Administracinė byla Nr. eA-436-821/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01495-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 22.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S. ir E. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. S. ir E. U. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai M. S. ir E. U. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) priteisti iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) neteisėtai neapskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – už pareiškėjų budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką, kuomet turėjo būti mokama 50 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d.; 2) priteisti delspinigius 0,08 proc. nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d. pareiškėjas M. S. ėjo (duomenys neskelbtini), o E. U. ėjo (duomenys neskelbtini) Eidami savo pareigas buvo įtraukiami į atsakingų pareigūnų sąrašą (Departamento darbuotojai, gaunantys ir valdantys informaciją), kurie įvykus tam tikram įvykiui, ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis turėjo būti nuolat pasiekiami.
2.2. Pareiškėjams pareiga dalyvauti Departamento operacijų centro veikloje numatyta pareigybės instrukcijose, tai yra (duomenys neskelbtini) (M. S.) pareigybės aprašymo 6.14 punkte, o pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (E. U.) pareigybės aprašymo 6.28 punkte nustatyta, kad: „esant poreikiui pagal kompetenciją dalyvauja departamento Operacijų centro veikloje, pagal atskirus departamento direktoriaus nurodymus budėti kartu su paskirtais pareigūnais, esant būtinybei, bet kuriuo metu vykti į įvykių vietas“.
2.3. Pareiškėjai nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d. budint namuose ar iš anksto aptartoje vietoje kiekvienas atskirai praleido 1920 valandas, už kurias atsakovas nesumokėjo.
2.4. Siekiant nuolat užtikrinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimą Departamente sudaromi budėjimo grafikai einamam mėnesiui, kurie vadinosi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM darbuotojai, gaunantys ir valdantys informaciją (toliau – ir Budėjimo grafikai). Pareiškėjai teigia, kad eidami savo pareigas buvo įtraukiami į Budėjimo grafikus. Budėjimo grafikuose prie kiekvieno pareigūno nurodomas tarnybinis arba asmeninis pareigūno kontaktinis telefono numeris. Budėjimo grafikai derinami elektroniniu paštu, o suderinti išsiunčiami į Departamento Pajėgų valdymo valdybą Situacijų koordinavimo skyrių (toliau – ir SKS).
2.5. Kiekvieną mėnesį į elektroninį paštą buvo siunčiami derinimui Budėjimo grafikai. Jie privalėjo pasirinkti savaitę, kurią budės. Budintis pareigūnas budėjimo metu turi būti pasiekiamas Budėjimo grafike nurodytu kontaktiniu telefonu, kitaip tariant privalo ne tik darbo metu, bet ir po darbo laiko būti nuolat pasiekiamas ir paskambinus SKS pareigūnui, įvertinti gautą pirminę informaciją apie įvykį ir įvertinti, ar įvykis atitinka ekstremaliųjų įvykių kriterijus.
2.6. Budėjimo grafiko pabaigoje yra nurodyta pastaba „Apie pasikeitimus nedelsiant informuoti SKS vyresnįjį specialistą“. Tai tik įrodo, kad Budėjimo grafike įtraukti asmenys, su kuriais iš anksto buvo derinamos datos, privalėjo bet kuriuo metu, įskaitant ir įprastą poilsio laiką, būti pasiruošus situacijai, kai jam reikės atlikti neatidėliotinus veiksmus.
2.7. Pareiškėjai yra statutiniai valstybės tarnautojai. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas). Vadovaujantis Statuto 48 straipsnio 1 dalimi, pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį pareigūnas pagal iš anksto statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą budėjimo grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje (statutinėje įstaigoje, namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje) įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų (toliau – pasyvus budėjimas).
2.8. Departamentas vengė tvirtinti budėjimo grafikus, pasyvus budėjimas nebuvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Jie darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėti pasyvaus budėjimo negalėjo, kadangi Departamente nebuvo patvirtinta pasyvaus budėjimo tvarka.
2.9. Pareiškėjai raštu kreipėsi į atsakovą ir prašė apskaičiuoti ir pateikti budėjimo namuose laiką bei apmokėti už budėjimo namuose laiką Statuto nustatyta tvarka. Atsakovas 2022 m. kovo 9 d. raštuose nurodė, kad Departamentas yra visiškai atsiskaitęs su pareiškėjais, todėl neturi teisinio pagrindo pagal turimus duomenis apskaičiuoti ir apmokėti už budėjimą namuose.
2.10. Pareiškėjai privalėjo vykdyti darbdavio nurodymus, o už jų nevykdymą galėjo susilaukti neigiamų padarinių, jie privalėjo būti konkrečiu laikotarpiu nuolat pasiekiami, tai įrodo Budėjimo grafikai, iš kurių matyti, kad per mėnesį vieną kartą, septynias dienas buvo įtraukiami į ekstremalių situacijų valdymą gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai bei į Operacijų centro veiklą.
