Civilinė byla Nr. e2-2247-433/2020
Proceso Nr. 2-68-3-27310-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija:
3.2.6.5.3.; 3.2.7.1.; 3.3.4.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,
sekretoriaujant Anai Usačiovai,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Sigitai Galbuogienei,
atsakovui L. M.,
atsakovo atstovui advokatui Domantui Skebui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto nakvynės namai ieškinį atsakovui L. M. dėl skolos priteisimo
n u s t a t ė:
Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad 2019-03-29 21:00 vai. BĮ Vilniaus miesto nakvynės namų filialas „Sala“ priėmė skolininką L. M. ir suteikė jam laikino apnakvindinimo paslaugas. Skolininkas iš nakvynės namų buvo išleistas 2019-03-30 05:10 vai. (pridedamas skolininko pasirašytas Asmens priėmimo ir išleidimo aktas). Priėmimo metu skolininkas su savimi turėjo mobilųjį telefoną ir piniginę be pinigų joje. Asmens priėmimo ir išleidimo akte nurodyta, kad L. M. atvykus į Vilniaus nakvynės namų filialą „Sala“ jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti. Skolininkui nustatytu laiku, t. y. per 10 darbo dienų, nesumokėjus už suteiktas paslaugas, buvo kreiptasi į teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo iš skolininko. 2019-09-16 teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė iš skolininko L. M. išieškoti 22,86 Eur skolą kreditoriaus BĮ Vilniaus miesto nakvynės namai naudai bei 8 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. 2014-12-03 Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-2160 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas nuo 2015- 01-01 įsigaliojęs Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Šio Aprašo 27 p. yra įtvirtinta, kad „Laikino apnakvindinimo paslauga (1 kartas, ne ilgiau kaip 3 paros) Vilniaus miesto nakvynės namuose bei Vilniaus miesto krizių centre teikiama nemokamai. Mokėjimo dydis apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotikų ir kitų toksinių medžiagų yra einamaisiais metais Nakvynės namų vadovo patvirtinta kaina“. Kaip jau minėta, Asmens priėmimo ir išleidimo akte buvo nustatyta, kad skolininkui, 2019-03-29 21 val. pristatytam į BĮ Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“, iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jo judesiai nekoordinuoti, o elgesys neakdekvatus. Visa tai yra akivaizdžiai neblaivaus asmens požymiai. Pažymėtina, kad 2018-03-19 priimtos Asmenų priėmimo nakvynės namų filiale „Sala“ tvarkos 5.5 p. yra įtvirtinta, kad „asmenų apsvaigimo požymiai, dalyvaujant pristačiusių tarnybų darbuotojams, nustatomi alkotesterio pagalba. Asmeniui nesugebant pūsti į alkotesterį, apsvaigimo požymiai nustatomi pagal elgseną ir išorinius požymius. Šiuo atveju skolininko apsvaigimo požymiai būtent ir buvo nustatyti atsižvelgiant į elgseną ir kitus išorinius požymius. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad akte nurodoma, jog skolininkas išleidimo metu buvo prasiblaivęs, aktas buvo pasirašytas skolininko nenurodant papildomai jokių pretenzijų ar nesutikimų. Visa tai, manytina, leidžia pagrįstai teigti, jog L. M. kreditoriaus patalpose naudojosi laikino apnakvindinimo paslaugomis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl, remiantis Mokėjimo už socialines paslaugas aprašo 27 p., jam tenka pareiga už tai susimokėti Vilniaus miesto nakvynės namu vadovo patvirtintą kainą, kuri skolininko apsilankymo metu siekė 22,86 Eur. Skolininkas savo prieštaravime nurodo, kad su juo nebuvo sudaryta sutartis dėl socialinių paslaugų teikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad niekur nėra įtvirtinta pareigos sudaryti sutarties dėl laikino apnakvindinimo paslaugos suteikimo. Vietoj to, kiekvienas kreditoriaus klientas, prieš jį išleidžiant, pasirašo Asmens priėmimo ir išleidimo aktą, kurį pasirašydamas nurodo, kad sutinka su visa jame nurodyta informacija bei pripažįsta, jog yra supažindintas apie apmokėjimą už suteiktas paslaugas (klientai apie tai informuojami žodžiu, o išleidžiant papildomai būdavo įteikiamas priminimas su visa apmokėjimui už suteiktas paslaugas reikalinga informacija). Asmeniui nesutinkant su akte nurodyta informacija ar turint kokių nors pretenzijų, jis turi galimybę jas nurodyti pačiame akte. Vis dėl to, kaip jau minėta, šiuo atveju jokių pretenzijų skolininkas savo Asmens priėmimo ir išleidimo akte nenurodė, todėl laikytina, kad jis buvo tinkamai informuotas ir suprato apie savo pareigą susimokėti už jam suteiktas paslaugas. Galiausiai, skolininkas savo prieštaravime nurodo, kad nėra įtvirtinta, jog laikinai apnakvindintas asmuo turi pareigą mokėti Nakvynės namų vadovo patvirtintą kainą. Visgi, manytina, kad Aprašo 27 p. yra labai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotikų ar kitokių toksinių medžiagų asmenims laikino apnakvindinimo paslauga yra mokama papildomai nurodant, kad mokėjimo dydį tvirtina Nakvynės namų vadovas, todėl toks skolininko teiginys taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, manytina, kad nėra jokio teisinio pagrindo atleisti L. M. nuo teisės aktuose įtvirtintos pareigos susimokėti už suteiktas laikino apnakvindinimo paslaugas jam buvus apsvaigusiam nuo alkoholio. Prašo priteisti iš atsakovo 22,86 Eur skolą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo L. M. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas apnakvyndinimo metu buvo neblaivus, todėl jam neva atsirado pareiga susimokėti už laikino apnakvindinimo paslaugą. Ieškovas neneigia, kad ieškovo neblaivumas nustatytas nebuvo. Neblaivumo nustatymą reglamentuoja 2006-05-12 Vyriausybės nutarimas Nr. 452. Šio nutarimo 2.3. p. nurodoma, kad neblaivumo tikrinimas yra vykdomas metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonės pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ieškovo 2018-03-19 įsakymu patvirtintoje asmenų priėmimo nakvynės namų filiale „Sala“ tvarkos 5.5. p., kuriame nurodoma, kad asmenų apsvaigimo požymiai, dalyvaujant pristačiusių tarnybų darbuotojams, nustatomi alkotesterio pagalba. Minėtame punkte nurodoma, kad asmeniui nesugebant pūsti į alkotesterį, apsvaigimo požymiai nustatomi pagal elgseną ir išorinius požymius. Nagrinėjamu atveju nėra fiksuota jokių duomenų apie tai, kad atsakovas nesugebėjo pūsti į alkotesterį. Sprendžiant iš dokumentų, alkotesteris iš viso nebuvo naudojamas, nors jį privalėjo panaudoti tiek ieškovas, tiek policijos pareigūnai. Taigi ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo neblaivumą. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad apsvaigimo požymiai neva buvo nustatyti atsižvelgiant į elgseną ir kitus išorinius požymius. Apsvaigimo požymiai, įskaitant alkoholio kvapą ir asmens elgesį, leidžia tik įtarti, kad asmuo yra neblaivus, bet neleidžia padaryti kategorišką išvadą, kad asmuo tikrai yra neblaivus. Ieškovas aplaidžiai nesilaiko Vyriausybės patvirtintos neblaivumo nustatymo tvarkos ir net savo paties vidaus taisyklių. Todėl dabar byloje ieškovas turi prisiimti tokio aplaidaus savo elgesio pasekmes. Nesant nustatytam atsakovo neblaivumui, atsakovui neatsiranda pareiga susimokėti už laikino apnakvindinimo paslaugą. 2014-12-03 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtu sprendimu Nr. 1-2160 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, buvo patvirtintas nuo 2015-01-01 įsigaliojęs Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – aprašas). Šio aprašo 27 p. yra nurodyta, kad laikino apnakvindinimo paslauga (1 kartas, ne ilgiau kaip 3 paros) Vilniaus miesto nakvynės namuose bei Vilniaus miesto krizių centre teikiama nemokamai. Mokėjimo dydis apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotikų ir kitų toksinių medžiagų yra einamaisiais metais nakvynės namų vadovo patvirtinta kaina. Taigi, mokėjimo dydis yra numatytas tik tuo atveju, kai šia paslauga pasinaudoja apsvaigęs asmuo. Tačiau apraše niekur nenurodyta, kad neblaivus asmuo turi sumokėti tą mokėjimo dydį už apnakvindinimo paslaugą. Asmens pareiga mokėti pinigus turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinta teisės akte arba sutartyje. Apraše apie tokią atsakovo pareigą nėra nurodyta. Sąvoka „Mokėjimo dydis apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotikų ir kitų toksinių medžiagų yra einamaisiais metais nakvynės namų vadovo patvirtinta kaina“ visiškai neįvardina atsakovo pareigos tą patvirtintą kainą mokėti. Ieškovas patvirtino, kad su atsakovu nebuvo sudaryta sutartis dėl socialinių paslaugų teikimo. Ieškovas teigia, kad niekur nėra įtvirtinta pareiga sudaryti sutartį dėl laikino apnakvindinimo paslaugos suteikimo. Toks teiginys neteisingas, nes pareiga sudaryti sutartį yra aiškiai įvardinta Savivaldybės tarybos nutarimo Nr. 1-1456 7 p., kuris nustato, kad socialinės paslaugos teikiamos pasirašant sutartį su jas gaunančiu asmeniu. Ieškovas teigia, kad atsakovas pasinaudojo socialine apnakvindinimo paslauga. Atsakovas tvirtina, kad jis šios paslaugos nepageidavo ir buvo apnakvindintas prievarta. Ieškovas šios aplinkybės apie sutarties nesudarymą net ir neneigia. Taigi atsakovas neturi mokėti už paslaugą, kurios jis neprašė ir nebuvo dėl jos sudaręs sutarties. Atsakovas net nebuvo informuotas apie paslaugos kainą ir kitas sąlygas. Ieškovas nepateikia logiško paaiškinimo apie tai, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas, kuris buvo prievarta apnakvindintas, turi mokėti už paslaugą, kurios jis nepirko.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. kovo 29 d. 21.00 val. atsakovas L. M. policijos pareigūnų iš Agrastų gatvės, Vilniuje, buvo pristatytas į Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“. Atsakovui buvo suteikta laikino apnakvindinimo paslauga, iš Nakvynės namų filialo „Sala“ jis buvo išleistas 2019 m. kovo 30 d. 5:10 val. Biudžetinės įstaigos Vilniaus nakvynės namai direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1.13.V-21 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas dydžio“ filiale „Sala“ laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. buvo nustatytas 22,86 Eur dydžio mokestis už laikino apnaikvindinimo paslaugos apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių ir kitų toksinių medžiagų suteikimą. Atsakovas už suteiktas paslaugas nesumokėjo. Laikotarpiu nuo 2015-03-25 iki 2019-05-21 atsakovas L. M. į Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“ buvo pristatytas 11 kartų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; etc.).
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (tolia – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad yra šių rūšių socialinės paslaugos:1) bendrosios; 2) specialiosios. Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1-2160 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas nuo 2015- 01-01 įsigaliojęs Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Aprašo 27 punkte nustatyta, kad laikino apnakvindinimo paslauga (1 kartas, ne ilgiau kaip 3 paros) Vilniaus miesto nakvynės namuose bei Vilniaus miesto krizių centre teikiama nemokamai. Mokėjimo dydis apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotikų ir kitų toksinių medžiagų yra einamaisiais metais Nakvynės namų vadovo patvirtinta kaina. Biudžetinės įstaigos Vilniaus nakvynės namai direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1.13.V-21 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas dydžio“ filiale „Sala“ laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. buvo nustatytas 22,86 Eur dydžio mokestis už laikino apnaikvindinimo paslaugos apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių ir kitų toksinių medžiagų suteikimą. Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto nakvynės namai direktoriaus 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1.13.V-18 patvirtinta „Asmenų priėmimo nakvynės namų filiale „Sala“ tvarka“ (toliau – Tvarka). Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad Filaile „Sala“ suteikiamos laikino apnakvindinimo paslaugos apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių bei kitų toksinių medžiagų, kuriuos pristato policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos ir Socialinės tarnybos darbuotojai bei asmenims, kurie kreipiasi patys. Tvarkos 5 punkte nustatyta asmenų, pristatytų policijos pareigūnų, greitosios medicinos pagalbos bei Socialinės tarnybos darbuotojų priėmimo tvarka (5.1. – 5.2. punktai), taip pat nurodyta kokiems asmenims paslaugos neteikiamos (5.3.1 – 5.3.6. punktai). Tvarkos 5.5. punkte nustatyta, jog asmenų apsvaigimo požymiai, dalyvaujant pristačiusių tarnybų darbuotojams, nustatomi alkotesterio pagalba. Asmeniui nesugebant pūsti į alkotesterį, apsvaigimo požymiai nustatomi pagal elgseną ir išorinius požymius.
Atsakovas nesutinka su ieškiniu teigdamas, kad 2019 m. kovo 29 d. buvo blaivus, į Nakvynės namų filialą „Sala“ buvo patalpintas prievarta. Teismas kritiškai vertina tokius atsakovo paaiškinimus. Atsakovas nurodė, kad policijos pareigūnų buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), tačiau iš 2019 m. kovo 29 d. Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto nakvynės namų filialo „Sala“ asmens priėmimo ir išleidimo akto Nr. 1221 (toliau – Aktas) matyti, kad L. M. į Nakvynės namų filialą „Sala“ buvo pristatytas iš (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės tarnybiniu automobiliu V1754. Ši informacija yra įrašyta aukščiau minėtame Akte. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinių technologijų valdybos 2020-03-30 informacijos matyti, kad policijos tarnybiniame automobilyje V1754 nuo 2018 m. gegužės mėn. sumontuota vaizdo registravimo įranga. Nors teisme apklaustas liudytoju Vilniaus AVPK PR 2 kuopos 5 būrio vyr. patrulis Č. K., pristatęs atsakovą L. M. į Nakvynės namų filialą, negalėjo prisiminti ir išsamiai paaiškinti atsakovo pristatymo aplinkybes, tačiau paaiškino, jog viešosiose vietose pasirodę neblaivūs asmenys per prievartą į Nakvynės namų filialą „Sala“ nevežami. Liudytojas teismo posėdyje patvirtino, kad Akte informacija apie kliento pristatymą yra įrašyta būtent jo. Nors iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinių technologijų valdybos 2020-03-30 informacijos matyti,. Jog 2019-03-29 dienos vaizdo įrašas, darytas policijos tarnybiniame automobilyje V1754 nėra išlikę, mažai tikėtina, kad policijos pareigūnai, žinodami apie automobilyje daromą vaizdo įrašą, vartojo prieš atsakovą L. M. neleistinas prievartos priemones. Iš aukščiau minėto Akto matyti, kad atsakovo L. M. apžiūroje, pristačius jį į Nakvynės namų filialą „Sala“ dalyvavo trys asmenys: slaugytoja E. T., socialinio darbuotojo padėjėjai K. D. ir Ž. S.. Akto medicininės apžiūros išvadoje priimant klientą nurodyta, jog iš L. M. burnos jaučiamas alkoholio kvapas, jis kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, neadekvati elgsena. Nors Akte nėra pažymėta, kad L. M. atsisakė patikros alkotesteriu ar jis nepajėgus atlikti patikrą, o apklausti liudytojai E. T., K. D., Ž. S., praėjus nemažai laiko nuo atsakovo pristatymo į Nakvynės namų filialą „Sala“ negalėjo tiksliai prisiminti ir paaiškinti visų atsakovo pristatymo bei apžiūros aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į Akte užfiksuotas medicininės apžiūros išvadas ir nurodytus apsvaigimo požymius, prieina prie išvados, kad pristatymo į Nakvynės namų filialą „Sala“ metu atsakovas L. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nesugebėjo atlikti patikrą alkotesteriu arba atsisakė patikros. Netikėti liudytojų E. T., K. D., Ž. S., Č. K. parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, Akte, kurį pasirašė ir pats atsakovas L. M. išleidžiant jį iš Nakvynės namų filialo, nėra nurodytos kokios nors pretenzijos. Savo parašu atsakovas patvirtino, kad jis yra susipažinęs su aktu, informuotas dėl apmokėjimo už paslaugas, gavo savo asmeninius daiktus. Pažymėtina, kad teismui pateikta informacija, jog atsakovas L. M. laikotarpiu nuo 2015-03-25 iki 2019-05-21 į Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“ buvo pristatytas net 11 kartų patvirtina aplinkybes, kad atsakovas turi problemų su alkoholio vartojimu.
Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo ir jo atstovo argumentas, kad atsakovas neturi mokėti už apnakvindinimą, nes su juo nebuvo sudaryta sutartis dėl socialinių paslaugų teikimo. Filiale „Sala“ teikiama specifinė specialioji paslauga, o būtent, suteikiamos laikino apnakvindinimo paslaugos apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių bei kitų toksinių medžiagų, kuriuos pristato policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos ir Socialinės tarnybos darbuotojai bei asmenims, kurie kreipiasi patys. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad niekur nėra įtvirtinta pareiga sudaryti rašytinę sutartį dėl laikino apnakvindinimo paslaugos suteikimo. Be to, sunkiai įsivaizduojama, kaip su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių bei kitų toksinių medžiagų asmeniu, kuris galimai tuo momentu nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, gali būti sudaroma kokia nors sutartis.
Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, tenkintinas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 22,86 Eur skola už suteiktas paslaugas (CK 6.155 straipsnio 2 dalis).
Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė šioje byloje advokatei už teisinę pagalbą sumokėjo 605,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, nurodytos išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo L. M. (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).
Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsni 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovo L. M. valstybei priteistinos 6,90 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355; CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Ieškinį patenkinus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam iš ieškovės nepriteisiamos.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto nakvynės namai, juridinio asmens kodas 193304532, 22,86 Eur (dvidešimt du eurai 86 ct) skolos bei 605,00 Eur (šeši šimtai penki eurai) išlaidų dalyvavusios byloje advokatės pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,90 Eur (šeši eurai 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsakovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Edvardas Juozėnas