstaiga priėmė 2025 m. sausio 7 d. aktą (akto numeris: SE-25). Minėtame akte Seimo kontrolierių įstaiga nepagristai nutylėjo bylai svarbias aplinkybes, susijusias su Lietuvos Respublikos Seimo dispozicijoje esančia 2010 m. gegužės 18 d. Valstybės kontrolės ataskaita (ataskaitos numeris: FA-P-40-2-1). Pareiškėjas mano, kad Seimo kontrolierių įstaiga iki skundo padavimo dienos neįvertino aplinkybių, kodėl Seimas nepateikia pareiškėjui administracinio sprendimo, kurį pareiškėjas gali apskųsti teismine tvarka. Pareiškėjas teigia, kad Seimo kontrolierių įstaigos suinteresuotumas siekiamos inicijuoti administracinės bylos baigtimi pasireiškia Seimo kontrolierių konstitucine pareiga nagrinėti piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) vykdomo piktnaudžiavimo ir (ar) biurokratizmo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI.

Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Jungtinių Tautų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) nuostatų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos įtvirtina, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Tai reiškia, kad, įgyvendindamas teisę kreiptis į teismą, asmuo turi pareigą laikytis įstatymų nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-450-575/2024; kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad teisės kreiptis į teismą pobūdis reikalauja valstybės reguliavimo, tačiau toks reguliavimas negali pažeisti teisės esmės arba prieštarauti kitoms Konvencijos teisėms (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m.
vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę; kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra akcentavęs, kad įvairių procesinių reikalavimų ieškinio turiniui ir formai nustatymas yra pateisinamas, nes jais yra siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą, todėl formalių procesinių reikalavimų taikymas priimant ieškinį savaime nereiškia teisės kreiptis į teismą pažeidimo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Z ir kiti prieš Jungtinę Karalystę; kt.). Tai reiškia, kad asmenys, įgyvendindami teisę kreiptis į teismą (pateikdami ieškinius, apeliacinius skundus ir pan.), turi tikėtis egzistuojančių formalių proceso taisyklių taikymo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m.
lapkričio 16 d. sprendimą byloje Sotiris ir Nikos Kouras Attee prieš Graikiją; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas asmens skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma įvertina tai, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos neigiamos procesinės prielaidos atsisakyti inicijuoti administracinės bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu teismas, nagrinėdamas minėtą klausimą, nustato bent vieną iš įvardytų prielaidų, jis motyvuota nutartimi atsisako priimti asmens skundą (prašymą, pareiškimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-684-624/2024; kt.).

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su patikslintu skundu, prašė: 1) panaikinti Kanceliarijos 2024 m. gruodžio 17 d. aktą (akto numeris: S-2024-4696); 2) įpareigoti Kanceliariją įgyvendinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto bei 11 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 37 bei 38 punktų nuostatas;
3) panaikinti Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. aktą (akto numeris: 21-14-145); 4) panaikinti Ministerijos 2025 m. vasario 4 d. aktą (akto numeris: 7R-449 (1.64Mr)); 4) įpareigoti Ministeriją įgyvendinti VAĮ 11 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 24 punkto nuostatas; 5) panaikinti Tarnybos
2025 m. kovo 3 d. aktą (akto numeris: 21-14-417); 7) panaikinti Tarnybos 2025 m kovo 7 d. aktą (akto numeris: 21-14-446); 8) įpareigoti Tarnybą įgyvendinti VAĮ 11 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių
24 punkto nuostatas; 9) įpareigoti Seimo kontrolierių įstaigą vykdyti SKĮ 3 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 21 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdama į pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų pobūdį ir skaičių, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl kiekvieno pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimo priėmimo klausimo atskirai.

Dėl pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų panaikinti Kanceliarijos 2024 m.
gruodžio 17 d. aktą ir įpareigoti Kanceliariją atlikti veiksmus

Pareiškėjas, paduodamas patikslintą skundą, prašė panaikinti Kanceliarijos 2024 m.
gruodžio 17 d. aktą ir įpareigoti Kanceliariją įgyvendinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto bei
11 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 37 bei 38 punktų nuostatas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, padavė patikslintą skundą. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi ir Regionų administracinio teismo
2025 m. balandžio 4 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą iš dalies – nutraukė apeliacinį procesą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m.
kovo 21 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, panaikino Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti patikslinto skundo trūkumus.

Įvertinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pakartotinai spręsdamas pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepasisakė dėl pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų panaikinti Kanceliarijos 2024 m. gruodžio 17 d. aktą (akto numeris: S-2024-4696) ir įpareigoti Kanceliariją įgyvendinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto bei 11 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių
37 bei 38 punktų nuostatas priimtinumo.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų panaikinti Kanceliarijos 2024 m. gruodžio 17 d. aktą ir įpareigoti Kanceliariją įgyvendinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto bei
11 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 37 bei 38 punktų nuostatas priėmimo klausimo. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija perduoda minėtų pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimo panaikinti Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. aktą

Pareiškėjas, paduodamas patikslintą skundą, prašė panaikinti Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. aktą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. akto paduoti, ir neprašė atnaujinti minėtą terminą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies
9 punkto nuostatomis, atsisakė priimti minėtą pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jis, kreipdamasis į teismą, nepraleido termino skundui dėl Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. akto paduoti.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią. Teismas, nustatydamas skundo (pareiškimo, prašymo) padavimo termino eigos pradžią, įvertina aplinkybę, ar, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, viešojo administravimo subjektas turėjo teisės aktais įtvirtintą pareigą įteikti minėtą aktą asmeniui. Jeigu viešojo administravimo subjektas turėjo minėtą pareigą, teismas sprendžia, ar: 1) viešojo administravimo subjektas, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, tinkamai atliko pareigą įteikti asmeniui minėtą aktą; 2) viešojo administravimo subjektas viešai paskelbė (turėjo paskelbti) skundžiamą administracinį aktą; 3) asmuo, siekdamas išsiaiškinti informaciją apie administracinio akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo, žinojo, kad minėtas aktas turi būti priimtas, ir aktyviai vykdė atitinkamus veiksmus; 4) kitas skundo (pareiškimo, prašymo) padavimo termino pradžios nustatymui svarbias aplinkybes. Teismas, nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Pareiškėjas, tiek paduodamas patikslintą skundą (DOK-29264, 17 psl.), tiek paduodamas atskirąjį skundą, įvardijo, kad Tarnybos atstovas įteikė pareiškėjui Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. aktą dar 2025 m. sausio 21 d. Remdamasi šia aplinkybe, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas įgijo galimybę susipažinti su Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. akto turiniu dar 2025 m. sausio 21 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. aktu, turėjo teisę paduoti skundą dėl Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. akto iki 2025 m. vasario 21 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas padavė skundą dėl Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. akto tik 2025 m. kovo 10 d. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. akto paduoti.

ABTĮ 66 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems procesinių veiksmų atlikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Paduodant prašymą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodami procesiniai ar kiti dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tik išimtiniais atvejais, kai minėto termino praleidimo priežastys buvo svarbios, objektyvios ir sudarė pareiškėjui kliūtis laiku kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-662/2025; kt.).

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. akto paduoti. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, neprašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Tarnybos 2025 m.
sausio 21 d. akto paduoti. Taip pat pareiškėjas, paduodamas skundą, nenurodė jokių išskirtinių, svarbių ir objektyvių priežasčių, sudariusių pareiškėjui kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su tariamu Tarnybos vilkinimu priimti 2025 m. sausio 21 d. aktą ir (ar) atskirų Tarnybos atstovų vilkinimu pasirašyti minėtą aktą, nesudaro pagrindo kitaip teisiškai vertinti susiklosčiusią situaciją. Minėti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai yra susiję su Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. akto pagrįstumu ir teisėtumu, ir šių argumentų pagrįstumas gali būti vertinamas tik administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2025 m.
sausio 21 d. aktą, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė neprognozuojamus motyvus.

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad skundo padavimo terminas yra imperatyvaus pobūdžio teisės norma, skirta teisinio tikrumo ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimui. Dėl to skundo padavimo termino laikymosi kontrolė yra laikytina teismo pareiga, vykdytina ex officio (pagal pareigas). Teismas, net ir nagrinėdamas bylą iš esmės, nepraranda teisės savo iniciatyva įvertinti, ar egzistuoja skundo priimtinumui kliudantys viešosios tvarkos pagrindai (šiuo klausimu taip pat žr. ABTĮ 103 straipsnio 8 punktą, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktą). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimas pateikti skundą per įstatyme nustatytą terminą savaime neprieštarauja Konvencijos 6 straipsnio 1 daliai. Toks reikalavimas siekia teisėto tikslo – užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą, ypač laikantis teisinio tikrumo principo. Ginčo šalys turi tikėtis, kad tokios taisyklės bus taikomos (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m.
kovo 28 d. sprendimo dėl priimtinumo byloje Leščiukaitis prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 72252/11, 37 punktą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, nustatęs aplinkybę, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, teismas nenustato pareiškėjui termino pašalinti skundo trūkumus. Tais atvejais, kad skundo padavimo termino praleidimo faktas yra akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Aplinkybės, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir neprašė atnaujinti minėtą terminą, sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą (prašymą, pareiškimą) nagrinėti iš esmės. Teisės aktai neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023; kt.).

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi neprivalėjo pasiūlyti pareiškėjui pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Praleisto skundo padavimo atnaujinimo iniciatyva yra pareiškėjo atsakomybės klausimas. Nagrinėjamu atveju taikytinos terminų skaičiavimo ir atnaujinimo taisyklės nesukelia jokių ypatingų aiškinimo sunkumų, todėl negali būti laikoma, kad yra aplinkybių, galinčių pateisinti nukrypimą nuo griežto minėtų taisyklių taikymo. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. akto paduoti, nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiamos nutarties motyvai negalėjo būti prognozuojami ir yra teisiškai nepagrįsti.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškėjui terminą skundo reikalavimui dėl Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. akto panaikinimo paduoti, ir priimti minėtą skundo reikalavimą.

Dėl pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų panaikinti Ministerijos 2025 m. vasario 4 d. aktą, Tarnybos 2025 m. kovo 3 d. aktą, Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. aktą ir įpareigoti Ministeriją bei Tarnybą atlikti veiksmus

Pareiškėjas, paduodamas patikslintą skundą, prašė panaikinti Ministerijos 2025 m.
vasario 4 d. aktą, Tarnybos 2025 m. kovo 3 d. aktą, Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. aktą ir įpareigoti Ministeriją bei Tarnybą atlikti veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad Ministerijos 2025 m. vasario 4 d. aktas, Tarnybos 2025 m. kovo 3 d. aktas ir Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, atsisakė priimti minėtus pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo, kad Ministerijos 2025 m. vasario 4 d. aktas, Tarnybos 2025 m. kovo 3 d. aktas ir Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad skundo priėmimo stadijoje teismas vertina tik formalią skundo atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ir nevertina skundo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje teismas negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su skundo reikalavimų pagrįstumu ir teisėtumu, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu teismas nustato, kad asmuo, kreipdamasis į teismą, neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, tokia aplinkybė yra reikšminga teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimui dėl bylos baigties. Išimtys iš minėto principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai jau skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-442-821/2025; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai aktai, dėl kurių asmenys gali pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepriklausomai nuo akto formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją ir Tarnybą su prašymais pateikti jam informaciją bei išduoti pažymas apie priimtus dokumentus. Išnagrinėjusios pareiškėjo prašymus, Ministerija 2025 m. vasario 4 d. aktu ir Tarnyba 2025 m. kovo 3 d. aktu bei 2025 m. kovo 7 d. aktu atsakė į pareiškėjo prašymus suteikti informaciją. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, teigia, kad Ministerija ir Tarnyba netinkamai atsakė į pareiškėjo pateiktus prašymus suteikti informaciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad ginčai dėl teisės gauti informaciją ir duomenis pažeidimo yra nagrinėjami administraciniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-602/2024).

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad jau skundo priėmimo stadijoje yra aišku, jog Ministerijos 2025 m. vasario 4 d. aktas, Tarnybos 2025 m. kovo 3 d. aktas ir Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. aktas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, ir kad nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, ar Ministerijos
2025 m. vasario 4 d. aktas, Tarnybos 2025 m. kovo 3 d. aktas bei Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. aktas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, ir ar Ministerija bei Tarnyba tinkamai atsakė į pareiškėjo pateiktus prašymus, gali būti įvertintos tik administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus panaikinti Ministerijos 2025 m. vasario 4 d. aktą, Tarnybos 2025 m. kovo 3 d. aktą ir Tarnybos
2025 m. kovo 7 d. aktą.

Pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai įpareigoti Ministeriją ir Tarnybą atlikti veiksmus yra išvestiniai patikslinto skundo reikalavimai iš pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų panaikinti Ministerijos 2025 m. vasario 4 d. aktą, Tarnybos 2025 m. kovo 3 d. aktą ir Tarnybos 2025 m.
kovo 7 d. aktą. Pareiškėjas neformuluoja savarankiškų argumentų, pagrindžiančių įpareigojimo atlikti veiksmus būtinumą, o jo pozicija leidžia daryti išvadą, kad jis siekia sudaryti prielaidas iš naujo ir tinkamai atlikti administracinę procedūrą dėl priimtų sprendimų pagal pareiškėjo prašymus (žr. pareiškėjo atskirojo skundo II dalies (iii) skyriaus argumentus). Grąžinus pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų panaikinti Ministerijos 2025 m. vasario 4 d. aktą, Tarnybos 2025 m. kovo 3 d. aktą ir Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. aktą priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, skundo reikalavimų įpareigoti Ministeriją ir Tarnybą atlikti veiksmus priėmimo klausimas taip pat grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimo įpareigoti Seimo kontrolierių įstaigą atlikti veiksmus.

Pareiškėjas, paduodamas patikslintą skundą, prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą vykdyti SKĮ 3 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 21 straipsnio nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, neginčijo jokių Seimo kontrolierių įstaigos priimtų individualių administracinių aktų ir (ar) veiksmų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, atsisakė priimti minėtą pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą įpareigoti Seimo kontrolierių įstaigą atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija nustatė, kad 2024 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierę su skundu. Įvertinusi pareiškėjo 2024 m. gruodžio 30 d. skundo pobūdį, 2025 m. sausio 7 d. Seimo kontrolierė priėmė sprendimą (sprendimo numeris: SE-25) atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 30 d. skundą. Pareiškėjas, paduodamas patikslintą skundą, reikalavimą įpareigoti Seimo kontrolierių įstaigą vykdyti SKĮ 3 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 21 straipsnio nuostatas kildina iš aplinkybės, kad Seimo kontrolierė neišnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. gruodžio 30 d. skundo.

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu išaiškino, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtintą teisinį reguliavimą, aiškinamą inter alia kitų ABTĮ nuostatų, taip pat SKĮ, inter alia (be kita ko) minėto įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalių, kontekste, administracinių teismų, kurie sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, Seimo kontrolierių – nepriklausomų ir savarankiškai veikiančių valstybės pareigūnų, ginančių žmogaus teises ir laisves, tiriančių pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiančių gerinti viešąjį administravimą, sprendimų, inter alia tokių jų sprendimų, kuriais įstatyme nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti skundą. 

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti Seimo kontrolieriaus įstaigą vykdyti SKĮ 3 straipsnio 1 bei 2 dalių ir
21 straipsnio nuostatas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtą patikslinto skundo reikalavimą pareiškėjas kildina iš aplinkybės, jog Seimo kontrolierė neišnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. gruodžio 30 d. skundo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, įvertinusi pareiškėjo 2024 m. gruodžio 30 d. skundą, 2025 m. sausio 7 d. Seimo kontrolierė priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 30 d. skundą. Tai reiškia, kad, nagrinėjant minėtą pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą, taip pat turėtų būti vertinamas Seimo kontrolierės 2025 m. sausio 7 d. sprendimas, tačiau, remiantis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis, minėto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas nepriklauso administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija nurodo, kad analogiškos praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose to paties pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-492/2022; kt.).

Atsižvelgdama į bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad savo teisių pažeidimą pareiškėjas sieja ne su Seimo kontrolieriaus sprendimu atsisakyti nagrinėti skundą įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. sprendimu, kurio pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas kilo dėl valstybės institucijų veiksmų, kuriuos jis apskundė Seimo kontrolierei ir kurių pagrįstumas bei teisėtumas gali būti ginčijamas ir administraciniame teisme, vadovaujantis ABTĮ bei VAĮ nuostatomis. Kitaip tariant, teisinis ginčas egzistuoja tarp pareiškėjo ir konkrečių valstybės institucijų, o ne tarp pareiškėjo ir Seimo kontrolierės. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtintas reguliavimas, kuriuo administraciniams teismams nepriskiriama Seimo kontrolieriaus sprendimų, įskaitant sprendimus atsisakyti nagrinėti skundą, teisminė kontrolė, pažeidžia asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir nesudaro prielaidų užtikrinti gero viešojo administravimo principo laikymosi.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą vykdyti SKĮ 3 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 21 straipsnio nuostatas.

Dėl bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą baigties

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė dalies pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų priėmimo klausimą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo atskirąjį skundą iš dalies – panaikina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus panaikinti Kanceliarijos 2024 m. gruodžio 17 d. aktą (akto numeris: S-2024-4696), Ministerijos 2025 m. vasario 4 d. aktą (akto numeris: 7R-449 (1.64Mr)), Tarnybos 2025 m. kovo 3 d. aktą (akto numeris: 21-14-417), Tarnybos 2025 m. kovo 7 d. aktą (akto numeris: 21-14-446) ir įpareigoti Kanceliariją, Ministeriją bei Tarnybą atlikti veiksmus, bei minėtų pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus panaikinti Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. aktą bei įpareigoti Seimo kontrolierių įstaigą atlikti veiksmus, palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2024 m. gruodžio 17 d. aktą (akto numeris: S-2024-4696), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2025 m. vasario 4 d. aktą (akto numeris: 7R-449 (1.64Mr)), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 3 d. aktą (akto numeris: 21-14-417), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 7 d. aktą (akto numeris: 21-14-446) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikti veiksmus, ir šių pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. sausio 21 d. aktą (akto numeris: 21-14-145) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą atlikti veiksmus, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Egidijus Šileikis

        Dalia Višinskienė