2.11. Departamento vadovybei buvo žinomas faktas, kad pareigūnams pavedama pasyviai budėti, kadangi sąrašai (Excel lentelė) su pasyviai budinčių pareigūnų vardais, pavardėmis buvo persiunčiami ir vadovybei, tai yra Departamento direktoriaus pavaduotojams M. K., G. S., tai įrodo elektroniniai laiškai. Faktinis įpareigojimas jiems būti nuolat pasiekiamiems ir būti atsakingiems už informacijos apie įvykius įvertinimą bei perdavimą, o išimtinais atvejais sušaukus Operacijų centrą, dalyvauti jo veikloje, suponuoja teisę į mokėjimą už pasyvaus budėjimo laiką ir išlieka nepaisant to, kad pasyvaus budėjimo laikas nebuvo apskaitytas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.
2.12. Pareiga tinkamai įforminti institucijos dokumentus, įskaitant susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu, besąlygiškai tenka darbdaviui. Atsakovui tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius faktą, kad Departamente tinkamai buvo organizuojamas pareigūnų dalyvavimas ekstremalių situacijų valdyme bei Operacijų centro veikloje, tinkamai buvo apskaitomas darbo laikas bei mokamas darbo užmokestis.
2.13. Pareiškėjų darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Pasyvaus budėjimo laikas pagal iš anksto atsiųstus grafikus buvo nustatomas viena savaitė per mėnesį. Kiekvienas iš pareiškėjų budėjime namuose praleido 1920 valandų nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d., tačiau atsakovas nesumokėjo jiems už pasyvaus budėjimo laikotarpį.
2.14. Statutas nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su delspinigių už pavėluotai išmokamo darbo užmokesčio mokėjimu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatos. Vadovaujantis DK nuostatomis, delspinigius privaloma pradėti skaičiuoti nuo pirmos uždelsimo dienos. Delspinigiai paskaičiuojami vadovaujantis delspinigių skaičiavimo formule (pradelsta suma x vėluojamų išmokėti dienų skaičius x 0,08 proc./100 proc.). Darbo užmokesčio dalies nepriemoka susidarė dėl atsakovo kaltės, todėl delspinigiai už neišmokėtą darbo užmokesčio dalį turi būti priteisti.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Departamente darbuotojų darbo laiko apskaita vedama darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (toliau – ir Žiniaraščiai) ir tai yra vieninteliai dokumentai, pagrindžiantys darbuotojams mokėtinas sumas. Žiniaraščiai, kuriuose ginčui aktualiu laikotarpiu nėra pažymėtas pareiškėjų budėjimo faktas, yra dokumentai, įrodantys pareiškėjų darbo laiką, kurių pagrindu buvo skaičiuojamas ir jų darbo užmokestis. Žiniaraščiai nėra pareiškėjų ginčijami, nuginčyti ar kaip kitaip pripažinti negaliojančiais.
4.2. Žiniaraščiuose žymėti budėjimo namuose faktą, pasyvaus budėjimo tvarka nebuvo reikalinga, kadangi pareiga budėti (nesant atskiros tvarkos) atsiranda įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pavedimo, kuris paprastai įforminamas įsakymu, pagrindu. Tai reiškia, kad, net ir nesant patvirtintos atskiros budėjimo tvarkos, pavesti pareiškėjams budėti tiek darbo vietoje, tiek namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje, turėjo teisę Departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo pagal iš anksto patvirtintą budėjimo grafiką, įprastiniu pareiškėjų poilsio laiku.
4.3. Žiniaraščiai patvirtina, kad juos pildė E. U., tvirtino – M. S., taip liudydamas jų tikrumą ir juose nurodytų duomenų teisingumą. Pareiškėjai ginčui aktualiu laikotarpiu žiniaraščiuose budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje valandų nežymėjo, todėl keliamas reikalavimas apmokėti už budėjimą namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje, yra nepagrįstas. Pareiškėjams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas remiantis jų pateiktais žiniaraščiais, todėl juose nenurodžius budėjimo valandų ir nesant departamento direktoriaus ar jo įgaliojo asmens pavedimo budėti, departamentas neturėjo teisinio pagrindo mokėti už tariamą budėjimą.
4.4. Pareiškėjai, ne Departamentas, kuris remdamasis pareiškėjų užpildytais ir pateiktais žiniaraščiais, apskaičiuodavo ir išmokėdavo pareiškėjams darbo užmokestį, žinodami, kad jiems pavesta budėti, turėjo pareigą budėjimo valandas žymėti žiniaraščiuose.
4.5. Žiniaraščiuose, kuriuos pildė ir tvirtino patys pareiškėjai, nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d. budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje valandų, nėra pažymėta, todėl reikalavimas apmokėti už budėjimą namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje pareiškėjų nurodytu laikotarpiu, yra nepagrįstas. Departamentas neturi ir neturėjo kito teisėto pagrindo mokėti, išskyrus nurodytą žiniaraščiuose.
4.6. Pareiškėjai buvo atsakingi už tinkamą žiniaraščių pildymą, jie kiekvieną mėnesį gaudavo ir informaciją apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, tačiau nusiskundimų per visą nurodytą laikotarpį Departamentui nereiškė.
