Civilinė byla Nr. 2-1388-407/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00638-2014-0

      Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.8. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Renavita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-507-259/2016, kuria pagal bankroto administratorės pareiškimą likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

             LUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą prašydama LUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Bankroto administratorės teigimu, egzistuoja keturi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai, kvalifikuojantys tyčinį bankrotą. Pareiškėja nurodė, kad įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, priimti ekonomiškai įmonei nenaudingi sprendimai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas); įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas); teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi LUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankrotą pripažino tyčiniu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad bendrovės dalyviai bei vadovai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, jai esant nemokiai (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), todėl pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Be to, teismas nustatė ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytus tyčinio bankroto požymius ir sprendė, kad LUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ir šiuo įstatyme reglamentuotu pagrindu.

Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog įmonėje buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai ir įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, todėl atmetė pareiškėjos prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde LUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto administratorė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta LUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais ir šioje dalyje pareiškimą tenkinti visiškai. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neįsigilino į nurodytas faktines aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, spręsdamas klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

2. Teismas neįvertino to, kad byloje nėra priešingų įrodymų, paneigiančių aplinkybes, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, todėl nepagrįstai atmetė prašymą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys D. B. ir O. J. teismo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismui gali būti skundžiama tiek visas teismo sprendimas, tiek jo dalis, tiek jo motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad  apeliacinėje instancijoje keičiami faktai nors ir gali neturėti įtakos faktinių aplinkybių visumai ir galutinei išvadai dėl pareiškimo patenkinimo ar atmetimo, bet turi būti teisiškai reikšmingi juos skundžiančiai šaliai kaip prejudiciniai.

Byloje nustatyta, kad LUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais. Atskirajame skunde nurodoma, kad įmonės bankrotas tyčiniu turi būti pripažintas ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punkte reglamentuotais pagrindais. Faktas, kad LUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankrotas pripažintinas tyčiniu byloje neginčijamas.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismui nustačius vieną iš tyčinio bankroto požymių, teisiškai nėra reikšmingas kitų tyčinio bankroto požymių vertinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-824-943/2015).

Atskirojo skundo tenkinimas apeliantui nesukels materialinių teisinių pasekmių, kadangi pareiškimas pripažinti bankrotą tyčiniu pirmosios instancijos teisme tenkintas. Neatsižvelgiant į tai, kokiu ĮBĮ 20 straipsnyje nustatytu pagrindu įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, vienintelė įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pasekmė ir vienintelis skirtumas nuo netyčinio bankroto, yra privalomas sandorių patikrinimas per laikotarpį, ne trumpesnį kaip 5 metai iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu ne visais bankroto administratorės prašytais pagrindais savaime nereiškia, kad įmonės vadovo ar akcininkų visi veiksmai ar sprendimai yra teisėti/neteisėti. Konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams, pripažinus LUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankrotą tyčiniu, turi įgaliojimus patikrinti bankroto administratorė. Jeigu LUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto proceso metu bus nustatyta, kad įmonės kreditoriams netinkamu įmonės valdymu buvo padaryta žalos, asmuo, dėl kurio veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, privalės atlyginti kreditoriams žalą, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinių veiksmų susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis).

Be to, ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad teismas įsiteisėjusią nutartį dėl tyčinio bankroto pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl ikiteisminio tyrimo metu suinteresuotų asmenų veikloje nustačius nusikalstamos veikos požymių, bus sprendžiamas šių asmenų atsakomybės klausimas.

Dėl nurodytų priežasčių nėra teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                       Vigintas Višinskis