Nr. 1S-1147-238/2015;

Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00039-2008-5;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

M. P. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 9 mėnesiams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2011-09-10, bausmės pabaiga – 2018-03-09, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metai 11 mėnesių 7 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną,  t. y. 2015-04-02).

Nuteistasis M. P. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija 2015 m. balandžio 7 d. priimtu nutarimu Nr. 93-277 nutarė taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 11 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės su intensyvia priežiūra. Komisija sprendimą priėmė įvertinusi tai, kad nuteistasis M. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; per visą laisvės atėmimo bausmės laiką drausmine tvarka baustas 1 kartą ir 8 kartus skatintas; pataisos namuose mokėsi; motyvacija dirbti teigiama, darbinę veiklą pradėjo nuo 2013 m., o nuo 2013-11-22 suteikta teisė vykti be sargybos, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos teritorijos ribų; po paleidimo planuoja dirbti UAB „Arsavila“; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (43 balai pagal „OASys“ metodiką); nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Komisija sprendė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2015 m. balandžio 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, konstatavo, kad nutarimas Nr. 93-277 taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų, tačiau neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių. Teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistąjį M. P. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, taip pat būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. P. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Skunde nuteistasis M. P. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir paleisti jį lygtinai su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį elgėsi tinkamai, drausmine tvarka baustas 1 kartą, tačiau yra 8 kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą stropų darbą. Tai nėra tik formali aplinkybė, o svarus argumentas, charakterizuojantis jo asmenybę. Pataisos įstaigoje, stengdamasis neleisti laiko beprasmiškai, įsidarbino, įgijo baldžiaus specialybę. Jam yra suteikta teisė vykti be sargybos, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos teritorijos ribų, darbe drausmės nepažeidinėja, darbus atlieka gerai, nusiskundimų nėra, pataisos namuose dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Teigia, kad buvo išvykęs trumpalaikei išvykai į namus, tačiau jokių nusiskundimų ar pažeidimų, susijusių su jo išvyka, nėra. Atliekant bausmę už pataisos įstaigos ribų jam tenka nuolat bendrauti su laisvėje esančiais žmonėmis. Nei darbo metu, nei išvykos metu į namus nebuvo jokių nusiskundimų jo elgesiu. Jam paskirta nuobauda jau yra nebegaliojanti, o 8 paskatinimai – tai tęstinis pasikartojantis veiksnys, kuris įrodo jo asmens kaitą, pastangas pasitaisyti ir grįžti į visuomenę. Mano, kad nei nusikaltimo sunkumas, nei nusikaltimo pobūdis ar nusikalstamų veikų kiekis negali turėti įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nes teisingumo principas įgyvendinamas tada, kai yra paskiriama bausmė bei užtikrinamas tos bausmės vykdymas. Šiuo atveju LR BVK jam numato, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą bei elgesį bausmės metu, galimybę būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, atlikus 1/2 paskirtos bausmės.

Nuteistojo M. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai vertino anksčiau paminėtas nutartyje nurodytas aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą (vienas labai sunkus ir trys sunkūs nusikaltimai), nuteistojo asmenybę, ankstesnį teistumą. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra paskatintas aštuonis kartus, tačiau pažymėtina, kad tinkamai elgtis bausmės atlikimo metu yra nuteistojo pareiga, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (43 balai pagal „OASys“ metodiką) yra vidutinė, o ne žema, kadangi vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika yra tuomet, kai balų skaičius yra nuo 41 iki 99. Taip pat teismas vertino ir neatliktos bausmės dalį, kuri, vertinant paskirtos bausmės trukmės ir neatliktos bausmės santykį Komisijos posėdžio dieną, dar yra gana didelė, ir šiuo metu dar negalima pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis jau patyrė tokio dydžio ir trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie yra būtini ir neišvengiami, siekiant bausmės tikslų. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta ir gana daug nuteistojo kriminogeninių veiksnių – padarytas labai sunkus nusikaltimas, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuteistojo M. P. skunde nurodomos aplinkybės (aštuonis kartus skatintas, įsidarbino, įgijo baldžiaus specialybę ir kt.), kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas palankus Komisijos nutarimas, nėra besąlygiškas pagrindas tokį nutarimą tvirtinti. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokia išvada daroma analizuojant tiek BVK įtvirtintą reglamentavimą, tiek LR Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus analogiškai kaip nutarė komisija, nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kištis į bausmės skyrimą ir vykdymą bei įpareigoja būtent teismą, įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų visumą, priimti galutinį sprendimą taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo M. P. skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r ė :

atmesti nuteistojo M. P. skundą, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                Danguolė Šiugždinytė