Baudžiamosios bylos Nr. 1-1478-1011/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24550-2018-0

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.15; 2.1.10.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 27 d.

 Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,

sekretoriaujant Dianai Kiverytei,

dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,

kaltinamajai J. G., jos gynėjams advokatams Gediminui Skaisčiui, Dariui Stalioniui,

nukentėjusiajam Ž. P., jo atstovui advokatui Remigijui Markevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti, teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-17 nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 str. 1 d.  8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 str., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

J. G. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, o būtent:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28  sprendimu, įsiteisėjusiu 2017-02-23, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1364-930/2016, nustačius pereinamąjį 6 mėnesių laikotarpį, per kurį ieškovas Ž. P. su nepilnamečiais vaikais – dukra G. M. P., gimusia (duomenys neskelbtini), ir sūnumi B. L. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), turėjo bendrauti tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtam psichologui pagal jo sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje, o atsakovė J. G. buvo įpareigota minėtu laikotarpiu užtikrinti nepilnamečių vaikų atvykimą psichologo nurodytu laiku į jo nurodytą vietą, ji be pateisinamų priežasčių nevykdė jai nustatytos pareigos užtikrinti nepilnamečių vaikų atvykimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirto psichologo A. S. (A. S.) nustatytu laiku 2017 m. kovo, balandžio, gegužės, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais rengiamų susitikimų su vaikų tėvu Ž. P. vietas, t. y. 2017 m. kovo 12, 13, 15, 20, 22, 27 ir 29 d., balandžio 3, 5, 10, 12, 14, 19, 24, 26 ir 28 d., gegužės 3, 12, 15, 17, 19, 22, 24, 26 ir 29 d. ir rugpjūčio 14, 21 ir 25 d., nustatytu laiku, neužtikrino nepilnamečių vaikų atvykimo į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir restorano „N.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rengtus susitikimus su jų tėvu Ž. P., o 2017 m. kovo 17 ir 31 d. bei rugsėjo 3, 4, 6 ir 8 d., nustatytu laiku, į minėtose patalpose rengiamus susitikimus su tėvu Ž. P. pristatė tik vieną iš nepilnamečių vaikų – G. M. P.

Šiais veiksmais J. G. padarė BK 245 str. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Kaltinamoji J. G. teisiamo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2017 m. kovo mėnesio pradžioje ji sulaukė S. A. skambučio, kuris pasakė, kad ji privalės atvesti vaikus į susitikimus su tėvu Ž. P. Kilo ginčas dėl to, kad S. A. vizitus paskyrė tris kartus per savaitę. Ji aiškino, kad dabar yra mokslo metų antroji pusė ir vaikai turi užklasinę veiklą, todėl į susitikimus gali atvykti tik penktadieniais. Iki vykdomosios bylos pradžios vaikai į susitikimus buvo atvežami penktadieniais. Kaltinamoji nurodė, jog sūnus standartiškai iš mokyklos grįžta 14.30 val., Gertrūda – 15 val. Vaikai po pamokų papildomai mokėsi prancūzų kalbos ir žaidė tenisą. Kalbos pamokos vyko 10 min. pėsčiomis nuo namų, o į teniso treniruotes vykusias (duomenys neskelbtini), turėjo važiuoti vežė 40–50 min. Abu vaikai užsiėmimus turėjo skirtingomis dienomis, nes priklausė skirtingoms amžiaus grupėms. Vienam vaikui užsiėmimai vykdavo pirmadieniais, antradieniais, kitam – antradieniais, ketvirtadieniais. Būreliai vykdavo nuo 16 ar 16.30 val., o treniruotės nuo 16 ar 17 val., baigdavosi 17 ar 18 val., G. kalbos pamokų laikas buvo nepastovus, priklausė nuo mokytojų. Ji įsitikinusi, jog vaikų užimtumas buvo per didelis, jog po mokyklos ir užklasinių užsiėmimų vyktų į susitikimus su tėvu, net kai susitikimų laikas buvo perkeltas 19 val.  Kodėl susitikimai nevyko birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kaltinamoji jai nėra aišku. Ji psichologo klausė, kodėl nėra birželio ir liepos mėnesių susitikimų grafikų. Psichologas pasakė, kad reikia klausti S. A. Tada ji iš Ž. P. sužinojo, kad yra pradėta vykdomoji byla. Iki rugpjūčio mėnesio vidurio susitikimų grafikų nebuvo, psichologai išėjo atostogų, todėl vaikai niekur nevyko. Rugpjūčio mėnesį į pirmus du susitikimus ji vaikų neatvežė, nes nežinojo, kad elektroniniu paštu buvo atsiųsti nauji susitikimų grafikai ir, kad vykdomoji byla yra užbaigta. Į kitus susitikimus vaikai buvo atvežti pagal grafiką, išskyrus kelis kartus, kai sirgo. Gal du kartus buvo atvežta tik G. M. P., nes B. L. P. sirgo arba blogai jautėsi. Nuo rugsėjo iki lapkričio mėnesio vaikai neturėjo užklasinės veiklos, todėl galėjo susitikimus lankyti tris kartus per savaitę. Tačiau rugsėjo 15 d. vaikus atvedus į susitikimą ir pasakius, kad ji neturi tolimesnio susitikimų grafiko, A. S. pasakė, kad susitikimai baigėsi. Ji mano, kad susitikimai turėjo būti tęsiami, jeigu vaikai prieš tai juos lankė du su puse mėnesio, tai pabaigus vykdomąją bylą susitikimai turėjo tęstis dar tris su puse mėnesio, todėl šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis nesibaigė. Mano, kad vaikai buvo atvežti į daugiau nei 6 susitikimus. Be to, jeigu vaikai norėtų lankyti susitikimus, tai grafikų nereikėtų. Pabrėžė, tarp psichologo ir vaikų nebuvo abipusio pasitikėjimo. Jos nuomone, geras psichologas būtų radęs būdų kaip tinkamai ir pilnavertiškai vykdyti teismo sprendimą. Anot jos, dukra G. po pirmo susitikimo atsisakė daugiau į juos eiti, nes buvo „pakraupusi“. Patikino, jog pati dukra paprašė daryti susitikimų garso įrašus. Taip pat, nurodė, jog vaikai galėjo turėti susitikimuose planšetes, žino, jog turėjo ausinukus. Kaltinamoji jautėsi ignoruojama psichologo, su ja nebandyta ieškoti kompromiso. Nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ji vaikų atžvilgiu naudotų smurtą, jiems neleistų, draustų susitikti su tėvu, juos gąsdintų. Anot jos, Ž. P. tikslas yra bet kokia kaina nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, nesvarbu, ar vaikai to nori. Nežino, ar psichologai meluoja, bet įvyko daugiau nei šeši susitikimai. Patikino, jog jai teismo paskirta bauda buvo sumokėta, ji taip pat sumokėjo už psichologų paslaugas.

