Baudžiamoji byla Nr. 1A-620-1072/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14886-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.2, 1.2.14.1.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Virginijos Pakalnytės - Tamošiūnaitės ir Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei, 

nuteistajam R. A., jo gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskij (Vladislavui Latušinskij),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Ievos Rondomanskaitės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. A. skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, t. y. dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:2), ir R. A. skirta subendrinta bausmė – 3 (trijų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, R. A. skirtą 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą nurodyta vykdyti atskirai pagal 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendį, pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendį bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nutarta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, vykdant šį teismo nuosprendį.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendis buvo priimtas ir R. Š. atžvilgiu, tačiau šis nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

 

1.       R. A. nuteistas už tai, kad 2023 m. balandžio 9 d., apie 14.45 val., veikdamas bendrininkų grupe su R. Š., iš UAB „B“ priklausančios maisto prekių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia atvirai, t. y. pardavėjai D. S. matant, pagrobė UAB „B“ priklausantį turtą – du 1 litro talpos butelius degtinės „Šimtmečio stumbras“, 43,98 Eur bendros vertės, du 1 litro talpos butelius alaus kokteilių „Geras skonis Margarita“, 4,98 Eur bendros vertės, vieną pirkinių maišelį, 0,20 Eur vertės. Tokiu būdu padarė UAB „B“ 49,16 Eur turtinę žalą.

 

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

 

2.       Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajam R. A. paskirtos bausmės rūšies ir paskirti R. A. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatų pagrindu, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi) paskirtomis bausmėmis ir R. A. paskirti galutinę ‒ 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę bei 40 (keturiasdešimties) MGL (2000 eurų) dydžio baudą.

2.1.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nuteistajam R. A. parinko neteisingą bausmės rūšį, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. 

2.2.                      Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant nuteistajam laisvės apribojimo bausmę. Skunde pažymima, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes, tačiau tai padarė tik formaliai, be įtikinamų ir išsamių motyvų, tinkamai neįvertino bausmės rūšiai parinkti reikšmingų aplinkybių, todėl R. A. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.

2.3.                      Skunde pažymima, kad bausmė yra teisinga, kai ji atitinka BK 41, 54 straipsnių reikalavimus ir yra tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skunde akcentuojama, kad švelnios bausmės R. A. paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, visuomenės teisėtiems lūkesčiams, teismų praktikai, kad panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose ir panašiai charakterizuojami asmenys būtų teisingai ir vienodai nubausti. Pabrėžiama, jog 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas už mažiau pavojingos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. A. paskyrė 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra aišku, kodėl teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį už pavojingesnės nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kai kitais teismų sprendimais nuteistajam jau skiriamos laisvės atėmimo bausmės, R. A. parinko švelnesnę bausmės rūšį ‒ laisvės apribojimo bausmę.

2.4.                      Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, netinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, rodančią, kad nuteistasis nesistengia keisti savo gyvenimo būdo ir yra linkęs nusikalsti. Skunde pabrėžiama, kad R. A. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas tris kartus, du kartus už nusikaltimus nuosavybei, už kuriuos jam ankstesniais teismo nuosprendžiais buvo parinkta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau tai jo elgesio nepataisė ir nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. R. A. vagystę įvykdė atvirai, matant kitiems asmenims, kas rodo, kad jis elgiasi itin pavojingai, tyčia ignoruoja visuomenei priimtinas elgesio normas, nesilaiko įstatymų, todėl siekiant teisingai jį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, reikalinga skirti griežtą bausmę.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas – skundą atmesti.

 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

4.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5.       Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniu skundu nėra ginčijama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ar nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Apeliaciniu skundu ginčijamas nuteistajam R. A. parinktos bausmės rūšis, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.

6.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nuteistajam R. A. parinko per švelnią bausmės rūšį ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija, pritardama tokiai pozicijai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai neįvertinęs bylos duomenų visumos, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas.

7.       Pagal BPK 328 straipsnį apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga bausme pripažįstama ir tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

8.       BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). BK 61 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio, įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

9.       Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje parenkant bausmės rūšį nuteistajam nepakankamai įvertinta bausmės skyrimui reikšminga aplinkybė – nuteistojo asmenybė ir jį charakterizuojanti medžiaga.

10.       Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nurodė, kad R. A. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe ir būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). R. A. ne kartą baustas administracine tvarka, nuobaudų nemoka, nedirba. Pažymėtina, kad nors skundžiamame nuosprendyje pripažinta R. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, pirmos instancijos teismas visiškai nevertino R. A. ankstesnių teistumų.

11.       Pabrėžtina, jog ankstesni asmens teistumai yra vertinami kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, t. y. teismai įvertina tiek teistumo, tiek jo išnykimo faktą, bet, atsižvelgdami į BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, turi įvertinti ir kaltininko asmenybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014).

12.       Kaip nurodyta prokurorės skunde, R. A. teistas tris kartus. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. A. padarė būdamas teistas du kartus (t. 1., b. l. 112-116), turėdamas neišnykusį teistumą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. T. y., R. A., būdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme už sunkų nusikaltimą nuosavybei, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, atlikęs nustatytą nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį po nuosprendžio įsiteisėjimo ‒ 6 mėnesius, paleistas iš įkalinimo įstaigos 2023 m. sausio 27 d., įrašytas 2023 m. kovo 7 d. į probuojamųjų asmenų sąrašą, jau 2023 m. balandžio 9 d. padarė nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, jog po šios nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendis, kuriuo R. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog R. A. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra atsitiktinis. Akivaizdu, kad realiai atlikta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, taikyta alternatyvi baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas), neatgrasė R. A. nuo nusikaltimų darymo, nuteistasis nedaro išvadų, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti, vagystės yra jo pragyvenimo šaltinis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kai net iki tol jam skirta pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas nepasiekė baudžiamojo įstatymo numatytų bausmės tikslų, neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, paskirta laisvės apribojimo bausmė yra neteisinga, per švelni, neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumui, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, o nuteistajam paskirta bausmė griežtinama, paskiriant BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, netaikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, aptartas šio procesinio sprendimo 10, 12 pastraipose, nuteistajam skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis – 1 metai ir 6 mėnesiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

13.       Apeliaciniu skundu prokurorė prašo bendrinti R. A. skirtą bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu skirta galutine subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 40 MGL dydžio bauda. Toks prokurorės prašymas yra teisiškai pagrįstas.

14.       Kaip jau paminėta, R. A. teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta 6 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis. Atlikus 6 mėnesių bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams ir jam skirti įpareigojimai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu R. A. teistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su ankstesniais įsiteisėjusiais nuosprendžiais ir paskirta subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL dydžio bauda. Skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas nurodė, jog R. A. skirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, taip pat nurodydamas, jog vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, R. A. skirta 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio bauda turi būti vykdoma atskirai pagal 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas panaikino prieš tai buvusį bausmių subendrinimą, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu skirtą subendrintą bausmę ‒ 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 40 MGL dydžio baudą – skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę subendrino tik su 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o 40 MGL dydžio baudą nurodė vykdyti pagal ankstesnį ‒ 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės nuosprendį, kuriuo ši bauda ir buvo skirta nuteistajam.  

15.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-788/2021) pažymima, jog BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka toje pačioje baudžiamojoje byloje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai byloje nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta iki nuosprendžio priėmimo kitoje (ankstesnėje) byloje. Šiuo atveju, subendrinus bausmes, į galutinės bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jeigu ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta subendrinta bausmė, teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalį, nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrina būtent su subendrinta bausme, o ne su bausmėmis, paskirtomis už atskiras nusikalstamas veikas. Be to, tokiu atveju teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016, 2A-7-3-489/2019). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama („išbendrinama“) pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-519/2013, 2A-2/2014, 2A-6-976/2016, 2K-162-719/2020).

16.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020) pažymima, jog BK 65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose nustatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Draudžiamas dvigubas bausmių keitimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas pakeisti baudą nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje nurodytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. Šis draudimas reiškia, kad, paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje nustatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Šios taisyklės taikomos nuosprendžio vykdymo stadijoje keičiant baudą viešaisiais darbais arba areštu (BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2012, 2K-302/2014, 2K-196-139/2016). Pažymėtina, kad BK 63 straipsnyje nustatytos bausmių bendrinimo taisyklės yra taikomos ne konkrečioms, o visoms bausmių rūšims, šiuo atveju bendrinant laisvės atėmimo bausmę su bauda (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-1073/2018).

17.       Teisėjų kolegija, remdamasi BK 63 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu skirtą subendrintą bausmę ir nesubendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu skirta baudos bausme, o nurodydamas ją vykdyti atskirai, padarė BK 63 straipsnyje įtvirtintos teisės normos pažeidimą, todėl skundžiamas nuosprendis šiuo aspektu keistinas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo procesiniu sprendimu R. A. skirtina bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo ir 40 MGL (2 000 Eur) baudos bausme, ir R. A. skirtina 4 metų laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL dydžio bauda. 

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmos instancijos teismas, rezoliucinėje dalyje nurodęs, jog skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę bendrina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, kuris yra pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, buvo juridiškai netikslus. Pastebėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu R. A. buvo paskirtas 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas ir 40 MGL bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nuteistajam R. A. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis, esant įstatyme nustatytiems pagrindams gali būti pakeistas tik BPK XXV skyriuje reglamentuoto apeliacinio proceso tvarka, tuo tarpu minėta nutartimi, kuri, be kita ko, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo įsiteisėjusi ir vėliau panaikinta 2023 m. spalio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, nebuvo pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendis, o vadovaujantis BPK 358 straipsnio nuostatomis, išspręstas bausmės vykdymo klausimas. 

Dėl nuosprendžio surašymo formos reikalavimų pažeidimo 

19.       Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas R. A. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau jo aprašomojoje dalyje vartodamas formuluotes „R. A. ir R. Š. kaltinami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad...“ išdėstė ne įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalis, o kaltinimo, dėl kurio baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, t. y. skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta laikantis ne apkaltinamajam, o išteisinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų.

20.       Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliamų reikalavimų, neišdėstė įrodytomis pripažintų nusikaltimo aplinkybių ir tuo padarė BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

21.       Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašoma bendrai, aiškiai nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai. Paprastai laikytina netinkama teismų praktika, kai nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrininkų padarytos veikos aprašomos po kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai, o ne sujungiant į visumą, kurioje be pasikartojimų bendrai būtų aprašyta bendrininkų padaryta veika, nuosekliai atskleidžiant tiek padarytos nusikalstamos veikos požymius, tiek kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant šią veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019, 2K-79-719/2023).

22.       Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistiesiems R. A. ir R. Š. kaip bendrininkams inkriminuota veika, nustatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, aprašyta kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai. Toks nuosprendyje pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, tačiau yra ydingas, prieštaraujantis vyraujančiai teismų praktikai, todėl skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis šiuo aspektu tikslintina.

23.       Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl R. A. ir R. Š. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį pagrįstas bylos faktiniais duomenimis, pirmos instancijos teismo motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais, dėl to apeliaciniai skundai nepaduoti, tačiau atsižvelgiant į 21-25 šios nutarties pastraipose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis keistinas aprašomojoje dalyje nustatant įrodytomis pripažintas tokias nusikaltimo aplinkybes, jog R. A. ir R. Š., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, 2023 m. balandžio 9 d., apie 14.45 val., iš UAB „B“ priklausančios maisto prekių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia atvirai, t. y. pardavėjai D. S. matant, pagrobė UAB „B“ priklausantį turtą – du 1 litro talpos butelius degtinės „Šimtmečio stumbras“, 43,98 Eur bendros vertės, du 1 litro talpos butelius alaus kokteilių „Geras skonis Margarita“, 4,98 Eur bendros vertės, vieną pirkinių maišelį, 0,20 Eur vertės. Tokiu būdu bendrais veiksmais R. A. ir R. Š. padarė UAB „B“ 49,16 Eur dydžio turtinę žalą.

 

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

24.       Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. pažyma Nr. APD-2023-16227 dėl nuteistajam R. A. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad R. A. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 76,67 Eur.

25.       BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant R. A. parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatą Vladislavą Latušinskij, atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi jis buvo paskirtas R. A. gynėju.

26.       Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

27.       Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris buvo tenkintas. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti R. A. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgdama į R. A. finansinę padėtį (nuteistasis šiuo metu niekur nedirba), teisėjų kolegija spendžia, kad nėra tikslinga iš R. A. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 2, 4 punktais,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendį pakeisti:

aprašomojoje dalyje nustatyti tokias įrodytomis pripažintas nusikaltimo padarymo aplinkybes, jog R. A. ir R. Š., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, 2023 m. balandžio 9 d., apie 14.45 val., iš UAB „B“ priklausančios maisto prekių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia atvirai, t. y. pardavėjai D. S. matant, pagrobė UAB „B“ priklausantį turtą – du 1 litro talpos butelius degtinės „Šimtmečio stumbras“, 43,98 Eur bendros vertės, du 1 litro talpos butelius alaus kokteilių „Geras skonis Margarita“, 4,98 Eur bendros vertės, vieną pirkinių maišelį, 0,20 Eur vertės. Tokiu būdu bendrais veiksmais R. A. ir R. Š. padarė UAB „B“ 49,16 Eur dydžio turtinę žalą.

R. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo ir 40 MGL (2 000 Eur) baudos bausme ir R. A. paskirti galutinę 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę bei 40 (keturiasdešimties) MGL (2000 eurų) dydžio baudą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš R. A. nepriteisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                       Jurgita Kolyčienė

 

 

                                            Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė

 

 

                                                                                                                                     Eglė Venckienė