4.7. Departamentas, remdamasis pareiškėjų užpildytais ir pateiktais žiniaraščiais, yra išmokėjęs visas jiems priklausančias sumas, todėl reikalavimas priteisti darbo užmokesčio dalį už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d., yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas priteisti dalį neišmokėto darbo užmokesčio yra neteisėtas ir nepagrįstas, nėra ir pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą – priteisti delspinigius nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
4.8. Pavesti pareiškėjams budėti tiek darbo vietoje, tiek namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje, turėjo teisę tik departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo pagal iš anksto patvirtintą budėjimo grafiką, įprastiniu poilsio laiku. Pareiškėjų pateikti Departamento darbuotojų, gaunančių ir valdančių informaciją sąrašai (toliau – ir Sąrašai) nėra patvirtinti departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens, informacijos gavimas ir valdymas atliekamas pareigūnų darbo metu, laisvu nuo tarnybos metu šių funkcijų vykdyti pareigūnams pareiga nėra nustatyta, todėl tokie sąrašai pagal jų paskirtį ir esmę neatitinka Statuto 48 straipsnio ir nėra budėjimas šio straipsnio prasme.
4.9. Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1-169 (toliau – ir Nuostatai), priede yra pateiktas Departamento operacijų centro narių sąrašas. Įvertinus šį sąrašą ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d. matyti, kad nei vienas iš pareiškėjų į šį sąrašą minėtu laikotarpiu nebuvo įtrauktas, todėl nesuprantama dėl kokių priežasčių pareiškėjai tariamą budėjimo namuose faktą sieja su Departamento operacijų centro veikla, jeigu jie į šio centro sudėtį ginčui aktualiu laikotarpiu įtraukti nebuvo, t. y. pareiškėjai nebuvo Departamento operacijų centro nariais.
4.10. Būtent Departamento operacijų centro nariams (ne sąraše nurodytiems darbuotojams) nustatyta pareiga darbo metu susirinkti nedelsiant, o ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis – kaip galima greičiau arba per departamento operacijų centro koordinatoriaus nustatytą laiką. Todėl nesupranta, kuo vadovaudamiesi pareiškėjai skunde nurodo, kad eidami savo pareigas buvo įtraukiami į atsakingų pareigūnų sąrašą.
4.11. Būtent Departamento operacijų centro nariams (ne pareiškėjų pateiktuose sąrašuose nurodytiems darbuotojams) nustatyta pareiga darbo metu susirinkti nedelsiant, o ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis – kaip galima greičiau arba per departamento operacijų centro koordinatoriaus nustatytą laiką, todėl nesuprantama kuo vadovaudamiesi pareiškėjai skunde nurodo, kad eidami savo pareigas buvo įtraukiami į atsakingų pareigūnų sąrašą (Departamento darbuotojai, gaunantys ir valdantys informaciją), kurie įvykus tam tikram įvykiui, ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis turėjo būti nuolat pasiekiami. Tokia pareiga (būti nuolat pasiekiamiems) pareiškėjų pateiktuose sąrašuose nurodytiems pareigūnams jokiame teisės akte nėra nustatyta.
4.12. Įvykus tam tikram įvykiui ir departamento vadovybei priėmus sprendimą sušaukti Departamento operacijų centrą, SKS pareigūnai, kurie dirba 24 / 7 rėžimu, informuoja Departamento operacijų centro grupių vadovus apie operacijų centro sušaukimą darbo metu nedelsiant, o poilsio ir švenčių dienomis – kaip galima greičiau arba per departamento operacijų centro koordinatoriaus nustatytą laiką. Departamentas neginčija tokios Departamento operacijų centro narių pareigos, kuri nustatyta departamento direktoriaus įsakymu, tačiau pažymi, kad tais atvejais, kai Departamento operacijų centro (ne pareiškėjų pateiktuose sąrašuose nurodyti) nariai susirenka ir Departamento operacijų centras funkcijas vykdo ne darbo metu, jiems yra mokama už faktiškai dirbtą laiką, t. y. už viršvalandinį darbą ar darbą poilsio ir švenčių dienomis. Tačiau toks Departamento operacijų centro narių darbas ir apmokėjimas už jį neturi nieko bendra su sąrašu ir budėjimu namuose. Nei Departamento operacijų centro nariai, nei sąrašuose nurodyti Departamento darbuotojai nėra įpareigoti budėti ir būti pasiekiami ne darbo metu ar pasirengę išvykti į įvykio vietą bet kuriuo metu. Sąrašuose nurodytiems pareigūnams, kaip ir Departamento operacijų centro nariams, nėra nustatyta pareiga ne darbo metu laukti Departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus pranešimo, o tokį gavus – imtis kokių nors veiksmų, t. y. pareigūnų laisvas nuo darbo laikas niekaip nėra varžomas ar ribojamas. Esant situacijai, kai būtų priimtas sprendimas dėl departamento operacijų centro sušaukimo ne darbo metu, tokią informaciją priėmusiam ir į įvykio vietą išvykusiam pareigūnui, už faktiškai dirbtą laiką (nuo išvykimo į įvykio vietą momento) būtų apmokama.
4.13. Departamente ne kartą buvo keliamas ir analizuojamas klausimas dėl būtinybės ir pagrįstumo Departamento operacijų centrui priklausantiems pareigūnams nustatyti budėjimą namuose, tačiau yra priimtas sprendimas, kad toks darbo organizavimo būdas šiuo metu nėra būtinas ir pagrįstas poreikiu, todėl ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis pareigūnams iš esmės nėra ne tik pareigos, bet ir būtinybės atlikti kokias nors funkcijas, todėl nėra patvirtinta pasyvaus budėjimo tvarka ir nesudaromi jokie budėjimo grafikai. Pasirinkti efektyviausias, racionaliausias ir optimaliausias darbo ir tarnybos organizavimo formas bei būdus yra departamento direktoriaus diskrecija ir atsakomybė, todėl pavedus departamento operacijų centro narių sąraše nurodytiems pareigūnams budėti, kai iš esmės tokia veikla, kaip minėta, yra labai epizodinė ir kaip pareiškėjai skunde nurodo, išimtinis atvejis, valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos neracionaliai. Sąrašai iš esmės yra informacinio pobūdžio lentelės, reikalingos Departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus pareigūnams, organizuojant priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbą tam tikro mąsto įvykių likvidavimo ar kitais nustatytais atvejais, t. y. sąrašai yra vidaus darbo organizavimo priemonė, padedanti operatyviau ir veiksmingiau sutelkti pajėgas.
4.14. Pareiškėjai skunde neteisingai nurodė, kad, įvykus Departamento operacijų centro nuostatų 27 punkte nustatytam įvykiui, visi budėjimo grafike numatyti asmenys, privalės nedelsiant vykti į departamento operacijų centro patalpas (Nuostatų 32–33 p.).
4.15. Departamento ekstremaliųjų situacijų valdymo planas nustato materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimą ir valdymą gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai. Įvertinus Departamento ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 4 priede pateiktą schemą matyti, kad Situacijų koordinavimo skyriaus specialistams informavus pareigūnus, atsakingus už informacijos gavimą ir valdymą apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją – ginčo atveju – duomenys neskelbtini, M. S. – šis turėtų pareigą organizuoti Vidaus tyrimų skyriaus darbuotojų perspėjimą ir informavimą, t. y. ne visų Departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tačiau tik savo vadovaujamo skyriaus, kas laikytina įprasta vadovaujančias pareigas užimančio darbuotojo atliekama funkcija. Tuo tarpu E. U. pagal Departamento ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 4 priedo schemą jokių pareigų (funkcijų) nėra nustatyta. Tais atvejais, kai pareigūnai, atsakingi už informacijos gavimą ir valdymą pagal Departamento ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 4 priede pateiktą schemą vykdytų jiems priskirtas funkcijas ne darbo metu, jiems būtų mokama už faktiškai dirbtą laiką, t. y. už viršvalandinį darbą ar darbą poilsio ir švenčių dienomis, tačiau toks šių pareigūnų darbas ir apmokėjimas už jį neturi nieko bendra su budėjimu namuose.
4.16. Atsakovas neginčija, kad Departamento ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 23 punkte nurodyta, kad Departamento pareigūnas, atsakingas už informacijos valdymą, gavęs iš SKS informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, atsižvelgdamas į galimus padarinius, situacijos valdymo sudėtingumą, kreipiasi į Departamento operacijų centro koordinatorių su prašymu sušaukti Departamento operacijų centrą, tačiau pareiškėjai nebuvo atsakingi už Departamento operacijų centro sušaukimą, nes pareigūnai, priimantys sprendimus dėl išvykimų į incidentus ir Departamento operacijų centro sušaukimo, pareiškėjų pateiktuose sąrašuose pažymėti „žvaigždute“.
4.17. Pareiškėjų cituojamuose pareigybės aprašymuose nustatytoje funkcijoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pareiškėjai Departamento operacijų centro veikloje dalyvauja tik esant poreikiui, budėti kartu su paskirtais pareigūnas galėjo tik pagal atskirus departamento direktoriaus nurodymus, ginčo atveju tokių nurodymų pareiškėjams Departamento direktorius nebuvo davęs. Dalyvavimo Departamento operacijų centro veikloje funkcija pareigybės aprašymuose, atsižvelgiant į Departamento – statutinės įstaigos veiklos ypatumas ir vykdomas funkcijas, susijusias su viešojo saugumo užtikrinimu – yra nustatyta ne tik pareiškėjams, tačiau ir kitiems Departamento darbuotojams. Tačiau tokia pareigybių aprašymuose nustatyta funkcija jokiu būdų negali patvirtinti pareiškėjų budėjimo namuose fakto. Ir nors pareiškėjai nurodo, kad jie privalėjo pasirinkti savaitę, kurią jie budės. Budintis pareigūnas budėjimo metu turi būti pasiekiamas Budėjimo grafike nurodytu kontaktiniu telefonu, kitaip tariant privalo ne tik darbo metu, bet ir po darbo laiko būti nuolat pasiekiamas ir paskambinus SKS pareigūnui įvertinti gautą pirminę informaciją apie įvykį ir įvertinti, ar įvykis atitinka ekstremaliųjų įvykių kriterijus, tačiau kaip jau minėta, jeigu pareigūnai, atsakingi už informacijos gavimą ir valdymą vykdytų funkcijas ne darbo metu, jiems būtų mokama už faktiškai dirbtą laiką, t. y. už viršvalandinį darbą ar darbą poilsio ir švenčių dienomis.
4.18. Atsakovas nurodo, kad jeigu sąrašai laikytini budėjimo grafikais, tai reiškia, kad šių sąrašų pagrindu pareiškėjai turėjo būti iš anksto aptartoje vietoje, įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų juos iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Įvertinus ginčo atveju aktualius žiniaraščius ir pareiškėjų pateiktą pasyvaus budėjimo valandų paskaičiavimo lentelę, matyti, kad tomis dienomis, kai jie tariamai pasyviai budėjo, dėl ko ne darbo metu galėjo būti bet kada iškviesti vykdyti neatidėliotinų užduočių, todėl turėjo būti pasirengę atvykti į tarnybą bet kuriuo metu, jie tomis dienomis buvo komandiruotėse, tačiau šių valandų, skaičiuodami budėtų valandų skaičių, pareiškėjai neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Nėra aišku kaip pareiškėjai, būdami komandiruotėje, kaip jie patys nurodo skunde, galėjo bet kuriuo metu, įskaitant ir įprastą poilsio laiką, būti pasiruošę situacijai, kai reikės atlikti neatidėliotinus veiksmus.
4.19. Departamento vadovybė negalėjo vertinti ir nevertino pareiškėjų pateiktų sąrašų kaip budėjimo grafikų ar kaip pavedimo budėti, nes tokį pavedimą galėjo duoti tik pati vadovybė, o šiuo atveju toks pavedimas duotas nebuvo, kaip ir nebuvo patvirtintas budėjimo grafikas. Nepatvirtinta lentelė negali būti laikytina budėjimo grafiku. Be to, kas tokiu atveju pavedė pareiškėjams budėti namuose, – Departamento darbuotojas, kuris siuntė sąrašus elektroniniu paštu, kuris nelaikytinas tinkamu pagal Statuto 48 straipsnį.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
6. Apžvelgęs Statuto nuostatas (48 str. 1 d. – 3 d.), Departamento ir jam pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-80, nuostatas (5 p., 12 p., 21.8 p., 24 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad Statuto 48 straipsnyje ir jį lydinčiuose teisės aktuose yra išreikšta įstatymo leidėjo valia užtikrinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisę į tinkamą apmokėjimą tarnybos atlikimo metu. Teismas nurodė, kad tuo pačiu tai reiškia, kad institucija, kurioje tarnauja pareigūnai, turi užtikrinti tokią tarnybos tvarką, kad ši teisė nebūtų pažeidžiama. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nurodytų teisė normų aiškinti pareiškėjų nurodytu būdu – kaip nustatančių tam tikras pareigas einančių pareigūnų teisę į darbo užmokestį už pasyvų budėjimą, neatitinkantį teisės aktų nuostatas, valstybės lėšomis.
7. Teismas konstatavo, kad Departamente darbuotojų darbo laiko apskaita vedama Žiniaraščiuose ir tai yra vienintelis dokumentas, pagrindžiantis darbuotojams mokėtinas sumas. Teismas nustatė, kad per ginčo laikotarpį pasyvaus budėjimo valandos žiniaraščiuose pareiškėjams nėra pažymėtos, todėl konstatavo, kad pareiškėjai minėtu laikotarpiu pasyvaus budėjimo neturėjo, o Departamentas yra pareiškėjams yra išmokėjęs visas Žiniaraštyje nurodytas jiems priklausančias darbo užmokesčio sumas.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai ginčui aktualiu laikotarpiu žiniaraščiuose budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje valandų nežymėjo, nors būdami atsakingais pareigūnais už tinkamą žiniaraščių pildymą ir jų patvirtinimą, taip paliudydami žiniaraščių tikrumą. Teismas sprendė, kad pareiškėjai realiai namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje nebudėjo.
9. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas remiantis Žiniaraščiais, kuriuose patys pareigūnai nenurodė budėjimo valandų, todėl nesant Departamento direktoriaus ar jo įgaliojo asmens pavedimo budėti, kaip tai nustato teisės aktai, Departamentas neturėjo teisinio pagrindo mokėti pareiškėjams už tariamą budėjimą.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjų pateikti Sąrašai nėra patvirtinti Departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens, informacijos gavimas ir valdymas atliekamas pareigūnų darbo metu, laisvu nuo tarnybos metu šių funkcijų vykdyti pareigūnams pareiga nėra nustatyta, todėl tokie sąrašai pagal jų paskirtį ir esmę neatitinka Statuto 48 straipsnio ir nėra budėjimas šio straipsnio prasme.
11. Teismas pažymėjo, kad budėjimams turi būti priimtas atskiras Departamento direktoriaus nurodymas, tačiau įrodymų pagrindžiančių, kad jų atžvilgiu buvo priimti Departamento direktoriaus nurodymai pareiškėjai į bylą nepateikė.
12. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai nėra Departamento operacijų centro nariai todėl Nuostatai ir juose nustatytas reglamentavimas, nagrinėjamo ginčo atveju iš esmės nėra aktualus.
13. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad Departamentas neturėjo teisinio pagrindo pagal turimus duomenis apskaičiuoti ir apmokėti pareiškėjams už budėjimą namuose ar iš anksto aptartoje vietoje įprastiniu poilsio laiku ir daro išvadą, kad pareiškėjai neturi teisės į darbo užmokesčio dalį už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d., todėl pareiškėjų skundą atmetė.
III.
14. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, pažeidžiant materialiosios teisės ir proceso teisės normas, nesilaikant suformuotos teismų praktikos.
15.2. Pareiškėjai Žiniaraščiuose žymėti pasyvaus budėjimo negalėjo, kadangi Departamente nebuvo patvirtinta pasyvaus budėjimo tvarka ir Departamentas vengė tvirtinti budėjimo grafikus.
15.3. Statutinėse įstaigose pavedimai taip pat duodami žodžiu, raštu, įsakymu, elektriniu paštu ir t. t. Visos šios formos yra teisėtos ir privalomos vykdyti vidaus tarnybos pareigūnams. Ginčo atveju pavedimas buvo pateikiamas el. paštu per SKS.
15.4. Pareiškėjams pareiga dalyvauti Departamento operacijų centro veikloje numatyta pareigybės aprašyme.
15.5. Pareiškėjai ne kartą vadovybės pasitarimuose kėlė budėjimo fiksavimo ir apmokėjimo klausimą, žodžiu informuodavo apie esamą taisytiną situaciją, tačiau atsakovas nuolat ignoravo šiuos prašymus.
15.6. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu mokamas darbo užmokestis.
16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
17. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžią šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Statuto 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnui pavedama budėti pagal iš anksto statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą budėjimo grafiką, todėl norint pavesti pareigūnams budėti, priešingai nei nurodo pareiškėjai, nėra reikalinga jokia atskira budėjimo tvarka. Pareiga budėti atsiranda įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pavedimo, kuris įforminamas įsakymu, pagrindu, todėl pareiškėjai, turintys ilgametę darbo patirtį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir būdami įsitikinę, kad Departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo pavedė jiems budėti, privalėjo žiniaraščiuose žymėti budėjimo valandas, tačiau pildydami ir tvirtindami žiniaraščius, pareiškėjai budėjimo valandų juose nežymėjo, akivaizdžiai suprasdami, kad jokio pasyvaus budėjimo jie nevykdė.
17.2. Pareiškėjai pripažįsta, kad Departamente buvo sudaromi budėjimo grafikai, tačiau toliau jau įrodinėja, kad Departamentas vengė tvirtinti budėjimo grafikus. Jeigu pareiškėjai vis tik teigia, kad Departamentas neva tai vengė tvirtinti budėjimo grafikus, tai tik įrodo faktą, kad ir patys pareiškėjai pripažįsta, jog ginčo atveju Sąrašai negali būti prilyginami budėjimo namuose grafikams. Esant būtinybei užtikrinti tam tikrų funkcijų vykdymą, kai atsiranda realus poreikis pareigūnams budėti namuose, t. y. kai yra rizika, kad pareigūnai ne darbo metu gali būti iškviesti vykdyti neatidėliotinų užduočių, Departamente organizuojamas laikinas pasyvus budėjimas – pareigūnams Departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu (įsakymu) pavedama budėti įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų juos iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.
17.3. Sąrašų vertinti kaip budėjimo grafikų ar kaip pavedimo budėti neturėjo jokio teisinio pagrindo, nes tokį pavedimą galėjo duoti tik Departamento direktorius arba jo įgaliotas asmuo, o šiuo atveju toks pavedimas duotas nebuvo, kaip ir nebuvo patvirtintas budėjimo grafikas.
17.4. Įstaigos vadovo pavedimai gali būti duodami įvairiomis formomis, tačiau ginčo atveju įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo jokia forma nedavė pareiškėjams pavedimo budėti, kaip ir nebuvo patvirtinę budėjimo grafiko. Pagal Statuto 48 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, pavedimas budėti gali būti įforminamas tik įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui patvirtinus budėjimo grafiką, ginčo atveju budėjimo grafikas patvirtintas nebuvo. Budėjimų namuose kontrolė ir budėjimo grafikų rengimas Departamente nebuvo pavesti SKS.
17.5. Sąrašai nėra patvirtinti Departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens, taip pat informacijos gavimas ir valdymas atliekamas darbo metu, laisvu nuo tarnybos metu šių funkcijų vykdyti pareiškėjams pareiga nėra nustatyta, todėl tokie sąrašai pagal jų paskirtį ir esmę neatitinka Statuto 48 straipsnio ir nėra budėjimas šio straipsnio prasme. A sąrašus sudaro Departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus pareigūnai, siekdami palengvinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimą. Sąrašų pabaigoje yra pateikta pastaba „Apie pasikeitimus nedelsiant informuoti Situacijų koordinavimo skyriaus vyresnįjį specialistą“, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjai, jokiu būdu nepatvirtina ir neįrodo fakto, kad sąrašuose įtraukti asmenys, su kuriais iš anksto buvo derinamos datos, privalėjo bet kuriuo metu, įskaitant ir įprastą poilsio laiką, būti pasiruošus situacijai, kai jam reikės atlikti neatidėliotinų veiksmų. Pareigą būti bet kuriu metu pasiruošus išvykti atlikti neatidėliotinų veiksmų, sukurtų tik įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintas budėjimo grafikas. Iš esmės šį faktą apeliaciniame skunde patvirtina ir patys pareiškėjai, nurodydami, kad įstatymo leidėjas budėjimą sieja su pareigų atlikimu laisvu nuo tarnybos metu pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką.