Nukentėjusysis Ž. P. teisiamo posėdžio metu parodė, kad teismo sprendimu buvo paskirta psichologinė tarnyba. Psichologas A. S. iš karto ėmėsi organizacinių priemonių, suderino susitikimų laiką. Kiek žino, J. G. neatsiliepė į raginimus pasakyti jai tinkamą laiką, todėl susitikimų grafikas liko toks, koks buvo suderintas su psichologu. Vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, bet grafikas buvo suderintas anksčiau, iki 2017-05-02. Pagal susitikimų grafiką J. G. buvo atvykusi gal šešis–septynis kartus. J. G. atvykusi į susitikimus išgąsdindavo vaikus, kad jie nebendrautų, nekalbėtų, trankydavo durimis, iškeldavo ir rodydavo vidurinį pirštą, vaikams duodavo ausines, telefonus, planšetes. Mano, jog motina telefonu rašė žinutes vaikams, taip juos kontroliavo. Susitikimai baigdavosi po 15 min. Pirmieji susitikimai buvo įvykę, vėliau nebevyko. Kartais J. G. į susitikimus nevesdavo B. L. P., tik G. M. P., kadangi B. L. P. nori bendrauti, o G. M. P. bendrauti nebuvo linkusi. Daug kartų vaikai buvo neatvesti į susitikimus, to priežasčių jam niekas nepaaiškino. Tuo tarpu jis į susitikimus ateidavo visada. J. G. niekada neinformuodavo, kad vaikai neatvyks į susitikimą. Kai J. G. nenorėdavo, tai ir neatvesdavo vaikų. Buvo atvejis, kai J. G. paskambinusi iš mokyklos pranešė, kad B. L. P. nuo įtampos apsivėmė. Anot nukentėjusiojo, J. G. nuteikdavo vaikus, kad susitikimu metu jie nebendrautų. Apie susitikimų laiką J. G. buvo informuojama per antstolį, nes į psichologo žinutes nereaguodavo, jį patį yra užblokavus telefone. J. G. nevykdant teismo sprendimo antstolio teikimu teismas jai skyrė baudą, tačiau situacija nepasikeitė. J. G. baudos nemoka ir teismo sprendimo nevykdo. Nukentėjusysis pabrėžė, jog kaltinamoji priešina vaikus jo atžvilgiu, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ja nesilaikė susitikimo su vaikais grafiko. Prašė J. G. taikyti baudžiamąją atsakomybę, nes jokiomis kitomis priemonėmis su ja kitaip neįmanoma kalbėtis.

