Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-888/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01196-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.7.2.2; 1.2.13.1; 2.1.15.3.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4; 2.4.7

Kauno apygardos teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų,

Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Audronei Tulauskienei, Editai Ugianskienei, Laimai Grėbliūnienei,

dalyvaujant prokurorams Auksei Lipkevičienei, Arūnei Alimaitei-Kokoškinai, Dariui Jakučiui,

nuteistajam ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui S. J., jo gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus S. J. ir nuteistojo S. J. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant S. J. dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. S. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o klausimą dėl ieškinio dydžio, nuosprendžiui įsiteisėjus, nutarta perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiesiems L. P. ir A. P. solidariai priteista iš S. J. turėtos atstovavimo išlaidos – 6904 Eur (šeši tūkstančiai devyni šimtai keturi eurai).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi ištaisytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantis rašymo apsirikimas ir nuosprendžio rezoliucinė dalis išdėstyta taip: „S. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Likusi nuosprendžio rezoliucinė dalis palikta nepakeista. Ši nutartis laikytina 2023 m. gruodžio 28 d. priimto nuosprendžio dalimi.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       S. J. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2005 m. gegužės 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininko sprendimu „Dėl direktoriaus paskyrimo“ Nr. 8, paskirtas šios įmonės direktoriumi ir 2005 m. birželio 1 d. pasirašęs darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, būdamas atsakingas už įmonės darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių vietinių (lokalinių) teisės aktų, darbuotojų mokymo ir atestavimo tvarkos rengimą, profesinės rizikos vertinimą, ir privalėdamas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. nevykdė savo pareigų:

1)       pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 priimto 2003 m. liepos 1 d. (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 25 straipsnio:

-       2 p. – neorganizavo profesinės rizikos vertinimo ir tuo pagrindu neįvertino (nenustatė) faktinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nenustatė, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, neorganizavo reikiamų priemonių parengimo ir įgyvendinimo;

-       3 p. – pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje netinkamai sprendė, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, netinkamai organizavo kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, joms nepakankamai apsaugant darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpino netinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis,

-       4 p. – neužtikrino, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti,

-       13 p. – nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų;

2)       pažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį – darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu nenumatė kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimo darbo vietose ir (ar) darbo patalpose, netinkamai įvertino darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius; 2 dalį – kolektyvinėms apsaugos priemonėms neužtikrinus darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, išdavė asmenines apsaugos priemones neįvertinęs darbuotojus veikiančių rizikos veiksnių, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), rankinio formų užpylimo darbo vietoje laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2015 m. spalio 19 d. dirbęs ir atlikęs formuotojo darbo funkcijas, kurio darbo aplinkoje buvo/veikė darbuotojo sveikatai kenksmingas veiksnys – silicio dioksidas (kvarcinio smėlio miltų alveolinė frakcija) – A. P. 2015 m. rugpjūčio 28 d. susirgo profesine liga – plaučių silikoze, kuri komplikavosi lėtinio kvėpavimo nepakankamumo paūmėjimu, kardiogeniniu bei septiniu šoku, ūmiu širdies kraujotakos, kepenų ir inkstų nepakankamumu, dėl ko 2015 m. gruodžio 11 d. A. P. mirė, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), rankinio formų užpylimo darbo vietoje laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. dirbęs ir atlikęs formuotojo darbo funkcijas, kurio darbo aplinkoje buvo/veikė darbuotojo sveikatai kenksmingas veiksnys – silicio dioksidas (kvarcinio smėlio miltų alveolinė frakcija) M. S. 2015 m. spalio 1 d. susirgo profesine liga – lėtine plaučių silikoze, kuriai progresuojant M. S. 2021 m. gegužės 1 d. mirė nuo pneumokoniozės, sukeltos kitų silicio turinčių dulkių (duomenys neskelbtini) kas komplikavosi ūminiu respiraciniu distreso sindromu, kraujavimu į plaučius ir dėl to išsivysčiusiu kvėpavimo funkcijos ir širdies nepakankamumu, M. S. mirties priežastis yra tiesiogiai susijusi su jam diagnozuota profesine liga – pneumokonioze (plaučių silikoze), t. y. S. J. savo veiksmais tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti įmonės darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, tuo pažeidė darbų saugos įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko atsirado sunkių padarinių, t. y. profesine liga susirgo ir nuo šios ligos sukeltų sunkių komplikacijų mirė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. P. bei M. S..

II.       Apeliacinių skundų argumentai

2.       Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius S. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir S. J. išteisinus, nukentėjusiojo M. S. teisių perėmėjos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti bei iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 11 543,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme bei būsimas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

1.1.                      Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2, 3 dalies nuostatas ir neteisingai išsprendė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. S. pareikštus, jo teisių perėmėjos A. S. palaikytus, civilinius ieškinius, nes net ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos turėjo būti atmestas kaip pareikštas pakartotinai. Civilinį ieškinį atmetus nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka ir atvirkščiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tapačiais ieškiniai pripažįstami tuomet kai sutampa trys jų elementai: 1) civilinio ieškinio šalys; 2) ieškinio dalykas; 3) faktinis ieškinio pagrindas. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3275-1043/2017 pagal ieškovo M. S. civilinį ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužtikrinus saugių darbo sąlygų M. S. susirgo profesine liga – plaučių silikoze, prarado 50 procentų darbingumo, gali dirbti tik specialiomis sąlygomis, vienas išlaiko tris nepilnamečius vaikus, taigi iš civilinio atsakovo prašė priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimu, be kita ko, M. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies priteisiant jam iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 220,46 Eur turtinės žalos atlyginimo, bei 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (18 220,46 Eur), skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pasak apelianto, šiuo atveju civilinėje byloje jau buvo priteista ir atlyginta neturtinė žala, o baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra tapatus civilinėje byloje išnagrinėtam civiliniam ieškiniui.

1.2.                      Skunde pažymima, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra grindžiamas tuo pačiu faktiniu pagrindu kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje teigiant, jog baudžiamojoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiojo M. S. sveikatos būklė nuolat blogėjo, o 2018 m. liepos 14 d. jam buvo diagnozuotas kairio plaučio pneumotoraksas dėl ko jis buvo įtrauktas į planinės plaučių transplantacijos sąrašą ir šiais motyvais yra grindžiamas reikalavimas dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tuo tarpu išnagrinėtoje civilinėje byloje reikalavimas dėl 50 000 Eur neturtinės žalos priteisimo buvo grindžiamas, tuo, kad darbdaviui nesudarius tinkamų darbo sąlygų M. S. tapo nedarbingas. Skundo autoriaus įsitikinimu, esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismui kilo imperatyvi pareiga civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje atmesti. Taip pat skunde akcentuojama, kad baudžiamojoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės nėra teisingos, t. y. nurodyta, kad M. S. turi tris mažamečius vaikus ir yra vienintelis jų išlaikytojas, o dėl profesinės ligos nedirba nuo 2015 metų, tačiau nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1720-1126/2022, byloje buvo gauti duomenys apie mirusio M. S. darbovietes bei mokamas išmokas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d., iš kurių matyti, kad nukentėjusysis M. S. nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. birželio 19 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. vasario 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (14 t., b. l. 69–139, 157–197). Taigi, šios aplinkybės paneigia nukentėjusiojo dėstytus teiginius dėl sveikatos pablogėjimo ir negalėjimo susirasti darbo vietos.

1.3.                      Skundo autoriaus teigimu, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad pats nukentėjusysis M. S. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesilaikė darbų saugos reikalavimų ir pareiginių instrukcijų gamybos procese, nors jam buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės ir jis buvo supažindintas su pareigomis dėvėti apsaugos priemones, tačiau jo paties teigimu, nepakankamai rimtai vertino šiuos reikalavimus, todėl esant nukentėjusiojo nerūpestingumui ir dideliam neatsargumui, neturtinė žala turėtų būti mažintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad net ir nesant įrodytai nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai, civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ geranoriškai po M. S. mirties pervedė jo sutuoktinei A. S. iš viso 40 000 Eur. Taigi, apelianto įsitikinimu, neturtinė žala de facto yra atlyginta, todėl civilinis ieškinys negalėjo būti perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.

1.4.                      Be kita ko, pasak skundo autoriaus, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, civilinio atsakovo atstovei Jovitai Vainilavičiūtei – Kulvinskienei nebuvo sudaryta galimybė pasakyti baigiamąją kalbą. Apylinkės teisme civilinio atsakovo interesus viso proceso metu atstovavo advokato padėjėja Jovita Vainilavičiūtė – Kulvinskienė, kuri prašė atidėti 2023 m. liepos 31 d. teisiamąjį posėdį, nes nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. spalio 16 d. jai yra suteiktos gimdymo atostogos. Pirmosios instancijos teismas šio prašymu netenkino ir civiliniam atsakovui pasiūlė susirasti naują atstovą. Civiliniam atsakovui susiradus naują atstovą, buvo paprašyta du mėnesiai laiko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau šis prašymas buvo atmestas ir civiliniam atsakovui nurodyta susirasti dar kitą atstovą. Civilinis atsakovas kreipėsi į kitas advokatų kontoras, tačiau dėl didelės bylos apimties bei trumpo laiko tarpo susipažinimui su byla, advokatai atsisakė atstovauti civilinį atsakovą ir parengti jam baigiamąją kalbą. 2023 m. rugpjūčio 17 d. teisiamasis posėdis neįvyko bei teismas pasiūlė civiliniam atsakovui iš naujo kreiptis į buvusią savo atstovę R. S.. Pastaroji pateikė prašymą atidėti vėlesnius teisiamuosius posėdžius, nes negavus baudžiamosios bylos kopijos jai reikėjo laiko susipažinti su baudžiamąja byla teisme ir baigiamosios kalbos parengimui buvo numatytas apie 30 dienų terminas. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai atmetė šį civilinio atsakovo atstovės prašymą, kaip ir atstovei buvo atsisakyta išduoti baudžiamosios bylos medžiagos kopiją. 2023 m. rugsėjo 28 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pereita prie kaltinamojo paskutinio žodžio. Kiek buvo įmanoma, civilinio atsakovo atstovė susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga ir 2023 m. spalio 19 d. teisiamojo posėdžio metu pareiškė prašymą pasakyti baigiamąją kalbą, tačiau teismas šį prašymą atmetė nurodydamas, kad baigiamųjų kalbų stadija yra baigta. Anot skundo autoriaus, civilinio atsakovo atstovui buvo suvaržyta teisė pasakyti baigiamąją kalbą, pateikti savo išvadas dėl įrodymų tyrimo rezultatų bei žodžiu išdėstyti savo poziciją apie kaltinimo ir civilinio ieškinio pagrįstumą. Kadangi baigiamųjų kalbų metu išdėstyti argumentai turi reikšmės formuojantis teisėjo vidiniam įsitikinimui, civilinio atsakovo teisių suvaržymas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo dalyje dėl civilinio ieškinio, priėmimą.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistojo S. J. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir priimti nuteistojo atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį arba baudžiamąją bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nukentėjusiojo M. S. 2018 m. lapkričio 19 d. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą ir nuteistajam priteisti iš valstybės biudžeto 38 038,09 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti bei būsimas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

2.1.                      Skunde teigiama, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, rėmėsi selektyviais duomenimis, byloje surinktus įrodymus vertino atsietai, pažeidė BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles bei padarė kitus esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė teismui nešališkai ir išsamiai išnagrinėti bylą, priimti teisingą sprendimą ir suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo teises. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 95 straipsnio nuostatų ir baudžiamojo proceso nenutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminui.

Dėl BPK 20 straipsnio pažeidimų ir teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms

2.2.                      Skundo autorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo pareigos užtikrinti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas nevykdymą išimtinai kildina iš 2015 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat formaliai remiasi tikėtinomis išvadomis, padarytomis 2016 m. birželio 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Inkriminuojant nuteistajam veiką, teigiama, kad ji padaryta neveikimu, nevykdant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 2, 3, 4, 13, 28 punktų, 1, 2 dalių, todėl apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik atskleisti bei įvertinti minėto teisės akto galimą pažeidimą, tačiau ir nustatyti priežastinį ryšį tarp darbuotojų saugos bei sveikatos reikalavimų pažeidimo ir BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taip pat siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, teismas turėjo nustatyti, kad Reikalavime pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti pažeidimai sąlygojo sunkius padarinius ir šie pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais. Pasak nuteistojo gynėjo, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje vertindamas priežastinio ryšio buvimą pasisakė tik formaliai, išvardijo byloje esančius rašytinius įrodymus, tačiau jų pagrindu padarytų išvadų nepateikė.

2.3.                      Anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas nevertino paties nuteistojo duotų parodymų, tuo tarpu civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigų tinkamą vykdymą patvirtina parengti ir taikomi lokaliniai aktai instrukcijos bei apmokymai, liudytojo T. U. paaiškinimai apie tai, kad darbuotojams buvo išduotos asmens apsaugos priemonės bei apmokyta apie jų dėvėjimą. Skunde cituojant įmonės vidaus tvarkos aktus teigiama, kad nukentėjusieji A. P. ir M. S. buvo informuoti apie pareigą naudotis jiems išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, tuo tarpu įmonėje prieš pradedant konkretų darbą kiekvienas darbuotojas instruktuojamas, jam suteikiamos asmeninės apsaugos priemonės, paaiškinama jų naudojimo tvarka, po to darbuotojas dar keletą savaičių yra instruktuojamas kolegų kaip tinkamai atlikti darbą. Tiek A. P., tiek M. S. 2006 m. rugsėjo 1 d. instrukcijos bei 2010 m. kovo 30 d. instrukcijos pagrindu buvo pasirašytinai informuoti apie pareigą naudotis išduotomis apsaugos priemonėmis, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovas T. U. abu nukentėjusiuosius bei kitus įmonės darbuotojus buvo apmokęs kaip dėvėti asmenines apsaugos priemones. Skundo autoriaus įsitikinimu, šiame kontekste kritiškai turėjo būti vertinami paties nukentėjusiojo M. S. parodymai apie tai, kad priimant į darbą jam buvo pravestas darbo saugos instruktažas, tačiau niekas į nieką nesigilino, niekas detaliau nepaaiškino su kokiomis pavojingomis medžiagomis reikės dirbti nepaaiškino. Šie paaiškinimai tik patvirtina paties darbuotojo atsainų požiūrį į jam pravestą instruktažą, juolab, kad nukentėjusysis patvirtino, jog jam buvo paaiškinta kokiu metu reikia dėvėti kaukes. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamą pareigų vykdymą patvirtina ir įsigyjamos ir darbuotojams išduodamos bei naudojamos saugos priemonės, t. y. įmonė pirko respiratorius, veido kaukes ir puskaukes, padedančias apsisaugoti nuo dulkių ir galimo jų šalutinio poveikio bei šių priemonių papildomos detalės: filtrai, tarpinės dirželiai ir kt. Tai patvirtina prekių įsigijimo dokumentai – tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos faktūros, asmeninių apsaugos priemonių įsigijimo suvestinės lentelės. Skundo autoriaus įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įvykdžiusi pareigą informuoti darbuotojus apie darbų atlikimo tvarką ir jų pareigą naudoti išduotas asmenines apsaugos priemones. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo asmeniškai bei nemokamai išdavusi saugias darbo sąlygas užtikrinančias apsaugos priemones, ką patvirtino paties nuteistojo parodymai, liudytojai T. U., A. Z., V. B., A. M., A. Č., A. R., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno skyriaus vyresnioji darbo inspektorė M. J..

