Administracinė byla Nr. I1-2794-644/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00293-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 21 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK),
8000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-8).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-08-28 iki 2020-01-22 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 8 būryje netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes ankštoje 11 kv. m ploto gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 4 lovos, o patalpos plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Būrio patalpose vėdinimo sistema neįrengta, patalpos vėdinamos per langus, apšvietimas ir oro temperatūra nepakankama, minėtos aplinkybės neigiamai įtakojo sveikatą. Gyvenamosios patalpos neaprūpintos baldais ir neremontuotos, patalpų grindys išlaužytos, langai sulūžę, ant sienų matomas pelėsis, plinta tarakonai ir blakės. Nusiprausti po šiltu dušu leidžiama tik kartą per savaitę, dėl to nebuvo galimybės laikytis asmeninės higienos. Skambučio trukmė tik 15 minučių, dėl to buvo apribota teisė naudotis teisine gynyba. Maisto kokybė ir maistingumas netinkamas, nėra galimybės įsigyti vitaminų, saldaus maisto, cukraus, medaus, uogienės. Valgykloje plinta tarakonai, sklinda nemalonus kvapas, virtuvėje nehigieniška. Vienas kalinys gali nusipirkti maisto prekių tik už 114 Eur, be to, maisto produktų siuntiniai iš laisvės draudžiami ir ne visi nuteistieji gauna piniginių lėšų iš artimųjų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu (b. l. 13-21) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmės atlikimui buvo perkeltas į 8 būrio 1 gyvenamąją patalpą, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pataisos įstaigoje nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti savo būrio patalpose bei viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pagal galiojančius teisės aktus, įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Jei patalpos buvo nešvarios ar jose matėsi pelėsis, reiškia nuteistasis netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka atsakingas asmuo. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo sistema. Gavus informaciją apie perdegusias lempas, jos keičiamos naujomis. Patalpose langai tvarkingi, stiklai skaidraus stiklo, nesuskilę. Nuteistųjų išdaužyti ar sulaužyti langai nedelsiant tvarkomi ar keičiami naujais. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą, o esant reikalui, nuteistiesiems išduodami šildytuvai ir ventiliatoriai. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į skiriamus asignavimus. Patalpų grindys neišdaužytos, langų rėmai mediniai ir šaltajam metų sezonui užsandarinami. Pataisos namai 2016-11-23 buvo sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, kuri atliko dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją. Nuteistųjų dušinėje karštas vanduo tiekiamas nuolat, o būrio prausykloje įrengtas karšto vandens šildytuvas. Advokatų lankymasis pas nuteistuosius ir nuteistųjų skambinimas advokatams neribojamas. Pareiškėjui nuo 2019-10-01 yra skiriamas dietinis maistas. Nuteistųjų maitinimo paslaugas teikia VŠĮ „Bruneros“. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas nenumato, kad nuteistieji gali įsigyti cukraus, medaus ar uogienės. Pareiškėjas ne kartą buvo konsultuotas gydytojų specialistų dėl nemigos, nerimo, nervinės įtampos, rėmens, blogos nuotaikos, bendro negalavimo. 2019-11-17 pareiškėjui atlikus narkotikų testą buvo nustatytas opiatų vartojimas. Pareiškėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas nepagrįstas.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 8 būryje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019-08-28 iki 2020-01-22.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo.
Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 ir 111.2. punktą, minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv.m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-08-28 iki 2019-09-06 pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK karantino patalpoje, kurios plotas 36,73 kv. m, ginčo laikotarpiu šioje patalpoje buvo laikoma 10 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui teko 3,67 kv. m ploto; nuo 2019-09-06 iki 2020-01-22 – 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 24,76 kv. m, joje įrengtos
7 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 3,53 kv. m ploto (b. l. 14, 24, 26). Daroma išvada, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklėse reglamentuota gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Tačiau pagal Taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista, jo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas pažymėjo, kad patalpoje nebuvo vėdinimo, apšvietimas ir oro temperatūra nepakankama, ant sienų buvo pelėsio, veisėsi tarakonai ir blakės, patalpos buvo apleistos ir neremontuotos.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35 proc. iki 65 proc. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Pareiškėjas skunde neneigia, kad patalpos vėdinamos per atveriamus langus, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės, pelėsio ar nemalonaus kvapo.
Pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017-02-08 įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo (b. l. 57-59) 4 punktą, patalpos kiekvieną dieną turi būti valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarką. Pagrindinis patalpų valymas atliekamas gyvenamosiose, baudos izoliatoriaus, kamerų tipo patalpose, valgyklose, dušų patalpose (7 p.). Taigi, pareiškėjo teiginys, kad gyvenamosios ar bendro naudojimo patalpos buvo netvarkingos, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už jų tvarkymą asmuo (budintysis) tinkamai neatliko savo pareigų. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.
Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo nepakankamas apšvietimas ir oro temperatūra, tačiau nurodytų aplinkybių nedetalizavo ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina higienos normos reikalavimų laikymąsi. Esant reikalui nuteistiesiems išduodami šildytuvai ir ventiliatoriai, gavus informaciją apie perdegusias lempas, jos keičiamos naujomis. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais apie gyvenamųjų patalpų atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas ar oro temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo ir oro temperatūros iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Bylos duomenys patvirtina, jog tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“ nuo 2016-11-23 trijų metų laikotarpiui buvo sudaryta Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 53-56), pagal kurią pataisos namuose reguliariai (du kartus per mėnesį) ir pagal poreikį buvo atliekamos kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos gyvenamuosiuose sektoriuose ir bendro naudojimo patalpose. Bylos duomenimis nenustatyta, kad sutartinių įsipareigojimų nebūtų laikomasi. Nors minėta sutartis galiojo iki 2019-11-23, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl parazitų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl parazitų plitimo atmetami kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas pažymėjo, kad pastatas ir patalpos neremontuotos, grindys supuvusios, langai nesandarūs ir pan., tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas ir susidėvėjusias gyvenamąsias patalpas, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl blogos patalpų būklės. Atsakovas pažymėjo, kada patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į skiriamus asignavimus (b. l. 63-64). Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių grindžiami atmetami kaip deklaratyvūs.
Remiantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta.
Iš atsakovo pateiktų duomenų (b. l. 63) matyti, kad įstaiga užtikrina tinkamą inventoriaus (spintelė - 1 vnt./asm., stalas - 1 vnt., kėdės, sieninė pakaba/spinta - ne mažiau kaip po 2 kabliukus asmeniui) kiekį būriuose, o nuteistųjų sugadintas ar sulaužytas inventorius nedelsiant tvarkomas ar keičiamas nauju. Jei pareiškėjui trūko am tikro inventoriaus, jis galėjo kreiptis į atsakovą (pareigūnus) dėl šių aplinkybių, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl baldų trūkumo grindžiami tik subjektyviais pareiškėjo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmetami.
Pareiškėjas nurodo, kad skambučio trukmė tik 15 minučių, dėl to buvo apribota teisė naudotis teisine gynyba.
Remiantis BVK (redakcija, galiojusi nuo 2019-07-06 iki 2020-01-01) 102 straipsnio
2 dalimi, skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Ginčo metu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punktas nustato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu. Pagal Taisyklių 125 punktą, pataisos įstaigos direktorius, priėmęs sprendimą leisti nuteistajam papildomai vieną kartą paskambinti telefonu dėl svarbių aplinkybių arba neleisti, nuteistojo prašyme daro motyvuotus įrašus. Su šiais įrašais nuteistasis supažindinamas pasirašytinai. Nuteistųjų prašymai su pataisos įstaigos direktoriaus įrašais ir nuteistojo parašu įsegami į specialų segtuvą. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime nurodo, kad susitikimai su advokatu ir skambinimas jam į pasimatymų ir skambinimų skaičių neįskaitomi. Nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo prašymą pasinaudoti skambučio teise advokatui ir, kad atsakovo atstovas būtų atsisakęs tokį prašymą tenkinti, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.
Pareiškėjas tvirtino, kad pataisos namų parduotuvėje negalėjo įsigyti vitaminų, medaus, uogienės, saldumynų, buvo apribotas vaisių kiekis.
Pagal BVK 92 straipsnio 1 dalį, nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Taisyklių 18 priedo 1.1 – 1.15 punktuose nurodyta, kad nuteistieji gali įsigyti (turėti) ne daugiau kaip 2 kg vaisių, daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų); ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes) – duonos gaminių, pieno produktų, termiškai apdorotų, rūkytų, sūdytų mėsos gaminių bei žuvies, chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, džiovintų vaisių, riešutų, aliejaus, margarino, natūralios arbatos, kavos, kakavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens, prieskonių, sintetinių saldiklių, sausų dribsnių, sausos sriubos, sausų antrųjų patiekalų, sauso sultinio, kruopų, makaronų (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems); ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes) - kečupo, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų; kiaušinių (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) bei ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotes, gavę rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą, gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus. Bylos duomenimis nenustatyta, taip pat ir pats pareiškėjas nepateikė duomenų, kad vitaminus jam būtų rekomendavęs gydytojas, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti. Medus, uogienė, cukrus patvirtintame leidžiamų įsigyti produktų sąraše nėra numatyti, tačiau pareiškėjas gali įsigyti šokoladą, šokoladinius saldainius. Teismas byloje nenustatė, o ir pats pareiškėjas neteikia argumentų apie tai, kad kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl tam tikrų produktų nebuvimo pataisos namų parduotuvėje ar, kad leidžiami įsigyti vaisių kiekiai būtų nepakankami. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl nesudarytos galimybės įsigyti jo nurodytus maisto produktus iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais.
Byloje taip pat nenustatyta, kad nuteistiesiems tiekiamas maistas, jo tvarkymo procesai neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo, o pareiškėjas rašytiniais prašymais dėl netinkamo maisto tvarkymo ar jo pateikimo ar, maisto kaloringumo, į pataisos namų administraciją nesikreipė. Bylos duomenys patvirtina, kad maisto mėginių tyrimus pataisos namuose atlieka Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras (b. l. 76). Duomenų apie pažeidimus dėl patiekalų maistingumo ir energetinės vertės byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad vienas nuteistasis gali nusipirkti maisto prekių tik už
114 Eur, be to, maisto siuntiniai iš laisvės draudžiami ir visi nuteistieji gauna lėšų iš artimųjų. Tačiau teismas pažymi, jog reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, o turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos būtent pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas šioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas nurodo, kad dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020-02-13 pažymos (b. l. 29) matyti, kad pareiškėjui 2019-11-17 buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti ir dėl šių medžiagų poveikio bei abstinencijos po vartojimo. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Konkrečių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo M. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Audrius Grauželis