Civilinė byla Nr. e2-1275-196/2017 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00992-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stiebasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1862-852/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stiebasta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestartus“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Stiebasta“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Vestartus“ dėl 264 726,70 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo. Siekdama užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės ir jos akcininkų pinigines lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turimas kitų įmonių akcijas. Prašymą grindė tuo, kad ieškovė neturi duomenų apie atsakovės turtą, pati atsakovė neatsiskaitymo priežastimi yra nurodžiusi savo sunkią finansinė padėtį, taip pat yra minėjusi, kad ketina realizuoti turimą turtą, o tai, ieškovės manymu, apsunkintų išieškojimo procesą arba padarytų iš esmės neįmanomą, nes skolos suma yra labai didelė. Ieškovės žiniomis, atsakovė neatsiskaito ir su kitais kreditoriais, kurie dėl to taip pat yra inicijavę teisminius procesus.
2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies – teismas nutarė areštuoti atsakovės UAB „Vestartus“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises 267780,70 Eur sumai; turto (turtinių teisių) nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovės pinigines lėšas.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė ieškovės UAB „Stiebasta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. 2017 m. balandžio 4 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovės 264 726,70 Eur skolos už atliktus darbus, 25 480 Eur dydžio delspinigius, 8,05 Eur procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.
5. 2017 m. gegužės 18 d. ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir patikslinto ieškinio reikalavimo sumai (290 206,70 Eur) areštuoti atsakovei UAB „Vestartus“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jų esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti kitiems asmenims. Nurodė, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė 1 722 140 Eur. Šis turtas yra įkeistas AB „DNB“ bankui, užtikrinant kreditavimo sutarties, kurios vertė 3 000 000 Eur įvykdymą. „Creditinfo“ duomenys patvirtina, kad UAB „Vestartus“ yra 21 byloje dalyvaujantis asmuo, iš kurių 18 bylų dalyvauja kaip atsakovė. Ieškovė nurodė, kad įmonės finansinė padėtis prasta; naujai pateikti duomenys patvirtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovės UAB „Stiebasta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė savo pakartotinį prašymą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga, todėl teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodo, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė 1 722 140 Eur. Šis turtas yra įkeistas AB „DNB“ bankui, užtikrinant kreditavimo sutarties, kurios vertė 3 000 000 Eur įvykdymą. Be kita ko, teigia, kad „Creditinfo“ duomenys patvirtina, jog atsakovo atžvilgiu yra pradėta daug teisminių ginčų.
8. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties priėmimo atsakovės finansinė būklė suprastėjo, atsakovei atsirado naujų įsipareigojimų ir dėl to teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau vertino tai, kad atsakovė, vykdydama savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį, yra įkeitusi beveik visą savo turtą, tuo tarpu ieškovė naujų duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis pablogėjo, nepateikė, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja tokios aplinkybės, kurioms esant teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Nors ieškovė remiasi „Creditinfo“ pažyma ir teigia, kad atsakovo finansinė būklė nėra stabili bei atsakovės atžvilgiu yra pradėta daug teisminių ginčų, tačiau teismo vertinimu, privataus juridinio asmens išduota pažyma negali būti laikoma oficialiu ir objektyviu rašytiniu įrodymu, nes atspindi subjektyvią to asmens nuomonę (CPK 176 ir 185 straipsniai). Dėl ieškovės teiginių, kad atsakovės atžvilgiu yra pradėta daug civilinių bylų, teismas nurodė, kad daugelis bylų nėra išnagrinėtos iki galo ir reikalavimai nėra patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Todėl šios aplinkybės, teismo vertinimu, negali būti vertinamos, kaip padidinančios būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo ir patikslinto ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė UAB „Stiebasta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nevertino, ar yra tikimybė, kad ieškovės ieškinys gali būti tenkintas.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
3. Kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateikta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1542-236/2016, kurioje teismas buvo nustatęs reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovės UAB „Vestartus“ finansine padėtimi bei grėsme kitoje byloje pareikšto finansinio reikalavimo įvykdymui. Skundžiamoje nutartyje apie minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties prejudicinę galią teismas iš viso nepasisakė, o tik padarė nekvestionuotinoms bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties priėmimo jokios faktinės aplinkybės, kurios lemtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepasikeitė. Iš kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pridėtų dokumentų matyti, kad atsakovė neturi likvidaus nekilnojamojo turto, taip pat neturi ir kilnojamojo turto – transporto priemonių, į kurias galėtų būti nukreipiamas išieškojimas.
5. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad „Creditinfo“ duomenys negali būti laikomi oficialiu ir objektyviu įrodymu byloje. Šie duomenys yra aktualūs kilusiam ginčui ir tiksliausiai parodo, kokia yra atsakovo finansinė padėtis. Be to, tai visiškai nešališko, nei su ieškove, nei su atsakove nesusijusio juridinio asmens surinkti ir susisteminti duomenys. Be to, duomenys apie turimą kilnojamąjį turtą, gautas pajamas, nagrinėjamas bylas, taikomus areštus yra surinkti iš viešų informacinių sistemų (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, VĮ Regitros, Nekilnojamojo turto registro) duomenų ir šie duomenys neturėtų būti laikomi nepatikimais.
6. Teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba iš viso nebeįvykdymo grėsmė gali būti numanoma, tikėtina; ji neturi būti jau egzistuojanti. Šiuo atveju atsakovė dar turi nekilnojamojo turto bei tikėtina, lėšų banko sąskaitose. Vien tik siekiant šiuo turtu ir (ar) lėšomis užtikrinti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą šioje byloje ir buvo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Tiek Nekilnojamojo turto registro duomenys, tiek išsami „Creditinfo“ informacija leidžia vienareikšmiškai teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt palankus teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. 
11. Atsakovė UAB „Vestartus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Didelė reikalavimo suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę.
2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios lemtų esamą ar būsimą atsakovės nesąžiningumą. 
3. Nors atsakovė 2015-12-21 kreditavimo sutarties pagrindu, turi 3 000 000 Eur dydžio įsipareigojimų AB „DNB“ bankui, tačiau atsakovė savo įsipareigojimus šios kreditorės atžvilgiu sumažino net 238 000 Eur dydžio suma, kas įrodo, jog atsakovė yra mokus ūkio subjektas ir savo įsipareigojimus vykdo be jokių finansinių sunkumų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus AB „DNB“ banko atžvilgiu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės turimas turtas galėtų būti realizuotas būtent šio kreditoriaus atžvilgiu turimiems įsipareigojimams įvykdyti. Be to, šie atsakovės įsipareigojimai bankui jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d.  nutartyje. 
4. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, jog atsakovės atžvilgiu būtų vykdomi kokie nors išieškojimai, kad atsakovė, be nurodytos kreditorės AB „DNB“ banko, turėtų kitų kreditorių ar neįvykdytų įsipareigojimų. 
5. „Creditinfo“ duomenys neatitinka CPK keliamų įrodymų leistinumo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios įmonės nurodytą informaciją nelaikė oficialiu ir objektyviu įrodymu. 
6. Ieškovės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1542-236/2016, laikytinas nepagrįstu. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes ir tik tokiu atveju spręsti, ar yra pagrįsta ir tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl minėta nutartis, priimta kitoje civilinėje byloje, negali būti laikoma prejudiciniu faktu. 

