Civilinė byla Nr. e2YT-11548-1119/2021
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05096-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 15 d.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. P., L. B., V. G. ir valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
nustatė:
1. pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – kad priėmė po brolio A. G. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (el. b. medž. 1-5 l.). Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė jo brolis A. G.. Po pareiškėjo brolio mirties liko turtas: (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav. Po palikėjo mirties jo dukros I. P. ir L. B. likusiu turtu nesirūpino, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nuo palikimo atsisako. A. G. testamento nebuvo sudaręs. Nors pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis į notarą, tačiau palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas rūpinasi turtu, jį prižiūri, moka mokesčius. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui dėl A. G. palikimo priėmimo gauti. Ne teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra galimybių.
2. Suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu sutinka, neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (el. b. medž. 36 l.).
3. Suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepime nurodė, jog atsisako A. G. palikimo, neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (el. b. medž. 40 l.).
4. Suinteresuotas asmuo V. G. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, ir nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjo prašymas, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas V. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (el. b. medž. 28-30 l.).
Pareiškimas tenkintinas.
6. Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjo V. G. brolis A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė būdamas išsituokęs (el. b. medž 8-9, 18-20 l.). Po A. G. mirties atsirado palikimas, kurį be kita ko sudaro: (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav. (el. b. medž. 12-14 l.), bei įvairūs kilnojamieji daiktai. Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančius duomenis nenustatyta, kad nekilnojamuosius daiktus A. G. būtų įsigijęs būdamas santuokoje. Iš (duomenys neskelbtini) d. VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų A. G. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų (el. b. medž. 15 l.), kas patvirtina, kad per įstatyme nustatytą terminą pareiškėjas į notarą dėl atsiradusio palikimo priėmimo nesikreipė. Prie pareiškimo pridėti mokėjimo kvitai (el. b. medž. 16-17 l.) patvirtina, kad po brolio A. G. mirties pareiškėjas V. G. mokėjo turtui išlaikyti mokesčius, o pareiškime taipogi nurodyta, kad jis rūpinosi paliktu turtu, jį prižiūri.
7. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi, palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.
8. Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po palikėjo A. G. mirties atsirado palikimas. Pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą, teise valdyti šį turtą pareiškėjas naudojasi atvirai iki šiol, o tai reiškia, kad pareiškėjas palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjo A. G. mirties, tačiau pareiškėjas laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą ir turtines teises negavo.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 445) straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
10. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas V. G. brolio A. G. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) d. mirus A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jo brolis pareiškėjas V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti iš karto po brolio mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Jurga Žulpė