Civilinė byla Nr.2A-708-467/2009
Procesinio sprendimo kategorijos 42.2.; 42.8.; 42.11.2.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. liepos 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus, Henricho Jaglinskio,
sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,
dalyvaujant ieškovo atstovams Daliai Maželienei, adv. Kęstučiui Virbickui,
atsakovo atstovams Danieliui Žepnickui, Tatjanai Leus,
trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Donatui Lapinskui,
trečiojo asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovei Ingai Černiuk,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl sutarčių pakeitimo, tretieji asmenys - Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ 2008-02-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad 2003-11-14 šalys pasirašė šalto vandens pirkimo-pardavimo karštam vandeniui ruošti naujuose namuose ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį (toliau – Sutartis Nr.4533/886); 2004-01-26 šalys pasirašė gyvenamųjų namų šilumos punktams parduodamo karšto vandens nuotekų šalinimo bei valymo paskirstymo ir apmokėjimo sutartį Nr.25 (toliau – Sutartis Nr.25) ir šalto vandens pirkimo-pardavimo karštam vandeniui ruošti gyvenamųjų namų šilumos punktuose sutartį Nr.26 (toliau – Sutartis Nr.26). Pagal šias sutartis ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti, pašalinti ir išvalyti karšto vandens nuotekas. Ieškiniu ieškovas prašė:
Pirma, pakeisti 2003-11-14 šalto vandens pirkimo-pardavimo karštam vandeniui ruošti naujuose namuose ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr.4533/886 tokiu būdu:
pakeisti jos 4.1 ir 4.2 punktus, išdėstant taip:
„4.1. Šalto vandens, parduoto Pirkėjui karštam vandeniui ruošti naujų namų šilumokaičiuose, ir pašalintų bei išvalytų karšto vandens nuotekų kiekis nustatomas pagal įvadinių į naujų namų šilumokaičius šalto vandens skaitiklių rodmenis, o skaitikliui sugedus - pagal patiekto į namą šalto vandens kiekio paskutinių dviejų mėnesių vidurkį iki skaitiklio pakeitimo. Duomenis apie patiekto vandens ir sutvarkytų nuotekų kiekius vietiniuose šilumos punktuose pagal įvadinius šalto vandens skaitiklius Pirkėjas pateikia elektroninio pašto adresu abonentinis@vv.lt kiekvieno mėnesio 19-tą darbo dieną, kuri nurodoma kaip rodmenų nurašymo diena. Pirkėjui nepateikus atskirų vietinių šilumos punktų vandens skaitiklių rodmenų, patiekto šalto vandens ir sutvarkytų nuotekų kiekis nustatomas pagal Pardavėjo duomenis arba pagal paskutinių dviejų mėnesių vidutinį patiektą vandens kiekį“;
„4.2. Už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą bei valymą Pardavėjas pateikia Pirkėjui PVM sąskaitą-faktūrą vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos, taip pat sąskaitos detalų iššifravimą nurodydamas kiekvieno objekto suvartoto vandens bei pašalintų ir išvalytų nuotekų kiekius. Gavus iš Pardavėjo PVM sąskaitą-faktūrą su detaliu jos iššifravimu ir radus nurodytų objektų šalto vandens ir nuotekų kiekių neatitikimą suvartoto šalto vandens ir pašalintų bei išvalytų nuotekų kiekiui, per 3 darbo dienas surašomas suderinimo protokolas, kuriame nurodomi dėl objektyvių priežasčių atsiradę parduoto šalto vandens ir pašalintų bei išvalytų nuotekų kiekių skirtumai, kurie bus koreguojami kreditinėmis PVM sąskaitomis-faktūromis. Pirkėjas apmoka Pardavėjo PVM sąskaitą-faktūrą už patiektą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą bei valymą per 30 kalendorinių dienų nuo jos išsiuntimo“;
išbraukti sutarties 2.2.3, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6 ir 6.1 punktus.
Antra, pakeisti 2004-01-26 gyvenamųjų namų šilumos punktams parduodamo karšto vandens nuotekų šalinimo bei valymo paskirstymo ir apmokėjimo sutartį Nr.25 tokiu būdu:
pakeisti 2.2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2.2. Kai name prieš vietinį šilumos punktą neįrengtas šalto vandens skaitiklis, Vykdytojas pagal esančią karšto vandens apskaitos ir atsiskaitymo sistemą nustato ir kontroliuoja“;
papildyti 2.3 punktu:
„2.3. Kai name prieš vietinį šilumos punktą įrengtas šalto vandens skaitiklis, Vykdytojas apskaito karšto vandens šalinamų ir valomų nuotekų kiekį pagal įvadinio šalto vandens skaitiklio, įrengto prieš vietinį šilumos punktą, rodmenis.“
pakeisti 3.1 ir 3.2 punktus ir išdėstyti juos taip:
„3.1. Karšto vandens nuotekų kiekiai gyvenamųjų namų šilumos punktuose nustatomi:
3.1.1. karšto vandens nuotekų kiekiai gyvenamųjų namų šilumos punktuose be šalto vandens skaitiklių prieš vietinį šilumos punktą nustatomi pagal gyventojų deklaruotus butų karšto vandens skaitiklių rodmenis, jų nesant - pagal Vilniaus m. savivaldybės patvirtintas vidutines karšto vandens suvartojimo normas ir gyventojų skaičių.
3.1.2. kai name prieš vietinį šilumos punktą įrengtas šalto vandens skaitiklis, sutvarkytų nuotekų kiekis nustatomas pagal šio skaitiklio rodmenis, o skaitikliui sugedus - pagal paskutinių dviejų mėnesių iki skaitiklio pakeitimo patiektą vidutinį vandens kiekį.
3.2. Vykdytojas pateikia duomenis apie karšto vandens nuotekų kiekius:
3.2.1. Duomenis apie sutvarkytų karšto vandens nuotekų kiekius vietiniuose šilumos punktuose be įvadinių šalto vandens skaitiklių Vykdytojas pateikia Užsakovui elektroninio pašto adresu abonentinis@vv.lt iki kito, einančio po ataskaitinio, mėnesio 10 d., o dokumento originalų egzempliorių, patvirtintą Vykdytojo atstovo parašu ir bendrovės antspaudu, atsiunčia registruotu laišku.
3.2.2. Duomenis apie sutvarkytų karšto vandens nuotekų kiekius vietiniuose šilumos punktuose pagal įvadinius šalto vandens skaitiklius Vykdytojas pateikia elektroninio pašto adresu abonentinis@vv.lt kiekvieno mėnesio 19-tą darbo dieną, kuri nurodoma kaip rodmenų nurašymo diena. Vykdytojui nepateikus atskirų vietinių šilumos punktų vandens skaitiklių rodmenų, patiekto šalto vandens ir sutvarkytų nuotekų kiekis nustatomas pagal Užsakovo duomenis arba pagal paskutinių dviejų mėnesių vidutinį patiektą vandens kiekį.“
pakeisti 3.8 punktą ir išdėstyti jį taip:
„3.8. Už nuotekų kiekio nustatymą pagal sutarties 3.1.1 punktą Užsakovas sumoka Vykdytojui 4,96 % (su PVM) atlyginimą nuo nuotekų, kurių kiekis apskaičiuojamas pagal sutarties 3.1.1 punktą, šalinimo bei valymo paslaugų vertės pagal Vykdytojo pateiktą PVM sąskaitą- faktūrą per 10 dienų nuo jos gavimo.“
Ieškinį grindė tuo, kad minėtų sutarčių pasirašymo metu patiekto geriamojo vandens ir priimtų tvarkyti nuotekų kiekio apskaitos klausimai įstatymais nebuvo sureglamentuoti. 2008-01-01 įsigaliojęs Šilumos ūkio įstatymas įtvirtina, kad karštam vandeniui ruošti patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Šiam kiekiui pagal 2007-01-01 įsigaliojusio Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį yra prilyginamas ir geriamojo vandens tiekėjo pašalintų ir išvalytų nuotekų kiekis. Todėl, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, šalių 2003-11-14 sutarties 4.3 punktas ir Sutarties Nr.25 punktas 3.1 tapo prieštaraujančiais nurodytoms teisės normoms. Tuo tarpu ieškovas iki šiol taiko šalto vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo kainas, kurias dar 2001-07-24 nutarimu Nr.68 suderino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir 2001-07-25 sprendimu Nr.380 patvirtino Vilniaus miesto taryba. Įsigaliojus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui ieškovas privalės nustatyti naujas geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Todėl nustatant nuotekų tvarkymo kainas, ieškovo, kaip vandens tiekėjo, priimtų tvarkyti daugiabučiame name išleidžiamų karšto vandens nuotekų kiekis turės būti nustatomas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenis, o tai reiškia, kad ieškovas negalės į nuotekų tvarkymo kainą įtraukti nuostolių, patiriamų dėl 2003-11-14 sutarties 4.3 punkto ir Sutarties Nr. 25 punkto 3.1 vykdymo. Šie nuostoliai susidaro dėl to, kad ieškovas į nuotekų sistemą priima ir tvarko (šalina bei išvalo) visą karšto vandens kiekį, kuris pagaminamas gyvenamųjų namų šilumos punktuose, tačiau atsakovas pagal paminėtus sutarčių punktus ieškovui apmoka tik pagal karšto vandens butų skaitiklių rodmenis, o jų nesant - pagal gyventojų skaičių ir Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintas suvartojimo normas. Pagal Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-07-08 nutarimu Nr.O3-43, pakeistos 2006-03-16 nutarimu Nr.O3-13, 104 ir 105 punktus šios sąnaudos įskaičiuotinos į karšto vandens kainą. Aplinkybė, jog nustatant naujas geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ieškovo kaip vandens tiekėjo priimtų tvarkyti daugiabučiame name išleidžiamų karšto vandens nuotekų kiekis turės būti nustatomas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenis, ieškovui tapo žinoma tik priėmus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą ir su jo įgyvendinimu susijusius teisės aktus. Šios aplinkybės atsiradimas nepriklausė nuo ieškovo valios ir ieškovas 2003-11-14 ir 2004-01-26 sutarčių sudarymo metu nebuvo prisiėmęs šios aplinkybės atsiradimo rizikos. Todėl pasikeitus aplinkybėms, sutartinių įsipareigojimų vykdymas ieškovui tapo sudėtingesnis negu atsakovui, dėl ko ieškovas nuo 2007-10-01 iki 2007-12-31 negavo 72017,03 Lt (neįskaitant PVM) pajamų. Ieškovas nėra atsakingas už karšto vandens skaitiklių įrengimą butams ir kitoms patalpoms bei jų eksploatavimą. Šiuos skaitiklius privalo įrengti ir juos eksploatuoti atsakovas (Šilumos ūkio įstatymo 15 str. l d., 28 str. 2 d. 2 p.). Ieškovas ne kartą raštu kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu pakeisti tarpusavio pasirašytas sutartis, jas suderinant su įsigaliojusiais teisės aktais, tačiau atsakovas atsisakė tą padaryti. Tai, kad atsakovas yra karšto vandens tiekėjas, nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-05-12 nutartyje ir ši aplinkybė turi prejudicinę galią, jos įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Tiek šalto vandens pirkimo-pardavimo sutartis, tiek karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str., 6.383 str. 3 d., 6.391 str.). Tiek ieškovas negali nutraukti šalto vandens tiekimo atsakovui ir jo gaminamo karšto vandens nuotekų priėmimo, tiek ir atsakovas negali nutraukti karšto vandens tiekimo vartotojams, todėl turi būti pakeistos atitinkamos sutarčių sąlygos, kad jos atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus.
Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalys sutartyse imperatyviai nustatė, kaip bus nustatomas geriamojo vandens karšto vandens ruošimui kiekis, o pagal CK 6.157 straipsnio 2 dalies nuostatas imperatyvių teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms, todėl ieškovo argumentai dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo atmestini, nes jie negali būti pagrindu pakeisti sutartis. Atsakovas, būdamas šilumos energijos tiekėju, iš vartotojų renka mokesčius už šilumos energiją buto šildymui, cirkuliacijai bei už šilumos energiją geriamojo vandens pašildymui. Tačiau Vilniaus miesto daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (gyventojų) atžvilgiu atsakovas nėra vandens ar nuotekų tvarkymo paslaugų tiekėju, tuo pačiu nėra ieškinyje minimu „karšto vandens tiekėju“. Nuo 2003-07-01 (iki ginčo sutarčių pasirašymo) įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymui, taip pat šio įstatymo pagrindu paruoštoms Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-258 patvirtintoms Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėms, karšto vandens tiekimo teisinis reglamentavimas iš esmės pakito dėl naujų imperatyvių teisės aktų nuostatų atsiradimo. Nurodytuose teisės aktuose yra aiškiai įtvirtinta prezumpcija, kad tik patys vartotojai turi teisę pasirinkti karšto vandens tiekėją ar kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Atsižvelgiant į galutinių vartotojų interesus ir taikant Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį iš kelių galimų apsirūpinimo karštu vandeniu būdų vartotojų atžvilgiu, be jų išreikštos tam valios, niekaip negali būti parenkamas sudėtingesnis ir brangesnis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas. Vadovaujantis galiojančiu imperatyviu teisiniu reguliavimu, istoriškai nusistovėjusios atsakovo teiktos paslaugos ieškovo atžvilgiu yra laikytinos ne geriamojo vandens pirkiniu, o gyventojų atsiskaitymų už geriamąjį vandenį ar nuotekų tvarkymą, suvartojamą jų buitinėms reikmėms, surinkimu bei perdavimu geriamojo vandens tiekėjui (ieškovui), kuris daugiabučiams namams visą geriamąjį vandenį (tiek šaltą, tiek tiekimo eigoje pašildomą) tiekia iki kiekvieno buto. Būtent tokių atsakovo ir ieškovo santykių esmę įtvirtina Sutartis Nr.25. Nuo 2003-07-01 įsigaliojusio Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 3 dalis įtvirtino skatintiną konkurenciją karšto vandens ruošimo ir tiekimo santykiuose vartotojams ne tik pasirenkant karšto vandens tiekėją, tačiau ir pasirenkant apsirūpinimo karštu vandeniu būdą apskritai. Nesant karšto vandens vartotojų valios ar pasirinkimo, atsakovas, būdamas šilumos energijos tiekėju Vilniaus mieste, karšto vandens gamybos ar pardavimo veiklos nevykdo, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų karšto vandens tiekimo ar pardavimo kainų neturi ir pagal jas jokių mokesčių iš gyventojų nerenka. Atitinkamai karšto vandens skaitikliai butuose nėra atsiskaitomieji prietaisai, jie yra įrengti, prižiūrimi ir naudojami šių skaitiklių savininkų (butų gyventojų), savarankiškai deklaruojant atsakovui jų parodymus, kurie atsakovui yra reikalingi ne karšto vandens pardavimo, bet šilumos išdalijimo tikslais. Atsakovas, kaip šilumos energijos tiekėjas, nėra juridinis asmuo, atsakingas už karšto vandens skaitiklių butuose metrologinę patikrą, nes atsakovas nėra vartotojų pasirinktas karšto vandens tiekėjas. Atsakovas už teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintoje šilumos energijos kainoje įskaičiuotą šilumos pardavimo vartotojams kainą privalo eksploatuoti atsiskaitomuosius (pastato įvade įrengtus) šilumos apskaitos prietaisus. Karšto vandens kaina atsakovui nėra suderinta ir patvirtinta, vartotojai bendros kainos už karštą vandenį, kaip kompleksinį produktą, nemoka. Atsakovas neparduoda vartotojams karšto vandens ir nėra karšto vandens tiekėjas, todėl atmestinas ieškovo teiginys, kad atsakovas, kaip karšto vandens tiekėjas, turi teisę karšto vandens ruošimo procese susidariusius nuostolius įtraukti į karšto vandens kainą. 2003-11-14 sutartis ir Sutartis Nr.25 negali būti keičiamos vadovaujantis ieškinyje nurodytomis CK 6.223 ir 6.204 straipsnių nuostatomis. Ieškovui kaip profesionaliam ir ilgą veiklos patirtį turinčiam vandens tiekėjui, iki 2003-2004 metais sudarytų sutarčių pasirašymo buvo gerai žinoma Vandentvarkos taisyklių 12.10 punkto nuostata, kad abonentas už sunaudotą vandenį ir nuotekas su tiekėju atsiskaito tik pagal įvadinio skaitiklio parodymus. Todėl aplinkybė dėl geriamojo vandens nuostolių, susidariusių karšto vandens tiekimo procese, nekompensavimo ieškovui buvo žinoma dar iki sutarčių sudarymo. 2003-11-14 sutarties, Sutarties Nr.25 ir Sutarties Nr.26 pasirašymo istorija patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas pasirašė komercinio pobūdžio sutartis ir abipusių nuolaidų būdu paskirstė galimų nuostolių atsiradimo riziką šalto ar geriamojo vandens pašildymo ir karšto vandens nuotekų tvarkymo procese. Tiek iki minėtų sutarčių sudarymo, tiek po jų pasirašymo ir net iš karto po Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo viešo paskelbimo ieškovas pats dengė šiuos savo netekimus ir nereiškė jokių pretenzijų. Todėl nurodyti faktiniai reikalavimo pagrindai neatitinka CK 6.204 straipsnio reikalavimų.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, vadovaudamasis CK 6.157 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad ieškovo argumentai dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo negali būti pagrindu pakeisti ginčo sutartis. Ginčo šalys yra komerciniai subjektai, todėl tokiems subjektams ypatingai privalu vadovautis laisvos valios sudaryti sandorius principu. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad atsakovas nėra karšto vandens tiekėjas Vilniaus mieste, nes šiuo metu Vilniaus mieste dominuoja Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtintas vartotojų apsirūpinimo karštu vandeniu būdas - šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad karšto vandens tiekėju yra laikomas juridinis asmuo, tiekiantis karštą vandenį vartotojams pagal (karšto vandens) pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau byloje nėra įrodymų, kad tokios sutartys tarp vartotojų ir atsakovo būtų sudarytos. Teismas išnagrinėjo visus kriterijus, nurodytus CK 6.204 straipsnio 2 dalyje, ir konstatavo, jog ieškovo pateikti dokumentai nepagrindžia aplinkybės, kad negautų pajamų (nuostolių) sumos yra tokios didelės, jog gali sudaryti esminę visos pagal sutartis ieškovo gaunamos naudos dalį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kokios ir kokiu būdu aplinkybės pasikeitė, kad be laisvo vartotojų apsisprendimo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo būtų teisinis ar ekonominis pagrindas preziumuoti atsakovą šilumos ir karšto vandens tiekėju (Šilumos ūkio įstatymo 3 str. 3 d., Taisyklių 94 p.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas neatsikirto ir neginčijo aplinkybių, jog ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai suponuotų tolesnį karšto vandens kainos patvirtinimą (papildomos finansinės naštos, naujų mokesčių vartotojams atsiradimą be šių vartotojų sutikimo), vartotojų nuosavybei priklausančių karšto vandens skaitiklių butuose perėmimą ir įpareigojimą vartotojams su atsakovu pasirašyti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat nenurodė, kokios pasekmės kiltų ir vartotojams tuo atveju, jeigu sutarčių sąlygos būtų pakeistos.