2.4.                      Nuteistojo gynėjo teigimu, apylinkės teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių nevertina liudytojo T. U. parodymų, nors pastarasis apklausiamas 2019 m. kovo 18 d. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad saugos priemonės buvo pas jį arba sandėliuke, jas išduodavo ir asmeniškai paaiškindavo kaip jomis reikia naudotis, periodiškai tikrindavo priemonių būklę. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino ir kitų įmonės darbuotojų – A. Z., V. B., A. M., A. R. parodymu, kuriuose liudytojai patvirtino, kad darbuotojams buvo išduodamos apsaugos priemonės – puskaukės ir visą veidą dengiančios kaukės bei buvo aiškinama kaip jomis naudotis. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno skyriaus vyresnioji darbo inspektorė M. J. taip pat patvirtino, kad nukentėjusieji A. P. ir M. S. teigė naudojęsi apsaugos priemonėmis – kaukėmis arba respiratoriais. Anot skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tikėtinomis 2016 m. birželio 6 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktomis išvadomis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotos apsaugos priemonės buvo nepakankamos ir netinkamos, neatsižvelgė į asmeninių apsaugos priemonių technines charakteristikas, iš kurių matyti, kad įmonės naudotos priemonės atitinka saugos reikalavimus. Be to, dar 2015 metais kuomet buvo atliekamas Darbo inspekcijos patikrinimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė bei įsigijo dozavimo įrenginį, kurio pagalba vietoje smėlio sėmimo kibiru į svėrimo indą, smėlis galėjo būti dozuojamas iš bunkerio po nutraukimo gaubtu. Pasak skundo autoriaus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigos aprūpinti darbuotojus apsaugos priemonėmis įvykdymą patvirtina Darbo inspekcijos 2015 m. liepos 13 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus 3 punktas, kuriame užfiksuota, kad asmeninės apsaugos priemonės yra išduotos, Darbo inspekcijos 2015 m. rugsėjo 4 d. raštas, kuriame po patikrinimo nustatyta, kad darbuotojai, dirbantys cheminių veiksnių poveikio zonose, dirbo su kvėpavimo takų apsaugos priemonėmis, apsaugančiomis nuo lakių medžiagų garų ir kietųjų dalelių (dulkių), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos procesas yra saugus bei atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Nors Darbo inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 25 d. reikalavime pašalinti pažeidimus nurodyta, kad darbuotojai turėjo dėvėti P2 efektyvumo, o ne P1 efektyvumo filtrus, tačiau P2 efektyvumo filtrai yra reikalingi dirbant su titano dioksidu, kuris negali būti prilyginamas silicio dioksidui. Byloje nėra duomenų, kad P1 efektyvumo filtrai nėra pakankami apsaugoti kvėpavimo takus nuo silicio dioksido, maksimali naudojimo koncentracija su 3M visą veidą dengiančia veido kauke, naudojant filtrą P1R 5xNRV neviršijo ribinės vertės. Be to, nukentėjusieji A. P. ir M. S. su titano dioksidu faktiškai nedirbo ir nėra duomenų, kad titano dioksidas galėtų sąlygoti silikozę ar kitą kvėpavimo takų ligą. Titano dioksidas buvo naudojamas kaip dažas tam tikroms spalvoms išgauti ir labai mažais kiekiais. Taip pat skunde teigiama, kad Vyriausiasis darbo inspektorius H. Ž. paaiškino, jog darbo inspektorius G. V. nustatė, kad naudojama netinkama kaukė būtent dėl titano dioksido dulkių, tačiau šis reikalavimas pašalinti pažeidimą ir rekomendacijos nebuvo teiktos dėl silicio dioksido naudojimo gamybos procese. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir kitų reikšmingų aplinkybių, jog 2019 m. liepos 16 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta vyresnioji darbo inspektorė M. J. patvirtino, kad inspektorės patikrinimo buvo atliktas aplinkos profesinės rizikos vertinimas, buvo gauti matavimai, kurių dydžiai neviršijo leistinų normų. Inspektorė taip pat paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lankėsi inspektorius H. Ž. ir buvo nustatyti kiti pažeidimai, tačiau jie nėra susiję su nagrinėjama byla. Taigi, skundo autoriaus nuomone, inspektorė patvirtino, kad reikalavimas dėl P2 efektyvumo klasės filtrų naudojimo nebuvo susijęs su silicio dioksido naudojimu gamybos procese ir nepatvirtina darbų saugos normatyvinių reikalavimų pažeidimų ir kaltinime nurodytos priežastinio ryšio ir priešingai nei nurodoma skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, 2015 m. rugsėjo 4 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus raštas patvirtina, jog įmonės gamybos procesas, įskaitant ir apsaugos priemones bei naudojamas medžiagas yra saugus ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

2.5.                      Taip pat apylinkės teismas nevertino ir to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės patalpose veikė bendra mechaninė ištraukiamoji ventiliacija bei papildomos ventiliacijos darbo vietoms, kurioms jos yra reikalingos. Dar 2007 metais buvo atliktos G. S. L. įmonės gamybinių patalpų rekonstrukcijos (šildymas, vėdinimas), buvo renovuota ir visuomet veikė gamybinių patalpų (liejimo ir frezavimo cechų) efektyvi mechaninė ištraukiamoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ventiliacijos sistema, kuri pagal teikiamą projektą atitiko visus Lietuvos statybos ir higienos normų reikalavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Aplinkos tyrimų laboratorija atliko ventiliacijos sistemos rodiklių matavimus ir 2009 m. rugsėjo 28 d. buvo parengtas tyrimo protokolas Nr. 329, 2009 m. rugsėjo 22 d. oro tyrimo protokolai Nr. 239, 240, 241, 242, 243, buvo vertinami gamybinių patalpų dar 2007 metais renovuotų mechaninių ištraukiamųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ventiliacijos sistemos rodikliai ir nebuvo nustatyta jokių neleistinų pakitimų. Taip pat 2015 metais buvo atlikti profesinės rizikos vertinimo tyrimai gamybos proceso metu, kuris daugybę metų vykdomas vienodai. Profesinės rizikos vertinimai buvo atlikti 2015 m. liepos mėnesį, o A. P. darbo sutartį su įmone nutraukė 2015 m. spalio 19 d., M. S. – 2015 m. lapkričio 12 d., taigi šie tyrimai buvo atlikti dar egzistuojant darbo santykiams. Skunde minima, kad 2019 m. liepos 16 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta Inspektorė M. J. patvirtino, jog vertinant profesinę riziką laboratorija atliko tyrimus ir nustatė kokia buvo silicio dulkių koncentracija. Po įvertinimo buvo gautas atsakymas, jog silicio dulkių koncentracija leistinos normos neviršijo. Aplinkybę, kad Darbo inspekcijos 2015 metais atliktas profesinės rizikos vertinimas buvo darytas esant identiškoms darbo sąlygoms ir gamybos procesui kuomet ceche dirbo ir nukentėjusieji, anot skundo autoriaus, patvirtina nuteistojo kartu su 2023 m. kovo 28 d. lydraščiu pateikti vaizdo įrašai. Baudžiamojoje byloje esantys akredituotų laboratorijų atlikti matavimai ir gauti rezultatai, pavyzdžiui 2015 m. liepos 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch4934, patvirtina, kad formuotojo darbo vietoje nustatytas bendras dulkių kiekis, formuotojo darbo vietoje nustatytas silicio dioksido dulkių kiekis neviršijo ir atitiko HN 23:2010 cheminių medžiagų profesinio poveikio ribinius dydžius, matavimo ir poveikio vertinimo bendruosius reikalavimus. Remiantis šiais matavimais buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas ir užpildyta 2015 m. liepos 20 d. profesinės rizikos įvertinimo kortelė Nr. 1, kurioje nurodyta, kad dulkių kiekis formuotojo darbo vietoje atitiko KN 23:2010 Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribinius dydžius, vertinant apsaugos priemones: pilną veido kaukę 3M 6000, puskaukę 3M 6000, priešfiltrį 3M 5925, P1, filtrą 3M 6059, ABEK1, nustatant priimtiną riziką. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2015 m. rugsėjo 2 d. profesinės rizikos įvertinimo kortelėje.

2.6.                      Skundo autoriaus teigimu, priimant skundžiamą nuosprendį taip pat nebuvo įvertintas ir Cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch 3072-Ch 3075, kuriame nurodyta, kad 2016 m. balandžio 28 d. formuotojo darbo vietoje, esant įjungtai vietinei ištraukiamajai ventiliacijai, buvo nustatyta dulkių kiekio alveolinė frakcija – mažiau nei 0,08 mg/m3. Taigi, nuteistojo gynėjas daro išvadą, kad net ir tuo atveju, jei visos mėginio dulkės būtų buvusios silicio dioksidas, jų koncentracija vis tiek neviršytų Higienos normose nurodytų 0,1 mg/m3. 2016 m. gegužės 4 d. profesinės rizikos įvertinimo kortelė Nr. 1 yra užpildyta vyresniosios profesinės sveikatos specialistės G. Ž., remiantis Cheminių tyrimų protokolo Nr. Ch 3072-Ch3075 rodikliais, gautais ėminių metu esant įjungtai vietinei ištraukiamajai ventiliacijai, taigi profesinės rizikos įvertinimo kortelėje Nr. 1 yra nustatytas ir įvertinta galima profesinė rizika darbe, be kita ko, įvertinant formuotojo – plautuvių liejimo rankiniu būdu darbo vietos profesinės rizikos cheminio veiksnio kvarco, silicio dioksido alveolinę frakciją, gautą <0,08 mg/m3, tuo pačiu vertinant ir pagal techninį projektą veikusios ventiliacijos technines charakteristikas. Anot nuteistojo gynėjo, apylinkės teismas taip pat nevertino ir kitų rašytinių įrodymų, paneigiančių, kad silicio dioksido koncentracija viršijo leistiną normą, pavyzdžiui nepasisakė dėl 2017 m. vasario 3 d. antstolė R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) su vaido įrašais. Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuota kaip Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos chemijos specialistė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesinės rizikos vertinimo specialistė atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesinės rizikos vertinimą identiškomis sąlygomis, buvusiomis A. P. ir M. S. darbo laikotarpiu. Taigi, profesinės rizikos vertinimas buvo atliktas esant tokiems mechanizmams ir gamybos procesui, kokie jie buvo laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m. pradžios. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinio cecho profesinės rizikos vertinimą, kurio pagrindu buvo užpildyta 2017 m. sausio 27 d. profesinės rizikos įvertinimo kortelė Nr. 1, atliekant kvarco smėlio pylimo darbus 30 min., priimta 0,06 mg/m3 rizika. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad asmeninės apsaugos priemonės buvo išduotos tikėtina netinkamos, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tokios asmeninės apsaugos priemonės buvo tinkamos dirbant su AB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijos tiekėjų kvarciniu smėliu, kuris buvo naudojamas A. P. ir M. S. darbo laikotarpiu. Byloje yra priešfiltrio 3M 5611P1 instrukcija ir techninės specifikacijos, kurios kaip ir kiti duomenys, patvirtina, kad pagal visus atliktus matavimus, neviršijus higienos normose nustatytų ribinių verčių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotas priešfiltris 3M 5611P1 buvo efektyvi saugos priemonė. Skunde daroma išvada, kad atlikus profesinės rizikos įvertinimą (nekeičiant vykdomos darbo tvarkos ir gamybos procesų) akredituoti visuomenės sveikatos skyriaus specialistai neužfiksavo jokių neigiamų formuotojo darbo vietos saugos reikalavimų neatitikimų, kurie galėtų turėti įtakos asmens sveikatai ir būti sunkių padarinių priežastis. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo remtis ne subjektyviais buvusių įmonės darbuotojų paaiškinimais apie tariamą kvarcinio smėlio miltų didelį dulkėtumą, bet remtis gamybos procese naudotų medžiagų saugos duomenų lapais ir juose nurodytomis maksimaliomis naudojimo koncentracijomis, ribinėmis vertėmis, taip pat šiuos duomenis vertinti įmonėje naudotų asmeninių apsaugos priemonių techninių charakteristikų kontekste, tačiau to padaryta nebuvo.

2.7.                      Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, iš kaltinimo matyti, kad dalis veikų, inkriminuotų nuteistajam, yra nesusijusios su kilusiais padariniais, o kitos – tik formalūs ir procedūriniai pažeidimai, taigi jų nesieja priežastinis ryšys, kuris yra būtinas siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Skunde cituojant prokurorės prašymų pratęsti ikiteisminį tyrimą turinį, sietiną su tikslu nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyti darbų saugos norminių aktų pažeidimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis – darbuotojų profesinėmis veiklomis, skundo autorius teigia, kad net kaltinamąjį aktą palaikiusi prokurorė 2016 m. gruodžio 6 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) vertino kaip neišsamią ir neatsakančią į esminius klausimus, todėl teismas negalėjo vadovautis šia išvada, nes specialistas T. D., viršijo savo kompetencijos ribas, teikęs išvadas neturint duomenų apie asmeninių apsaugos priemonių technines charakteristikas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame buvo užfiksuotas AB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinio cecho profesinės rizikos vertinimo atlikimas, kuomet nustatyta priimtina 0,06 mg/m3 rizika, buvo pateiktas specialistui T. D., tačiau specialistas šio protokolo ir duomenų, kad rizikos vertinimas buvo atliktas identiškam gamybos procesui kaip ir laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m., nevertino. Teigiama, kad specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog negalima nustatyti ar darbo metu naudoti respiratorių filtrai leido sulaikyti 0,0-120 mikronų dydžio silicio dioksido dulkes, nes nėra objektyvių duomenų apie asmeninių apsaugos priemonių technines charakteristikas, tačiau skundo autorius pažymi, kad objektų tyrimui buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje buvo pateikti tam tikri duomenys apie asmeninių apsaugos priemonių technines charakteristikas: tiekėjo UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktas ir naudotas asmenines apsaugos priemones, UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros už laikotarpį nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio, kurios patvirtina, kokių charakteristikų asmeninės apsaugos priemonės buvo perkamos ir darbuotojų naudojamos, asmeninių apsaugos priemonių – puskaukių 3M 6200, visą veidą dengiančių kaukių 3M 6800 techninės charakteristikos ir ES atitikties sertifikatai. Atlikus profesinės rizikos vertinimą buvo nustatyta, kad darbo vietos ir gamybinio proceso profesinė rizika buvo nustatyta kaip tinkama, taigi, nuteistojo gynėjo vertinimu, kvestionuotina ir specialisto T. D. išvada, neva byloje nėra duomenų, faktinei ventiliacijos sistemų būklei 2016 m. balandžio 18 d. nustatyti. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas T. D. paaiškino, kad nevertino asmens apsaugos priemonių techninių charakteristikų, nes nebuvo jų techninių parametrų bei subjektyviai aiškino, jog techniškai neįmanoma atkurti identiškų darbo sąlygų, tačiau skundo autorius atkreipia dėmesį, kad gipso kartono pertvaros demontavimas įtakos gamybos procesui ir dozavimo metu plautuvių formuotojų sąlyčiui su kvarciniu smėliu ir gamybos metu naudojama derva ar kitomis medžiagomis, neturėjo. Taip pat skunde akcentuojama, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog pagal 2015 m. liepos 16 d. Cheminių tyrimų protokolą Nr. Ch 4934 nurodytus duomenis negalima nustatyti, koks silicio dioksido dulkių kiekis buvo pamatuotame dulkių kiekyje ir daro išvadą, kad tyrimo rezultatas 65 kartus viršijo silicio dioksido ilgalaikio poveikio ribinį dydį, todėl neva tikėtina, kad silicio dioksido (alveolinė frakcija) koncentracija patalpos ore rankiniu būdu pilstant kvarcinio smėlio miltus, viršijo ribinį dydį. Pasak skundo autoriaus, specialistas T. D. Higienos normose nurodytos ribinės vertės neviršijantį bendrą dulkių kiekį (įkvepiamąją frakciją) nepateisinamai prilygino silicio dioksido (alveolinė frakcija) kiekiui, nors atliekant matavimus, kurie aprašyti Cheminių tyrimų protokole Nr. Ch 4934, nebuvo matuotas silicio dioksido (alveolinė frakcija) kiekis bendrame dulkių kiekyje, todėl specialistas negalėjo bendram dulkių kiekiui, kuriam taikomos vienokio dydžio norminės vertės (pagal Higienos normas – 10 mg/m3) prilyginti silicio dioksido kiekį, kuriam taikomos kitokio dydžio norminės vertės (pagal Higienos normas – 0,1 mg/m3). Tokias specialisto išvadas, anot nuteistojo gynėjo, paneigia šių matavimų pagrindu atliktas profesinės rizikos įvertinimas ir 2015 m. liepos 20 d. užpildyta profesinės rizikos įvertinimo kortelė Nr. 1. Specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kvestionuojamas kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių efektyvumas, nes ekspertas T. D. specialisto išvadose nevertino konkrečių kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikusios ventiliacijos sistemos, 3M pilno veido kaukių, 3M 6000 vidutinio dydžio puskaukės, 3M 5925 P1 priešfiltrio bei pačio M3 6055 A2, 3M 6057 filtro techninių parametrų ir rodiklių, nes tokių duomenų neturėjo. Iš specialisto išvadų tiriamosios dalies apskritai nėra aišku, kokias asmenines apsaugos priemones vertino ekspertas T. D. ir kokiomis asmeninių apsaugos priemonių techninėmis charakteristikomis remiantis padarė išvadą, kad nėra duomenų, ar asmeninės apsaugos priemonės gali sulaikyti 0,0 – 120 mikronų dydžio silicio dioksido daleles, kad jos nepatektų į plaučius.

2.8.                      Skunde taip pat pažymima, kad Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) vertinamas Cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch 3072-Ch 3075, kuriame nurodyta, jog 2016 m. balandžio 28 d. formuotojo darbo vietoje, esant įjungtai vietinei ištraukiamajai ventiliacijai, buvo nustatyta dulkių kiekio alveolinė frakcija – mažiau nei 0,08 mg/m3. Taigi, net ir tuo atveju jei visos mėginio dulkės būtų buvusios silicio dioksidas, jų koncentracija vis tiek neviršytų Higienos normose nurodytų 0,1 mg/m3. Visgi, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) lakoniškai nurodoma, kad esant įjungtai vietinei ištraukiamajai ventiliacijai, 2016 m. balandžio 28 d. silicio dioksido koncentracija formuotojo darbo vietoje neviršijo silicio dioksido ilgalaikio poveikio ribinio dydžio – 0,1 mg/m3, nors objektyvių duomenų apie ventiliacijos sistemos veikimo 2016 m. balandžio 28 d. efektyvumą, tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra, o tyrimui pateiktoje medžiagoje esanti techninė dokumentacija yra nepakankama faktinei ventiliacijos sistemų būklei 2016 m. balandžio 28 d. nustatyti. Nuteistojo gynėjas pastebi, kad Profesinės rizikos įvertinimo kortelė Nr. 1 remiantis Cheminių tyrimų protokolo Nr. Ch 3072-CH 3075 rodikliais, gautais ėminių metu esant įjungtai vietinei ištraukiamajai ventiliacijai. Nors ekspertas T. D. teigia, kad neįmanoma atkurti identiškų darbo sąlygų, kuriomis dirbo nukentėjusieji, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad gamybos procesas ir (ar) darbo sąlygos apskritai buvo keistos bei nebuvo atlikta jokia įmonės ventiliacijos rekonstrukcija. Be to, byloje yra 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ aspiracijos tinklų rodiklių matavimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad rankinio formavimo ceche įrengtos dvi oro ištraukiamosios ir dvi oro tiekimo sistemos, ištraukiama dešimt kartų daugiau oro nei paduodama, oras į patalpas patenka ir iš automatinio formavimo cecho per atvirus langus, duris ir kita. Šios išvados yra suderinamos su Techniniu projektu, kurio trečiame lape nurodyta, jog papildomas oras yra gaunamas iš šalutinių patalpų, neskaitant pastate esamos natūralios ventiliacijos šachtų, dėl to iš patalpos ištraukiama daugiau oro nei paduodama, taigi leidžia kelti objektyvias prielaidas apie dar efektyvesnį kvarco (silicio dioksido) dulkių pašalinimą iš rankinio formavimo cecho patalpų. Taip pat iš specialisto išvadų tiriamosios dalies nėra aišku ar buvo vertintas faktas, kad ruošiant dirbtinio granito plautuvių liejimo masę, jos pagrindą sudaro AB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijos tiekėjų kvarcinis smėlis, kurio alveolinė frakcija (0,2-0,8 mm, 0,1-5 mm, 0,2-0,6 mm) yra ženkliai didesnė nei specialisto T. D. vertintas kvarcinio smėlio miltų aerodinaminis dalelių skersmuo (alveolinė frakcija) – 0,0 – 120 mikronai. Be to, smėlio miltai naudojami liejant tik dviejų spalvų granito plautuves ir sudaro apie aštuonis procentus ruošiamos medžiagos kiekio. Skundo autorius daro išvadą, kad vertinant eksperto T. D. apylinkės teisme duotus žodinius paaiškinimus, spręstina, jog ekspertas savo pateiktose išvadose daro tik prielaidas, neįvertino kai kurių byloje esančių objektyvių duomenų, nevertino asmeninių apsaugos priemonių techninių specifikacijų, nereikalavo jam pateikti trūkstamų duomenų, todėl negalėjo pateikti ir tikėtinų išvadų, o galėjo tik teikti išvadą „nustatyti negalima“, esant duomenų trūkumui. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, šiomis tikėtinomis specialisto išvadomis, kurių nepagrindžia kiti byloje esantys duomenys, remtis negalėjo.

2.9.                      Nuteistojo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė dėl kokių priežasčių nevertino teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. R., apsaugos priemonių gamintojo „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimų. Liudytoja nurodė, kad kiekviena (duomenys neskelbtini) priemonė atitinka ES reikalavimus, tuo tarpu kiekviena įmonė renkasi, kokias asmenines apsaugos priemones naudoti, priklausomai nuo dulkių koncentracijos ore ir jeigu dulkių kiekis neviršija leistinos koncentracijos ore, 1 klasė (P1) būtų pakankama siekiant apsaugoti nuo kenksmingų medžiagų poveikio.

2.10.                      Pasak nuteistojo gynėjo, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas pateiktą prašymą byloje skirti techninę ekspertizę ir jį atmesdamas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas, nes nebuvo imtasi visų būtinų procesinių priemonių siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotų asmeninių apsaugos priemonių tinkamumo darbo aplinkoje, kurioje dirbama su medžiagomis, turinčiomis silicio dioksido. Taip pat skunde pažymima, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje priimtu sprendimu, nes nors Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-920/2018 ir buvo sprendžiamas civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės klausimas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas, tačiau baudžiamojoje ir civilinėje teisėse yra taikomi skirtingi įrodinėjimo standartai, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis civilinėje byloje priimto sprendimo dėstomąja dalimi ir motyvacija. Taip pat skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog nuteistasis neskundė nukentėjusiojo A. P. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2015-07-30/S-167 ir su nustatyta profesine liga sutiko. Šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims, dėl Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr.  „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atisakyta atnaujinti terminą pareiškėjos skundui dėl Kauno klinikų 2015 m. rugpjūčio 28 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2015-07-30/S-167 paduoti, panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-275-822/2023 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl nuteistojo kaltės

2.11.                      Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad BK 176 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika paprastai padaroma neatsargia kaltės forma. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nuteistojo kaltę dėl kilusių padarinių, nes skunde aptariami įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo nustatyta prevencinių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka – įmonėje veikė efektyvi kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių sistema. Nors skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje formaliai išvardinti norminių aktų reikalavimų – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio, 28 straipsnio punktų ir dalių pažeidimai įmonėje kildinti iš 2015 m. liepos 13 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau net specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nenurodyta, kad šiame 2015 m. liepos 15 d. reikalavime konstatuotos neatitiktys didino profesinės ligos tikimybę ir taip organizaciniu požiūriu įtakojo profesinį susirgimą. Taigi, skundo autoriaus įsitikinimu, baudžiamojoje byloje konstatuoti norminių aktų pažeidimai negali būti vertinami kaip būtina sąlyga atsiradusiems padariniams kildinti.

2.12.                      Sprendžiant kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti nuteistojo realias galimybes numatyti ir galimybę užkirsti kelią šių padarinių atsiradimui. Įmonėje veikė efektyvi mechaninė ventiliacijos sistema, darbuotojams buvo išduotos tinkamos asmeninės apsaugos priemonės, todėl teismas negalėjo konstatuoti esant neatsargios kaltės formą nuteistojo veikoje. Akredituotų matavimo laboratorijų specialistų atlikti matavimai ir vertinimai patvirtina, kad A. P. ir M. S. darbo laikotarpiu nuteistasis pagal turimą kvalifikaciją, pareiginius nuostatus ir kitas reikšmingas aplinkybes faktiškai buvo įgyvendinęs pareigą užtikrinti kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių gamybos procese tinkamumą. Tai, kad Valstybinė darbo inspekcija buvo konstatavusi tam tikrus procedūrinius pažeidimus, priežastinio ryšio dėl tariamai kilusių padarinių ir netiesioginės kaltės nepagrindžia. Liudytojai T. U., A. Z., V. B., A. M., A. Č., A. R. patvirtino, kad įmonėje buvo žodiniai įspėjimai dėl asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo. Liudytojas T. U. taip pat patvirtino, kad būdavo atvejų, kuomet gaudavo pastabų iš nuteistojo, jog reikėtų griežtai pasikalbėti, kad darbuotojai dirbtų su kaukėmis, žodiniai įspėjimai taikyti už ne vieną pažeidimą, o už pasikartojantį pažeidimą buvo taikomas atlyginimo sumažinimas. Taigi, skundo autorius daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, jog iš bylos medžiagos nematyti, kad dėl pažeidimų darbuotojai buvo nubausti ar pašalinti iš savo darbo vietos, siekiant apsaugoti jų sveikatą, nepagrįsti. Šiuo atveju teismas turėjo įvertinti ir nukentėjusiųjų didelį nerūpestingumą ir formuotojui taikomų darbų saugos reikalavimų nevykdymą, už ką ne kartą buvo įspėti žodžiu ir taikytas atlyginimo sumažinimas, tačiau teismas to nevertino. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas nepaneigia kiekvieno darbuotojo pareigos laikytis saugos darbe reikalavimų.

2.13.                      Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuteistasis tinkamai vykdė savo pareigas ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, darbuotojai buvo supažindinti su reikalavimu dėvėti asmenines apsaugos priemones darbo metu, asmeniškai ir nemokamai buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų profesinės rizikos vertinimo tyrimų išvadose nenustatyta nepriimtinos rizikos, veikė efektyvi mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, o atliktų tyrimų dėl profesinės ligos nustatymo metu nebuvo tiriama UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusių dulkių pobūdis, nebuvo užfiksuota, kad įmonėje gamybos proceso metu ore randamos mažesnės nei 7 µm diametro skersmens (mikrodulkės) Si02 modifikacijos.

Dėl nukentėjusiojo A. P. diagnozės nepagrįstumo

2.14.                      Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė pakankamai motyvų, dėl kokių priežasčių skundžiamame nuosprendyje pasisakydamas dėl nukentėjusiesiems patvirtintos profesinės ligos ir ūminės silikozės diagnozės išimtinai rėmėsi profesoriaus E. D. daromomis išvadomis ir žodiniais paaiškinimais. Anot skundo autoriaus, silikozės diagnozė buvo patvirtinta tik remiantis faktu, kad nukentėjusysis dirbo įmonėje, kurios gamybos procese naudojamos medžiagos, sudėtyje turinčios silicio dioksido. Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. A2-73-959/2023 buvo skirta papildoma deontologinė ekspertizė ir buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. sausio 7 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išvadų nuteistojo gynėjas sprendžia, kad A. P. profesinė liga – plaučių silikozė buvo patvirtinta nepagrįstai, nes šiame ekspertizės akte nurodoma, jog plaučių audinių histologiniuose preparatuose, kurie nebuvo pateikti 2017 metų ekspertiniam tyrimui, matomi pakitimai būdingi endogeninei lipidinei pneumonijai. Išvadose taip pat nurodyta, kad A. P. 2014 – 2015 metais nei sarkoidozė, nei profesinė liga – plaučių silikozė nebuvo pavirtinta morfologiniais tyrimais, t. t. atlikus diagnostines biopsijas. Labiausiai tikėtina, kad A. P. mirtį lėmė nepatikslintos kilmės plaučių endogeninė lipidinė pneumonija, kuri nėra laikoma profesine liga.

2.15.                      Taip pat minimoje civilinėje byloje vyko specialistų ir ekspertų apklausos, kurių metu liudytoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos darbo medicinos gydytoja R. R., dalyvavusi gydytojų konsiliumuose, objektyviai nepaaiškino kaip nukentėjusiajam nustatė ir patvirtino ūmią silikozę. Toliau skunde nuteistasis lygina civilinėje byloje apklaustų liudytojo K. M. ir E. Ž. duotus paaiškinimus, teigdamas, kad šių specialių žinių turinčių asmenų paaiškinimai ir A. P. diagnozės nustatymas skyrėsi, t. y. K. M. teigė, kad A. P. buvo pagrįstai konstatuota profesinė liga – plaučių silikozė, tuo tarpu E. Ž. teigė, kad nukentėjusiajam turėjo būti nustatyta endogeninė lipidinė pneumonija. Apklaustas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu E. Ž. paaiškino, kad silikozės atveju yra silikoziniai mazgai, o tarp jų yra nepakitęs plaučių audinys. Silikozinius mazgus sudaro besisukantys kolageno pluoštai, o silicio oksido kristalai yra randami silikoziniuose mazguose. Šie silicio kristalai švyti silpnai, todėl juos gali būti sunku surasti. Taip pat silikoziniuose mazguose gali būti cholesterolio kristalai, tačiau plaučiuose riebalų, cholesterolio yra daug, todėl bet kokia investicinė plaučių liga gali sutrikdyti kraujospūdžio pateikimą į plaučius. E. Ž. taip pat nurodė, kad A. P. pateiktuose įvertinti histologiniuose preparatuose matyti cholesterolio sankaupos, visas palučių audinys yra užpildytas cholesterolio kristalais, tačiau tai nėra silikoziniai mazgai. Taip pat baudžiamojoje byloje yra ir teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismo medicinos ekspertas P. P. nurodė, jog A. P. atliktų tyrimų rezultatai objektyviai nepatvirtina profesinės ligos – silikozės, nes iš pradžių ja buvo nustatyta sarkoidozė, o vėliau, tik remiantis anamneze, diagnozė pakeista į silikozę, tačiau histologinio tyrimo metu nėra patvirtintų silikozei būdingų požymių: silikozinių mazgų ir kristalų švytėjimo poliarizuotoje šviesoje. Be to, 2020 m. balandžio 28 d. prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į (duomenys neskelbtini) teismo tyrimų ir ekspertizių institutą, siekiant nešališko (duomenys neskelbtini) teismo medicinos eksperto parengti išvadą dėl A. P. mirties priežasties. 2020 m. liepos 6 d. teismo eksperto P. S. medicininėje išvadoje nurodyta, kad jokioje citologinėje ar histologinėje medžiagoje jokių silikozės požymių nenustatyta. Skundo autorius įsitikinęs, kad eksperto P. P. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 6 d. teismo eksperto P. S. medicininė išvada, 2020 m. spalio 30 d. pulmonologo medicinos išvada, medicinos mokslų daktaro iš Š. B. V. konsultacinė išvada leidžia kelti prielaidas, jog A. P. profesinė liga – plaučių silikozė buvo patvirtinta nepagrįstai. Ši diagnozė buvo patvirtinta tik po to, kai 2015 m. birželio 17 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose buvo gauta informacija, jog A. P. dirba prie akmens masės kriauklių liejimo ir darbe yra naudojamas kvarcinis smėlis, kurio sudėtyje yra kristalinis silicio dioksidas.

2.16.                      Pasak nuteistojo gynėjo, pirmosios instancijos teismas nepašalino esminių prieštaravimų tarp 2017 m. gruodžio 5 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. sausio 7 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra vertinta visa A. P. medicininė dokumentacija, tai pat nepateikė motyvų, dėl kokių priežasčių įrodymais nepripažino P. P. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 6 d. teismo eksperto P. S. medicininės išvados, 2020 m. spalio 30 d. pulmonologo P. S. medicinos išvados, medicinos mokslų daktaro iš Š. B. V. konsultacinės išvados. Baudžiamojoje byloje esant duomenims, kad A. P. biopsijos tyrimų rezultatai rodo endogeninės lipidinės pneumonijos, kuri nepriskiriama profesinėms ligoms, diagnozę, šias aplinkybes teismas turėjo vertinti kaip vienareikšmiškai nepatvirtinančias silikozės diagnozės.

Dėl nukentėjusiojo M. S. diagnozės nepagrįstumo

2.17.                      Nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išimtinai rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pasak skundo autoriaus, šis ekspertizės aktas yra ydingas, nes į ekspertų komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas darbo medicinos gydytojas, kurį rekomendavo įtraukti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. V., tuo tarpu apylinkės teismas neužtikrino tokio gydytojo įtraukimo į ekspertų komisijos sudėtį. Dėl šios priežasties ekspertų komisijoje dalyvavę gydytojai negalėjo objektyviai atsakyti, ar M. S. mirties priežastis yra tiesiogiai susijusi su jam diagnozuota profesine liga – plaučių silikoze bei apskritai kvestionuojamas tokios diagnozės realumas.

2.18.                      Specialistė konsultantė – gydytoja pulmonologė V. Š. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų 2 punkte nurodė, kad M. S. mirties priežastis yra tiesiogiai susijusi su jam diagnozuota profesine liga – plaučių silikoze, tačiau tokią išvadą ji padarė nevertindama ir neturėdama duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo aplinkoje veikusius pavojingus veiksnius ir šių veiksnių matavimų rezultatus, juolab nuteistojo gynėjo įsitikinimu, nepagrįsto ir ekspertizės aktu 9, 11 išvados, nes profesinės ligos nustatytas bei profesinės anamnezės bei darbo sąlygų vertinimas yra darbo medicinos gydytojo, o ne gydytojo pulmonologo kompetencija. Be to, specialistas širdies chirurgas V. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad iš ekspertizėje užduotų klausimų jo kompetencijai priskiriamas tik vienas, trečiasis, klausimas, o jo dėstymas apie silikozę nėra jo pagrindinė kompetencija, taigi nuteistojo gynėjas daro išvadą, kad šio gydytojo ekspertizės akte pateikti atsakymai Nr. 5, 6, 7, 8, 9, 10 yra peržengiantys jo kompetencijos ribas. Be kita ko, kitas specialistas, dalyvavęs rengiant ekspertizės aktą – J. B. nurodė, kad aprašyti mirusiojo M. S. plaukių audinio pokyčiai būdingi ir kitoms ligoms, be to, specialistas vertino ne pačius histologinius preparatus, tačiau šių preparatų aprašymus, kurie buvo pateikti gydytojo patologo V. Š.. Nuteistojo gynėjo teigimu, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) kitos ligos, kurių metu nustatomi panašūs radiologiniai ir histologiniai patikimai nebuvo atmestos. Ekspertų išvados dėl klinikinės lėtinės silikozės diagnozės teisingumo yra daromos remiantis tik darbo aplinkoje buvusiu kontaktu su silicio dulkėmis bei į ekspertų komisiją neįtraukus darbo medicinos gydytojo, o M. S. lėtinė silikozė buvo aptvirtinta ir specialistų išvados teiktos remiantis tik formaliu faktu apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos procese naudojamą kvarcinį smėlį, kurio sudėtyje yra kristalinis silicio dioksidas, visiškai nevertinus duomenų apie veikusius profesinės rizikos veiksnius ir jų parametrus, atitikimą higienos normoms, matavimo ir poveikio vertinimo bendriesiems reikalavimams, nors silikozės diagnozė yra kompleksinė. Be to, po A. P. mirties, įtariant mirtį sukėlusią profesinę ligą, nebuvo atlikta jo autopsija, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme.

2.19.                      Taip pat skundžiamas nuosprendis nepagrįstai grindžiamas aplinkybėmis, kad neva kitiems buvusiems darbuotojams – A. Z., Ž. Č., T. D., A. R. nustatytos plaučių ligos, tačiau A. Z. ir A. R. nėra patvirtintos profesinės ligos, o Ž. Č., T. D. nustatytos profesinės ligos nėra patvirtintos galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, juolab kad darbuotojas Ž. Č. nedirbo formuotoju bei dirbo kitame frezavimo skyriuje bei neturėjo jokio sąlyčio su kvarciniu smėliu.

Dėl nuosprendžio priėmimo senaties

2.20.                      Skunde be kita ko teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 95 straipsnio nuostatas, nes apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino skaičiavimo pradžią klaidingai siejo su nukentėjusiųjų A. P. ir M. S. ne paskutine faktiškai dirbta darbo diena UAB „(duomenys neskelbtini)“, o diena, kuomet su nedarbingumo laikotarpyje esančiais darbuotojais buvo nutraukta darbo sutartis, t. y. termino skaičiavimo pradžia siejo ne su paskutiniais nuteistojo prieš šiuos nukentėjusiuosius atliktais neteisėtais veiksmas ir neteisingai nustatė nusikalstamos veikos baigtumo momentą. Skunde cituojant kasacinės instancijos teismų praktiką baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-94-788/2021, 2K-259-976/2022, 2K-42-628/2023 teigiama, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas trunkamosios ar tęstinės nusikalstamos veikos padarymo atveju ir nesant pagrindo nustatyti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios nusikalstamos veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Juridiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas, tiek formaliosiose, tiek materialiosiose nusikalstamų veikų sudėtyse.

2.21.                      A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rankinio formų užpylimo darbo vietoje dirbo nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2015 m. spalio 19 d., M. S. – nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d., todėl būtent šiuo laikotarpiu nuteistasis buvo nusikalstamos būsenos. Nors su A. P. darbo sutartis buvo nutraukta 2015 m. spalio 19 d, tačiau šis darbuotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nedirbo jau nuo 2015 m. kovo 15 d. kuomet jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir tęsiamas nedarbingumo laikotarpis. Be to, nors su M. S. darbo sutartis buvo nutraukta 2015 m. lapkričio 12 d., tačiau darbuotojas faktiškai nedirbo jau nuo 2015 m. liepos 31 d. kai jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Taigi, skundo autoriaus teigimu, nuteistojo pareiga užtikrinti saugias darbo sąlygas nukentėjusiesiems, truko atitinkamai iki 2015 m. kovo 15 d. ir 2015 m. liepos 31 d., o šiems darbuotojams faktiškai nedirbant darbo vietose išnyko įmonės direktoriaus pareiga užtikrinti šiems darbuotojams saugią darbo aplinką ir tai reiškia ir trunkamosios veikos pabaigos momentą. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis A. P. atveju suėjo dar 2023 m. kovo 15 d., o M. S. atveju – 2023 m. liepos 31 d. Taip pat skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-495/2020, kurioje pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra nustatyta procesinio pobūdžio senaties terminus stabdanti aplinkybė, ši teisės norma logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama ir taikoma BPK 37 straipsnio, kontekste. Nors BK 95 straipsnio 6 dalies 2 punkte įtvirtinta senaties eigą sustabdanti aplinkybė dėl teismo paskelbtos pertraukos kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, tačiau ši teisės norma turi būti taikoma atsižvelgiant į tai, ar procesinio veiksmo atlikimas buvo būtinas ir teismas gautomis išvadomis rėmėsi motyvuodamas nuosprendį. 2021 m. spalio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje buvo paskirta teismo deontologinė ekspertizė paskelbiant pertrauką iki kol bus gautas ekspertizės aktas. Nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. sausio 11 d. vyko formalus teismo susirašinėjimas su gydymo įstaigomis, teikiant užklausas dėl darbo medicinos gydytojo kandidatūros paieškos ir įtraukimo į ekspertų komisijos sudėtį, tačiau šis specialistas taip ir nebuvo įtrauktas į ekspertų komisijos sudėtį, dėl ko gynėjo suformuluoti klausimai liko neatsakyti. 2022 m. balandžio 27 d. buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistojo gynėjo vertinimu, kadangi ekspertizė buvo paskirta tiek visų proceso dalyvių prašymu, tiek pačiam teismui konstatavus, kad byloje trūksta duomenų, susijusių su nukentėjusiojo M. S. mirties priežasties nustatymu, ekspertizės atlikimo laikotarpis savaime negalėjo pabloginti nuteistojo teisinės padėties. Skundo autoriaus nuomone, šiuo atveju ekspertizės atlikimo laikotarpis negalėjo būti vertinamas kaip BK 95 straipsnio 6 dalies 2 punkte senaties eigą sustabdanti aplinkybė.

Dėl civilinio ieškinio

2.22.                      Nuteistojo gynėjas skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. S., kaip M. S. turtinių teisių perėmėjai, pripažino teisę į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. S. pareikštų ieškinių tenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes pripažino teisę į pakartotinių ieškinių nagrinėjimą civilinio proceso tvarka. Net ir pripažinus nuteistąjį kaltu, A. S. palaikomas civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje turėjo būti atmestas, nes Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3275-1043/2017, kuriuo ieškovo M. S. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies, M. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisiant 3 220,46 Eur turtinės žalos atlyginimui bei 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

2.23.                      Civilinis ieškinys dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas aplinkybėmis neva nukentėjusiojo M. S. sveikatos būklė nuolat blogėjo, 2018 m. liepos 14 d. jam buvo diagnozuotas kairio plaučio pneumotoraksas, dėl ko nukentėjusysis buvo įtrauktas į planinės plaučių transplantacijos sąrašą. Skundo autorius pažymi, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3275-1043/2017 civilinis ieškinys dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas analogišku pagrindu. Taigi, M. S. pareikštas analogiškas reikalavimas baudžiamojoje byloje grindžiant jį tais pačiais motyvais jau buvo išspręstas civilinėje byloje priteisiant neturtinę žalą.

2.24.                      Skundo autoriaus teigimu, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis M. S. turi tris mažamečius vaikus ir buvo vienintelis jų išlaikytojas, dėl profesinės ligos prarado didelę dalį darbingumo bei negali atlikti elementarių darbų susijusių su fiziniu krūviu, nuo 2015 metų nedirba. Visgi, nuteistojo gynėjas pažymi, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1720-1126/2022 gauti išrašai apie M. S. darbovietę ir mokamas išmokas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki M. S. mirties – 2021 m. gegužės 1 d. paneigia jo civiliniame ieškinyje dėstomus argumentus, nes nukentėjusysis laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. birželio 19 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo darbo užmokestį, nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo darbo užmokestį, nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. vasario 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasak skundo autoriaus, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pats nukentėjusysis buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, nesilaikė darbų saugos reikalavimų ir pareiginių instrukcijų gamybos procese, nors buvo supažindintas su pareiga dėvėti asmenines apsaugos priemones ir jas turėjo, tačiau kaip pats nurodė, nepakankamai rimtai vertino šiuos reikalavimus. Skunde pabrėžiama ir tai, kad net ir nepripažįstant padarius nusikalstamą veiką ir byloje esant daug prieštaravimų, civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ geranoriškai po nukentėjusiojo M. S. mirties pervedė jo sutuoktinei A. S. bendrai 40 000 Eur, todėl neturtinė žala faktiškai yra atlyginta.

4.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir civilinio atsakovo atstovas bei nuteistojo gynėjas advokatas palaikė apeliacinius skundus juose išdėstytais motyvais ir prašė juos tenkinti. Nuteistasis ir civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad dėjo pastangas, jog įmonė veiktų sklandžiai, darbuotojams buvo suteiktos reikalavimus atitinkančios asmeninės apsaugos priemonės. Civilinės bylos nagrinėjimo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. S. buvo priteista 15 000 Eur negautų pajamų, todėl jo pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra tapatus. Nuteistojo gynėjas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodymų pagrindžiančių, kad buvo pažeisti darbo saugos reikalavimai ir darbuotojams neužtikrintos saugios darbo sąlygos, tuo tarpu priešingai – byloje surinkti duomenys patvirtino, kad įmonėje darbuotojams buvo sudarytos saugios darbo sąlygos ir įmonės vadovas atliko viską, jog darbuotojai nesusirgtų profesine liga. Iš pradžių A. P. ir M. S. buvo diagnozuota plaučių sarkoidozė, o ne silikozė ir tik vėliau ši diagnozė pasikeitė, be to, ši diagnozė prieštarauja Lenkijos Respublikoje atliktiems tyrimams bei (duomenys neskelbtini) mokslininko nurodytoms aplinkybėms dėl diagnozės pagrįstumo.

5.       Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti nurodydama, kad baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai patikimų duomenų, leidžiančių priimti pagrįstą procesinį sprendimą, be to, pirmosios instancijos teisme buvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas. Nustatyta, kad darbo metu darbuotojams nebuvo sudarytos palankios sveikatai darbo sąlygos, nebuvo pakankamai efektyvių apsaugos priemonių ir jų naudojimo niekas nekontroliavo. Baudžiamojoje byloje apklausti specialistai atlikę specialių žinių reikalaujančius tyrimus vieningai nurodė, kad mirusiesiems pagrįstai nustatyta profesinės ligos – silikozės diagnozė. Civilinio proceso metu buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo M. S. dėl netekto darbingumo, tuo tarpu baudžiamojoje byloje buvo pateiktas M. S. teisių perėmėjos – jo sutuoktinės civilinis ieškinys, kurio pagrindas yra jos sutuoktinio mirtis, taigi civiliniai ieškiniai šiuo atveju nėra tapatūs. Senaties terminai šiuo atveju turėtų būti skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos baigimo momento – 2015 m. lapkričio 12 d., kadangi byloje buvo paskirta ekspertizė, jos atlikimo laikas turi būti išskaičiuotas iš termino, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas nesuėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo S. J. ir nuteistojo S. J. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais.

6.       BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

Dėl BK 95 straipsnio nuostatų

7.       Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino BK 95 straipsnio nuostatas, nes baudžiamasis procesas šioje baudžiamojoje byloje turėjo būti nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Pasak nuteistojo gynėjo, nors A. P. darbo santykiai su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrūko 2015 m. spalio 19 d., tačiau įmonėje jis faktiškai nedirbo nuo 2015 m. kovo 15 d. kuomet jam tęsėsi nedarbingumo laikotarpis, tuo tarpu nors darbo santykiai su M. S. nutrūko 2015 m. lapkričio 12 d., tačiau jis įmonėje faktiškai nedirbo jau nuo 2015 m. liepos 31 d. kai jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Apeliantas skunde daro išvadą, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis atitinkamai turėjo sueiti 2023 m. kovo 15 d. ir 2023 m. liepos 31 d. Visgi, tiesėjų kolegija negali sutikti su šiais nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais.

8.       BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje, 2 punkte numatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas ir per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis).

9.       Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo laikas siejamas su kilusiais padariniais tik tuomet, kai kaltininkas sąmoningai siekia ir nori, kad jo veiksmų arba neveikimo pavojingi padariniai įvyktų vėliau. Jokių kitų išimčių materialiosioms nusikalstamoms veikoms, ar veikoms, padarytoms dėl neatsargumo numatyta nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Juridiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Taigi, šis išaiškinimas yra svarbus nustatant nusikalstamos veikos padarymo laiką ir skaičiuojant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą tiek dėl formaliųjų, tiek materialiųjų sudėčių nusikalstamų veikų.

10.       Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad nuteistasis savo neveikimu, t. y. neužtikrindamas įmonės darbuotojams saugių ir sveikų darbo sąlygų, dėl ko kilo sunkių padarinių – du įmonės darbuotojai susirgo profesinėmis ligomis, kurios nulėmė jų mirtį, nesiekė bei apskirtai nenorėjo, kad įvyktų šie negrįžtami padariniai. Tad akivaizdu, kad nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikas ir negali būti siejamas su padarinių kilimu. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nusikalstamos veikos pabaigos momentas turėtų būti siejamas su paskutiniąją nukentėjusiojo M. S. darbo diena įmonėje – 2015 m. lapkričio 12 d., nes iki šio laiko nebuvo užtikrinamos saugios darbo sąlygos, dėl kurių kilo sunkūs padariniai. Kadangi neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – aštuoneri metai, apkaltinamasis nuosprendis šioje baudžiamojoje byloje turėjo būti priimtas iki 2023 m. lapkričio 12 d. Kita vertus, BK 95 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintos išimtys, kuomet bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga gali sustoti. Viena šių išimčių, stabdančių senaties eigą, yra tuomet, kai teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei (BK 95 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, ši BK nuostata yra pakankamai aiški ir nereikalaujanti papildomo išplėstinio jos interpretavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-495/2020), tuo tarpu nuteistojo apeliaciniame skunde pateikiamas senaties terminų sustojimo aiškinimas yra aktualus vertinant BK 95 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas.

11.       Šiuo atveju, baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nukentėjusysis M. S. mirė, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartimi buvo paskirta teismo deontologinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno ekspertiniam skyriui. Baudžiamoji byla po ekspertizės Kauno apylinkės teisme buvo gauta 2022 m. balandžio 27 d. Taigi, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, įvertinus tai, kad nuo nutarties skirti ekspertizę priėmimo iki baudžiamosios bylos grąžinimo po ekspertizės atlikimo praėjo šeši mėnesiai ir dvidešimt trys dienos, šis laikotarpis turėjo įtakos ir apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino ilgėjimui. Net ir skaičiuojant apkaltinamojo nuosprendžio senaties priėmimo terminą pagal nuteistojo gynėjo skunde nurodomą aplinkybę, jog realiai M. S. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo nuo 2015 m. liepos 31 d., kuomet jam buvo suteiktas nedarbingumo pažymėjimas, pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas būtų suėjęs 2024 m. sausio 23 d., tad apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną – 2023 m. gruodžio 28 d. dar nebuvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

12.       Be kita ko, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis siejama su nuosprendžio priėmimo, o ne su jo įsiteisėjimo diena, tad kai nustatytas senaties terminas sueina po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, nesvarbu, ar procesas tęsiamas apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme, tai nėra pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą. Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas, apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminą skaičiuodamas iki pirmojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2008, 2K-493/2012, 2K-550/2012, 2K-380-942/2015, 2K-124-628/2018 ir kt.). Įvertinus visa tai kas išdėstyta, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, sietini su netinkamu BK 95 straipsnio nuostatų taikymu atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl įrodymų vertinimo

13.       Nuteistojo gynėjas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija šiais aspektais: 1) dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų padarant išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių bei selektyviai ir atsietai vertinant įrodymus, taip pat surinktų įrodymų patikimumo ir pakankamumo kontekste, bei 2) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nustatymo pagrįstumo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, įvertino baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka surinktais įrodymais, atliko išsamų jų tyrimą, bei jais vadovaudamasis padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju baudžiamojoje byloje buvo nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

14.       Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu pagal kasacinės instancijos teismo praktiką gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-149-648/2023, 2K-100-719/2024, 2K-249-697/2024). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį tokių įrodymų vertino taisyklių pažeidimų nenustatė.

15.       BK 176 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) baudžiamoji atsakomybė numatyta darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Asmuo atsako už šią nusikalstamą veiką nustačius tiek tyčinę, tiek neatsargią jo kaltės formą. Be to, šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, taigi, siekiant nustatyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus bei specialiojo subjekto – darbdavio ar jo įgaliotojo asmens, požymius, turi būti analizuojami su darbų sauga susiję teisės aktai bei įmonės vidaus teisės aktai, kuriuose įtvirtintos darbdavio ar jo įgaliotojo asmens pareigos bei vertinama, ar šių pareigų buvo laikomasi. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. siekiant asmeniui inkriminuoti šio nusikaltimo padarymą, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką bei kilusius padarinius, tačiau ir jų tarpusavio priežastinį ryšį.

16.       Nagrinėjamu atveju visų pirma svarbu nustatyti šios nusikalstamos veikos specialųjį subjektą, t. y. nustatyti kam kilo pareiga užtikrinti, kad darbo vietoje būtų laikomasi su darbo sauga susijusiuose teisės aktuose numatytų reikalavimų. Baudžiamojoje byloje nekilo ginčo, kad už darbų saugos reikalavimų tinkamą įgyvendinimą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakingas šios įmonės direktorius S. J., kuris įmonės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2005 m. birželio 1 d. (1 t., b. l. 99–100). Taip pat iš baudžiamojoje byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ formuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos, darbuotojo, dirbančio su cheminėmis medžiagomis, saugos ir sveikatos instrukcijos matyti, kad jos yra patvirtintos įmonės direktoriaus S. J. (1 t., b. l. 126–142, 145–150, 5 t., b. l. 157–164). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkos taisyklių XIII skyriaus nuostatų „Darbuotojų sauga ir sveikata“ matyti, jog su visais darbuotojų saugos ir sveikatos lokaliniais norminiais teisės aktais darbuotojai vadovo turi būti supažindinami pasirašytinai (5 t., b. l. 74). Tad teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad specialusis aptariamos nusikalstamos veikos subjektas buvo nustatytas tinkamai, juolab to neneigė ir pats nuteistasis S. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (12 t., b. l. 99).

17.       Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino priežastinio ryšio tarp darbuotojų saugos bei sveikatos reikalavimų pažeidimų ir BK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų padarinių egzistavimą, nepateikdamas jokių motyvuotų išvadų tuo tarpu pasak gynėjo, dalis pažeidimų, inkriminuotų nuteistajam nėra susiję su kilusiais padariniais, o kita dalis yra tik procedūriniai pažeidimai, negalėję nulemti kilusių padarinių. Iš tiesų tarp padarytų darbų saugos reikalavimų pažeidimų ir kilusių padarinių turi būti nustatytas priežastinis ryšys vertinant vien tai, kad šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji. Kasacinės instancijos teismas šio pobūdžio baudžiamosiose bylose yra nekartą pažymėjęs, kad atsižvelgiant į BK 176 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos specifiką, nustatant priežastinį ryšį, būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar kilo kitų sunkių padarinių. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga bei esminė jų priežastis, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355-788/2016, 2K-321-303/2019, 2K-225-788/2022, 2K-31-788/2025). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra atskleistas priežastinis ryšys tarp darbuotojų saugos bei sveikatos reikalavimų pažeidimų ir kilusiu sunkių padarinių.

18.       Nuteistajam pareikštame kaltinime buvo inkriminuota, kad jis nesilaikė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 2, 3, 4, 13 punktų bei 28 straipsnio 1, 2 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis S. J. pažeisdamas šiuos aukščiau įvardintus su darbų sauga susijusius reikalavimus, t. y. neorganizuodamas profesinės rizikos vertinimo ir nenustatydamas faktinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įmonėje, netinkamai spręsdamas, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, neužtikrindamas visapusiško darbuotojų informavimo apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, nekontroliuodamas kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, nenumatydamas kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimo darbo vietose ir (ar) darbo patalpose, netinkamai įvertindamas darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius, kolektyvinėms apsaugos priemonėms neužtikrinus darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, išduodamas asmenines apsaugos priemones neįvertinus darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, nevykdė pareigos užtikrinti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas ir dėl to atsirado sunkūs padariniai – profesine liga (plaučių silikoze) susirgo A. P. ir M. S., kurie po susirgimo šia liga, mirė.

19.       Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis savo kaltės nepripažino ir iš esmės nurodė, kad dėjo visas pastangas darbuotojams užtikrinti saugias darbo sąlygas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbuotojai buvo supažindinti su darbų saugos instrukcijomis, žinojo, kad darbo metu jiems nuolat reikia dėvėti asmenines apsaugos priemones (veido kaukes, puskaukes, pirštines ir kt.), kurios jiems būdavo išduodamos, o jų stygiaus įmonėje nebuvo. Taip pat darbuotojai žinojo, kad dirba su cheminėmis medžiagomis, pagrindinis plautuvių gamybos komponentas yra kvarcinis smėlis ir derva. Kvarcinis smėlis sudaro 75 procentus, o derva apie 25-30 procentų gaminio, taip pat dedama pigmento. Ventiliaciją įmonėje buvo įrengta apie 2007 m. ir nuo to laiko jos pagrindas nebuvo keistas, ventiliacijos pajėgumų bandymai buvo atlikti 2009 m., matuotas išmetimas, padavimas į lauką, dulkėtumas ceche, frezavimo patalpose, 2010 m. buvo atlikti frezavimo vietos matavimai (12 t., b. l. 92–101). Tai, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinių patalpų rekonstrukcija dalyje dėl šildymo ir vėdinimo buvo atlikta 2007 m. patvirtina ir baudžiamojoje byloje pateiktas techninis projektas (10 t., b. l. 12–26), tačiau kitų duomenų, kad po šios rekonstrukcijos įmonės ventiliavimo sistema buvo tobulinta ir rekonstruota, nėra.

20.       Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas T. U., nuo 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjęs gamybos vadovo pareigas, patvirtino nuteistojo duotus paaiškinimus bei nurodė, kad asmeninės apsaugos priemonės buvo laikomos jo kabinete arba sandėliuke, jis jas išduodavo pats asmeniškai atėjus naujam darbuotojui, paaiškindavo kaip jomis naudotis, susikomplektuoti, periodiškai tikrindavo jų būklę. Už darbų saugą įmonėje buvo atsakingas įmonės vadovas – S. J.. Ceche dirbantiems asmenims buvo suteikiamos apsaugos priemonės – kaukės, anglies filtrai, priešfiltriai, pirštinės, klausos apsauga, jei reikalinga, prijuostės, respiratoriai, kiekvienas darbuotojas turėjo savo asmenines apsaugos priemones, kurias dėdavo į savo spinteles. Kaukės buvo naudojamos kuomet vyko tiesioginė plautuvių gamyba – dozavimo, užpylimo, liejimo, valymo metu, nes juntamas ir cheminių medžiagų kvapas, yra dulkėtumo. Indikacija, kuomet reikia keisti kaukę dėl susidėvėjimo – jei darbuotojas pajaučia bet kokios medžiagos kvapą, kaukės būdavo keičiamos pagal darbuotojų išreikštą poreikį. Cecho patalpose buvo įrengta ventiliacija, nei vienas jos elementas nėra pakeistas, jie keisdavo tik gaubto išdėstymą patalpose. Būdavo, kad darbuotojai nusiima kaukes, yra įspėjęs ir A. P. bei M. S. dėl veido kaukės nedėvėjimo. A. P. ir M. S. darbo metu, buvo naudojamos tik viso veido kaukės. Yra gavęs pastabų iš įmonės vadovo S. J., kad darbuotojai dėvėtų asmenines apsaugos priemones. Kitiems darbuotojams susirgimo atvejų nustatyta nebuvo (11 t., b. l. 30–37).

21.       Visgi, nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas nevertino nuteistojo duotų parodymų, kuriuos jo teigimu, patvirtinta įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ galioję lokaliniai teisės aktai bei liudytojo T. U. parodymai, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šie duomenys nepatvirtina, jog tarp nustatytų darbų saugos pažeidimų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio. Nors nuteistasis bei liudytojas teigė, kad įmonėje darbuotojams buvo išduodamos asmeninės apsaugos priemonės bei supažindinta su jų naudojimo tvarka, darbuotojai buvo informuoti apie tai, su kokio pobūdžio cheminėmis medžiagomis dirba, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien to neužtenka spręsti, jog darbuotojams iš tiesų buvo užtikrintos saugios ir nekenksmingos darbo sąlygos. Juolab, liudytojas T. U. nurodė, kad kitiems įmonės darbuotojams susirgimo atvejų nustatyta nebuvo, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, kurie bus aptartini tolimesniuose šio nuosprendžio punktuose, matyti, jog kitiems šioje įmonėje dirbusiems darbuotojams taip pat buvo diagnozuoti tam tikri susirgimai, susiję su plaučių ligomis.

22.       Visų pirma pažymėtina, kad darbų saugos reikalavimų pažeidimai, sietini su Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimais buvo nustatyti net keturiuose Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Darbo inspekcija) reikalavimuose pašalinti darbų saugos pažeidimus. Pirmieji darbų saugos reikalavimų pažeidimai buvo nustatyti ir užfiksuoti 2015 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos reikalavime pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame reikalavime įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užfiksuoti šie pažeidimai: 1) nenustatyta darbuotojų instruktavimo saugos ir sveikatos klausimais tvarka – darbuotojai neinstruktuojami saugos ir sveikatos klausimais vieną kartą metuose (pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1, 3 dalis); 2) darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika, neorganizuojami periodiniai profilaktiniai sveikatos patikrinimai. Nesudarytas ir nepatvirtintas darbuotojų, kuriems privalomi sveikatos patikrinimai, sąrašas ir sveikatos tikrinimo grafikas (pažeistos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys); 3) nevertinta rizika parenkant asmenines apsaugos priemones. Nevedamos darbuotojams išduodamų asmeninių apsaugos priemonių kortelės (pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktai); 4) Tikslinga rankinio formavimo darbo vietose atlikti rekonstrukciją, sudarant sąlygas kuo labiau mechanizuoti ir automatizuoti darbus, jog darbuotojai turėtų kuo mažesnį kontaktą su cheminėmis medžiagomis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 261 straipsnio 1 dalis); 5) Į darbuotojų asmens sveikatos knygeles surašyti visus konkrečius sveikatai kenksmingus ir pavojingus darbo aplinkos veiksnius jų darbo vietose bei konkrečius nustatytus veiksnių dydžius (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 301 13 priedo 7 punktas); 6)visus įmonės darbuotojus, dirbančius su cheminėmis medžiagomis pasirašytinai supažindinti su visų cheminių medžiagų saugos duomenų lapais, organizuoti mokymą ir žinių tikrinimą (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 263 straipsnis, Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatos); 7) visas darbo vietas, kur yra naudojamos sveikatai kenksmingos ir pavojingos medžiagos, arba yra kiti sveikatai kenksmingi arba pavojingi veiksniai, pažymėti saugos ir sveikatos apsaugos ženklais (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai); 8) Įmonėje neįsteigta darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba (pažeistas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnis) (3 t., b. l. 147–149). Kaip matyti, jau šiame pirminiame reikalavime pašalinti pažeidimus nustatyti ne tik organizacinių darbų saugos klausimų pažeidimai, susiję su darbuotojų instruktavimu, jų sveikatos patikrinimų neorganizavimu, rizikos parenkant asmenines apsaugos priemones nevertinimu, darbuotojų nesupažindinimu su cheminių medžiagų saugos duomenų lapais, tačiau kartu nurodoma ir tai, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslinga rekonstruoti rankinio formavimo darbo vietą ją kuo labiau mechanizuojant ir automatizuojant darbus, siekiant išvengti kuo mažesnio darbuotojų kontakto su cheminėmis medžiagomis. Be to, šie užfiksuoti darbų saugos pažeidimai nebuvo vieninteliai nustatyti įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.

23.       Be kita ko, 2015 m. rugpjūčio 25 d. Darbo inspekcijos reikalavime pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat užfiksuoti pažeidimai: 1) darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus (padidintas triukšmas), nėra trumpinamas darbo laikas (pažeistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijų ir tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. V-196 7 punktas); 2) darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką, nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus (padidintas triukšmas), nemokamas padidintas darbo užmokestis (pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso 192 straipsnio 1 dalis); 3) darbuotojai dirbantys padidinto dulkėtumo sąlygomis aprūpinami kvėpavimo takų apsaugos priemonėmis, kurios nepakankamai apsaugo nuo kietųjų dalelių dulkių keliamo pavojaus. Naudojami P1 efektyvumo klasės filtrai, titano dioksido saugos duomenų lape nurodyta P2 efektyvumo klasės filtrai (pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 18 straipsnio 4 punktas); 4) gamybinėse patalpose, kuriose laikomi ypač degių propano – butano dujų balionai, nėra įrengtos specialios sistemos, skirtos tokių pavojingų cheminių medžiagų kiekiui darbo aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilusį pavojų saugai ir sveikatai įspėti (pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 18 straipsnio 5 dalis); 5) gamybinėse patalpose laikomi dideli kiekiai degiu medžiagų, kurie kelia pavojų darbuotojų saugai (pažeistas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktas, darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 18.6 punktas (3 t., b. l. 152–154). Itin svarbu, kad šiame reikalavime pašalinti darbų saugos pažeidimus akcentuojama, jog darbuotojai, dirbantys padidinto dulkėtumo sąlygomis aprūpinami kvėpavimo takų priemonėmis, nepakankamai apsaugančiomis nuo kietųjų dalelių dulkių keliamo pavojaus naudojant nepakankamo efektyvumo klasės filtrus kuomet dirbant išsiskiria titano dioksidas.

24.       Taip pat daugiau pažeidimų, susijusių su darbo sąlygomis užfiksuota ir 2016 m. kovo 31 d. Darbo inspekcijos reikalavime pašalinti pažeidimus (duomenys neskelbtini). Reikalavime nurodyta, kad atliekant profesinės rizikos vertinimą darbo vietose, kuriose dirbama su kvarcinio smėlio miltais, nebuvo įvertintas šis pavojingas cheminis veiksnys ir nenustatyta kvarco (silicio dioksido atmainos) alveolinės frakcijos koncentracija darbo aplinkos ore, kurios ribinė vertė nustatyta Lietuvos higienos normoje HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ ir tuo pažiestas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 18 straipsnio 4 punktas, Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406, 11 punktas (8 t., b. l. 38–39). Taip pat 2017 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos vadybinės darbo inspekcijos reikalavime pašalinti pažeidimus (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ rankinio formavimo ceche, kur darbo aplinkoje yra pavojingi cheminiai veiksniai (silicio dioksido dulkės, stireno garai, organiniai peroksidai, lakūs organiniai junginiai), darbuotojai dirba esant nesubalansuotai tiekiamo ir ištraukiamo oro sistemai, t. y. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. atliktus matavimus, rankinio formavimo ceche ištraukiamo oro kiekis yra apie 10 kartų didesnis nei tiekiamo, neužtikrinama reikiama oro apykaita dirbant su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir tuo pažeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 2 dalis, Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233, 11 punktas; 2) projektuojant ir įrengiant kolektyvines darbuotojų sagos ir sveikatos priemones (dirbtinę vėdinimo sistemą) UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, nustatant oro apykaitos kartotinumą atsižvelgiant į gamybos procese naudojamas medžiagas, neįvertintas vėdinimo sistemų veiksmingumo mažėjimas, kai natūralus oro pritekėjimas sumažėja esant uždarytiems vartams ir durims, tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis; 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant profesinės rizikos vertinimą, nevertinta situacija, kad rankinio formavimo ceche esant ištraukiamo oro kiekiui apie dešimt kartų didesniam nei tiekiamo, kiekvieno durų atidarymo metu dėl padidėjusių tiekiamo oro srautų į rankinio formavimo cechą iš kitų patalpų, yra tikimybė skersvėjų susidarymui bei nekontroliuojamam silicio dioksido dulkių judėjimui, tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 2 dalis, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 9 ir 10 punktai, darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233, 22.1 punktas (8 t., b. l. 40–41). Taigi, tai leidžia daryti išvadą, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės buvo užfiksuoti ir su netinkama ventiliacijos sistema susiję pažeidimai, sudarantys sąlygas ceche nekontroliuojamai judėti silicio dioksido dulkėms, taip pat profesinės rizikos vertinimo metu neįvertinta, kad kai kuriose darbo vietose darbuotojai dirba su kvarcinio smėlio miltais, kas yra pavojingas cheminis veiksnys ir nenustatyta kvarco (silicio dioksido atmainos) alveolinės frakcijos koncentracija darbo aplinkos ore.

25.       Visgi, kaip jau minėta, baudžiamai atsakomybei pagal BK 176 straipsnio 1 dalį kilti neužtenka tik nustatyti tam tikrų darbo saugos reikalavimų pažeidimų fakto, tačiau turi būti nustatyta ir tai, kad būtent šie pažeidimai buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga. Šiame kontekste svarbu tai, kad nors 2016 m. gruodžio 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, jog Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. liepos 13 d. Reikalavime pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotos neatitiktys (nenustatyta darbuotojų instruktavimo tvarka, neorganizuojami profilaktiniai sveikatos patikrinimai, nevertinta rizika ir nevedamos asmeninių apsaugos priemonių apsiaktos kortelės, įmonėje neįsteigta darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba) nėra profesinio susirgimo priežastimi ir pagrindine sąlyga, tačiau vis tik akcentuota ir tai, kad šiame reikalavime konstatuotos aplinkybės didino profesinės ligos tikimybę ir taip organizaciniu požiūriu įtakojo profesinį susirgimą (8 t., b. l. 47–51). Tad nors šie pažeidimai nebuvo įvertinti kaip tiesioginė profesinio susirgimo priežastis, tačiau visgi turėjo įtakos didėjant rizikai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės patalpose susirgti profesine liga. Šioje specialisto išvadoje padaryta ir tikėtina išvada, kad A. P. ir M. S. darbo laikotarpiu įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems išduotos apsaugos priemonės buvo netinkamos ir nepakankamos, kad apsaugotų nuo kvarcinio smėlio miltų kenksmingo poveikio.

26.       Apeliaciniame skunde ši išvada yra kvestionuojama nurodant, kad ji yra tik tikėtina, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors specialisto išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018), todėl tolimesnį teisinės situacijos vertinimą, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, pateikia būtent teismas. Viena iš esminių aplinkybių, nustatyta tiek nuteistojo, teik nukentėjusiųjų bei baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymais ir 2016 m. kovo 31 d. Darbo inspekcijos reikalavime pašalinti pažeidimus (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. birželio 7 d. Darbo inspekcijos reikalavime pašalinti pažeidimus (duomenys neskelbtini) yra tai, kad plautuvių gamybos procese, be kitų medžiagų, buvo naudojamas kvarcinis smėlis, būtent kurio sudėtyje yra silicio dioksido dalelių, o plautuvių gamybos metu įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ceche dėl nepakankamai veiksmingos ventiliacinės sistemos vyravo ir dulkėtumas. Dulkės gamybos procese kildavo dėl kvarcinio smėlio naudojimo gamyboje – jį semiant, perpilant, maišant su kitais plautuvių gamyboje naudojamais cheminiais komponentais, atliekant frezavimo, šlifavimo darbus ir pan. Įmonėje A. P. ir M. S. darbo laikotarpiu, nebuvo atliktas rizikos vertinimas, siekiant nustatyti, kokios asmeninės apsaugos priemonės turi būti naudojamos darbuotojų, siekiant juos apsaugoti nuo kenksmingo silicio dioksido dulkių poveikio.

27.       Kaip matyti iš 2017 m. lapkričio 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. ir M. S. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant formuotojo darbo funkcijas jų darbo aplinkoje buvo/veikė darbuotojų sveikatai kenksmingas veiksnys – silicio dioksidas (kvarcinio smėlio miltų alveolinė frakcija). Pagal tyrimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, kad esant tokiai darbo aplinkai, kurioje dirbo A. P. ir M. S., jų naudotos individualios apsaugos priemonės, pagal jų techninius parametrus, buvo pakankamos (darbuotojai susirgo silikoze) siekiant išvengti medžiagų kenksmingo poveikio, tame tarpe – ir silicio dioksido, nes konkrečios naudotos priemonės, jų techniniai rodikliai (ar jos gali sulaikyti 0,0-120 mikronų dydžio silicio dioksido daleles, kad jos nepatektų į plaučius) bei faktinės jų naudojimo aplinkybės – vienareikšmiškai nenustatytos. A. P. ir M. S. darbo aplinkoje veikė bent vienas kenksmingas veiksnys – norminį dydį viršijanti silicio dioksido koncentracija aplinkos ore, ir minėtas kenksmingas darbo aplinkos veiksnys aukščiau nurodytiems darbuotojams sukėlė sveikatos sutrikimus, kurie buvo pripažinti profesine liga – plaučių silikoze. Tai, jog nebuvo naudojamos techninės priemonės, apsaugančios darbuotojus jų darbo vietoje nuo silicio dioksido dulkių (alveolinė frakcija) patekimo į plaučius, yra darbuotojų (A. P. ir M. S.) susirgimo profesine liga priežastis ir pagrindinė sąlyga (8 t., b. l. 134–140). Pirmosios instancijos teisme apklaustas Techninių – darbų saugos vyriausiasis ekspertas T. D., teikęs šias specialisto išvadas jas patvirtino bei papildomai paaiškino, kad nuo plaučių silikozės respiratorius neapsaugos, nes reikia dažnai keisti filtrą, silicio dalelės yra smulkios, tuo tarpu dirbant su šia medžiaga galėtų apsaugoti specialus skafandras ar šalmas su ventiliacija, statybų sektoriuje tokios priemonės yra naudojamos, respiratorius nėra priemonė, galinti darbuotoją maksimaliai apsaugoti nuo silicio dalelių (13 t., b. l. 42–44, 18 t., b. l. 76–79). 

28.       Taigi, nors baudžiamojoje byloje esantys duomenys – UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų analizė, važtaraščių sąrašas, sąskaitos faktūros, visą veidą dengiančių ir puskaukių techninės specifikacijos (1 t., b. l. 155–160, 6 t., b. l. 57–126) patvirtina, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigydavo asmeninių apsaugos priemonių, tačiau tai savaime nereiškia, kad priemonių buvo pakankamai, jos buvo tinkamos apsaugoti nuo kenksmingo cheminių medžiagų poveikio bei buvo užtikrintas tinkamas jų naudojimas ir naudojimo priežiūra. Be to, šių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad siekiant nustatyti, kokias asmenines apsaugos priemones įmonės darbuotojams, dirbantiems rankiniame plautuvių gamybos ceche tikslinga naudoti norint juos apsaugoti nuo silicio dioksido dalelių, įmonėje buvo tikslinga atlikti profesinės rizikos vertinimą, kuris apimtų ir įvertinimą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotojai dirba su kvarciniu smėliu ir pagal gautus rezultatus spręsti, kokios asmeninės apsaugos priemonės padėtų apsaugoti darbuotojus nuo kenksmingos medžiagos – silicio dioksido dalelių, ką iš esmės patvirtina liudytojos A. R. dirbusios „(duomenys neskelbtini)” įmonėje, duoti parodymai apie tai, kad prieš įsigyjant asmenines apsaugos priemones, pati įsigyjančioji įmonė turi įsivertinti riziką ir tai, nuo kokių cheminių medžiagų tikslinga apsaugoti darbuotojus (13 t., b. l. 147). Visgi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbant A. P. bei M. S., to padaryta nebuvo. Juolab, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, buvo nutarta kreiptis į (duomenys neskelbtini) su teisinės pagalbos prašymu, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pateikiant klausimus, ar jų tiekiama asmeninių apsaugos priemonių produkcija, kurią įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gali apsaugoti nuo silicio dioksido dalelių, tačiau buvo gautas atsakymas, jog apsaugos nuo tam tikrų cheminių medžiagų lygis priklauso nuo situacijos ir aplinkybių, kuriomis asmeninės apsaugos priemonės yra naudojamos, bei nuo vartotojo/darbuotojo atliekamo pilno ir išsamaus rizikos įvertinimo (21 t., b. l. 64–65, 70–71). Tad tai tik patvirtina, kad darbdavys turėjo pareigą imtis priemonių savarankiškai įvertini, ar jo įsigyjamos priemonės gali užtikrinti pakankamą apsaugą nuo cheminių medžiagų, šiuo atveju – nuo silicio dioksido dulkių.

29.       Iš 2015 m. liepos 20 d. profesinės rizikos įvertinimo kortelės Nr. 1, gautos jau po to, kuomet A. P. ir M. S. buvo kreipęsi į gydymo įstaigas dėl ženklaus jų sveikatos pablogėjimo, matyti, kad joje ne tik nevertintas silicio dioksido kiekis ore, tačiau prie eilutės „Esamos apsaugos priemonės“ nėra įrašyta jokių asmeninių apsaugos priemonių, skirtų apsaugoti darbuotojus nuo cheminių veiksnių, be to, nors oro temperatūra šiltuoju metų laikotarpiu yra toleruotina, tačiau rekomendacijose nurodoma daryti darbuotojams papildomas pertraukas, darbuotojų rotaciją arba naudoti dirbtinę vėdinimo sistemą, kad oro temperatūra darbo patalpoje atitiktų higienos normos HN 69:2003 ribines vertes. Nustatyta ir tai, kad darbuotojai nesupažindinti su naudojamų cheminių medžiagų saugos duomenų lapais ir apmokyti dirbti su cheminėmis medžiagomis, darbo vietos nepaženklintos įpareigojamaisiais ženklais dėl asmeninių apsaugos priemonių naudojimo, darbuotojai dirba su asmeninėmis apsaugos priemonėmis (1 t., b. l. 165–179). Tik atliekant pakartotinį 2015 m. rugsėjo 2 d. profesinės rizikos vertinimą įvardijamos esamos apsaugos priemonės – pilna veido kaukė 3M 6000, puskaukė 3M 6000, priešfiltris 3M 5925, P1, filtras 3M 6059, ABEK1 (1 t., b. l. 165–198). Šiame kontekste dar kartą akcentuotina, kad Darbo inspekcijai atliekant patikrinimus ir nurodžius įmonei pašalinti pažeidimus, viename iš reikalavimų buvo nustatyta, kad darbuotojams dirbant padidinto dulkėtumo sąlygomis yra naudojami nepakankamai nuo kietųjų dalelių dulkių (titano dioksido) apsaugantys filtrai, ir nors ši medžiaga nėra silicio dioksidas, tačiau vis tik tai suponuoja išvadą, kad įmonėje A. P. ir M. S. darbo laikotarpiu iš esmės nebuvo atliekami reguliarūs tyrimai, siekiant nustatyti, kokios asmeninės apsaugos priemonės realiai padėtų darbuotojus apsaugoti nuo kenksmingų cheminių medžiagų patekimo į kvėpavimo takus.

30.       Nors nuteistasis nurodė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo laikomasi darbų saugos reikalavimų, darbuotojams buvo suteiktos asmeninės apsaugos priemonės ir veikė tinkama ventiliavimo sistema, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo M. S., įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusio rankiniame ceche, plautuvių formuotojo pareigose parodymai iš esmės paneigia S. J. bei liudytojo T. U. duotus paaiškinimus. Nukentėjusysis nurodė, kad plautuvių gamybos metu buvo naudojamas kvarcinis smėlis – į cechą tiekiamas maišuose po 25 kg, bei ukrainietiškas baltas nepigmentuotas smėlis, kuris buvo vežamas didmaišiais po toną ir daugiau ir pilamas į nuo dervos likusias statines. Smėlis buvo pilamas naudojant kibirėlius, kvarcinis smėlis turėjo skirtingas frakcijas, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) smėlis dulkėdavo labiausiai, net semiant kildavo dulkės, tačiau dulkės ceche tvyrojo nuolat. Gamybos procesas vykdavo tokiu būdu – vežimėlis su talpa vežamas ant svarstyklių, pradedami pilti ingredientai, apskaičiuojamos formulės išsiaiškinant kiek reikės pilti dervos ir smėlio, tuomet pradedamas maišymas vakuumatoriumi ištraukiant visą orą, tada tam tikrą laiką permaišomas ir sumaišomas su peroksidu ir tuomet visa sumaišyta masė būdavo pilama į formas. Medžiagų svėrimo metu nebūdavo naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, pilnai uždengiančios apsauginės kaukės su stiklu buvo naudojamos tik pylimo metu, nes medžiagų kvapas buvo stiprus ir aitrus. Nebuvo prašoma pateikti savo sveikatos pažymos, darbdavys nesiūlė jam tikrintis sveikatos, jis nebuvo informuotas apie dulkėtumą, pats vadovas ceche vaikščiodavo be apsauginių priemonių. Kaukėse keisdavo filtrus patys, kai jų būdavo, keisdavo ir priešfiltrius, juos keisdavo dažniau, nes jų dažniau ir būdavo. Kaukių nešioti niekas neliepdavo. Nuo 2011 m. ceche vėdinimo sistema nebuvo keičiama, tik 2014 m. buvo modernizuojamas cechas jį automatizuojant, tačiau sistema iki galo nebuvo parengta. Priimant į darbą buvo pravestas darbo saugos instruktažas, tačiau jis nebuvo supažindintas su kokiomis medžiagomis teks dirbti, įvairius dokumentus jis pasirašė įsidarbindamas, tačiau visų pirma pradėjo dirbti pakuotojo pareigose, o tik vėliau – po dviejų mėnesių pradėjo dirbti prie plautuvių liejimo. Dėl privalomų respiratorių naudojimo sužinojo tik civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ne kartą sakė gamybos vadovui, kad dėl dulkėtumo reikia keisti ventiliaciją. Apsaugos priemonės nebūdavo išduodamos pasirašytinai, jų keitimą kontroliavo patys darbuotojai, tačiau dažnai nebūdavo kaukių filtrų, o jų nepasikeitus būdavo prastas oro pralaidumas kaukėse. Kiti darbuotojai, atlikdavę analogiškas darbo funkcijas, taip pat nedėvėdavo jokių apsaugos priemonių (10 t., b. l. 126–130). Šie nukentėjusiojo parodymai iš esmės patvirtina, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sveikatos ir saugos reikalavimų kontrolė buvo nepakankama, juolab, jo teigimu, įmonėje nebūdavo pakankamai asmeninių apsaugos priemonių, rankiniame plautuvių liejimo ceche net ir veikiant ventiliacijai vyravo didelis dulkėtumas, aukšta temperatūra, todėl asmeninių apsaugos priemonių naudojimas apskritai buvo apsunkintas.

31.       Iš tiesų iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad darbo sutartis su M. S. buvo sudaryta 2011 m. kovo 28 d. įdarbinant jį formuotojo pareigose (1 t., b. l. 103–105). Iš baudžiamojoje byloje esančio darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo, pradėto vesti 2010 m. rugpjūčio 16 d. matyti, kad jame prie instruktuojamojo eilutės yra įrašytas M. S. vardas ir pavardė, data – 2011 m. kovo 28 d., instruktuotojo eilutėje uždėtas direktoriaus S. J. antspaudas, sekančioje eilutėje jo parašas bei paskutiniojoje eilutėje instruktuojamojo asmens M. S. parašas (1 t., b. l. 124–125), tuo tarpu Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale, pradėtame vesti 2006 m. rugsėjo 1 d. ir baigtame vesti 2015 m. liepos 31 d. M. S. pareigos 2011 m. kovo 28 d. įvardintos kaip pakuotojo (1 t., b. l. 143–144). Be to, baudžiamojoje byloje yra ir M. S. darbuotojo asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelė Nr. 13, iš kurios matyti, kad be kitų asmeninių apsaugos priemonių įrašytas ir respiratorius, kurio naudojimas numatytas iki susidėvėjimo, šioje kortelėje matyti tik nuteistojo parašas, tačiau nėra M. S. parašo (1 t., b. l. 153–154). Taip pat 2015 m. liepos 3 d. įsakyme dėl darbuotojų saugos priemonių naudojimo Nr. 9, nėra M. S. parašo (6 t., b. l. 40–41). Taigi, nors nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusieji buvo supažindinti su darbų saugos reikalavimais, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusysis M. S. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jau pradėjus dirbti įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam buvo duota pasirašyti daug dokumentų susijusių su jo darbo funkcijomis, tačiau visų pirma jis pradėjo dirbti pakuotojo pareigose, o tik po dviejų mėnesių perėjo į formuotojus, kur ir buvo susiduriama su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, ką šiuo atveju patvirtina ir aukščiau apeliacinės instancijos teismo įvardinti duomenys.

32.       Be kita ko, nukentėjusieji A. P. ir D. M. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir nukentėjusysis M. S., kad jų brolis A. P. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo plautuvių formuotojo pareigose, rankinio formavimo ceche. Brolis jiems pasakojo, kad darbo vietoje nuolat tvyrojo dulkės ir cheminių medžiagų kvapai. A. P. sveikatos būklė ėmė blogėti 2014 m., jį vargino kosulys, dusulys, ėmė kristi kūno svoris, ėmė greitai pavargti, kilo kūno temperatūra. Po ilgo gydymo ir tyrimų jam buvo nustatyta profesinė liga – plaučių silikozė. Brolio teigimu, darbdavys jam nebuvo davęs respiratoriaus, todėl jis naudojo paties įsigytas asmenines apsaugos priemones, darbo vietoje kaukių dėvėjimo niekas nekontroliavo, jie turėjo patys nuspręsti, kada kaukė yra nebetinkama naudoti, ir tada pasikeisti, tačiau būdavo ir taip, kad kaukių iš viso nebūdavo. Nors darbo vietoje buvo įrengta ventiliacija, tačiau ji nebuvo pakankama, vasaros laikotarpiu ceche būdavo labai aukšta temperatūra, kas dar labiau skatino dulkėtumą, juolab, brolio darbo vietoje buvo naudojamas kvarcinis smėlis, kurio sudėtyje yra kenksmingų silicio dioksido dalelių (11 t., b. l. 7–11, 1 t., b. l. 77–79).

33.       Nagrinėjamu atveju ne mažiaus svarbūs ir pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų, kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje dirbusių darbuotojų parodymai.

28.1.                      Liudytojas A. Z. paaiškino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje iki 2016 m. gegužės mėnesio, kriauklių formuotoju. Pažinojo A. P. ir M. S.. Gamybos procese pradėjus naudoti smėlį iš (duomenys neskelbtini), jis dulkėdavo labiau nei ankščiau naudotas smėlis. Apsaugos priemonė buvo pilna veido kaukė, ją naudodavo pilant košę, nes vyko cheminės reakcijos, kilo garai, o po to naudodavo paprastus respiratorius. Pradėjus dirbti, jis buvo supažindintas su darbų sauga, pasirašė. Iš pradžių nebuvo puskaukių, naudojo paprastus popierinius respiratorius. Tyrėsi savo plaučius, juose buvo rasta pakitimų, nustatyta plaučių difuzija, tačiau ankščiau jis yra dirbęs dažytoju milteliniu būdu, gydytojai jam uždraudė dirbti panašų darbą, sakė, kad jo plaučių vaizdas toks pat kaip A. P.. Po daugiau atliktų tyrimų jam nustatė mišrių dulkių pniaumokoniozę, yra stebėsenoje, tikrinasi kas metus. Darbų saugos niekas nekontroliuodavo, tačiau dėl kaukių nedėvėjimo darbuotojai gaudavo pastabų. Pilną veido kaukę dėvėdavo prieš pylimą, nes grauždavo akis ir veidą. Kaukių trūkumo nebuvo, jos buvo sudėtos įrankinėje arba pas T. U. kabinete ir pagal poreikį jas pasiimdavo patys. A. P. naudodavo kaukę. Yra gavę įspėjimą dėl kaukių nedėvėjimo. Įsidarbinant buvo informuotas, kad reikės dirbti su kenksmingomis medžiagomis. Darbdavys siųsdavo tikrintis sveikatą, bent vienas toks kartas tikrai buvo dirbant ir A. P. bei M. S.. Pilno veido kaukes gaudavo ir padėvėtas, tačiau T. U. keisdavo jų dalis. Darbuotojas kaukes ar jų dalis keisdavo savo nuožiūra (11 t., b. l. 42–44).

28.2.                      Liudytojas V. B. teigė, kad dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. iki 2016 m. įvairiose pareigose, tame tarpe ir plautuvių formuotoju. Ruošdamas smėlį jis naudodavo pilną veido kaukę, kaukes keisdavo kai suplyšdavo, kaukių filtrus keisdavo kai būdavo sunku kvėpuoti. Plautuvių gamyboje buvo naudojamas ir smėlis, kuris dulkėdavo, dėl to naudojo kaukes. Kaip naudotis kauke jam paaiškino T. U., būdavo vedami ir darbų saugos instruktažai. Respiratorių naudodavo kai veždavo smėlį, o visą veidą dengiančias kaukes tuomet kai dirbdavo su cheminėmis medžiagomis. Žinojo, kad dirbo su kenksmingomis ir pavojingomis medžiagomis ir reikia naudoti asmenines apsaugos priemones, kenksmingumas buvo įvardintas dėl aštrių kvapų nuo cheminių medžiagų (11 t., b. l. 44–46). 

28.3.                      Liudytojas A. M. nurodė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo formų paruošėjų, vėliau liejiku. Atėjęs dirbti gavo asmenines apsaugos priemones – kaukę su stiklu, pilnai dengiančią veidą, su filtrais, pirštines, buvo paaiškinta kaip ir kada naudotis kauke. Praustuvių paruošimo metu naudodavo veido kaukę, semdamas smėlį pastebėjo, kad jis dulka, nes dirbo be kaukės, pilno veido kaukes buvo nepatogu naudoti, nes prakaituojant jos rasodavo, pilną veido kaukę naudojo užpylimo metu, vaško purškimo metu ir puodo plovimo metu. Kaukės filtrus keisdavo tuomet, kai pradėdavo jausti cheminių medžiagų kvapą. Prieš pradedant dirbti iš dalies buvo paaiškinta, kad reikės dirbti kenksmingoje aplinkoje ir su kenksmingomis medžiagomis (11 t., b. l. 47–48). 

28.4.                      Liudytojas A. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsidarbinant jo neparašė sveikatos patikrinimo kortelės, jis jos neturėjo, Asmenines apsaugos priemones naudojo tik liejant plautuvių formas, darbe negaudavo įspėjimų dėl kaukių naudojimo, nežinojo, kad dirba su kenksmingomis medžiagomis. Įmonės ceche buvo didelis dulkėtumas, apie tai buvo kalbama su įmonės administracija, ventiliacijos sistema buvo, ją vis tobulindavo, tačiau jo nuomone dėl prastos ventiliacijos darbo vietoje nebuvo užtikrinama saugi darbo aplinka, darbo metu jis būdavo visas baltas nuo dulkių, nežinojo, kokios sudėties medžiagos išsiskiria gręžiant ir frezuojant išlietus gaminius (11 t., b. l. 59–60).

34.       Iš aukščiau įvardintų liudytojų parodymų matyti, kad nors dalis įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių darbuotojų teigė, kad darbo vietoje jie buvo supažindinti su darbų saugos reikalavimais, jiems buvo suteiktos ir asmeninės apsaugos priemonės bei paaiškinta kaip jomis naudotis, tačiau vis tik kartu nurodė ir tai, kad įmonėje nebuvo inicijuotas reguliarus jų sveikatos tikrinimas, veido kaukes naudodavo ne viso gamybos proceso metu, o tik tam tikrais etapais, darbo metu įmonės ceche vyravo didelis dulkėtumas ir prasta ventiliavimo sistema, be to, jiems buvo nustatytos ir tam tikros diagnozės, išskirtinai susijusios su plaučių ligomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad vis tik nemaža dalis įmonės darbuotojų nežinojo kaip ir kada tinkamai naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis bei su kokio pavojingumo cheminėmis medžiagomis susiduria darbo vietoje bei būtinybės nuo jų saugotis.

35.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš 2016 m. gegužės 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. Z. diagnozuota mišrių dulkių pneumokoniozė, kuri yra įtraukta į profesinių ligų sąrašą, tačiau nėra duomenų, kad ji būtų įtvirtinta Profesinės ligos patvirtinimo aktu. Ši liga yra nepagydoma, tad ir visiško išgijimo tikimybės nėra (8 t., b. l. 161–164). 2017 m. gegužės 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Ž. Č. diagnozuota mišrių dulkių pneumokoniozė, kuri yra įtraukta į profesinių ligų sąrašą, tačiau nėra duomenų, kad ji būtų įtvirtinta Profesinės ligos patvirtinimo aktu. Ši liga yra nepagydoma, tad ir visiško išgijimo tikimybės nėra (8 t., b. l. 169–171). Baudžiamojoje byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad Ž. Č. (2020 m.) ir T. D. (2019 m.), dirbusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesinė plaučių silikozė buvo patvirtinta (13 t., b. l. 96–101). Iš 2017 m. gegužės 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. R. diagnozuota sarkoidozė II stadijos, ji nėra priskiriama profesinėms ligoms (8 t., b. l. 165–168). Iš 2022 m. rugpjūčio 31 d. išduotos darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymos (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. D. nustatytas penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki 2024 m. rugpjūčio 29 d. dėl profesinės ligos, kuri nustatyta 2019 m. gruodžio 18 d. (pneumokoniozė) (16 t., b. l. 20–22, 47). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys, vertinant juos kitų baudžiamojoje byloje surinktų duomenų kontekste taip pat leidžia daryti išvadą, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nebuvo užtikrintos saugios ir nekenksmingos darbo sąlygos, nebuvo imtasi priemonių užtikrinti tinkamą asmeninių apsaugos priemonių naudojimą, juolab, apskritai buvo tinkamai neįvertinta, ar įmonės darbuotojų naudotos asmeninės apsaugos priemonės buvo pakankamos apsaugoti juos nuo gamybos procese naudotų ir išsiskiriančių cheminių medžiagų. Nors plaučių silikozė baudžiamosios bylos duomenimis, papildomai buvo patvirtinta Ž. Č. ir T. D., o kitiems liudytojams – A. Z. ir A. R. diagnozuotos atitinkamai mišrių dulkių pneumokoniozė ir II stadijos sarkoidozė, tačiau tai tik patvirtina, kad šie asmenys, taip pat dirbę įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, susirgo arba analogiška profesine liga, arba kitokiomis būtent plaučių ligomis.

36.       Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad šioje baudžiamojoje byloje A. P. ir M. S. diagnozuota profesinė liga – plaučių silikozė, nulėmusi ir negrįžtamas pasekmes – šių asmenų mirtį, yra laikytina kilusiais sunkiais padariniais būtent dėl aukščiau aptartų Darbų saugos ir sveikatos įstatymų nuostatų pažeidimų. Iš aukščiau paminėtų nukentėjusiojo M. S. bei kitų baudžiamojoje byloje liudytojais apklaustų asmenų, dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų aplinkybių matyti, kad jų darbo funkcijos buvo tiesiogiai susiję su darbu su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, gamybos proceso metu išsiskirdavo įvairūs aitrūs, regą ir kvėpavimo takus dirginantys kvapai, taip pat akcentuota ir tai, kad darbo metu vyravo didelis dulkėtumas, ypač pakeitus gamybos procese naudotą kvarcinį smėlį, t. y. pradėjus naudoti iš Ukrainos Respublikos atgabentą kvarcinį smėlį.

37.       Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams A. P. ir M. S., dirbusiems praustuvių formuotojų pareigose buvo diagnozuota profesinė liga – profesinė silikozė. 2015 m. liepos 30 d., 2015 m. rugpjūčio 24 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus profesinės ligos priežasčių tyrimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad priežastys, susijusios su A. P. ir M. S. įtariamos profesinės ligos diagnoze yra silicio dioksido dulkės, smėlis (3 t., b. l. 4–6, 4 t., b. l. 32–35). Kaip jau minėta, vienas iš pagrindinių komponentų gaminant praustuves buvo kvarcinis smėlis, kuriame ir yra silicio dioksido dalelių. 2015 m. rugpjūčio 28 d., 2015 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų profesinės ligos patvirtinimo aktuose nurodyta, kad A. P. ir M. S. diagnozuota profesinė liga – profesinė silikozė (3 t., b. l. 145, 4 t., b. l. 10). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. R., (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad A. P. buvo pagrįstai nustatyta profesinė liga – plaučių silikozė šią diagnozę ji nustatė įvertinusi A. P. medicininius duomenis apie jo sveikatos būklę bei darbo veiklos raidą, darbo sąlygas. Pokyčiai A. P. organizme buvo būdingi silicio dioksido dulkių poveikiui, vienintelis šios ligos gydymas – plaučių transplantacija. Tyrė ir M. S., jam taip pat pasitvirtino profesinė liga – plaučiu silikozė (11 t., b. l. 75–90).

38.       Nors nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su A. P. ir M. S. nustatyta ligos diagnoze, tačiau ir tolimesnės specialistų išvados bei ekspertizės aktai patvirtino būtent profesinės ligos – plaučių silikozės diagnozę. 2016 m. liepos 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), įvertinus tuometinę M. S. sveikatos būklę, buvo atlikti visi būtini tyrimai, jog būtų diagnozuota profesinė liga – plaučių silikozė ir ji diagnozuota pagrįstai (7 t., b. l. 142–150). 2017 m. gegužės 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. S. diagnozuota profesinė liga – lėtinė plaučių silikozė, kuri nėra pagydoma, jos dinamikoje stebimas greitas progresavimas, keliantis grėsmę gyvybei (2016 m. birželio 9 d. yra įtrauktas į plaučių transplantacijos recipientų sąrašą), dėl ko tai kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu (8 t., b. l. 150–157). 2017 m. birželio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. buvo diagnozuota plaučių silikozė, lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, pirminė hipertenzija II laipsnio, tuo tarpu jo mirties priežastis – plaučių silikozė, kuri komplikavosi lėtinio kvėpavimo nepakankamumo paūmėjimu, kardiogeniniu bei sepsiniu šoku, ūmiu širdies kraujotakos, kepenų ir inkstų nepakankamumu. A. P. mirties priežastis yra tiesiogiai siejama su jam 2015 m. rugpjūčio 28 d. diagnozuota profesine liga – plaučių silikoze (8 t., b. l. 141–149). Iš esmės analogiška išvada pateikta ir atlikus deontologinę ekspertizę dėl A. P. mirties priežasties ir gydymo teisingumo nustatymo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 25 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 107–118).

39.       Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. S. mirė, dėl ko buvo nutarta atlikti deontologinę ekspertizę, siekiant nustatyti jo mirties priežastį bei tai, ar jam taikytas gydymas buvo tinkamas ir teisingas. Iš 2021 m. spalio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) komisija, sudaryta iš VTMT Kauno skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto L. G., VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojos pulmonologės docentės V. Š., VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojo širdies chirurgo V. J. ir Valstybinės patologijos centro gydytojo patologo J. B., pateikė išvadą, kad M. S. mirties priežastis – pneumokoniozė, sukelta kitų silicio turinčių dulkių. Tai komplikavosi ūminiu respiraciniu distreso sindromu (ŪRDS), kraujavimu į plaučius ir dėl to išsivysčiusiu kvėpavimo funkcijos ir širdies nepakankamumu. M. S. mirties priežastis yra tiesiogiai susijusi su jam diagnozuota profesine liga – pneumokonioze (plaučių silikoze). Plaučių transplantacija buvo vienintelė galimybė išgebėti ligonio gyvybę ir pratęsti jo gyvenimo trukmę, dėl ko jis buvo įtrauktas į laukiančiųjų plaučių transplantacijos sąrašą. Pagal pateiktą dokumentaciją, M. S. diagnozuota liga – pneumokoniozė buvo pagrindinė liga, kuri turėjo įtakos jo sveikatos būklei, įtakojo kitų jo sveikatos sutrikimų atsiradimą ir buvo pagrindinė mirties priežastis. Tiesioginė mirties priežastis – progresuojantis kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumas po atliktos plaučių transplantacijos (tarpinė mirties priežastis) (15 t., b. l. 3–32).

40.       Tai, kad A. P. ir M. S. profesinė liga – plaučių silikozė buvo nustatyta pagrįstai, patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu apklausti liudytojai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pulmonologijos srities profesorius K. M. (12 t., b. l. 5–9, 10–12), liudytojas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pulmonologijos klinikos vadovas ir Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius S. M. (12 t., 75–80), liudytojas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas patologas V. Š. (12 t., b. l. 70–75) tyręs A. P., ekspertas E. D., dirbantis Vilniaus universitete medicinos fakultete, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos pulmanologijos ir alergologijos centre vadovu (12 t., b. l. 81–84, 16 t., b. l. 74–77.), ekspertas L. G. (16 t., b. l. 77–78, 80–81), specialistai J. B., V. Š. ir V. J. (16 t., b. l. 93–98). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių liudytojų, specialistų bei ekspertų parodymai yra itin išsamūs, moksliškai argumentuoti bei įtikinamai bei logiškai pagrindžiantys A. P. ir M. S. nustatytą profesinę ligą – plaučių silikozę, tad netikėti jais nėra pagrindo. Nors apeliaciniame skunde ginčijama aplinkybė, kad atliekant deontologinę M. S. ekspertizę į jos atlikimo eigą nebuvo įtrauktas rekomenduotas darbų saugos gydytojas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tai ekspertizės akto išvadų teisingumui realios įtakos neturi, nes jau pirminę profesinės ligos diagnozę A. P. ir M. S. nustatė būtent Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos darbo medicinos gydytoja R. R..

41.       Gynyba taip pat teikė teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą, papildomą teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą (11 t., b. l. 63–68, 139–140), užsienio valstybės specialistų komentarus, bei (duomenys neskelbtini) teismo tyrimų ir ekspertizių instituto Medicinos išvadą (13 t., b. l. 165–192) tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie duomenys vis tik negali būti laikomi patikimais įrodymais baudžiamojoje byloje. Visų pirma, nėra aišku kokie medicininiai ir baudžiamosios bylos dokumentai buvo pateikti išvadoms surašyti, apsunkinta ir galimybė patikrinti užsienio valstybių specialistų turimas kvalifikacijas, išsilavinimą, taip pat juos apklausti procese. Be to, svarbu ir tai, kad nors kaltinamasis turi teisę bylos nagrinėjimo metu teikti įrodymus, tačiau vertinant tokius įrodymus vis tik svarbu atsižvelgti į tai, kad proceso dalyviai yra neabejotinai suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi, tad ir jų teikiami duomenys turi būti vertinami itin atidžiai. Antra, Lietuvos Respublikoje A. P. ir M. S. nustatytas profesinės ligos – profesinės silikozės diagnozes byloje patvirtina visa eilė aukščiau aptartų duomenų, taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti baudžiamojoje byloje esančių specialistų išvadų bei ekspertizės aktų patikimumu, juolab, buvo apklausti visi jas surašę specialistai bei ekspertai, kurie iš esmės patvirtino analogiškas aplinkybes tiek dėl A. P. ir M. S. nustatytų profesinės ligos diagnozių.

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju baudžiamojoje byloje buvo nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Nors nuteistasis savo neveikimu pažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 2, 3, 4, 13 punktų bei 28 straipsnio 1, 2 dalies reikalavimus nesiekė kilusių sunkių padarinių, t. y. nenumatė, kad dėl jo neveikimo – neorganizuojant profesinės rizikos vertinimo ir nenustatant faktinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įmonėje, netinkamai sprendžiant, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, neužtikrinant visapusiško darbuotojų informavimo apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, nekontroliuojant kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, nenumatant kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimo darbo vietose ir (ar) darbo patalpose, netinkamai įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius, kolektyvinėms apsaugos priemonėms neužtikrinus darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, išduodamas asmenines apsaugos priemones neįvertinant darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, įmonės darbuotojai A. P. ir M. S. susirgs profesine liga, kuri buvo pagrindinė jų mirties priežastis, tačiau pagal turimą ilgametę darbo patirtį vadovaujant įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinant, kokios cheminės medžiagos yra naudojamos plautuvių gamyboje ir nesiimant pakankamų veiksmų nustatyti darbuotojams galinčias kilti rizikas bei pagal tai parinkti tinkamai apsaugančias asmenines apsaugos priemones, galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų (neveikimo), gali kilti neigiamos pasekmės darbuotojų sveikatai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta.

Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo 

43.       BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

44.       Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies turinio matyti, kad nuteistojo S. J. nusikalstama veika, buvo kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.). Vis tik matyti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo nauja BK 176 straipsnio 1 dalies redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), kuria buvo pakeista šio straipsnio dispozicija, kiek kitaip išdėstant galimus šios nusikalstamos veikos padarinius vietoje sakinio dalies: „jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių“ nurodant: „jeigu dėl to įvyko sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe avarija ar arba atsirado kitokių sunkių padarinių“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ankstesniąja šio BK straipsnio redakcija, nes tiek ankstesnėje, tiek nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK straipsnio redakcijoje išliko tapatus galimų padarinių įvardijimas – „kilo kitokių sunkių padarinių“, kuris ir buvo nurodytas nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos fabuloje, juolab, šie pakeitimai neturėjo įtakos nuteistojo teisinės padėties švelnėjimui ar kitokiam palengvinimui.

45.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701, 1702, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 2502, 2504, 2505, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 2672, 2673, 268, 270, 2702, 2703, 273, 274, 275, 276, 2761, 2762, 2763, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 3061, 3062, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. Nr. XIV-3060 (toliau – 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas). Matyti, kad be kitų straipsnių buvo priimti ir šiai aptariamai situacijai aktualūs pakeitimai, susiję su BK 176 straipsnio 1 dalimi.

46.       Po naujųjų BK pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2025 m. vasario 1 d., koreguota tiek BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija, tiek sankcija. Visgi, aptariamo straipsnio dispozicijoje buvo tik patikslinta formuluotė vietoje „Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme“ nurodant „Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme“, taigi šis pakeitimas jokios reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi. Kita vertus, šio straipsnio sankcijos naujieji pakeitimai turi įtakos bausmės kontekste. Ankščiau galiojusioje BK 176 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) sankcijoje buvo įtvirtintos tik dvi bausmės rūšys – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tuo tarpu šiuo metu galiojančioje BK 176 straipsnio 1 dalies (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) sankcijoje be jau buvusių baudos bei laisvės atėmimo bausmių įtvirtinta dar viena alternatyvi bausmės rūšis – areštas, bei iki septynerių metų sutrumpintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas. Tad šie pakeitimai turi įtakos nuteistojo teisinės padėties švelnėjimui.

47.       Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas S. J. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) perkvalifikuoti į BK 176 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.). BK 176 straipsnio 1 dalies nuostatų sankcijos pasikeitimo įtaka nuteistajam paskirtos bausmės kontekste bus aptartina tolimesniuose šio nuosprendžio punktuose tikrinant pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumą.

Dėl nuteistajam S. J. paskirtos bausmės

48.       Nuteistojo S. J. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Remiantis teismų praktika, tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

49.       Teismas, skirdamas bausmę vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies bei BK 54 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

50.       Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriame be kitų pakeitimų, įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai. Po šių pakeitimų kaltininkui parenkamos ir skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas ne nuo jos vidurkio, o įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenkant švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį bei nustatant skiriamos bausmės dydį.

51.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistajam S. J. už BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, buvo paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 5, 7 punktus atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi ištaisytas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas dėl nuorodos į BK 54 straipsnio 3 dalį, ją pašalinant.

52.       Apylinkės teismas S. J. parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo M. S., kuris baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu mirė, našlei A. S. atlygino 40 000 Eur įvardinant tai kaip neturtinės žalos atlyginimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Vertinant nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad praeityje S. J. yra neteistas, baustas administracine tvarka, yra dirbantis – ilgametis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turi šeimą. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas iš esmės nevertino kitos BK 176 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) sankcijoje numatytos bausmės rūšies – baudos skyrimo galimybės.

53.       Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad BK 55 straipsnyje yra numatyta bausmės skyrimo taisyklė asmeniui, primą kartą teisiamam už neatsargų ar nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nors ši BK nuostata imperatyviai neįpareigoja teismo, be kita ko, už neatsargaus nusikaltimo padarymą neskirti su areštu arba laisvės atėmimu susijusią bausmę, tačiau teismui vis tik nusprendus skirti tokio pobūdžio bausmę, šis sprendimas turi būti motyvuotas. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-181/2014, 2K-208/2014, 2K-7-87/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-118-489/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė pakankamų ir aiškių laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvų ir neargumentavo, dėl kokių priežasčių švelnesnės bausmės paskyrimas nuteistajam šiuo atveju nepasiektų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų.

54.       Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis yra teisiamas pirmą kartą (9 t., b. l. 71), už neatsargaus nusikaltimo padarymą, charakterizuojamas teigiamai, yra aukštesniojo išsilavinimo, toje pačioje darbovietėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2004 m., nuo 2005 m. yra šios įmonės vadovas (9 t., b. l. 74). Iš baudžiamojoje byloje esančio, 2018 m. birželio 1 d. Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad S. J. keletą kartų baustas administracine tvarka, paskirtąsias baudas buvo sumokėjęs (9 t., b. l. 76–79). Taip pat baudžiamojoje byloje buvo pateikti du mokėjimų nurodymai, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė atitinkamai 10 000 Eur ir 30 000 Eur A. S., mirusiojo nukentėjusiojo M. S. sutuoktinei (14 t., b. l. 76–77). Be kita ko, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko itin ilgai – ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 m. sausio 8 d. (1 t., b. l. 17) ir truko iki 2018 m. liepos 11 d., baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju katu pirmosios instancijos teismui buvo perduota 2018 m. liepos 20 d. (9 t., b. l. 17–148), tuo tarpu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, pirmąjį posėdį numatant 2018 m. rugsėjo 6 d. (9 t., b. l. 157), apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2023 m. gruodžio 28 d. (20 t., b. l. 55–116), tad nuteistasis pakankamai ilgą laiko tarpą dalyvavo baudžiamajame procese, nežinodamas savo teisinio likimo. Vis tik, svarbu ir tai, kad viso baudžiamojo proceso metu jis nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tuo tarpu jo neveikimas šiuo atveju sukėlė negrįžtamas pasekmes, t. y. du įmonės darbuotojai, susirgę profesine liga, mirė, vienas iš jų – M. S., šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Be kita ko, baudžiamojoje byloje yra duomenų ir apie tai, kad kiti įmonės darbuotojai taip pat susirgo arba tokia pat liga kaip ir A. P. bei M. S., arba kitomis būtent plaučių ligomis.

55.       Visgi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nuteistojo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam turėtų būti skiriamos su jo terminuotu laisvės suvaržymu susijusios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskirdamas laisvės atėmimo bausmę ir atidėdamas jos vykdymą S. J. skyrė ir įpareigojimus – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tačiau iš esmės asmeniui parenkami įpareigojimai turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir tam tikra prasme apriboti jo galimą rizikingą elgesį ateityje ar daryti kitokią teigiamą įtaką jo elgesiui, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nuteistasis nesusidūrė su sunkumais dėl darbo vietos, nes toje pačioje darbovietėje išdirbo ilgą laiko tarpą, juolab, jo nusikalstama veika nepasireiškė išskirtinai nakties metu ar viešoje vietoje, tad šie įpareigojimai nuteistajam iš esmės neturės jokio realaus poveikio BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų prasme.

56.       Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek įvykdyto nusikaltimo pavojingumą, tiek nuteistojo S. J. asmenybę, sprendžia, kad bausmės tikslų įgyvendinimui nagrinėjamu atveju nuteistajam pakaks skirti straipsnio sankcijoje įtvirtintą švelniausią – baudos bausmę, atsižvelgiant į kilusius sunkius padarinius jos dydį parenkant didesnį nei minimalus, tačiau ne didesnį nei jos vidurkis. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą, už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda. Pastebėtina, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos metu (nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d.) nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 897 „dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2008, 2K-1-697/2019, 2K-88-303/2020). Įvertinus vis tai kas išdėstyta, nuteistajam skirtina 385 MGL dydžio, t. y. 14 499,1 Eur (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 10 euro centų) bauda.

57.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 1, 2 punktuose numatytais pagrindais, tačiau paskirtina kita bausmė ne dėl naujai nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų, o dėl netinkamai paskirtos bausmės, įvertinus tai, kad baudos bausmė buvo įtvirtinta ir toje BK 176 straipsnio 1 dalies redakcijoje, kuria vadovavosi apylinkės teismas.

Dėl civilinio ieškinio

58.       Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius S. J. bei nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiojo M. S. teisių perėmėjos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. civilinis ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu arba atmestas iš esmės motyvuojant tai tuo, kad tapatus nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys buvo išnagrinėtas ir tenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-3275-1043/2017.

59.       Teismas, priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje, turi išspręsti klausimą dėl pareikšto civilinio ieškinio. BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimas tenkini baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį priimamas tuomet, kai teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustato, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, kaltininko veikoje yra nusikalstamos veikos požymių bei tarp kaltininko veikos ir atsiradusio žalos yra priežastinis ryšys. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

60.       Pažymėtina, kad išimtiniais atvejais, kuomet civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka iš naujo nenustatinėjama ar civiliniam ieškovui nusikalstama veika buvo padaryta žala ir ar jis turi teisę reikalauti, kad žala būtų atlyginama, tuo tarpu sprendžiamas tik ieškinio dydžio klausimas.

61.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, civilinį ieškinį nagrinėjantis teismas negali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010).

62.       Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju priėmė procesinį sprendimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. S. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o klausimą dėl ieškinio dydžio, nuosprendžiui įsiteisėjus, nutarta perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

63.       Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį buvo pareiškęs nukentėjusysis M. S., prašant iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (10 t., b. l. 53–74, 79–80). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl neteisėtų S. J. veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, nes dėl nesaugų darbo sąlygų M. S. susirgo profesine liga – plaučių silikoze, 2018 m. liepos 14 d. jam trūko kairysis plautis ir jis buvo įtrauktas į planinę plaučio transplantaciją, jo sveikatos būklė nuolat blogėja. Nukentėjusiojo teigimu, dėl jam diagnozuoto nepagydomo susirgimo jis kentė fizinį ir psichologinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, neteko penkiasdešimties procentų darbingumo, negalėjo atlikti jokių darbų, susijusių su fiziniu krūviu. Jis turi tris mažamečius vaikus ir yra vienintelis šeimos išlaikytojas, todėl šeima prarado didžiąją dalį pajamų, dėl jo sveikatos būklės jam buvo sunku rasti darbo vietą, jautė liekamąsias pasekmes. Nukentėjusysis M. S. baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (2021 m. gegužės 1 d.) mirė.

64.       2021 m. gegužės 5 d. nukentėjusiojo M. S. sutuoktinė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą perimti nukentėjusiojo M. S. teises ir pareigas baudžiamojoje byloje, nes M. S. 2021 m. gegužės 1 d. mirė ir tai patvirtina medicininis mirties liudijimas (14 t., b. l. 71, 84). Pirmosios instancijos 2021 m. birželio 14 d. teisiamojo posėdžio metu teismas suteikė teisę A. S. susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga (14 t., b. l. 98). Baudžiamojoje byloje taip pat buvo gautas advokatės Eglės Grucytės prašymas pripažinti A. S. nukentėjusiąja šioje baudžiamojoje byloje kartu pateikiant ir notarės V. P.-J. 2021 m. birželio 10 d. liudijimą apie tai, kad 2021 m. gegužės 1 d. mirus M. S., užvesta paveldėjimo byla, kurioje pareiškimą apie palikimo perėmimą pateikė įstatyminis įpėdinis – A. S. (14 t., b. l. 101). 2021 m. spalio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad M. S. turtą atitinkamai paveldi A. S. ir trys jų vaikai – G. S., R. S., E. S. (15 t., b. l. 67–68). Baudžiamojoje byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. S. pervedė 40 000 Eur (14 t., b. l. 76–77).

65.       Vis tik, BPK nėra reglamentuoti atvejai dėl procesinių teisių perėmimo klausimų, todėl šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 48 straipsnis). Procesinių teisių perėmimui reikalingi du pagrindai: 1) ginčijamo teisinio santykio dalyvio pasitraukimas iš bylos; 2) pasitraukusio dalyvio subjektinių teisių perėjimas kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėjimas. Taigi, galimumą perimti kito asmens procesines teises lemia materialiųjų subjektinių teisių pobūdis, t. y. jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmimas nėra galimas, nebus galima perimti ir tam tikrų procesinių teisių ir pareigų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 3 dalį, nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad iš proceso pasitraukus civiliniam ieškovui (šiuo atveju mirus nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. S.), turėjusiam turtinio pobūdžio reikalavimo teisę, kuri neatsiejamai buvo susijusi su jo asmeniu prašant priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokių procesinių teisių perėmimas kitam asmeniui CPK 48 straipsnio kontekste yra negalimas.

66.       Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išaiškino, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2008). Dėl neteisėto artimo asmens gyvybės atėmimo trečiųjų asmenų – tiesioginio nukentėjusiojo giminaičių bei artimųjų – teisė į piniginį atlygį atsiranda dėl dvasinių kančių, kurias nuoširdžiai išgyvena jie patys. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas. Neturtinės žalos atlyginimas mirusiojo artimiesiems priteisiamas konstatavus stiprų emocinį sukrėtimą, darantį neigiamą įtaką žmogaus dvasinei būsenai ir atitinkamai psichinei sveikatai. Nustatant neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, buvimą, vertinant jos pobūdį, intensyvumą, pasekmes, taip pat analizuojant kitus kompensacijos dydžio nustatymui reikšmingus faktorius, yra būtinas tiesiogiai šiuos emocinius ar fizinius potyrius išgyvenusio asmens dalyvavimas, nes niekas kitas, išskyrus neturtinę žalą patyrusį asmenį, negalėtų geriau ir patikimiau įrodyti neigiamų psichofiziologinių pasikeitimų stiprumo, nusakyti patirtų jausmų, kančių bei nuotaikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2010).

67.       Šiuo atveju pats nukentėjusysis M. S. aktyviai dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, savarankiškai pareiškęs civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, sietiną su jo patirtais dvasiniais išgyvenimais, sveikatos būklės blogėjimu ir taip realizavo savo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, susijusį konkrečiai su jo paties patirtais išgyvenimais. Vis tik, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis mirė. Nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas teisiamųjų posėdžių metu apskritai tinkamai neišsprendė mirusio nukentėjusiojo M. S. sutuoktinės A. S. procesinio statuso šioje baudžiamojoje byloje, iš teisiamųjų posėdžių protokolų turinio nematyti, kad ji protokoline ar atskira nutartimi būtų pripažinta nukentėjusiąja ar civiline ieškove, baudžiamojoje byloje taip pat nėra pareikšto ir jos atskiro civilinio ieškinio dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos priteisimo dėl patirtų dvasinių (ir ne tik) išgyvenimų sietinų su sutuoktinio mirtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo M. S. sutuoktinė A. S., kaip iš proceso pasitraukusio civilinio ieškovo testamentinė įpėdinė, nėra jo procesinių teisių, o konkrečiai – neturtinės žalos perėmėja šioje nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju turėjo būti taikomos CPK 293 straipsnio 7 punkto nuostatos, kuriose numatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis šiomis nuostatomis, procesas dėl nukentėjusiojo M. S. civilinio ieškinio turi būti nutrauktinas. Neabejojant, kad A. S. dėl sutuoktinio mirties galėjo patirti turtinės ir (ar) neturtinės žalos, šiuo pagrindu ji turi teisę reikšti civilinį ieškinį savarankiškai, tačiau vis tik civilinio proceso tvarka, nes tai nebuvo padaryta baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsižvelgiant į tai, civilinio atsakovo atstovo ir nuteistojo gynėjo apeliaciniai skundai šioje dalyje tenkintini, tačiau kitais motyvais nei nurodyta skunduose. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Dėl gynybos išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

68.       Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo iš nukentėjusiojo sutuoktinės A. S., kaip jo teisių perėmėjos, priteisti bylinėjimosi išlaidas pairtas pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro 11 543,40 Eur bei išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijai nustačius, kad nukentėjusiojo M. S. sutuoktinė A. S. skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažinta mirusio nukentėjusiojo M. S. civiliniu ieškiniu prašytos priteisti neturtinės žalos perėmėja, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo šias civilinio atsakovo atstovo patirtas išlaidas priteisti iš A. S.. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje civilinio atsakovo atstovo apeliacinis skundas netenkintinas.

69.       Taip pat, nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo nuteistajam iš valstybės biudžeto priteisti jo paritas gynybos išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 38 038,09 Eur bei būsimas išlaidas patirtinas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

70.       BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Be kita ko, sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, be aplinkybių, į kurias atsižvelgiama priteisiant atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėjama byla ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

71.       Nagrinėjamu atveju S. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje taip pat nenustatė pagrindo priimti priešingą procesinį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas. Byla apeliacinės instancijos teisme be kita ko, buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuris iš esmės buvo tenkintas tik nedidele apimtimi dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrindą paskirti ir kitą bausmės rūšį, tačiau tai atliko įvertinęs kasacinės instancijos teismo praktiką, kuomet apeliaciniame skunde prašant priimti priešingą procesinį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas, skundžiamas procesinis sprendimas turi būti peržiūrimas visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą nuteistojo naudai iš valstybės biudžeto priteisti jo patirtas gynybos išlaidas, todėl šis apeliacinio skundo prašymas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, S. J. padarytą nusikalstamą veiką, perkvalifikuoti iš BK 176 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) į BK 176 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.).

S. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 385 MGL dydžio, t. y. 14 499,10 Eur (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 10 euro centų) baudą. 

Įpareigoti S. J. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Procesą dėl nukentėjusiojo M. S. civilinio ieškinio nutraukti.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo S. J. prašymą dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo atmesti.

Nuteistojo S. J. gynėjo advokato Gintaro Černiausko prašymą dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo S. J. naudai iš valstybės biudžeto atmesti.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                         Aurelijus Rauckis

                                                         Judita Sungailaitė

                 Laima Šeputienė