Liudytojas S. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad teismo sprendimu jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta tarpininkauti tėvo Ž. P. ir vaikų B. L. P. bei G. M. P. susitikimams. Buvo siekiama per pusę metų atkurti tokius santykius, kad vaikai nesibaimintų su tėvu susitikti be psichologo teismo nustatytu grafiku. Jau anksčiau jų įmonė dirbo su šiais asmenimis. Su psichologu A. S. buvo suderintas susitikimų grafikas. Pagal teismo sprendimą jie, kaip psichologai, turėjo teisę vienašališkai nustatyti susitikimų grafiką, informuojant abi šalis. Jis šalims skambino telefonu, susitikimų grafiką siuntė registruotu paštu. Susitikimai vyko nepilnai: iš pradžių motina J. G. atvesdavo abu vaikus, vėliau – po vieną. Kiek žino, susitikimuose tris–keturis kartus dalyvavo abu vaikai, dar iki dešimties kartų buvo atvežamas mažasis, buvo įvykę gal šeši susitikimai, tiksli informacija apie susitikimus yra byloje. Vaikai buvo primokyti susitikimų metu atsiriboti nuo bendravimo, nekalbėti, jiems nurodyta, kad jie bet kada gali atsistoti ir išeiti, ką jie ir padarė. Nurodė, jog kaltinamoji buvo konfliktiška, rodė priešišką požiūrį į teismo sprendimo vykdymą – rašė keiksnojančias žinutes el. paštu, sąskaitų apmokėjimo paskirtyje buvo nurodžiusi „už vaikų teisinį prievartavimą“. Jis asmeniškai susitikimuose nedalyvavo, turi psichologo A. S. rašytines ataskaitas. Buvo bandyta suderinti susitikimų laiką, tačiau J. G. laišku informavo, kad pati renkasi kada vesti vaikus, kad jie lanko būrelius. Žino, kad susitikimo metu B. L. P. pasakė, jog nelanko jokių būrelių, tačiau G. M. P. trenkusi kumščiu į šoną jam liepė tylėti. Susitikimai neįvykdavo. Buvo pasitelktas Vaiko teisių skyrius tarpininkauti susitikimų grafiko sudaryme, tam paskirtas susitikimas. Jie laukė J. G. atvykstant ir dalyvaujant susitikimų grafiko sudaryme, tačiau kaltinamoji informacijos apie vaikų būrelius nepateikė. Todėl jie neturėjo prie ko derintis. Tai buvo vertinama kaip jos priešiškumas, nenoras bendrauti. Gegužės mėnesio viduryje jie nutraukė susitikimus, nes vaikai buvo nevedami, nuteikinėjami. Susitikimai neteko prasmės, kadangi vaikai nebuvo atvedami. Apie teismo sprendimo nevykdymą buvo informuotas antstolis. Visą vasarą jie nieko neveikė. J. G. buvo informuota, kad taip elgtis negalima ir padaryta pertrauka. Susitikimai buvo pratęsti rugpjūčio mėnesį, tačiau pasikeitimų neįvyko. Vaikai nebuvo atvedami vieną, antrą kartą ir jie pasakė, kad grafikas nėra vykdomas, susitikimus reikia nutraukti. Jie matė, kad gaišta laiką, nes tėvas moka už susitikimus, o vaikai neatvedami. J. G. nenurodydavo priežasčių, dėl kurių vaikai nedalyvaus susitikimuose, todėl jie neturėjo pagrindo atšaukti susitikimų ir derinti kito laiko. Pagal teismo sprendimą susitikimai turėjo vykti iki rugsėjo 15 d., nes tai būtų šeši mėnesiai nuo kovo 15 d. Teismo sprendimo vykdymas buvo nutrauktas, dėl sprendimo vykdymo pratęsimo reikėjo kreiptis į teismą.

Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į jį kreipėsi S. A. ir nurodė, kad pagal teismo sprendimą jis yra įpareigotas dirbti su vaikais B. L. P. bei G. M. P., siekiant atstatyti ir sustiprinti jų ryšį su tėvu Ž. P. Motina J. G. turėjo vesti vaikus į susitikimus bendrauti su Ž. P. Jis sudarė intensyvų grafiką, paskyrė tris susitikimus per savaitę, kadangi siekiant atstatyti ryšius tarp žmonių reikia kuo intensyvesnio bendravimo. Ž. P. iš karto pritarė, o J. G. nesureagavo. Grafikas toks ir liko. Tačiau vaikai geriausiu atveju ateidavo vieną kartą per savaitę, dažnai būdavo, kad ateidavo tik G. M. P.. B. L. P. buvo du kartus. Iš pradžių bendravimas su J. G. vyko per S. A. Jis bendravo su S. A., o pastarasis siuntinėjo laiškus. Kažkuriame etape jis pats tiesiogiai rašė laiškus, mano, kad siuntė susitikimų grafikus, kurie buvo sudarinėjami mėnesiui į priekį. J. G. minėjo, kad vaikai yra labai užimti būreliais, tačiau, kokiais ir kokiu laiku, nenurodė. Vienu metu G. M. P. sakė, kad jie yra labai užimti ir lanko būrelius. Tai buvo vienas iš pirmųjų susitikimų, kai buvo B. L. P. Tačiau pats B. L. P. paaiškino, kad jokių būrelių nelanko. G. M. P. sureagavo ir tylėjo. Spėja, kad vaikai būrelių nelankė ir J. G. jiems liepė sakyti priešingai. Kelis kartus J. G. pranešė, kad negalės atvykti paskirtą dieną. Jie tomis dienomis visada nukeldavo susitikimus. Tai buvo gal du ar tris kartus. Ne kartą buvo siūlyta grafiką priderinti taip, kad visiems tiktų, tačiau iš J. G. atsako nesulaukdavo. Pažymėjo, jog vieną kartą nukentėjusysis (Ž. P.) pranešė, kad vėluos į susitikimą, J. G. buvo kalbinama pasilikti ir kiek palaukti, juodu pakalbėjo, tačiau po 20–30 min. nesulaukusi  Ž. P. ji išvyko. Pokalbio metu jam pasirodė keistas vaikų elgesys, atrodė, jog jie stengtųsi įtikti mamai, jautėsi įsitempę. Jeigu gerai pamena, vaikai buvo atvesti šešis kartus bendrai, B. L. P. jis matė du–tris kartus, o likusius kartus tik G. M. P. Į pirmą susitikimą buvo atvesti abu vaikai, o vėliau – po vieną. Nebuvo paaiškinama, kodėl vaikai neatvykdavo. Vaikai atvykdavo penktadienis, dažniausiai tik viena G. M. P. Vaikai buvo nusiteikę nekaip. Koridoriuje J. G. sakė vaikams, kad jie čia neprivalo nieko daryti, būti, tai vaikai pasėdėdavo ir išeidavo. Kartais jie pabūdavo 20 min., kartais 40 min. Vaikai turėjo planšetes, įrašinėjimo įrangą, ausines (nors jie prašė, kad įranga nebūtų vaikams įteikta). Mano, jei nebūtų buvę diktofonų, G. būtų bendravusi su tėvu. B. aktyviau bendravo susitikimų metu. Nurodė, jog pirmas jų susitikimas buvo kokybiškiausias, nes vaikai neturėjo įrašymo įrangos, buvo su jais rastas kažkoks kontaktas. Dėl įrašymo įrangos turėjimo, buvo neįmanoma su vaikais normaliai kontaktuoti. Kai jie pradėjo bendrauti kovo mėnesį, bandė susitikinėti du ar tris mėnesius. Tada sustabdė susitikimus, nes nebuvo prasmės. Kai S. A. jį informavo, kad reikia toliau vykdyti teismo nutartį, jie susitikimus atnaujino.

Kaltinamoji J. G. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 81).

Nukentėjusysis Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-28 pakartotinai nustatė jo ir vaikų B. L. P. bei G. M. P. bendravimo tvarką, pagal kurią jis turėjo bendrauti su savo vaikais tarpininkaujant psichologams. Vilniaus apygardos teismo 2017-02-23 nutartimi teismo sprendimas paliktas nepakeistas. J. G. teismo sprendimo vėl nevykdė. Dėl šio fakto vėl buvo kreiptasi į antstolį R. V., tačiau pastarasis, išnaudojęs visas įmanomas vykdymo procese numatytas galimybes, teismo sprendimo neįvykdė. Dėl minėtos priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-28 nutartimi tenkindamas antstolio R. V. pareiškimą J. G. paskyrė baudą. Tačiau baudos paskyrimas ir vėl neįtikino J. G. vykdyti teismo sprendimą. Dėl J. G. tyčinių veiksmų (neveikimo) jis ir vaikai patyrė žalą (t. 1, b. l. 63, 68).

Liudytojas S. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. 2016-06-29 teismo nutartyje buvo įrašyta, kad jo vadovaujama įmonė turi paskirti tėvo Ž. P. bendravime su vaikais B. L. P. bei G. M. P. tarpininkaujantį psichologą. 2017-02-23 jis susisiekė su vaikų psichologu A. S., kuris sutiko teikti paslaugas. Paprašius A. S. sudarė pasimatymų su vaikais grafiką. 2017-03-10 įvyko pirmasis Ž. P. susitikimas su vaikais. Tą kartą J. G. vaikus atvedė. Jis šiame susitikime nedalyvavo, tik po jo bendravo su Ž. P. ir J. G. Vėliau J. G. vaikų pagal numatytą grafiką į susitikimus nevesdavo. J. G. tai darydavo tik tada, kai jai būdavo patogu. Per mėnesį buvo numatyta 12, o per visą laikotarpį – 36 susitikimai. Iš jų J. G. vaikus atvedė tik 6 kartus. Be to, tais atvejais dažniausiai būdavo atvedami ne abu vaikai, o tik vienas iš jų. Be to, į susitikimus J. G. atvesdavo prieš tai jau nuteiktus vaikus. Vaikams būdavo duodami diktofonai ir kompiuteriai. Vaikai nuolat žiūrėdavo į laikrodį, jiems buvo pasakyta, kad jie bet kada gali išeiti. Vykdant teismo nutartį iš J. G. pusės nebuvo rodoma jokio noro ir jokio lankstumo. Informacija apie J. G. veiksmus buvo perduota antstoliui. Be to, siekiant spręsti su teismo nutarties nevykdymu susijusius klausimus, Vaikų teisių skyriuje buvo paskirtas šalių susitikimas, tačiau J. G. į jį neatvyko (t. 1, b. l. 170).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra privatus psichologas. 2017‑03‑01 į jį kreipėsi S. A. Pastarasis jį, kaip psichologą, paskyrė dalyvauti nepilnamečių B. L. P. bei G. M. P. bendravime su jų tėvu Ž. P. Tą pačią dieną jis paskyrė jų susitikimų laikus mėnesiui į priekį. 2017-03-08 įvyko pirmasis susitikimas, į kurį J. G. atvedė abu vaikus. Į kitus pagal nustatytą grafiką organizuojamus susitikimus J. G. vaikus atvesdavo kas trečią kartą. Be to, tais atvejais vaikai būdavo atvedami „su visa technika“, t. y. telefonu, diktofonu, planšete ir ausinėmis. Tai vykdavo nežiūrint į tai, kad jis, S. A. ir Ž. P. raštu bei žodžiu prašydavo J. G. atvedamiems vaikams neduoti šių priemonių. Be to, J. G. nuteikinėdavo vaikus, kad susitikimų metu jie gali nešnekėti, nes esą jiems tai nėra privaloma. Nuo 2017-04-28 jis buvo nustatęs, kad penktadieniais susitikimai vyks viešoje erdvėje – (duomenys neskelbtini). Tačiau J. G. ir toliau nevykdydama teismo nutarties ne visada atvesdavo vaikus arba atvesdavo tik vieną iš jų (t. 1, b. l. 172).

Teismai priėmė sekančius, su J. G. pareikštu kaltinimu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius sprendimus, kuriais tam tikrais laikotarpiais buvo nustatoma nukentėjusiojo Ž. P. bendravimo su jo ir kaltinamosios J. G. bendrais nepilnamečiais vaikais G. M. P. ir B. L. P. tvarka:

1.       Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2‑1720‑391/2012 užtikrinant ieškovo Ž. P. reikalavimo įvykdymą taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną Ž. P. bendravimo su kartu su J. G. gyvenančiais vaikais G. M. P. ir B. L. P. tvarką (t. 1, b. l. 195–196).

2.       Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2‑1739‑868/2012 užtikrinant ieškovo Ž. P. reikalavimo įvykdymą taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną Ž. P. bendravimo su kartu su J. G. gyvenančiais vaikais G. M. P. ir B. L. P. tvarką (t. 1, b. l. 199–200).

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑3418‑868/2014 nepilnamečių vaikų G. M. P. ir B. L. P. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove – motina J. G.. Nustatyta Ž. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią Ž. P. turėjo teisę pasiimti vaikus iš J. G. gyvenamosios vietos kas antrą penktadienį 16  val. ir grąžinti juos motinai tos pačios savaitės sekmadienį 20 val., taip pat pasiimti vaikus kiekvieną trečiadienį 16 val. ir grąžinti juos motinai tos pačios dienos 20  val. (t. 1, b. l. 201–207).

4.       Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-528-619/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas. Sprendimas dalyje dėl bendravimo tvarkos patikslintas papildant pereinamojo šešių mėnesių laikotarpio, kurio metu Ž. P. su vaikais G. M. P. ir B. L. P. bendrauja tarpininkaujant šeimos psichologui/psichoterapeutui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje, nustatymu. J. G. įpareigota užtikrinti vaikų atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje. Per dvi savaites šalims nesusitarus dėl paslaugas teiksiančio specialisto, bendravimas vyksta su Vaiko teisių apsaugos skyriaus šalims privalomai nurodyto specialisto pagalba. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui turi būti bendraujama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-24 sprendime nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (t. 1, b. l. 187–191).

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimu civilinėje byloje                        Nr. e2-1364-930/2016 pakartotinai nustatytas pereinamasis šešių mėnesių laikotarpis, kurio metu Ž. P. su nepilnamečiais vaikais G. M. P. ir B. L. P. bendrauja tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtam psichologui ar psichoterapeutui, pagal jo sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. J. G. įpareigota užtikrinti vaikų atvykimą paskirto specialisto nurodytu laiku, į jo nurodytą vietą. Taip pat Ž. P. ir J. G. įpareigoti lankyti psichologines konsultacijas pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtus psichologus. Nustatyta, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Ž. P. su vaikais turi bendrauti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimu nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 213–224).

6.       Vilniaus apygardos teismo 2017-02-23 nutartimi civilinėje byloje                                       Nr. e2A-534-580/2017 atmetus Ž. P. skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimas paliktas nepakeistas (t. 1, b. l. 179–185).