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.204 straipsnį, Šilumos ūkio įstatymą bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, su šių įstatymų įgyvendinimu susijusius teisės aktus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir tuo pažeidė CPK 4 straipsnį, taip pat pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą, 178 ir 185 straipsnius ir dėl šių procesinės teisės normų pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla. Teismo išvada, kad atsakovas nėra karšto vandens tiekėju Vilniaus mieste neatitinka nei teisės aktų, nei faktinių bylos aplinkybių. Teismo išvados apie Vilniaus miesto daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (vartotojų) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo ir dėl atsakovo nelaikymo karšto vandens tiekėju ne tik prieštarauja Šilumos ūkio įstatymui ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nuostatoms, bet ir teismų praktikai. Atsakovas neįrodė, kad sutarčių prieduose išvardintų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai (vartotojai) yra pasirinkę kitą karšto vandens tiekėją ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo, todėl Vilniaus mieste yra taikomas centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo, t.y. atsakovo. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.157 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi šią normą reikia aiškinti ir taikyti, atsižvelgiant į tęstinį sutartinių santykių pobūdį ir sutarties pakeitimas ar vykdymas turi atitikti imperatyvias teisės normas, galiojančias keičiant ar vykdant, o nesudarant sutartį. Tokiu būdu, ieškovas negali į nuotekų tvarkymo kainą įtraukti nuostolių, patiriamų dėl sutarties Nr. 4533/886 4.3 punkto ir sutarties Nr. 25 punkto 3 vykdymo. Teismas taip pat netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir tokiu būdu pažeidė CPK 178 ir 185 straipsnių reikalavimus, kadangi nevertino fakto, jog ginčo sutartys yra neterminuotos ir galios ne mažiau negu iki nuomos sutarties termino pabaigos. Teismas nepasisakė dėl argumentų, kad ieškovas negali įtakoti dėl ginčo sutarčių vykdymo patiriamų nuostolių sumažėjimo, nes nedalyvauja karšto vandens gamybos ir ruošimo procese ir taip pat nėra atsakingas už karšto vandens skaitiklių įrengimą butams ir kitoms patalpoms bei jų eksploatavimą. Teismas nevertino fakto, kad atsakovas turi visas teisines prielaidas kreiptis dėl karšto vandens kainos nustatymo, į kurią būtų įtrauktos geriamojo vandens, skirto karštam vandeniui ruošti su nuotekų tvarkymu, įsigijimo sąnaudos. Teismas neatsižvelgęs, kad sutartys yra neterminuotos, neįvertinęs teisinių prielaidų įtraukti ieškovo patiriamus nuostolius į nuostolių tvarkymo kainą nebuvimo, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog sutarties šalių pusiausvyros pažeidimas nėra esminis. Atsakovo argumentai, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai suponuotų tolesnį karšto vandens kainos patvirtinimą, vartotojams nuosavybės teise priklausančių karšto vandens skaitiklių butuose perėmimą ir t.t. nesudaro pagrindo teigti, kad būtų pažeistos vartotojų teisės.
Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prisidėjime prie ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinio skundo nurodo, kad palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus pagrindus ir reikalavimus ir prašo jį patenkinti.
Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas netinkamai vertina atsakovo ir vartotojų teisinius santykius, laikydamas, kad jie kildinami iš atsakovo kaip karšto vandens tiekėjo ir karšto vandens vartotojų karšto vandens tiekimo sutarčių, kadangi toks vertinimas prieštarauja Vilniaus mieste susiklosčiusiai faktinei situacijai, kai atsakovas nėra karšto vandens tiekėjas, o tik vykdo su ieškovu sudarytas sutartis. Ieškovas nepagrįstai kvalifikuoja Vilniuje esantį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą kaip centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimą iš karšto vandens tiekėjo, kadangi byloje yra pakankamai įrodymų, jog Vilniaus mieste istoriškai susiklostė faktinė situacija, kai karšto vandens tiekimas vykdomas be karšto vandens tiekėjo. Taip pat nesutinka su ieškovo atlikta Šilumos ūkio įstatymo ir kitų teisės aktų analize. Teismas sprendime nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kadangi teismų praktika karšto vandens tiekimo klausimu yra tik formuojama. 2003-07-01, įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymui tiek šilumos tiekėjams, tiek geriamojo vandens tiekėjams, buitiniams vartotojams ir visiems kitiems subjektams yra privaloma vadovautis įstatymo leidėjo valia, o ne suformuota praktika iki įstatymo įsigaliojimo. Atsakovas nesutinka, kad egzistuoja visi CK 6.204 straipsnyje numatyti sutarčių pakeitimo teismo tvarka pagrindai, kadangi šalių sudarytos sutartys vertintinos kaip komercinės sutartys, kurias pasirašant šalys pasidalino tarpusavyje būsimus nuostolius karšto vandens ruošime, prisiimdamos jų atsiradimo riziką. Ieškovas neįrodė, kad jam sutarčių vykdymas tapo sudėtingesnis negu atsakovui, atvirkščiai apelianto sąnaudos padidėjo dėl priežasčių, kurios nėra susijusios su ginčijamų sutarčių sąlygomis. Tuo tarpu ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai įtakotų karšto vandens kainos patvirtinimą ir vartotojams nuosavybės teise priklausančių karšto vandens kiekio skaitiklių butuose perėmimą atsakovo nuosavybėn, mokesčio už minimų skaitiklių aptarnavimą/priežiūrą ir metrologinę patikrą įvedimą, kaip tai reglamentuoja vartotojų pasirinkto karšto vandens tiekėjo veikla pagal galiojančius teisės aktus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovai ir trečiųjų asmenų atstovai palaikė apeliacinį skundą bei prisidėjimą prie jo ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovai – prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: UAB „Vilniaus energija“ pranešimas klientams dėl būtinų priimti sprendimų ir UAB „Vilniaus vandenys“ sąskaitų suvestinė dėl nuostolių per laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2009-05-31.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinio skundo ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prisidėjimo prie apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieškiniui patenkinti.
Bylos duomenys tvirtina, kad UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Vilniaus energija“ pasirašė: 2003-11-14 šalto vandens pirkimo-pardavimo karštam vandeniui ruošti naujuose namuose ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr.4533/886 (b.l. 21-22, t.1), 2004-01-26 gyvenamųjų namų šilumos punktams parduodamo karšto vandens nuotekų šalinimo bei valymo paskirstymo ir apmokėjimo sutartį Nr.25 (b.l. 25-26, t.1) ir 2004-01-26 šalto vandens pirkimo-pardavimo karštam vandeniui ruošti gyvenamųjų namų šilumos punktuose sutartį Nr.26 (b.l. 23-24, t.1). Pagal šias sutartis ieškovas tiekia atsakovui šaltą (geriamąjį) vandenį karštam vandeniui ruošti ir šalina bei valo karšto vandens nuotekas. Šiose sutartyse šalys detaliai aptarė šalto vandens, parduoto karštam vandeniui ruošti naujų namų šilumokaičiuose, kiekio apskaičiavimo ir tarpusavio atsiskaitymo tvarką. Po minėtų sutarčių pasirašymo 2007-01-01 įsigaliojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio 23 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, reglamentuojanti kitokią vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekio apskaičiavimo tvarką, negu buvo susitarta šalių sutartyje, o būtent: kad vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto vandens kiekiui. Be to 2008-01-01 įsigaliojo ir Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 15 straipsnio 1 dalis (2007-11-20 įstatymo Nr. X-1329 redakcija) įtvirtino nuostatą, kad karštam vandeniui ruošti nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Dėl šių aplinkybių ieškovas, remdamasis pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu ir tuo, kad dėl to jam sutartinių įsipareigojimų atsakovui vykdymas tapo sudėtingesnis (jis patiria nuostolius), prašė pakeisti atskiras šalių sudarytų sutarčių sąlygas, nes šalių susitarimu jas pakeisti atsakovas atsisakė. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas su tuo nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.204 straipsnį, Šilumos ūkio įstatymą bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, su šių įstatymų įgyvendinimu susijusius teisės aktus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir tuo pažeidė CPK 4 straipsnį, taip pat pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą, 178 ir 185 straipsnius ir dėl šių procesinės teisės normų pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka.
Vienas iš esminių argumentų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas atmetė UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį, yra tai, jog teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pastarasis (atsakovas) šiuo metu nėra karšto vandens tiekėjas, nes Vilniaus mieste dominuoja Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vartotojų apsirūpinimo karštu vandeniu antrasis būdas – šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, jog karšto vandens tiekėju yra laikomas juridinis asmuo, tiekiantis karštą vandenį vartotojams pagal karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies pagrindu, o byloje nėra įrodymų, kad tokios sutartys yra sudarytos. Teisėjų kolegija tokią teismo išvadą laiko nepagrįsta, nes ji neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismų praktikos ir padaryta netinkamai išaiškinus teisės normas, reglamentuojančias nurodytus santykius.
Iš byloje esančios tarp UAB „Vilniaus energija“, SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės ir Dalkia S.A. 2002-02-01 sudarytos nuomos sutarties (b.l. 8-111, t.2) nuostatų matyti, kad atsakovas nuomos sutarties pagrindu valdo Vilniaus miesto daugiabučiuose namuose įrengtus šilumos punktus su karšto vandens šilumokaičiais. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad šie atsakovo teisėtai valdomi objektai (šilumokaičiai) yra prijungti prie vartotojų (gyventojų) karšto vandens tiekimo tinklų ir įrenginių, kaip teisingai nurodo apeliantas, darytina išvada, jog konkliudentiniais veiksmais tarp atsakovo ir vartotojų (Vilniaus miesto daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų) yra sudarytos neterminuotos karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartys (CK 6.384 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-119/2006). Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir atsakovo sąskaitos, pagal kurias vartotojai atsiskaito su atsakovu už karštą vandenį (b.l. 106-108, t.1). Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad šalių sutarčių prieduose nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai (vartotojai) pirktų geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti tiesiogiai iš ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“. Faktą, kad atsakovas yra karšto vandens tiekėju, tvirtina ir atsakovo įsipareigojimai pagal jau minėtą UAB „Vilniaus energija“, SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės ir Dalkia S.A. 2002-02-01 nuomos sutartį – užtikrinti reguliarų, patikimą ir saugų karšto vandens tiekimą, garantuojant pakankamą jo kiekį bei reikiamą temperatūrą; vykdant SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sutartis su vartotojais bei sudarius naujas sutartis su vartotojais per visą nuomos laikotarpį parduoti bei tiekti karštą vandenį vartotojams ir t.t. Ieškovo įsipareigojimai pagal šalių sutartis Nr.4533/886, Nr.25 ir Nr.26 rodo, kad ieškovas tiekia geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti ne sutarčių prieduose nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams (vartotojams), bet atsakovui tam, jog pastaroji galėtų įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus vartotojams. Vadinasi, ne vartotojai, bet būtent atsakovas perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį iš ieškovo – geriamojo vandens tiekėjo. Tokiu būdu Vilniaus mieste yra taikomas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo –atsakovo (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 2 d. ir 10 d.). Dėl to kitokia pirmosios instancijos teismo išvada apie Vilniaus miesto daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (vartotojų) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja CK 6.384 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Nepagrįsta yra ir kita pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kurioje teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog be laisvo vartotojų apsisprendimo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo nėra jokio teisinio ar ekonominio pagrindo preziumuoti šilumos tiekėjo buvimą ir karšto vandens tiekėju. Iš tikrųjų pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 9 dalį karšto vandens tiekėjas yra juridinis asmuo, tiekiantis karštą vandenį vartotojams pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad šilumos įrenginys – techninių priemonių kompleksas, skirtas šilumai ir (ar) karštam vandeniui gaminti, transportuoti ar kaupti. Taigi šilumokaitis yra tas įrenginys, kuriame gaminamas karštas vanduo. Nuo šio įrenginio daugiabučio namo gyventojams tiekiamas karštas vanduo. Pagal LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.4-258 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 78 punktą karšto vandens tiekėjas pagal karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį tiekia (pristato ir parduoda) pastato savininkui – karšto vandens vartotojui kompleksinį produktą – karštą vandenį, kurį sudaro šaltas vanduo ir šiluma jam sušildyti iki teisės aktuose nustatytos karšto vandens temperatūros bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Taigi šioje teisės akto normoje apibrėžta, kad nuo šilumokaičio tiekiamas ne šaltas vanduo ir šiluma atskirai, bet jau kitas – kompleksinis produktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra ne kartą konstatavusi (2008-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-530/2008; 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2006), kad už karštą vandenį, kaip kompleksinį produktą, su atsakovu, kaip karšto vandens tiekėju, atsiskaito vartotojai, sumokėdami jam už šaltą vandenį karšto vandens paruošimui ir šilumą šalto vandens iki nustatytos karšto vandens temperatūros pašildymui bei šios temperatūros palaikymui (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymas Nr.4-261 „Dėl mokėjimo už šilumą pranešimo formos patvirtinimo“). Šis ūkio ministro įsakymas galioja, vadinasi, atsiskaitymų tvarka nepakeista.
Šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. IX-1565 redakcija) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Šioje įstatymo normoje siekiama įtvirtinti CK 4.85 straipsnyje nustatytas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą. Minėta Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies norma reiškia CK 4.85 straipsnyje nustatytų asmenų teisę pasirinkti tiekėją, bet nepanaikinama faktinė padėtis tiekiant karštą vandenį tuo atveju, jeigu minėtų patalpų savininkai nepareiškia savo valios. Tokia išvada grindžiama ir tuo, kad Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, taikomas esamas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas <...>“. Pažymėtina kad ši įstatymo nuostata išliko ir Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. X-1329 redakcija) 15 straipsnio 2 dalyje. Vadinasi, nesant kitų juridinių asmenų, su kuriais vartotojai būtų pasirašę karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis, karšto vandens tiekėju yra šilumos tiekėjas – nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Vilniaus energija“ (Šilumos ūkio įstatymo nuostatos). Pažymėtina, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas turi šilumos tiekimo licenciją (b.l. 93-94, t.1) ir neįrodė (CPK 178 str.), kad ieškinyje nurodytų šalių sutarčių prieduose išvardintų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai (vartotojai) yra pasirinkę kitą karšto vandens tiekėją ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo. Tai dar kartą patvirtina faktą, kad Vilniaus mieste yra taikomas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo – atsakovo UAB „Vilniaus energija“. Apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateiktas UAB „Vilniaus energija“ pranešimas klientams dėl būtinų priimti sprendimų tvirtina, kad vartotojams dar siūloma pasirinkti kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.
Apeliantas teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie Vilniaus miesto daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (vartotojų) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo ir dėl atsakovo nelaikymo karšto vandens tiekėju, rodo, kad teismas ne tik netinkamai aiškino materialinės teisės normas, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-02-15 nutartyje (civilinė byla Nr.3K-3-119/2006), aiškindama Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, nurodė, kad, siekiant užtikrinti Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą patikimo ir kokybiško šilumos patiekimo vartotojams tikslo įgyvendinimą, tuo atveju, kai nėra sąlygų realizuoti LR šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sudaryti vartotojams galimybę pasirinkti karšto vandens tiekėją, įstatymas, nors ir netiesiogiai, įpareigoja šilumos tiekėją tiekti vartotojams ne tik šilumą, bet ir karštą vandenį. Minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje žemesnės instancijos teismų išvados, kad šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas, pripažintos pagrįstomis, o sprendimai – teisėtais. Nagrinėjama byla savo aplinkybėmis yra panaši į tą bylą, kurioje priimta nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Todėl teismų praktika tokios kategorijos bylose jau yra atitinkamai suformuota (ne tik šioje, bet ir jau aukščiau paminėtose Aukščiausiojo Teismo nutartyse), todėl taikytina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Vadinasi, nagrinėjamu atveju būtina šia praktika remtis ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ja nesivadovavo, pažeisdamas CPK 4 straipsnį.
Ieškovas, prašydamas pakeisti ieškinyje nurodytų su atsakovu sudarytų sutarčių atitinkamas sąlygas, remiasi CK 6.204 ir 6.223 straipsniais ir nurodo, kad jis dėl teisinio reguliavimo pasikeitimų patiria nuostolius, atsirandančius dėl prašomų pakeisti sutarčių vykdymo. Ieškovas pateikė duomenis (b.l. 118-121, t.2), kad laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-12-31 jis negavo 472601,44 Lt pajamų (apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis ir už vėlesnį laikotarpį - UAB „Vilniaus vandenys“ sąskaitų suvestinė dėl nuostolių per laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2009-05-31), nors šių paslaugų teikimui patyrė sąnaudas. Šios sąnaudos, ieškovo teigimu, susidaro dėl to, kad UAB „Vilniaus vandenys“ į nuotekų sistemą priima ir tvarko (šalina bei išvalo) visą karšto vandens kiekį, kuris pagaminamas gyvenamųjų namų šilumos punktuose, nors apmokėjimą gauna tik už karšto vandens nuotekų tvarkymą pagal būtų skaitiklius (jų nesant – pagal savivaldybės nustatytas karšto vandens sunaudojimo normas). Ieškovo tvirtinimu šių sąnaudų jis negali įtraukti į geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainą, nes tai prieštarautų po šalių sutarčių Nr.4533/886 ir Nr.25 pasirašymo priimtiems Šilumos ūkio bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymams, kurie detaliai sureglamentavo geriamojo vandens, nuotekų tvarkymo paslaugų ir karšto vandens apskaitą bei kainodarą. Pastarąją aplinkybę nagrinėjamoje byloje patvirtina ir trečiojo asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pozicija (b.l. 60, 156-158, t.1) bei ieškovo paminėtų įstatymų nuostatos.
Nustatant, ar sutarčių sąlygų vykdymas yra toks reikšmingas, kad ją vykdyti tampa labai sudėtinga, būtina nustatyti CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus. Sutinkamai su CK 6.204 straipsnio 2 dalimi, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t.y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numanyti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti ir nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pasikeitęs teisinis reguliavimas negali būti pagrindu pakeisti ginčo sutartis, nurodydamas, jog CK 6.157 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad imperatyvių teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms. Apeliantas su tokiais teismo argumentais nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai aiškino CK 6.157 str. 2 d.. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui, nes, aiškinant ir taikant CK 6.157 straipsnio 2 d., būtina atsižvelgti į tęstinį sutartinių santykių pobūdį, o sutarties pakeitimas ar vykdymas turi atitikti imperatyvias teisės normas, galiojančias keičiant ar vykdant, o ne sudarant sutartį.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovo pateikti dokumentai nepagrindžia aplinkybės, jog negautų pajamų (nuostolių) sumos yra tokios didelės, kad gali sudaryti esminę visos pagal sutartis gaunamos naudos dalį. Pažymėtina, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neneigė ieškovo patiriamų nuostolių fakto apskritai, kuris yra patvirtintas į bylą pateiktais paskaičiavimais. Tačiau minima teismo išvada nėra pagrįsta, nes ji padaryta, neįvertinus fakto, kad ginčo sutartys yra ilgalaikės (neterminuotos). Be to pats ieškovas negali įtakoti dėl ginčo sutarčių vykdymo patiriamų nuostolių dydžio (mažėjimo), kadangi nedalyvauja karšto vandens gamybos ir ruošimo procese. Ieškovas taip pat nėra atsakingas už karšto vandens skaitiklių įrengimą butams ir kitoms patalpoms bei jų eksploatavimą, nes tai priklauso karšto vandens teikėjui (Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d., 28 str. 2 d. 2 p.).
Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto vandens kiekiui. Daugiabučiuose namuose ir kituose gyvenamuosiuose pastatuose nuotekų apskaitos prietaisai neįrengiami, o, jei ir yra įrengti, atsiskaitymui nenaudojami, jei šalys raštu nesusitaria kitaip (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. 3 d.). Sutinkamai su Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr.127, 8 punktą, karštam vandeniui ruošti nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Tai rodo, kad pašalintų karšto vandens nuotekų kiekis turi būti apskaitomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Ieškovas, vykdydamas ginčo sutartis, privalo vadovautis paminėtomis imperatyviomis teisės normomis, ką patvirtina ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008-02-08 raštas Nr.R2-168 (b.l. 60, t.1), todėl jis negali į nuotekų tvarkymo kainą įtraukti nuostolių, atsirandančių dėl sutarties Nr.4533/886 punkto 4.3 ir sutarties Nr.25 punkto 3.1 vykdymo. Tuo tarpu atsakovas turi galimybę kreiptis dėl karšto vandens kainos nustatymo, kad į ją būtų įtrauktos geriamojo vandens, skirto karštam vandeniui paruošti su nuotekų tvarkymu, įsigijimo sąnaudos (Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-07-08 nutarimu Nr.O3-43, pakeistos 2006-03-16 nutarimu Nr.O3-13, punktai 104 ir 105). Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į tai, kad šalių sudarytos sutartys yra neterminuotos (ilgalaikės), neįvertinęs juridinių prielaidų įtraukti ieškovo patiriamus nuostolius į nuotekų tvarkymo kainą nebuvimo, neteisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad sutarties šalių pusiausvyros pažeidimas nėra esminis (CPK 320 str., 329 str. 1 d.). Dėl to skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir turi būti panaikintas, o ginčo sutartys pakeistos ieškinyje nurodytu būdu (CK 1.5 str., CPK 178, 185 str.).
Teisėjų kolegija taip pat laiko, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendime konstatavo, kad ieškovas nenurodė, kokios pasekmės kiltų vartotojams tuo atveju, jeigu sutarčių sąlygos būtų pakeistos, kadangi ieškovas savo ieškinį grindė iš esmės teisinio reguliavimo pasikeitimu ir su tuo susijusių prievolių atsakovui vykdymu. Priešingai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2008-02-08 rašte Nr.R2-168 konstatavo karšto vandens vartotojų teisių pažeidimą, nesant vartotojams galimybės pasirinkti karšto vandens tiekėją ir šilumos tiekėjui vengiant vykdyti karšto vandens tiekėjo pareigas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais bei teisės nuostatomis. Nustačius, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškovo ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 178 str.), jis tenkinamas (CK 1.5 str., CPK 185 str.) - jo pagrįstumas nėra paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteisia jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79, 93 str.) – 492,40 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį (b.l. 8, t.1) ir apeliacinį skundą (b.l. 10, t3).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti:
pakeisti 2003-11-14 šalto vandens pirkimo-pardavimo karštam vandeniui ruošti naujuose namuose ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr.4533/886, pasirašytą tarp ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ir atsakovo UAB „Vilniaus energija“, tokiu būdu:
pakeisti jos 4.1 ir 4.2 punktus, išdėstant taip:
„4.1. Šalto vandens, parduoto Pirkėjui karštam vandeniui ruošti naujų namų šilumokaičiuose, ir pašalintų bei išvalytų karšto vandens nuotekų kiekis nustatomas pagal įvadinių į naujų namų šilumokaičius šalto vandens skaitiklių rodmenis, o skaitikliui sugedus - pagal patiekto į namą šalto vandens kiekio paskutinių dviejų mėnesių vidurkį iki skaitiklio pakeitimo. Duomenis apie patiekto vandens ir sutvarkytų nuotekų kiekius vietiniuose šilumos punktuose pagal įvadinius šalto vandens skaitiklius Pirkėjas pateikia elektroninio pašto adresu abonentinis@vv.lt kiekvieno mėnesio 19-tą darbo dieną, kuri nurodoma kaip rodmenų nurašymo diena. Pirkėjui nepateikus atskirų vietinių šilumos punktų vandens skaitiklių rodmenų, patiekto šalto vandens ir sutvarkytų nuotekų kiekis nustatomas pagal Pardavėjo duomenis arba pagal paskutinių dviejų mėnesių vidutinį patiektą vandens kiekį“;
„4.2. Už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą bei valymą Pardavėjas pateikia Pirkėjui PVM sąskaitą-faktūrą vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos, taip pat sąskaitos detalų iššifravimą, nurodydamas kiekvieno objekto suvartoto vandens bei pašalintų ir išvalytų nuotekų kiekius. Gavus iš Pardavėjo PVM sąskaitą-faktūrą su detaliu jos iššifravimu ir radus nurodytų objektų šalto vandens ir nuotekų kiekių neatitikimą suvartoto šalto vandens ir pašalintų bei išvalytų nuotekų kiekiui, per 3 darbo dienas surašomas suderinimo protokolas, kuriame nurodomi dėl objektyvių priežasčių atsiradę parduoto šalto vandens ir pašalintų bei išvalytų nuotekų kiekių skirtumai, kurie bus koreguojami kreditinėmis PVM sąskaitomis-faktūromis. Pirkėjas apmoka Pardavėjo PVM sąskaitą-faktūrą už patiektą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą bei valymą per 30 kalendorinių dienų nuo jos išsiuntimo“;
išbraukti sutarties 2.2.3, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6 ir 6.1 punktus.
pakeisti 2004-01-26 gyvenamųjų namų šilumos punktams parduodamo karšto vandens nuotekų šalinimo bei valymo paskirstymo ir apmokėjimo sutartį Nr.25, pasirašytą tarp ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ir atsakovo UAB „Vilniaus energija“, tokiu būdu:
pakeisti 2.2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2.2. Kai name prieš vietinį šilumos punktą neįrengtas šalto vandens skaitiklis, Vykdytojas pagal esančią karšto vandens apskaitos ir atsiskaitymo sistemą nustato ir kontroliuoja“;
papildyti 2.3 punktu:
„2.3. Kai name prieš vietinį šilumos punktą įrengtas šalto vandens skaitiklis, Vykdytojas apskaito karšto vandens šalinamų ir valomų nuotekų kiekį pagal įvadinio šalto vandens skaitiklio, įrengto prieš vietinį šilumos punktą, rodmenis.“
pakeisti 3.1 ir 3.2 punktus ir išdėstyti juos taip:
„3.1. Karšto vandens nuotekų kiekiai gyvenamųjų namų šilumos punktuose nustatomi:
3.1.1. karšto vandens nuotekų kiekiai gyvenamųjų namų šilumos punktuose be šalto vandens skaitiklių prieš vietinį šilumos punktą nustatomi pagal gyventojų deklaruotus butų karšto vandens skaitiklių rodmenis, jų nesant - pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintas vidutines karšto vandens suvartojimo normas ir gyventojų skaičių.
3.1.2. kai name prieš vietinį šilumos punktą įrengtas šalto vandens skaitiklis, sutvarkytų nuotekų kiekis nustatomas pagal šio skaitiklio rodmenis, o skaitikliui sugedus - pagal paskutinių dviejų mėnesių iki skaitiklio pakeitimo patiektą vidutinį vandens kiekį.
3.2. Vykdytojas pateikia duomenis apie karšto vandens nuotekų kiekius:
3.2.1. Duomenis apie sutvarkytų karšto vandens nuotekų kiekius vietiniuose šilumos punktuose be įvadinių šalto vandens skaitiklių Vykdytojas pateikia Užsakovui elektroninio pašto adresu abonentinis@vv.lt iki kito, einančio po ataskaitinio, mėnesio 10 d., o dokumento originalų egzempliorių, patvirtintą Vykdytojo atstovo parašu ir bendrovės antspaudu, atsiunčia registruotu laišku.
3.2.2. Duomenis apie sutvarkytų karšto vandens nuotekų kiekius vietiniuose šilumos punktuose pagal įvadinius šalto vandens skaitiklius Vykdytojas pateikia elektroninio pašto adresu abonentinis@vv.lt kiekvieno mėnesio 19-tą darbo dieną, kuri nurodoma kaip rodmenų nurašymo diena. Vykdytojui nepateikus atskirų vietinių šilumos punktų vandens skaitiklių rodmenų, patiekto šalto vandens ir sutvarkytų nuotekų kiekis nustatomas pagal Užsakovo duomenis arba pagal paskutinių dviejų mėnesių vidutinį patiektą vandens kiekį.“
pakeisti 3.8 punktą ir išdėstyti jį taip:
„3.8. Už nuotekų kiekio nustatymą pagal sutarties 3.1.1 punktą Užsakovas sumoka Vykdytojui 4,96 % (su PVM) atlyginimą nuo nuotekų, kurių kiekis apskaičiuojamas pagal sutarties 3.1.1 punktą, šalinimo bei valymo paslaugų vertės pagal Vykdytojo pateiktą PVM sąskaitą- faktūrą per 10 dienų nuo jos gavimo.“
Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus energija“ (įmonės kodas 1176083) ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ (įmonės kodas 120545849) naudai 492 (keturis šimtus devyniasdešimt du) litus 40 centų bylinėjimosi išlaidų.
Kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė
Kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius
Henrichas Jaglinskis