ATP byla Nr. II-88-121/20010
Bylos proceso Nr. 4-61-3-01509-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2, 52.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
Vilnius 2010 m. sausio 22d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant S. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) S. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos valdybos (KPV) Kelių patrulių rinktinės (KPR) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo, ir
n u s t a t ė :
Vilniaus AVPK KPV KPR (toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas S. Š. 2009-11-13 surašė ATP protokolą Nr. F 525391 už tai, kad šis 2009-11-13, 1615 val., Vilniuje, Šeimyniškių gatvėje, vairuodamas automobilį Volvo S40, v.n. (duomenys neskelbtini), ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prie kurios buvo sustojęs ta pačia kryptimi važiavęs automobilis, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, nepraleido į važiuojamąją dalį išėjusio pėsčiojo, sukeldamas pavojingą situaciją ir tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 37, 38 punkto reikalavimus (b.l. 8).
Institucija 2009-11-17 nutarimu Nr. F525391 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 1242 str. 1 dalyje, padarymą S. Š. skyrė 400 litų baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams (b.l. 9).
S. Š. prašo panaikinti Vilniaus AVPK KPV KPR 2009-11-17 nutarimą Nr. F525391 ir paskirti 100 litų administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 1241 str. 1 dalyje. Paaiškino, kad ATP protokolą surašęs pareigūnas klaidingai kvalifikavo pažeidimą pagal ATPK 1242 str. 1 dalį, o ATP bylą nagrinėjęs specialistas vadovaudamasis ATPK 284 str. 2 dalimi, nepašalino klaidingo pažeidimo kvalifikavimo ir atitinkamai neteisingai paskyrė administracinę nuobaudą. Atsakomybę už KET 37, 38 punktų pažeidimą numato ATPK 1241 str. 1 dalis. Administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad atsakomybė už pareigos sustoti prie pėsčiųjų perėjos, kai prie šios perėjos yra sustojęs ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis, yra numatyta ATPK 1241 str. 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2009-03-06 nutartis Nr. N-756-559/2009, 2009-04-24 nutartis Nr. N-444-829/2009; Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) 2009-04-14 nutartis Nr. II-538-244/2009). Kadangi teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, t.y. S. Š. pripažįsta, kad nebuvo sustojęs prie pėsčiųjų perėjos, o Vilniaus AVPK KPV KPR specialistas netinkamai pritaikė įstatymą, teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 124 str. 1 d. 3 punktą gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Be to, S. Š. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, todėl vadovaujantis ATPK 302 str. 1 dalimi skiriamos baudos vidurkis turėtų būti mažinamas iki minimumo (b.l. 2-3).
S. Š., bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad viskas įvyko 16-16.30 val., buvo prieblanda, tad jis pėsčiojo nepastebėjo. Policijos automobilis važiavo pirmąja eismo juosta, jis- antrąja, pėstysis ėjo nuo policijos automobilio pusės link jo važiuotos eismo juostos. Dėl pažeidimo jis labai gailisi, juolab, kad visada stengėsi būti pavyzdingu vairuotoju. Teisė vairuoti jam būtina darbe, jos netekus, jis gali būti atleistas iš darbo.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Institucija skundžiamą nutarimą grindė tokiais įrodymais:
1) Vilniaus AVPK KPV KPR vyriausiojo patrulio A. R. 2009-11-13 tarnybiniu pranešimu, kad 2009-11-13, jam dirbant su vyr. patruliu G. V., apie 1615 val. patruliniu automobiliu Volkswagen Caddy važiavo Šeimyniškių gatve link Žirmūnų gatvės antra eismo juosta. Artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jie pastebėjo pirmoje eismo juostoje, pėsčiųjų perėjoje, stovintį vaiką, jie sustojo jo praleisti. Pėstysis ėjo toliau ir, kai buvo ties pareigūnų automobiliu, G. V. per kairės pusės šoninį veidrodėlį pastebėjo trečia juosta greit atvažiuojantį automobilį Volvo S40 v.n. (duomenys neskelbtini). Vyr. patrulis G. V. nuspaudė garsinį signalą, kad įspėtų vaiką. Vaikas atkreipė dėmesį į signalą, pastebėjo atvažiuojantį automobilį Volvo ir sustojo. Minėtas automobilis Volvo nesustojo prie pėsčiųjų perėjos ir nuvažiavo toliau. Sustabdžius minėtą automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo S. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)). Jis paaiškino, kad nepastebėjo pėsčiojo už pareigūnų stovinčio automobilio, todėl nesustojo jo praleisti. Vairuotojui surašytas ATP protokolas F 525391 (b.l.10);