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl bylą nagrinėja atskirojo skundo ribose.
13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, neaptardamas pirmosios sąlygos bei nepagrįstai nenustatydamas antrosios sąlygos. Dėl šių priežasčių, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

14. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė pirmosios sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, tai, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė atsižvelgdamas į šioje byloje jau buvusį ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei šio prašymo išnagrinėjimo rezultatą. Sprendžiant ankstesnį ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarta, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau nebuvo nustatyta, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neturėjo pagrindo kitaip vertinti ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nes ieškinys patikslintas iš esmės tik reikalavimo dydžiu, todėl atskirojo skundo argumentas dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo, nes neaptartas preliminarus ieškinio pagrįstumas, atmestinas.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

15. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Atkreiptinas dėmesys, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, nes kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovo įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1236-943/2017).
16. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinio teisinio pobūdžio priemonė, todėl teismo nutartys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais neturi nei prejudicinės, nei res judicata (liet. „įsiteisėjusio teismo sprendimo“) galios. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino teismo procesinių sprendimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimtų kitose civilinėse bylose, kaip turinčių prejudicinę galią, o bylos aplinkybes vertino pagal šioje civilinėje byloje esančius duomenis. Dėl to ieškovės argumentai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1542-236/2016 buvo palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovės UAB „Vestartus“ turtui buvo taikytas areštas, per se nesuteikia pagrindo daryti išvados apie ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje pasunkėjimą.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nenustatė, jog 290 206,70 Eur ieškinio suma atsakovei yra didelė. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje esančius duomenis, kurie buvo įvertinti nagrinėjant ieškovės pirmąjį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui.
18. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė, pateikusi antrąjį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, naujų aplinkybių, susijusių su atsakovės turtine padėtimi, nenurodė, o ieškovės su antruoju prašymu pateikta „Creditinfo“ informacija pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Kaip nurodė pati apeliantė, šios įmonės informacija pateikta apibendrinus kitus duomenis (informaciją iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, viešųjų registrų), kurie jau buvo nagrinėti ieškovei pateikus pirmąjį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o minėtos įmonės padaryta išvada apie atsakovės kreditingumą, ekonominę būklę ir pan. laikytina subjektyvia to asmens nuomone ir negali būti laikoma oficialiu ir objektyviu rašytiniu įrodymu. Dėl to teismas, vertindamas atsakovės finansinę padėtį, pagrįstai ja nesirėmė (CPK 176 ir 185 straipsniai; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1361/2013; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-837-407/2016).
19. Nors ieškovė ankstesniame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, jog atsakovė jai yra pareiškusi, jog neketina sumokėti skolos, tačiau šių teiginių nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstė savo poziciją, kodėl nesutinka su ieškovės pareikštais reikalavimais. Ieškovė nei ankstesniame prašyme, nei vėliau pateiktame prašyme nepateikė įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovė gali imtis kokių nors nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo (CPK 178 straipsnis). Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliantės skundžiamą nutartį.
20. Ieškovės prašymuose taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodomi kitų atsakovės kreditorių inicijuotos civilinės bylos, kurios, be kita ko, ne visos yra išnagrinėtos, nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo ar ketinimo vengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, pažymėtina, kad vienose išnagrinėtose civilinėse bylose kreditorių reikalavimai, pareikšti atsakovei, buvo atmesti (pvz., Vilniaus apygardos teismo civilinė  byla Nr. e2-4979-565/2016), o kitose, kuriose kreditorių reikalavimai buvo patenkinti, nėra duomenų apie atsakovės vengimą vykdyti nepalankų jai sprendimą (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-7420-566/2017).
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra prielaidų pripažinti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėjas                                                                                                                            Konstantinas Gurinas