Iš antstolio R. V., priėmusio vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-02 vykdomąjį raštą dėl 2017-02-23 įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimo vykdymo, vykdomosios bylos (t. 2, b. l. 26, 27, 29, 30) matyti, kad prie bylos medžiagos buvo prijungtos žemiau nurodytos vykdomosios bylos dokumentų kopijos:

1.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bendrovės direktoriaus S. A.) paskirtam psichologui A. S. (psichologui, turinčiam tarpininkauti Ž. P. bendraujant su nepilnamečiais vaikais G. M. P. ir B. L. P.) (t. 2, b. l. 34) pereinamuoju laikotarpiu nustačius Ž. P. pasimatymų su vaikais laiką, jų grafikai 2017 m. kovo mėnesiui (t. 2, b. l. 42; 43, 44) ir balandžio mėnesiui (t. 2, b. l. 45,46; 47,48; 49,50) (paskirtiems susitikimams vykstant psichologo nustatytoje vietoje, t. y. VšĮ „Visas pasaulis manyje“ būstinėje, esančioje Vilniuje, Kaštonų g. 4), taip pat gegužės mėnesiui (t. 2, b. l. 51,52) ir rugpjūčio–rugsėjo mėnesiams (t. 2, b. l. 61, 62, 63, 65–67) (paskirtiems susitikimams vykstant psichologo nustatytoje vietoje, t. y. pirmadieniais ir trečiadieniais susitikimams vykstant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), o penktadieniais – restorane „N.“, esančiame (duomenys neskelbtini)) J. G. buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Be to, J. G. jos pareiga užtikrinti nepilnamečių vaikų atvykimą psichologo A. S. nustatytu laiku buvo priminta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-02 vykdomąjį raštą priėmusio vykdyti antstolio R. V. patvarkymais dėl įpareigojimo vykdyti 2016-06-28 teismo sprendimą užtikrinant nepilnamečių vaikų atvykimą psichologo nustatytu laiku, t. y. 2017-06-03 patvarkymu (dėl pareigos pristatyti vaikus pagal nustatytą susitikimų grafiką 2017 m. gegužės mėnesiui) ir 2017-08-17 patvarkymu (dėl pareigos pristatyti vaikus pagal nustatytą susitikimų grafiką 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiams) (t. 2, b. l. 36, 64).

2.       2017-05-29 prašymu Ž. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius                          S. A. ir psichologas A. S. kreipėsi į antstolį R. V. dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, negalimumo įvykdyti akto surašymo. Prašyme nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtam psichologui A. S., kuriam buvo pavesta tarpininkauti Ž. P. bendraujant su vaikais G. M. P. ir B. L. P., sudarius pasimatymų grafiką 2017 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesių laikotarpiui (viso 31 susitikimas), J. G. neužtikrino nepilnamečių vaikų atvykimo į susitikimus su Ž. P. kovo 12, 13, 15, 20, 22, 27 ir 29 d., balandžio 3, 5, 10, 12, 14, 19, 24, 26 ir 28 d., gegužės 3, 12, 15, 17, 19, 22, 24, 26 ir 29 d. (viso 25 atvejai), o kovo 17 ir 31 d. (2 atvejai) pristatė tik vieną iš vaikų – G. M. P. (t. 2, b. l. 40– 41).

3.       2017-06-09 antstolis R. V. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo konstatuota, kad J. G. nevykdo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo (t. 2, b. l. 53).

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-28 nutartimi išnagrinėjus antstolio R. V. prašymą, J. G. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimo nevykdymą paskirta bauda (Ž. P. naudai) – po 2 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, skaičiuojant nuo 2017-06-10 iki teismo sprendimo įvykdymo (t. 2, b. l. 56–57).

5.       2017-09-11 prašymu Ž. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. A. ir psichologas A. S. kreipėsi į antstolį R. V. dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, negalimumo įvykdyti akto surašymo. Prašyme nurodyta, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-28 nutarties, kuria J. G. už teismo sprendimo nevykdymą buvo paskirta bauda, pastaroji siekdama pradėti vykdyti teismo sprendimą į juos nesikreipė. Be to, sudarius naują Ž. P. pasimatymų su vaikais G. M. P. ir B. L. P. grafiką 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiams (rugpjūčio 14 d. – rugsėjo 8 d. laikotarpiu paskirta 10 susitikimų), J. G. neužtikrino nepilnamečių vaikų atvykimo į susitikimus su Ž. P. rugpjūčio 14, 21 ir 25 d., o rugsėjo 3, 4, 6 ir 8 d. pristatė tik vieną iš vaikų – G. M. P. (t. 2, b. l. 58–60).

6.       2017-09-15 antstolis R. V. pakartotinai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo konstatuota, kad J. G. realiai nevykdo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo (t. 2, b. l. 68–69).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 245 str. nustatyta, jog tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo esmė – nevykdymas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Šio BK straipsnio prasme teismo sprendimu laikomas įsiteisėjęs bet kurios instancijos bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo išspręsti su bausme nesusiję klausimai. Paprastai tokiu teismo sprendimu asmeniui nustatomi įpareigojimai, draudimai, kylantys įvairiais pagrindais, tačiau neturintys ryšio su jo nubaudimu. BK 245 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos ir taip nori veikti turėdamas objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamoji atsakomybė už su bausmės vykdymu nesusijusio teismo sprendimo nevykdymą atsiranda, kai dėl asmens, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą, tyčinių veiksmų nėra galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis arba šios priemonės tampa neefektyviomis, tačiau baudžiamosios atsakomybės atsiradimui nereikšminga, kiek ir kokių civilinio ar administracinio proceso priemonių buvo panaudota. BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Tačiau vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktą, nepakanka konstatuoti šios nusikalstamos veikos buvimą. Reikšminga yra tai, ar teismo sprendimą privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimą ir jame nurodytą jo pareigą (įpareigojimą), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466-489/2016, Nr. 2K-3/2013, Nr. 2K-47/2009,           Nr. 2K-584/2010).

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės yra reikšmingos ir nagrinėjamoje baudžiamoje byloje.

        Byloje esantys įrodymai liudija, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1364-930/2016, be kita ko, buvo pakartotinai nustatytas pereinamasis 6 mėnesių laikotarpis, kurio metu Ž. P. su nepilnamečiais vaikais G. M. P. ir B. L. P. bendrauja tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtam psichologui ar psichoterapeutui, pagal jo sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje; J. G. įpareigota užtikrinti vaikų atvykimą paskirto specialisto nurodytu laiku, į jo nurodytą vietą. Šis sprendimas įsiteisėjo 2017-02-23 (b. l. 79 –185).

        Teisminio nagrinėjimo metu liudytojai S. A. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas) ir psichologas A. S. patvirtino, kad prieš sudarant Ž. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. M. P. ir B. L. P. grafiką, buvo bendrauta su šalimis (Ž. P. ir J. G.) telefonu, vėliau ir elektroniniu paštu, sudarytas susitikimų grafikas kaltinamajai buvo siųstas registruotu paštu. Tai, jog Ž. P. ir J. G. buvo informuoti apie sudarytus bendravimo su vaikais grafikus 2017 m. kovo–gegužės mėnesiams, patvirtina ir byloje esanti susirašinėjimo el. paštu medžiaga (t. 2, 42–52). J. G. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad žinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytus Ž. P. bendravimo su vaikais grafikus 2017 m. kovo–gegužės mėnesiams.

S. A., A. S. ir Ž. P. 2017-05-29 rašte antstoliui R. V. nurodoma, kad 2017 m. kovo 12, 13, 15, 20, 22, 27 ir 29 dienomis, balandžio 3, 5, 10, 12, 14, 19, 24, 26 ir 28 dienomis, gegužės 3, 12, 15, 17, 19, 22, 24, 26 ir 29 dienomis J. G. neužtikrino, kad vaikai G. M. P. ir B. L. P. būtų pristatyti į susitikimą su tėvu Ž. P. nurodytose vietose ((duomenys neskelbtini); restorano „N.“ patalpose (duomenys neskelbtini), o 2017 m. kovo 17 ir 31 d. nustatytu laiku į rengiamus susitikimus atvedė tik vieną G. M. P. Teisminio nagrinėjimo metu S. A., A. S. ir Ž. P. patvirtino, kad į 2017 m. kovo–gegužės mėn. suplanuotus susitikimus J. G. su vaikais buvo atvykusi tik kelis (apie 6) kartus, dažniausiai tik su G. M. P.

J. G. teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą grafiką vaikų į susitikimus atvesti nebuvo galimybės, nes susitikimai buvo suplanuoti labai dažni, o vaikai po mokyklos būdavo jau pavargę, be to buvo užimti užklasine veikla (teniso treniruotėmis; kalbų mokymosi);  jos manymu ir psichologas nesugeba rasti kontakto su vaikais.

Vertinant aptartus J. G. motyvus, pirmiausiai pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendime numatytas pereinamais laikotarpis siekiant atkurti tėvo Ž. P. santykius su vaikais. Todėl tai, kaip dažnai turėtų vykti tėvo ir vaikų susitikimai, geriausiai gali spręsti tik šiuose susitikimuose tarpininkaujantis psichologas. Teismo vertinimu, taip pat akivaizdu, kad G. M. P. ir B. L. P. numatytų užklasinių užsiėmimų lankymas nėra svarbesnis už ryšio su tėvu Ž. P. palaikymą, normalių santykių tarp tėvo ir vaikų atkūrimą. Taigi, J. G. jos ir Ž. P. vaikų papildomą ugdymą po pamokų turėjo planuoti atsižvelgusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pasimatymų su vaikais grafiką. Dienos bėgyje, baigę pamokas, vaikai gali būti daugiau ar mažiau pavargę. Tačiau, toks įprastinis dienos nuovargis negali būti laikomas objektyvia kliūtimi pabendrauti tėvu. Be to, iš sudarytų susitikimų grafikų matyti, kad visais atvejais buvo planuoti neilgi, t. y. 1 valandos, pasimatymai. 

J. G. taip pat tvirtino, kad vaikai patys vengė vykti į susitikimus. Tačiau atsižvelgus į vaikų amžių (G. M. P. tuo metu buvo 12 metų; ir B. L. P. – 8 metai), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendime nustatytais įpareigojimais siekiamų tikslų, t. y. atkurti tarp nepilnamečių vaikų ir tėvo santykius ir teigiamą emocinį ryšį, negalima teikti, kad nagrinėjamu atveju vaikai galėjo visiškai adekvačiai suvokti bei įvertinti numatytų susitikimų reikšmę ar priimti dėl jų savarankiškus sprendimus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad J. G. nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos pateisinančiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendime numatyto įpareigojimo nevykdymą.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendime nustatytą įpareigojimą užtikrinti vaikų atvykimą paskirto specialisto nurodytu laiku į aptartą vietą niekas be                   J. G. negalėjo įvykdyti, todėl jai šio įpareigojimo iš esmės tinkamai nevykdant, nukentėjusysis Ž. P., S. A. ir A. S. 2017-05-29 bendru raštu buvo priversti kreiptis į antstolį dėl prievartos priemonių taikymo. Antstolis R. V. 2017-06-09 surašė sprendimo nevykdymo aktą, taip pat kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo J. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-28 nutartimi J. G. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimo nevykdymą paskirta bauda – 2 Eur kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną. Tik po to, vėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas Ž. P. pasimatymų su vaikais grafikas 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, apie sudarytą grafiką informuotos šalys. Iš J. G. susirašinėjimo elektroniniu paštu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad kaltinamoji, be priešiškumo S. A., A. S., dėl sudaryto pasimatymų grafiko neišreiškė jokios pozicijos. O ir teisminio nagrinėjimo metu J. G. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl negalėjo nustatytu grafiku pristatyti vaikų į susitikimus su tėvu                Ž. P. 2017 m. rugpjūčio 14, 21 ir 25 dienomis (neatvyko visai) ir  rugsėjo 3, 4, 6 ir 8 d., (atvyko tik G. M. P.).

Todėl S. A., A. S. ir Ž. P. 2017-09-11 kreipėsi į antstolį su prašymu įpareigoti J. G. tinkamai vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimą. Antstolis R. V. 2017-09-15 surašė sprendimo neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimas nėra realiai vykdomas ir nėra galimybės priverstinai užtikrinti tėvo (Ž. P.) bendravimo su nepilnamečiais vaikais (G. M. P. ir B. L. P.) teismo nustatytu būdu.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad siekdami įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimą S. A., A. S. ir Ž. P. ne kartą kreipėsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo, išnaudojo visas civilinio proceso priemones, tačiau jos nebuvo efektyvios, minėtas sprendimas iš esmės nebuvo įvykdytas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad J. G. tyčia, piktybiškai nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendime numatyto įpareigojimo užtikrinti vaikų G. M. P. ir B. L. P. atvykimą specialisto nurodytu laiku, į jo nurodytą vietą susitikimams su tėvu Ž. P., todėl jos veikoje yra visi BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai.

Bausmės skyrimo, paskirtos kardomosios priemonės taikymo motyvai

Skirdamas kaltinamajai J. G. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą (padarytas tyčinis baigtas baudžiamasis nusižengimas), padarymo aplinkybes.

Byloje esančiais įrodymais J. G. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją –teista (nuosprendis neįsiteisėjęs); nebausta administracine tvarka, dirbanti.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai J. G. už BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą trumpesnį nei vidutinį, t. y. paskiriant 1 metų laisvės apribojimą bei BK 48 str. 6 d. 1 p. numatytą įpareigojimą – būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2 b. l. 89) – paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl nukentėjusiojo Ž. P. patirtų atstovavimo išlaidų

Nukentėjusysis Ž. P. prašė priteisti iš kaltinamosios atstovavimo išlaidas, kurias pagrįsdamas pateikė 2019-09-12 Advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Juonys ir partneriai“ jam išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir 2019-09-12 mokėjimo kvitą Nr. 379369 1 000 Eur sumai (t. 3, b. l. 16–17).

Teismas, atsižvelgęs į išnagrinėtos baudžiamosios bylos apimtį, teisminio nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamosios J. G. (BPK 106 str. 2 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta iš J. G. Ž. P. naudai priteistina 1 000 Eur suma jo patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius Baudžiamojo kodekso 245 str. numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir skirti jai už tai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p. numatytą įpareigojimą – būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. G. paskirtas kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš J. G. nukentėjusiojo Ž. P. naudai 1 000 (vieną tūkstantį) Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Išaiškinti J. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g.1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                               Linas Dūdys