2) 2009-11-13 ATP protokolu Nr. F 525391, kuriame įrašytas S. Š. paaiškinimas, kad jis prilėtino automobilį prieš pėsčiųjų perėją, bet nesustojo, nes tiesiog nepastebėjo pėsčiojo. Akino priešpriešiais važiuojantys automobiliai (b.l.8);
Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 1242 str. ,,Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas“ 1 dalyje padarymą. ATPK 1242 str. 1 dalis nustato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Toks reglamentavimas reiškia, kad, norint vairuotojo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 1242 str. 1 dalį, būtina: 1) nustatyti KET pažeidimą; 2) nustatyti aplinkybes (t.y. įrodyti), jog konkrečios KET nuostatos (nuostatų) nepaisymas, be to, dar sukėlė pavojingą situaciją- privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Iš ATP protokolo galima spręsti, jog Institucija pirmąją sąlygą įvykdė- pažeidimą priežastiniu ryšiu susiejo su šių teisės aktų reikalavimų pažeidimu: 1) 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 37 punktu, nustatančiu, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį; 2) KET 38 punktu nustatančiu, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Šiais KET punktais dera remtis, kai pažeidimas, kaip to prašo ir pareiškėjas, kvalifikuojamas pagal ATPK 1241 straipsnį, kuris vadinasi ,,Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas“, o jo 1 dalis inter alia nustato, kad (...) nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, (...) užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.
Teismas pabrėžia, kad Taisyklėse normų, tiesiogiai draudžiančių pavojingą vairavimą, ar kitokių normų, kurias priežastiniu ryšiu būtų galima susieti su ATPK 1242 str. 1 dalimi, nėra.
Institucija, įrodinėdama aplinkybes, jog konkrečios KET nuostatos (nuostatų) nepaisymas sukėlė pavojingą situaciją, teigia, kad 1) policijos pareigūnai (kurie šiuo atveju irgi buvo eismo dalyviai) turėjo imtis veiksmų kito žmogaus (vaiko, pėsčiojo) saugumui užtikrinti- t.y. garsiniu signalu atkreipė per perėją ėjusio vaiko dėmesį, 2) pėstytis, nors ir turėjęs pirmenybę eiti per sankryžą, buvo priverstas sustoti ir praleisti pareiškėjo vairuotą automobilį. Teismas mano, kad šios aplinkybės pakankamos pažeidimus, numatytus KET 37, 38 punktuose, pripažinti pavojingu vairavimu, juolab kad pagal KET 29 punktą transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba neįgaliųjų.
Iš pasakyto darytina išvada, jog Institucija surinko pakankamus pareiškėjo kaltės, padarius ATPK 1242 str. 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodymus, pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn, tinkamai kvalifikavo jo veiką.
Iš skundžiamo akto matyti, jog Institucija, nustačiusi S. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, ATPK 31 str. 1 d. 1 punktas), skyrė jam ATPK 1242 str. 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos (bauda nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių) minimumą - 400 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo darbdavio UAB „Alstuba“ tarpininkavimą (b.l.14), mano, kad vien aplinkybė, jog darbuotojo, už kurį tarpininkaujama, darbas susijęs su automobilio vairavimu, negali būti traktuojama kaip besąlyginė vada neatimti teisės vairuoti, nes pažeidimą turi sekti teisinga atsakomybė. Tačiau, įvertinus šią bei kitas aplinkybes (dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, neturi nuobaudų už KET pažeidimus, kaltę sunkinančių aplinkybių nenustatyta), teismas mano, kad jam gali būti taikomas ATPK 301 str. ir nuobauda sušvelninta- sutrumpintas teisės atėmimo terminas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str., teisėja
n u t a r ė :
skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2009-11-17 nutarimą Nr. F525391, kuriuo už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242 str. 1 dalyje, padarymą S. Š. skirta 400 litų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, pakeisti, S. Š. skirti 400 litų baudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Nijolė Šidagienė