17.6. Pareiškėjai Departamento operacijų centro veikloje dalyvauja tik esant poreikiui, budėti kartu su paskirtais pareigūnas galėjo tik pagal atskirus Departamento direktoriaus nurodymus, ginčo atveju tokių nurodymų pareiškėjams Departamento direktorius nebuvo davęs, be to, tokia pareigybių aprašymuose nustatyta funkcija jokiu būdu negali įrodyti ir patvirtinti pareiškėjų budėjimo namuose fakto. Pareiškėjų pareigybės reikalingos išimtinai tarnybinių nusižengimų tyrimų atlikimui ir prevencijai, teisėtumo ir tarnybinės drausmės laikymosi kontrolei užtikrinti, korupcijos prevencijos ir kontrolės klausimams spręsti, todėl labai abejotina, ar gavus atitinkamą informaciją apie įvykį, pareiškėjai turėtų kompetencijos įvertinti įvykio (ne)atitikimą ekstremaliųjų įvykių kriterijams ir, ar SKS pareigūnai tokiu klausimu kreiptųsi būtent į pareiškėjus, kai Departamente yra kiti padaliniai ir darbuotojai, atsakingi už tokių įvykių vertinimą.
17.7. Darbuotojų pasiūlymai dėl pasyvaus budėjimo organizavimo, nėra vienintelis ir neginčijamas pagrindas tokį budėjimą nustatyti. Kita vertus, jeigu pareiškėjai, teikę Departamento vadovybei pasiūlymus – kėlę klausimus dėl budėjimo fiksavimo ir apmokėjimo – būtų laikę, kad sąrašai įteisina budėjimą namuose, jie į Departamento vadovybę būtų kreipęsi ne dėl budėjimo tvarkos nustatymo, o būtų prašę apmokėti už budėjimo laiką.
17.8. Aplinkybė, kad pareiškėjai pildydami ir tvirtindami žiniaraščius, į juos tariamų budėjimo valandų neįtraukė, leidžia teigti, kad pareiškėjai suprato, kad jokio pasyvaus budėjimo jie nevykdė. Pareiškėjų užpildytais ir patvirtintais žiniaraščiais nėra jokio teisinio pagrindo abejoti, priešingai, byloje pateikti žiniaraščiai paneigia pareiškėjų argumentus, kad ginčo laikotarpiu jie budėjo.
17.9. Pareiškėjų pateikti sąrašai jokiu būdu negali būti prilyginami budėjimo namuose grafikams, nes jie neatitinka imperatyvių Statuto nuostatų tiek sąrašų formos (pavadinimas, nepatvirtinti statutinės įstaigos vadovo, viršijantys nustatytą leistiną budėjimo valandų normą), tiek turinio (nenustatantis jokių pareigų ne darbo metu) prasme, todėl Departamentas neturi jokio teisinio pagrindo apmokėti pareiškėjams už tariamas budėjimo valandas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl, pareiškėjų teigimu, neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d. ir 0,08 proc. delspinigių nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisimo.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Departamentas neturėjo teisinio pagrindo pagal turimus duomenis apskaičiuoti ir apmokėti pareiškėjams už budėjimą namuose ar iš anksto aptartoje vietoje įprastiniu poilsio laiku ir padarė išvadą, kad pareiškėjai neturi teisės į darbo užmokesčio dalį už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d.
20. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad Žiniaraščiuose žymėti pasyvaus budėjimo negalėjo, kadangi Departamente nebuvo patvirtinta pasyvaus budėjimo tvarka ir Departamentas vengė tvirtinti budėjimo grafikus, taip pat pareiškėjams pareiga dalyvauti Departamento operacijų centro veikloje numatyta pareigybės aprašyme. Pareiškėjai akcentuoja, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštis nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu mokamas darbo užmokestis.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjų skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, jog pareiškėjai neturi teisės į darbo užmokesčio dalį už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką ginčo laikotarpiu. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nepagrindė savo teiginių, jog teismas sprendimą priėmė formaliai ir paviršutiniškai, neįvertinęs visų aplinkybių ir neatsižvelgęs į reikšmingų aplinkybių visumą. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.
23. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr. pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).
24. Įrodymų vertinimo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
25. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas pakankami detaliai išanalizavo pareiškėjų reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
26. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, jog, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).
27. Ginčo teisinius santykius reguliuojančio Statuto 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį pareigūnas pagal iš anksto statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą budėjimo grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje (statutinėje įstaigoje, namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje) įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Taigi pagal šią Statuto nuostatą pavesti pareiškėjams budėti tiek darbo vietoje, tiek namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje turi teisę tik Departamento direktorius arba jo įgaliotas asmuo pagal iš anksto patvirtintą budėjimo grafiką, įprastiniu poilsio metu.
28. Pareiškėjai apeliaciniame skunde tvirtina, kad Departamentas vengė tvirtinti pasyvaus budėjimo tvarką, kuri yra būtina, siekiant įgyvendinti Statuto 48 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija dėl šių pareiškėjų teiginių pažymi, kad, kaip matyti iš Statuto 48 straipsnio nuostatų, pareigūnui pavedama budėti ne atitinkamos tvarkos pagrindu, o pagal iš anksto statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą budėjimo grafiką. Departamentas dėl budėjimo grafikų teismui paaiškino, kad pareiga budėti atsiranda įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pavedimo, kuris paprastai įforminamas įsakymu, pagrindu. Kai yra būtinybė užtikrinti tam tikrų funkcijų vykdymą, kai atsiranda realus poreikis pareigūnams budėti namuose, t. y. kai yra rizika, kad pareigūnai ne darbo metu gali būti iškviesti vykdyti neatidėliotinų užduočių, Departamente organizuojamas laikinas pasyvus budėjimas, kurio metu pareigūnams Departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu (įsakymu) pavedama budėti įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų juos iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, nenustatė, kad Departamento direktorius arba jo įgaliotas asmuo buvo pavedęs pareiškėjams ginčo laikotarpiu budėti tiek darbo vietoje, tiek namuose ar iš anksto aptartoje vietoje įprastiniu poilsio metu. Byloje taip pat nėra budėjimo namuose faktą patvirtinančių dokumentų (Departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens patvirtintų budėjimo grafikų), kurie pareiškėjams būtų sukūrę pareigą būti iš anksto aptartoje vietoje įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo galėtų juos iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.
29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų pateikti Sąrašai, kuriais remdamiesi jie grindžia tariamą budėjimo namuose faktą, pagal jų paskirtį ir esmę, negali būti pripažįstami budėjimo grafikais. Sąrašai yra vidinė Departamento darbo organizavimo priemonė, padedanti pareigūnams tam tikro masto įvykių likvidavimo ar kitais nustatytais atvejais, operatyviau ir veiksmingiau sutelkti pajėgas. Šie Sąrašai nesukūrė pareiškėjams pareigos budėti poilsio metu ir būti pasiekiamai Sąrašuose nurodytais kontaktais, o esant iškvietimui – atvykti į tarnybos vietą ir vykdyti tarnybines pareigas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-975-821/2023).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamente darbuotojų darbo laiko apskaita vedama darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie yra vieninteliai dokumentai, pagrindžiantys darbuotojams mokėtinas sumas. Pareiga pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius yra nustatyta Apraše. Šio Aprašo 5 punkte nustatyta, kad žiniaraščiai pildomi kiekvieną darbo dieną, žymimas kiekvieno darbuotojo dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Pagal Aprašo 12 punktą, faktiškai dirbto laiko grupėje (1–13 skiltyse) žymimas faktiškai dirbtas laikas. Prie faktiškai dirbto laiko taip pat priskiriamos tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas, stažuotės, kvalifikacijos kėlimas, privalomų medicininių apžiūrų laikas, budėjimas darbe ir namuose bei kiti atvejai. Aprašo 24 punkte nustatyta, kad už žiniaraščio duomenų tikslumą ir pildymą laiku atsako už žiniaraščio pildymą atsakingi darbuotojai ir departamento struktūrinių padalinių bei departamentui pavaldžių įstaigų vadovai.
31. Į bylą pateikti Žiniaraščiai patvirtina, kad juos pildė ir tvirtino patys pareiškėjai, kurie turėjo pareigą tvirtinti SKS darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip liudydami jų tikrumą ir juose nurodytų duomenų teisingumą. Pareiškėjai ginčui aktualiu laikotarpiu žiniaraščiuose budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje valandų nežymėjo, taip pat, tvirtindami darbo laiko apskaitos žiniaraščius, netinkamo (netikslaus) žiniaraščių užpildymo klausimo (kad nėra įtrauktas neva jų pasyvaus budėjimo laikas) nekėlė, kas sudaro pagrindą vertinti, jog jie realiai jokio pasyvaus budėjimo nevykdė.
32. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis, pareiškėjai Departamento direktoriaus įsakymų pagrindu buvo komandiruotėse: M. S. komandiruotėse praleido 41 val. (2019 m. balandžio 20 d. – 2019 m. balandžio 21 d. (12,5 val.); 2019 m. liepos 12 d. – 2019 m. liepos 13 d. (12,5 val.); 2019 m. lapkričio 29 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. (16 val.), o E. U. 12 val. (2019 m. liepos 26 d. – 2019 m. liepos 27 d.). Teisėjų kolegija vertina, kad tai sudaro pagrįstą pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjai tomis dienomis, kai buvo komandiruotėse, negalėjo vykdyti pasyvaus budėjimo.
33. Atsižvelgdami į tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjai ginčo laikotarpiu vykdė budėjimą namuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo įpareigoti Departamentą apskaičiuoti ir apmokėti pareiškėjams už budėjimą namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje įprastiniu poilsio laiku.
34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjų M. S. ir E. U. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė