VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,
sekretoriaujant Ernestai Perednienei
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Baltic Forest Group” dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 112,75 Eur skolą, 8 proc. procentų dydžio metines procesine palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu iš dalies nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovas prašo per didelių teisinės pagalbos išlaidų, nors galėjo naudotis pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo institutu, taip sudarydamas mažesnes išlaidas. Mano, kad teisinės pagalbos išlaidos padidintos dirbtinai.
Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą neteismine tvarka, prašydamas skolą sumokėti, tačiau geruoju šios pareigos atsakovas neįvykdė. Pažymėjo, kad ieškiniai rengiami atlikus ieškovo pateiktų dokumentų teisinį vertinimą, nagrinėjami dokumentai ir pan.
Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nekeistinu.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Iš atsakovo prieštaravimų matyti, kad su reikalaujama skola ir procesinėmis palūkanomis atsakovas visiškai sutinka, todėl galutiniame sprendime nekartojami motyvai dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.
Atsakovas prieštaravimuose ginčija teisinės pagalbos išlaidas.
Nors atsakovas nurodo, kad ieškovas turėjo naudotis teismo įsakymo institutu, tačiau teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Niekur nenumatyta įstatyminė pareiga ieškovui rinktis supaprastinto ginčo teiseną. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar ieškovui priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydis turi būti sumažintas CPK 434 straipsnio 4 dalies pagrindu. Šioje normoje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kai ieškinys pareikštas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nors yra pakankamai duomenų išvadai, jog ieškovo reikalavimai galėjo būti patenkinti CPK IV dalies XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, t. y. kad atsakovas pripažins ieškovo reikalavimus, jų neginčydamas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys.
Ši norma negali būti taikoma, kadangi ieškovas naudojosi būtent supaprastintu procesu, kuris apima tiek dokumentinį procesą, tiek ir pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimą, prašydamas nagrinėjamoje byloje priimti preliminarų sprendimą, o ne ginčo teisena, pateikdamas ieškinį.
Kita vertus, kaip teismų praktikoje nurodyta pats atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kad ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis ieškinio neginčijamumo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-396-943/2016).
Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).
Iš tiesų atsakovas jokių įrodymų apie tai, kad skolos neginčijo nepateikė, pavyzdžiui atsiliepimą į ieškovo pretenziją, kurioje būtų numatyta, kad skola neginčijama ar pan.
Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Taigi bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis.
Priešingai atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų bendradarbiavęs su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į teismui pateiktus atsakovo prieštaravimus, teismo priimtas preliminarus sprendimas nekeistinas ir paliktinas galioti visiškai.
Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Kadangi ieškovas neprašė priteisti papildomai patirtų bylinėjimosi išlaidų, šis klausimas galutiniame sprendime nesprendžiamas (CPK 80, 88, 93, 98 straipsniai).
Vadovaudamasis CPK 93, 262, 428, 429 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo prieštaravimus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-20 preliminarų sprendimą, kuriuo nuspręsta „ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Forest Group”, juridinio asmens kodas 301112603, 112,75 Eur skolą, 8 proc. metines palūkanas už priteistą 112,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-20) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 208 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai“ palikti nepakeistą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Seikalis