LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-807-921/2023 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydamas:

1.1.                      pripažinti sistemingą ieškovo ir jo artimųjų teisių į kankinimo uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos pažeidimą atsakovės Lietuvos Respublikos veiksmais ir dėl to jam ir jo artimiesiems padarytą ir patirtą žalą;

1.2.                      pripažinti atsakovę Lietuvos Respubliką kriminaline recidyvistine organizacija;

1.3.                      priteisti iš atsakovės 5,8 tonų aukso atsargų padarytai turtinei žalai atlyginti ir 25 milijardus Eur bendrai padarytai ir patirtai žalai atlyginti;

1.4.                      sprendimo vykdymą pavesti atstovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, atidarant ir pervedant aukso atsargas arba atitinkamą pinigų sumą ieškovo vardu į sąskaitą Vokietijos Federacinės Respublikos Bundesbank arba Deutschbank;

1.5.                      sujungti šią civilinę bylą su civilinėmis bylomis Nr. 2-1241-921/2022, Nr. 2-1283-921/2022, Nr. 2-1264-343/2022, Nr. 2-1295-413/2022, Nr. 2-1296-413/2022;

1.6.                      išreikalauti iš Kauno apylinkės teismo civilines bylas Nr. 2-10336/97 ir Nr. 2-2649-221/2009.

2.       Nurodė, kad jo atžvilgiu Jonavos rajono apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-2-0004-07 arba baudžiamoji byla Nr. Nr. 1-15-831/2009 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnyje nurodyto nusikaltimo padarymo nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-2160-592/2006 ir Nr. 2-420-592/2006. Minėto baudžiamojo persekiojimo metu jam buvo skirtos įvairios procesinės prievartos priemonės, ieškovas buvo kankinamas, patyrė nežmonišką ir orumą žeminantį elgesį, jis ir jo artimieji buvo persekiojami, jam buvo trukdoma slaugyti artimuosius, taip sukeliant jų mirtį, nebuvo užtikrinta jo nuosavybės apsauga, todėl Lietuvos Respublika privalo atlyginti padarytą žalą.

3.       Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu.

4.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį ir grąžino ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5.       Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – aiškiai nurodyti ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką) – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius, reikalavimų dydžius nurodyti Lietuvoje naudojama valiuta – eurais arba perskaičiuoti euro kursu.

6.       Ieškovas 2023 m. kovo 17 d. pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas:

6.1.                      pripažinti sistemingą ieškovo ir jo artimųjų teisių į kankinimus uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos neužtikrinimą, pažeidimus atsakovės Lietuvos Respublikos veiksmuose ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu ir padarytą ir patirtą žalą;

6.2.                      pripažinti atsakovę Lietuvos Respubliką kriminaline recidyvistine organizacija;

6.3.                      priteisti ieškovui iš atsakovės 5,82 tonų aukso atsargas padarytai turtinei žalai atlyginti arba 343 793 032,3 Eur ir 25 milijardus eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti;

6.4.                      sprendimo vykdymą pavesti atstovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai atidarant ir pervedant aukso atsargas arba atitinkamą pinigų sumą į ieškovo sąskaitą Vokietijos Federacinės Respublikos Bundesbank arba Deutschbank;

6.5.                      CPK 136 straipsnio pagrindu sujungti šią civilinę bylą su civilinėmis bylomis Nr. 2-1241-921/2022, Nr. 2-1283-921/2022, Nr. 2-1264-343/2022, Nr. 2-1295-413/2022, Nr. 2-1296-413/22, Nr. 2-1547-413/2022, kad pagrįsti ir įrodyti atsakovės Lietuvos Respublikos padarytą ir patirtą žalą bei išnagrinėti kartu;

6.6.                      CPK 135 straipsnio 2 dalies pagrindu iš Kauno apylinkės teismo išreikalauti civilines bylas Nr. 2-10336/97 ir Nr. 2-2649-221/2009;

6.7.                      CPK 300 straipsnio pagrindu apie nusikaltimo požymius, sufabrikavus ir realizavus baudžiamą bylą Nr. l-15-831/2009, pranešti generaliniam prokurorui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. atsisakė priimti ieškovo A. B. patikslintą ieškinį.

8.       Teismas nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimai pripažinti atsakovę Lietuvos Respubliką kriminaline recidyvistine organizacija bei reikalavimas pripažinti sistemingą ieškovo ir jo artimųjų teisių į kankinimus uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos neužtikrinimą, pažeidimus atsakovo Lietuvos Respublikos veiksmuose ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu ir padarytą ir patirtą žalą, nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nurodė, kad šie reikalavimai kvalifikuotini kaip reikalavimai pripažinti (nustatyti) juridinį faktą, kurio pripažinimas (nustatymas) pats savaime ieškovui materialiųjų teisinių padarinių nesukels. Teismas pažymėjo, kad ieškovui materialiuosius teisinius padarinius gali sukelti tik jo reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo patenkinimas, o reikalavimai dėl juridinių faktų pripažinimo (nustatymo) yra tik prielaidos ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo patenkinti, kurie, kaip ieškinio dalykas, neturėtų būti formuluojami, o nurodomi ieškinio motyvuose.

9.       Teismas, remdamasis Teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, nustatė, kad mažiausiai dvejose bylose, t. y. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2916-104/2015 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1537-734/2015 ieškovas A. B. reiškė ieškinius, kuriuose, be kita ko, prašė priteisti žalą iš atsakovės Lietuvos Respublikos dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-15-831/2009 inicijavimo ir su ja susijusių ieškovui kilusių neigiamų pasekmių. Abiejose paminėtose civilinėse bylose teismai pasisakė dėl ieškovui galimai kilusios žalos baudžiamosios bylos Nr. 1-15-831/2009 kontekste ir ieškovo ieškinius atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad paminėtose civilinėse bylose faktinis ieškinio pagrindas sutapo su nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšto ieškinio pagrindu.

10.       Teismas nurodė, kad draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Esminis šio patikslinto ieškinio reikalavimas – reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo, kuris, nors skirtingo dydžio, buvo pareikštas paminėtose civilinėse bylose. Teismas nurodė, kad nors ieškiniu prašoma priteisti žala yra didesnė nei paminėtose civilinėse bylose, tačiau ši aplinkybė ieškinių tapatumo nepaneigia.

11.       Nustatęs, kad ieškovo ieškinys dėl žalos iš Lietuvos Respublikos priteisimo analogišku pagrindu jau buvo išnagrinėtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, teismas atsisakė priimti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl turtinės ir neturinės žalos priteisimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

12.       Ieškovas A. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir grąžinti civilinę bylą spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Nutartyje nenustatyta, kad nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai. Kauno apygardos teismas klastoja faktus.

12.2.                      Netinkamai taikytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, pažeistas Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5, 6, 7, 184 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis klastojant faktus ir aplinkybes, kad neva Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-1537-734/2015 ir Nr. 2-2916-104/2015 buvo reiškiami ieškiniai atlyginti žalą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-15-831/2009 iniciavimo. Tam, kad galima būtų taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą būtina, jog sutaptų bylos šalys, pagrindas ir dalykas.

12.3.                      Netinkamai taikytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, nustačius, kad pirmi du ieškinio reikalavimai kvalifikuotini tik kaip reikalavimai nustatyti juridinį faktą, kurio pripažinimas savaime nesukels materialiųjų teisinių pasekmių. Dėl to pažeista CPK 137 straipsnio 3 dalis, 299, 300 straipsniai, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Nėra motyvų, į kokią instituciją kreiptis, kad būtų pripažintas teisių pažeidimas.

12.4.                      Pažeistas CPK 21 straipsnis, nes nutartį priėmė šališka ir priklausoma teisėja, kuri, suklastodama faktus ir aplinkybes, kėsinosi neduoti eigos civilinėms byloms.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

14.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).

16.       CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų – jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 60 punktas).

17.       Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021, 22, 23 punktai; 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 61 punktas ir kt.).

18.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo patikslintu ieškiniu reiškiami reikalavimai pripažinti sistemingą ieškovo ir jo artimųjų teisių į kankinimus uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos neužtikrinimo pažeidimus atsakovės Lietuvos Respublikos veiksmuose bei pripažinti Lietuvos Respubliką kriminaline recidyvistine organizacija yra susiję su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, o ne su ieškinio dalyku. Tokie reikalavimai ieškovui nesukels jokių materialiųjų teisinių pasekmių, nekeis jo teisių ir pareigų apimties. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovui materialiuosius teisinius padarinius gali sukelti tik jo reikalavimo dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo patenkinimas, tuo tarpu prieš tai paminėti reikalavimai dėl juridinių faktų pripažinimo (nustatymo) galėtų būti nurodomi nebent ieškinio motyvuose kaip ieškinio pagrindas, bet ne kaip savarankiški materialieji ieškinio reikalavimai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo patikslinto ieškinio 1–2 punktuose suformuluoti reikalavimai negali būti savarankiškas teisme nagrinėtino ieškinio dalykas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl tokie reikalavimai nėra ir negali būti ieškovo teisių gynimo būdas.

19.       CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi jei teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, kad tam tikru konkrečiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, todėl nebeegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme.

20.       Nustatyta, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šioje byloje reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikai iš esmės yra tapatus ieškiniams Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2916-104/2015 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1537-734/2015.

21.       Pažymėtina, kad ieškinio tapatumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tapatūs ieškinio, kuris buvo pareikštas byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, ir teismui pareikšto ieškinio, dėl kurio tapatumo sprendžiama, pagrindas, dalykas ir ginčo šalys. Ieškinio tapatumo konstatavimas yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.

22.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2916-104/2015 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1537-734/2015 ieškovas A. B. buvo pareiškęs ieškinius, prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovės Lietuvos Respublikos dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-15-831/2009 inicijavimo ir su ja susijusių ieškovui kilusių neigiamų pasekmių. Šiose civilinėse bylose teismai, įvertinę ieškovo A. B. argumentus ir pasisakę dėl ieškovui galimai kilusios žalos baudžiamosios bylos Nr. 1-15-831/2009 kontekste, ieškinius atmetė. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad sutapo tiek šios, tiek paminėtų dviejų civilinių bylų šalys, tiek faktinis ieškinio pagrindas, tiek dalykas. Ieškinių tapatumo nepaneigia tai, kad skyrėsi šioje civilinėje byloje ir paminėtose išnagrinėtose civilinėse bylose reikalautos priteisti turtinės ir neturtinės žalos sumos, nes ieškinio dalykas yra ne konkreti ieškovo įvardijama suma, o žala, kurios sumą kiekvienu konkrečiu atveju savo pasirinkimu nurodo ieškovas. Taigi, nurodomi skirtingi žalos dydžiai nereiškia ieškinių dalyko skirtingumo, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje.

23.       Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendusi teisėja buvo šališka, suinteresuota bylos baigtimi, klastojo faktus, todėl nutartis turėtų būti panaikinta.

24.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, priėmusi apskųstą nutartį, buvo šališka, o ieškovas atskirajame skunde nenurodė CPK 65 straipsnyje įtvirtintų teisėjos nušalinimo pagrindų, taip pat ir kitų, įstatyme tiesiogiai neįtvirtintų, teisėjos nušalinimo pagrindų (CPK 66 straipsnis). Ieškovo deklaratyvus teiginys, nepagrindžiamas jokiomis faktinėmis šališkumą patvirtinančiomis aplinkybėmis, kad teisėja suinteresuota bylos baigtimi, nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Aplinkybė, kad teisėja yra priėmusi nutartis, kuriomis atsisakė priimti ieškovo ieškinius ar nustatė terminus ieškovo ieškinių trūkumams pašalinti, nelemia išvados dėl teisėjos šališkumo.

25.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino ieškinio priėmimą reglamentuojančias CPK normas, todėl atsisakęs priimti ieškovo A. B. patikslintą ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų pagrindais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė