Civilinė byla Nr. e2-157-516/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01129-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.18.1.1.1; 3.3.2.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S., A. S., Z. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1463-430/2023 pagal ieškovų A. S., Z. S., A. S. atsakovei mažajai bendrijai BOBSS dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. S., Z. S., A. S. pateikė teismui ieškinį, prašydami: 1) priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) BOBBS ieškovui A. S. 30 000 Eur negrąžintos paskolos sumą bei 600 Eur sutartines fiksuotas palūkanas; 2) priteisti iš atsakovės ieškovei A. S. 20 000 Eur negrąžintos paskolos sumą bei 400 Eur sutartines fiksuotas palūkanas; 3) priteisti iš atsakovės ieškovui Z. S. 30 000 Eur negrąžintos paskolos sumą bei 1 500 Eur sutartines fiksuotas palūkanas; 4) priteisti kiekvienam ieškovui iš atsakovės 10,25 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti kiekvienam ieškovui iš atsakovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį 82 500 Eur vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – nurodyto dydžio turtines teises ir pinigines lėšas, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad atsakovė, iš teismo sužinojusi apie prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gali dar iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo ir iki tokios nutarties skubaus vykdymo atlikti veiksmus, dėl kurių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bus sutrukdyta ar jų taikymas gali pasidaryti nebeįmanomas (pvz. perleisti turimą turtą atlygintinai ar neatlygintinai, banko sąskaitose laikomas pinigines lėšas išgryninti (piniginių lėšų didelėmis sumomis gryninimas 2022 m. gruodžio 2 d. jau matomas ir pridedamame banko sąskaitos išraše), kasoje esančius pinigus išleisti nenumatytiems pirkimams, paslėpti kitą turimą turtą ar jį realizuoti). Atsižvelgdami į atsakovės elgesį ir akivaizdų vengimą vykdyti įsipareigojimus, bei į tai, kad atsakovės veikla susidomėjo Banko prevencijos departamentas, kuris yra atsakingas už pinigų plovimo prevenciją banke, manė, kad egzistuoja pagrįsta tikimybė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti arba sprendimas tapti neįvykdomas, o teismo sprendimo neįvykdymas tik dar labiau ir didesne apimtimi didins ieškovų nuostolius. Atsakovė yra neseniai registruota, o jos veikla jau domisi Banko prevencijos departamentas dėl galimai vykdomo pinigų plovimo. Atsakovės vengimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus rodo, kad ji gali parduoti ar kitu būdu perleisti, realizuoti, paslėpti savo turimą turtą ir taip būdu apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar apskritai padaryti jį negalimą, o patirtų nuostolių suma yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas, įvertinęs ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, priėjo išvadą, kad ieškovai pateiktame teismui procesiniame dokumente (ieškinyje) gana aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė tam tikrus įrodymus, tačiau šioje proceso stadijoje (neišnagrinėjus bylos iš esmės) negalėjo padaryti tikėtinos išvados, jog ieškovo reikalavimai yra pagrįsti (nepagrįsti). Nesant akivaizdaus pareikštų reikalavimų nepagrįstumo, laikė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie (preliminarus) pagrįstumas.
6. Ieškovai teigė, kad grėsmę teismo sprendimo įvykdymui patvirtina tai, jog atsakovė iš savo banko sąskaitos grynina dideles pinigų sumas, jos veikla susidomėjo Banko prevencijos departamentas, tačiau teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 2 d. buvo atliktas tik vienas 12 000 Eur sumos išėmimas. Teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nesudarė pagrindo civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Kitų rašytinių įrodymų pagrindžiančių atsakovės nesąžiningus veiksmus, taip pat, pagrindžiančių prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybes, teismo vertinimu, nepateikta.
8. Tai, kad atsakovė nevykdė prievolės, negrąžino ieškovams paskolintų lėšų, galėjo suformuoti subjektyvią nuomonę apie galimą teisinio konflikto tarp šalių egzistavimą, tačiau tai neįrodo, kad dėl tokio konflikto gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.
9. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, ieškovai neįrodė, kad jų reiškiamo reikalavimo suma yra didelė atsakovei.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovai įrodė, kad jų reiškiamo reikalavimo suma yra didelė. Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovė yra neseniai registruota įmonė, o atsakovės nebendradarbiavimas ir vengimas atsiskaityti su ieškovais (grąžinti pagal paskolos sutartis gautus pinigus, kai jau yra suėję paskolų mokėjimo terminai) tik patvirtina faktą, jog atsakovei ši suma yra didelė.
10.2. Šioje byloje atsakovė ieškovams yra skolinga didelę pinigų sumą – 82 500 Eur, todėl dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams gali kilti itin sunkios finansinės pasekmės. Ieškovai yra fiziniai asmenys, skolinimo veikla nesiverčia, o atsakovė yra juridinis asmuo, kuris yra stipresnioji sudaryto sandorio šalis.
10.3. Teismas nevertino grynųjų pinigų (12 000 Eur) išėmimo per teisės aktų, ribojančių atsiskaitymus grynaisiais pinigais, prizmę, nevertino ir to, kad atsakovė registruota ir veiklą vykdo tik keturis mėnesius, o jau turi nesklandumų su Banko prevencijos departamentu, nevertino ir aplinkybės, jog toks pinigų išgryninimas gali būti susijęs siekiu juos paslėpti.
10.4. Ieškovai neturi teisės atlikti kitokio atsakovės turto vertinimo, įvertinti atsakovės mokumo, išsiaiškinti, kiek atsakovė išgrynino pinigų siekdama išvengti prievolės įvykdymo, nes tai yra viešai ieškovams neprieinama informacija. Ieškovai, kaip fiziniai asmenys, yra išnaudoję visas teisėtas priemones surinkti jiems prieinamus įrodymus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovai (apeliantai) neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties išvados dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jos nepasisako.
15. Apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad neegzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Su tokiais atskirojo skundo motyvais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai. Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Taigi, ieškovų argumentai, kad reikalavimo suma yra didelė, o atsakovė registruota ir veiklą vykdo tik keturis mėnesius, neįrodo šios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Šiame kontekste pažymėtina, kad, jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
17. Ieškovai teiginius, kad atsakovė galbūt ėmėsi veiksmų perleisti savo turtą (išgrynino 12 000 Eur), grindžia Šiaulių banko išrašu, tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vienkartinis grynųjų pinigų išėmimas pats savaime nepatvirtina atsakovės siekio perleisti savo turtą ir taip išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nes šis faktas gali būti nulemtas daugelio veiksnių ir (ar) priežasčių. Be to, patys ieškovai ieškinyje nurodo, kad nors minėtame banko išraše pateikta informacija apie atsakovės jiems atliktus pavedimus, tačiau jokių lėšų iš atsakovės jie nėra gavę, taigi, ieškovai patys pripažįsta, kad minėtame banko išraše pateikta informacija nėra tiksli. Jokių konkrečių duomenų (pavyzdžiui, išrašų iš viešų registrų su istorija), kad atsakovė turėjo turtą, kurį perleido (perleidžia, ketina perleisti) tretiesiems asmenis, sudaro sandorius, apsunkinančius šį turtą naujomis prievolėmis ir pan., apeliantai į bylą nepateikė.
18. Apeliantės nesąžiningumo, kaip grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui, nepatvirtina ir apeliantų nurodoma aplinkybė dėl atsakovės nebendradarbiavimo ir vengimo atsiskaityti su ieškovais (grąžinti pagal paskolos sutartis gautus pinigus, kai jau yra suėję paskolų mokėjimo terminai). Tokie klausimai sudaro bylos pagal šalių ginčą nagrinėjimo dalyką, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, jie nevertinami. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt apeliantams palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Pažymėtina, kad skolininko neatsiskaitymas su kreditoriumi yra pagrindas kreditoriui kreiptis į teismą, o ne prielaida teismui automatiškai taikyti skolininko turto areštą.
19. Byloje nesant bent tikėtinų duomenų apie atsakovės siekius vengti ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovės turtinė padėtis, jos veiklos trukmė šiuo atveju yra neaktualios ir pačios savaime poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesuponuoja, nes laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą.
20. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė