Civilinė byla Nr. e2A-1919-638/2024

                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18432-2023-4

                                        Procesinio dokumento kategorijos:   

        (S)

                        2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inopra“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. A. (toliau – ieškovas) pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inopra“ (toliau – UAB ir atsakovė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 931,15 Eur nuostolių (žalos) atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas ieškinyje, dublike nurodė, kad ieškovas 2023 m. balandžio 25 d. apie 10 val. plovykloje, adresu (duomenys neskelbtini), pagal iš anksto suderintą užsakymą paliko jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), plovimui ir salono cheminiam valymui. Atsakovės atstovas 2023 m. balandžio 27 d. informavo ieškovą telefonu, kad pastarasis gali atvykti atsiimti automobilį. Ieškovas įlipęs į automobilį pastebėjo, kad yra sulaužytos automobilio salono apipūtimo grotelės (krypties reguliatorius), o pačiame automobilio salone mėtėsi nulaužtos grotelių detalės. Šiuos apgadinimus ieškovas nufotografavo ir nedelsiant apie pastebėtus apgadinimus informavo atsakovo vadovą. Kadangi pastarasis geranoriškai atsisakė pripažinti jo įmonės darbuotojų atsakomybę už automobilio sugadinimą bei atlyginti jų veiksmais padarytą žalą, ieškovas iškvietė policijos pareigūnus įvykiui užfiksuoti. Atsakovė (jos atstovai) nei priimant automobilį, nei per dvi dienas, kurias automobilis buvo atsakovės dispozicijoje, nenurodė ieškovui jokių automobilio trūkumų (apgadinimų), todėl laikytina, kad automobilis atsakovei buvo perduotas be jokių apgadinimų. Kartu su ieškiniu pateiktos nuotraukos liudija, kad atsiimant automobilį apgadinimai buvo akivaizdūs ir matomi. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, atlikę apklausas ir automobilio apžiūrą vietoje, nustatė, kad plovyklos darbuotojų veika šiuo atveju yra neatsargi, netyčinė, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio „Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo“ 1 dalies ir 190 straipsnio „Turto vertės išaiškinimas“ 1 dalies, nuostatas, baudžiamoji atsakomybė už neatsargius, netyčinius veiksmus taikoma tik tuomet, kai sugadinamas didelės vertės turtas, viršijantis 250 G. T. ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Ieškovas kreipėsi į nepriklausomą bendrovę UAB „Korpo“ autocentras, kuri sudarė automobilio remonto sąmatą. Sąmata patvirtina, kad dėl automobilio apgadinimo ieškovas patyrė 1 931,15 Eur dydžio žalą. Ieškovas, siekdamas taikiai išspręsti kilusį ginčą, ikiteismine pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl jo darbuotojų veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo, tačiau pastarasis tą padaryti atsisakė. Atsakovės teiginiai, kad „grotelės buvo sulaužytos iš vidaus, todėl atsakovės darbuotojai jų negalėjo sulaužyti“, neatitinka tikrovės, nes automobilio grotelės buvo sulaužytos (paveiktos) iš išorės ir grotelių atskiros dalys mėtėsi automobilio salone, ką ir matė pats pakviestas atsakovės vadovas bei vėliau atvykę policijos pareigūnai. Automobilio salono priekinės panelės apipūtimo grotelės yra valomos mechaniniu būdu rankomis (minkštu skudurėliu), todėl būtent neatsargiai atliekant tokius darbus ir įmanoma tokius apgadinimus padaryti. Apgadinimų pobūdis yra matomas fotonuotraukose. Priešingai, nei teigia atsakovė, atlikti išsamų automobilio salono cheminį valymą ir nepastebėti salone išmėtytų apipūtimo grotelių dalių faktiškai neįmanoma, ypač kai pačių grotelių valymas yra įtrauktas į salono valymo paslaugų atlikimą.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas 2023 m. balandžio 25 d. apie 10 val. atvyko į plovyklą ir paliko automobilį. Šalys kartu aptarė, kokie darbai bus atlikti, t. y. automobilio poliravimas ir salono cheminis valymas. Po dviejų dienų ieškovas atvyko atsiimti transporto priemonės. Ieškovas apžiūrinėjo savo automobilio išorę, kad įsitikintų, ar atsakovė automobilio iš išorės neapgadino. Tuomet, įlipęs į automobilį, taip pat apžiūrinėjo ir automobilio saloną. Ieškovas pakvietė atsakovės atstovą ir parodė, kad jo automobilio salono apipūtimo grotelės yra sulaužytos. Grotelės buvo sulaužytos iš vidaus. Atsakovės darbuotojai jų negalėjo sulaužyti. Grotelių apgadinimo akivaizdžiai nesimatė, ir tik žinant, kad jos yra sulaužytos, buvo galima tai pastebėti. Nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad groteles sulaužė atsakovės darbuotojai. Apipūtimo grotelių nulūžusių detalių pačiame salone nebuvo. Kai ieškovas parodė, kad jos yra sulūžusios, tai nulūžusios detalės buvo pačiose grotelėse, viduje ir neįsižiūrėjus nesimatė. Ieškovas dublike savaip interpretuoja faktines aplinkybes dėl ankstesnio lankymosi atsakovės plovykloje. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad būtent atsakovės darbuotojai tuomet sugadino jo automobilio bėgių rankenėlę. Atsakovė norėjo išvengti pykčių su ieškovu ir laikėsi principo „Klientas visada teisus“. Toks atsakovės kaip verslininkės elgesys kliento atžvilgiu neturėtų būti traktuojamas kaip kaltės pripažinimas. Tai, jog ieškovas pateikia automobilio fotonuotraukas tik jau po paslaugos atlikimo, nepatvirtina buvusios transporto būklės iki jos perdavimo atsakovės dispozicijon.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovei UAB „Inopra“ iš ieškovo V. A. 600 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš ieškovo V. A. valstybės naudai 16,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad policijos įstaigos priimtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės ir faktai, nustatyti policijos įstaigai nagrinėjant ieškovo pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nėra laikomi prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje. Kita vertus, nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytomis aplinkybėmis teismas šioje byloje remiasi kaip ir kitais rašytiniais įrodymais. Teismas konstatavo, kad šalių žodiniai ir rašytiniai parodymai tiek šioje civilinėje byloje, tiek policijos įstaigai nagrinėjant ieškovo pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, yra iš esmės tapatūs. Teismo vertinimu, šalių pozicijoms esant kardinaliai priešingoms ir nesant ieškovo poziciją patvirtinančių papildomų įrodymų, negalima ieškinio faktinių teiginių laikyti įrodytais.

6.       Teismas nustatė, kad iki ieškovui įsigyjant ginčo automobilį, jis buvo pakliuvęs į eismo įvykį, remontuotinas. Teismas nurodė, kad šalių pateiktos nuotraukos liudija, kad automobilis eismo įvykio metu patyrė reikšmingą smūgį į kairiąją galinę dalį, buvo nevažiuojantis. Matyti, kad kairysis galinis ratas yra visiškai nefunkcionalus, „nulūžęs“ nuo laikančios ašies (2024 m. gegužės 27 d. DOK-82724; 2024 m. gegužės 28 d. DOK-82871). Neatmestina, kad tokio eismo įvykio metu galėjo automatiškai išsiskleisti saugos pagalvės automobilio priekyje, kas ir galėjo sąlygoti apipūtimo grotelių-krypties reguliatoriaus sulūžimą. Ieškovas teigė, kad gerai neprisimena, kur remontavo automobilį (jo teigimu, kažkur(duomenys neskelbtini), „kur tvarko pakabas“). Ieškovas nepateikė jokių duomenų, koks remontas buvo atliktas, buvo ar nebuvo tuomet automatiškai išsiskleidusios saugos pagalvės automobilio priekyje. Teismas sprendė, kad ieškovas nepaneigė tikėtinų aplinkybių, jog automobilio salono apipūtimo grotelių vidinės dalies sulūžimas galėjo būtų seniau buvusio eismo įvykio pasekmė.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktos 2023 m. gegužės 27 d. darytos jo automobilio salono nuotraukos, kuriose matyti smulkios detalės-nuolaužos ant apipūtimo grotelių, nelaikytinos pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo įvardijamos žalos. Yra labai abejotina, ar atsakovės vadovas ar kitas atsakovės darbuotojas grąžintų klientui automobilį su nuolaužomis nieko apie tai nepasakydamas klientui. Sąžiningas verslininkas į tai atkreiptų kliento dėmesį, o nesąžiningas verslininkas stengtųsi pašalinti nuolaužas ir sudaryti regimybę, jog automobilis nėra sulaužytas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nei vienos iš šių aplinkybių.

8.       Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė ieškinio tenkinimui atsižvelgus į nagrinėjamą situaciją būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismas visiškai nepagrįstai neįvertino aktualaus policijos nutarimo kaip oficialaus rašytinio įrodymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 197 straipsnio 2 dalis), t. y. dokumento, kuris yra išduotas valstybės institucijos neviršijant jai nustatytos kompetencijos ir kuris turi didesnę įrodomąją galią. 

1.2.                       Teismas sprendime nepagrįstai sulygino ieškovo, kuris yra vartotojas, bei atsakovo, kuris yra verslininkas, procesinį statusą ir nepagrįstai perkėlė vartotojui didesnę įrodinėjimo pareigą, nors oficialiame rašytiniame įrodyme (policijos nutarime) neginčytinai nustatytos aplinkybės, kad transporto priemonė buvo pristatyta atsakovui be trūkumų. Automobilis buvo atsakovo dispozicijoje 2 dienas ir atsakovas nors ir atliko plovimo darbus, tačiau apie jo metu pastebėtus kokius nors automobilio salono sugadinimus ieškovui nepranešė, kas dar kartą patvirtina, jog jokių trūkumų automobilio salone prieš plovimo darbų atlikimą nebuvo. Tiek ieškovas, tiek atsakovo atstovas po plovimo darbų atlikimo betarpiškai dalyvavo automobilio perdavimo ieškovui metu ir ieškovas apie pastebėtus grotelių apgadinimus pranešė atsakovui iš karto, pastarajam būnant šalia automobilio, t. y. akivaizdu, jog žala negalėjo būti padaryta jau po automobilio perdavimo ieškovui ir pastarajam jį eksploatuojant.

1.3.                       Šiuo atveju ne ieškovas (vartotojas), o būtent atsakovas privalėjo įrodymais pagrįsti savo neteisėtų veiksmų nebuvimą, t. y. kad ginčui aktualus automobilis objektyviai negalėjo būti apgadintas salono valymo darbų atlikimo metu. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju savo sprendimą motyvuoja niekuo nepagrįstomis prielaidomis, kad tariamai „galėjo“ automatiškai išsiskleisti saugos pagalvė, kuri „galėjo sąlygoti“ apipūtimo grotelių reguliatoriaus sugadinimą. Civilinėje byloje šalių pateiktos fotonuotraukos įrodo, kad 2020 metais buvo apgadinta galinė aktualaus ginčui automobilio dalis, o pateiktos automobilio salono fotonuotraukos įrodo, kad ne tik nebuvo išsiskleidusios automobilio saugos pagalvės, bet iš viso nebuvo jokių bent kiek vizualiai matomų automobilio vidinės dalies pažeidimų. Akivaizdu, kad skelbime pateiktos fotonuotraukos pagrindžia nurodytas aplinkybes, jog automobilio vidus apgadintas nebuvo.

1.4.                       Motyvuodamas savo sprendimą teismas kelia niekuo nepagrįstas prielaidas ir analizuoja galimą atsakovo motyvaciją iš subjektyviosios pusės, nesant jokių objektyvių duomenų ar įrodymų. Be to, pagal teismo argumentaciją nėra aišku, ar atsakovė šiuo atveju laikytina sąžiningu, ar nesąžiningu verslininku, kadangi pastaroji nei atkreipė kliento dėmesį į automobilio apgadinimą, nei pašalino apipūtimo grotelių nuolaužas. Priešingai, tokios teismo išvados netiesiogiai kaltina patį ieškovą automobilio grotelių apgadinimu, nors spendime niekaip nepaaiškinama, kada, kaip ir dėl kokių priežasčių ieškovas siektų pats apgadinti jam priklausantį turtą.

10.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą,  apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Teismas išsamiai susipažino su į bylą pateikto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turiniu ir jį įvertino. Visi pateikti byloje įrodymai, tarp jų ir nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytos faktinės aplinkybės, teismo buvo nuosekliai įvertintos ir aptartos. Teismas atkreipė dėmesį, jog policijos įstaigos priimtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės, nustatytos policijos įstaigai nagrinėjant ieškovo pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nėra laikomi prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje. Nesant ieškovo poziciją patvirtinančių papildomų įrodymų, negalima ieškinio faktinių teiginių laikyti įrodytais.

2.2.                      Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad tarp šalių susiklostė verslo subjekto ir vartotojo santykiai, dėl ko ieškovas neprivalo įrodinėti atsakovės kaltės, tačiau pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad yra reikalinga įrodyti kitas tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Nagrinėjamu atveju ieškovui neįrodžius atsakovės kaltės, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, teisiškai tampa nereikšmingi kaltės ir žalos dydžio klausimai, nes civilinė atsakomybė galima tik konstatavus neteisėtus veiksmus, žalą bei jų priežastinį ryšį. Ieškovui neįrodžius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, jo reikalavimas nėra teisiškai pagrįstas.

2.3.                      Ieškovas nuotraukų nepateikė nei policijos pareigūnams, tyrusiems įvykį, nei draudimo atstovams. Ieškovas puikiai suprato, kad jeigu šios automobilio nuotraukos bus pateiktos, gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl melagingo pranešimo, o draudimas, tikėtina, būtų užsakęs ekspertizę, kurios metu ir būtų nustatyta ar toks gedimas galėjo atsirasti dėl patirtos automobilio avarijos. Ieškovas teisme laikėsi pozicijos, kad automobilio perdavimo atsakovei metu, ji turėjo ieškovą informuoti apie automobilyje aptiktus sugadinimus, kadangi jie buvo akivaizdūs. Šie motyvai paneigiami ieškovės pateiktomis nuotraukomis, iš kurių matyti, kad tai buvo būtent vidinis lūžis ir pastebėti jį yra labai sunku.

2.4.                      Kadangi verslininkui sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, todėl kiekvienu atveju teismas turi nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Ieškovas neįrodė ieškinio tenkinimui, atsižvelgus į nagrinėjamą situaciją, būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų - neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir argumentuotai ieškinį atmetė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo nustatant, kas atsakingas dėl ieškovo turtui padarytos žalos ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

13.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas 2023 m. balandžio 25 d. atsakovės plovykloje paliko savo automobilį, po dviejų dienų atsiimdamas jau išplautą automobilį pastebėjo, kad yra sulaužytos automobilio salono apipūtimo grotelės (krypties reguliatorius), o pačiame automobilio salone mėtėsi nulaužtos grotelių detalės. Sugadinimų pataisymas kainuotų 1 931,15 Eur. Ieškovas iškvietė policiją, kuri atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas teigė, kad jo turtą sugadino atsakovės plovyklos darbuotojai, todėl atsakovė turi atlyginti žalą. Teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu,  kad neįrodyti atsakovės darbuotojų neteisėti veiksmai, todėl civilinė atsakomybė negali būti taikoma.  

14.       Ieškovas (apeliantas) skundžia teismo sprendimą. Pirmiausia apeliantas nurodo, kad teismas nesirėmė oficialiu rašytiniu įrodymu - policijos nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame esą nustatyta, kad transporto priemonė į plovyklą buvo pristatyta be trūkumų ir kad plovyklos darbuotojų veiksmai buvo neatsargūs.

15.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad Lietuvos teismų praktika įrodinėjimo standarto klausimu civiliniame procese nuo 2010 m. yra formuojama kaip reikalavimas teismui turėti sprendžiamo klausimo atžvilgiu  pagrįstą teisėjo įsitikinimą. 2024 m. vasario 8 d. LAT civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 priėmė nutartį, kurioje pateikė išaiškinimą, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, pagal kurį reikalaujama, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių egzistavimo. Kaip nurodo LAT, pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų.

16.       Apeliantas argumentuoja, kad policijos priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra oficialus dokumentas, todėl jo įrodomoji gali yra didesnė. CPK 197 straipsnio 2 dalis nustato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

17.       Ieškovo pateiktame 2023 m. gegužės 9 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra aprašyti ieškovo teiginiai ir paaiškinimai, atsakovo direktoriaus A. A. teiginiai ir paaiškinimai, ir įrašytas sakinys: “iš pateiktos medžiagos matyti, kad šiuo atveju UAB "Inopra" plovyklos darbuotojų veika yra neatsargi, netyčinė. Jie nenorėjo kilusių pasekmių. (…)  Žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas tarp pareiškėjo ir UAB "Inorpra" kaip draudiminis įvykis, tarpusavio derybų būdu, vadovaujantis gera valia, o nepasiekus sutarimo ir abi puses tenkinančio sprendimo, pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl civilinės - deliktinės atsakomybės į teismą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str. įtvirtinta, kad šalys privalo įrodinėti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimus”. Toliau nutarime nurodoma, kad pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p. baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Įvertinus aukščiau išdėstytą ikiteisminis tyrimas nepradedamas esant aiškioms LR BPK 3 str.1 d.1 p. nurodytoms aplinkybėms. Taip pat nutarime nurodoma, kad nenustatytas administracinis teisės pažeidimas ar kitose teisės aktuose numatytas pažeidimas.

18.       Taigi, pacituotas policijos nutarimas jokių įrodymų, kas sugadino turtą, nepateikia. Teiginys, kad „plovyklos darbuotojų veika buvo neatsargi, jie nenorėjo kilusių pasekmių“, nepasako, kokia konkrečiai veika buvo neatsargi: ar kad neapžiūrėjo automobilio prieš pradėdami plauti, ar kad sulaužė ginčo groteles. Toliau dėstomi samprotavimai, kad atsakovės darbuotojai nenorėjo kilusių pasekmių, o žala gali būti spendžiama kaip draudiminis įvykis, irgi savo esme yra faktų vertinimas, tačiau neatsako į klausimą, kas sulaužė groteles. Kitaip tariant, net vertinant  policijos nutarimą kaip oficialų dokumentą, jis neatsako į byloje civilinei atsakomybei pritaikyti reikšmingą klausimą, kas būtent atliko neteisėtus veiksmus ir niekuo teismui nepadeda įgyti pagrįstą įsitikinimą.

19.       Apeliantas bando apversti CPK 178 straipsnyje nustatytą įrodinėjimo naštos paskirstymą, teigdamas, kad jis santykiuose su atsakove yra vartotojas, todėl ne jis turėjo įrodinėti  atsakovo neteisėtus veiksmus, o atsakovė turėjo įrodinėti savo neteisėtų veiksmų nebuvimą. Su tokia apelianto argumentacija negalima sutikti. Jau minėtas pagrįsto įsitikinimo standartas reikalauja   įvertinti byloje abiejų šalių pateiktus įrodymus. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis įrodinėja aplinkybės, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Iš čia išplaukia, kad įrodinėja tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia, nes įrodyti, kad kažko nebuvo, yra neįmanoma. Vadinasi, atsakovei neįmanoma įrodyti, kad ji nepadarė neteisėtų veiksmų. Esminę reikšmę šiuo atveju turėtų įrodymas, kad plovyklai buvo pateiktas tvarkingas automobilis (nesulaužytom grotelėm), tai būtų leidę susiformuoti pagrįstam įsitikinimui, kad automobilio sugadinimai atsirado, kai automobilis buvo atsakovės žinioje. Tačiau pradinė automobilio būklė (iki plovimo) liko neįrodyta. Pareigos įrodyti pradinę automobilio būklę iki plovimo vis dėlto nėra teisinio pagrindo nustatyti nei vienai, nei kitai bylos šaliai.

20.       Apeliantas kelia klausimą, kad paminėta įrodinėjimo taisyklė (įrodinėja tas, kas teigia) netaikytina vartotojui. Šis apelianto teiginys yra teisiškai nepagrįstas. Teismų praktika pripažįsta, kad vartojimo sutartims greta bendrųjų prievolių teisės bei sutarčių teisės normų taikomos specialios taisyklės sutarčių sudarymo, aiškinimo, sutarties šalių teisių ir pareigų, nesąžiningų sutarčių sąlygų, sutarčių pabaigos ir kt. klausimams reguliuoti, palyginus su kitomis sutartimis, nustatomos platesnės silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) interesų garantijos ir pažeistų teisių gynimo būdai. Teismai, spręsdami iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi pareigą užtikrinti, kad vartojimo sutartys būtų identifikuotos, o vartotojo teisės tinkamai ginamos. Teismas turi kvalifikuoti sutartį kaip vartojimo, tikrinti sutarties sąlygas, jų aiškumą, informacijos atskleidimą, sutarties nutraukimo būdus, sutartinės atsakomybės taikymą ir pan. Tačiau verslininko atsakomybė už žalą, tiek sutartinę, tiek ir deliktinę, gali būti taikoma tik tuo atveju, kai  nukentėjęs asmuo (vartotojas) įrodo tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalos faktą, jos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (nuostolių). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II, 2010 m. birželio 28 d.). Šiuo atveju vartotojas civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė.

21.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias vartotojo teisių gynimą, vartojimo sutarties identifikavimą, civilinės atsakomybės sąlygų taikymą, tinkamai įvertino įrodymus ((duomenys neskelbtini) straipsnis), nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl teisingai išspendė bylą, priimto sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio teismo motyvais nėra pagrindo.

22.       Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš ieškovo priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inopra“, j. a. k. 304819893, iš ieškovo V. A. a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų ) atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                              Diana Labokaitė