Civilinė byla Nr. e2-291-881/2024

    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00016-2017-2

    Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės viešosios įstaigos „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Naspera“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Lasis“ skundą dėl 2024 m. sausio 9 d. pakartotinio likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Naspera“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – LUAB) „Naspera“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Lasis“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 25 d.

2.       LUAB „Naspera“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2024 m. sausio 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus visais darbotvarkės klausimais.

3.       Nemokumo administratorė nurodė, kad kreditorė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ 2023 m. gruodžio 21 d. pranešimu 2024 m. sausio 8 d. 11 val. kreditorės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sušaukė LUAB „Naspera“ kreditorių susirinkimą. Nemokumo administratorės įgaliotas asmuo 2024 m. sausio 8 d. 11 val. nuvyko į kreditorės nurodytą susirinkimo vietą, tačiau atvykus į susirinkimo vietą, Ekonomo tarnybos sekretoriatui nieko nebuvo žinoma apie sušauktą susirinkimą, todėl nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui buvo pasiūlyta palaukti priimamajame, kol išsiaiškins situaciją. Pralaukus ilgiau nei pusę valandos po numatytos kreditorių susirinkimo pradžios, iš atėjo kreditorės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ atstovas advokatas H. C., kuris paaiškino, kad kreditorių susirinkimas neįvyks, nes neatvyko kreditorės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ atstovai. Advokatas nurodė, kad pakartotinis susirinkimas vyks kitą dieną, t. y. 2024 m. sausio 9 d. 11 val. Nurodytu laiku nemokumo administratorės įgaliotas asmuo nuvyko į tas pačias kreditoriaus patalpas, kuriose buvo kreditorės atstovu prisistatęs B. V.. Nurodytas asmuo nurodė, kad vyks pakartotinis LUAB „Naspera“ kreditorių susirinkimas ir jį pravedė. Akivaizdu, jog didžiausia LUAB ,,Naspera“ kreditorė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ nesilaikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, netinkamai vedė kreditorių susirinkimą, savo pačios balsais priėmė nutarimus, kurie prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bankrutavusios bendrovės interesams ir yra objektyviai neįvykdomi. Tokiais veiksmais kreditorė vilkina nemokumo procesą. VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ 2024 m. sausio 8 d. sušaukė bendrovės kreditorių susirinkimą, nesilaikydama įstatyme nustatytos tvarkos, nes nesikreipė į bedrovės nemokumo administratorę, reikalaudama sušaukti bendrovės kreditorių susirinkimą su analogiška 2024 m. sausio 8 d. susirinkimui pasiūlyta darbotvarke ir nutarimų projektais, todėl administratorė net teoriškai negalėjo sušaukti susirinkimo minėtais darbotvarkės klausimais. Atitinkamai, nesilaikydama nurodytos įstatymo nustatytos tvarkos, t. y. prieš tai nereikalaudama administratorės sušaukti susirinkimą, kreditorė neįgijo teisės savarankiškai sušaukti bendrovės kreditorių susirinkimą, kaip tai numatyta JANĮ 46 straipsnio 3 dalyje. 2024 m. sausio 8 d. dokumentą ,,UAB „Naspera“ kreditorių susirinkimo protokolinis įrašas Nr. 10“, yra pasirašę kreditorės atstovai B. V. ir M. J., kurie net nebuvo atvykę į susirinkimą. Dar daugiau, į 2024 m. sausio 8 d. susirinkimą neatvykę kreditorės atstovai B. V. ir M. J. protokoliniame įraše Nr. 10 nurodė, kad 2024 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkime kvorumo nebuvo, todėl 2024 m. sausio 9 d. vyks pakartotinis kreditorių susirinkimas. Kadangi prie LUAB „Naspera“ kreditorių susirinkimo protokolinio įrašo Nr. 10 nėra pridėtas kreditorių registravimo sąrašas, nėra pagrindo spręsti, kas atvyko į susirinkimą, ar buvo kvorumas ar jo nebuvo. Neturint šių duomenų, be pagrindo ir neteisėtai įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas. Kita vertus, sudarydama ir pasirašydama 2024 m. sausio 8 d. LUAB „Naspera“ kreditorių susirinkimo protokolinį įrašą Nr. 10 kreditorė pripažino, kad jos atstovai dalyvavo 2024 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkime, priešingu atveju, jie nebūtų galėję nustatyti kvorumo. Jei kreditorė laikosi pozicijos, kad jos atstovai visgi atvyko į 2024 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkimą, tokiu atveju konstatuotina, jog kreditorių kvorumas susirinkime buvo ir susirinkimas įvyko. Tuo tarpu pati kreditorė 2024 m. sausio 8 d. susirinkime nebalsavo, dėl to nutarimai nė vienu darbotvarkės klausimu nebuvo priimti. Kadangi susirinkimas įvyko, todėl nebuvo teisinio pagrindo šaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą. 2024 m. sausio 8 d. protokolinio įrašo, kaip sudėtinės 2024 m. sausio 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo dalies, kreditorė nepateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tikėtina, siekdama nuslėpti aplinkybes apie kreditorių susirinkimo vykdymo tvarkos nesilaikymą. 2024 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkime 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas parduoti bendrovės turtą, nustatyta turto pardavimo tvarka. Toks kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai, bendrovės interesams ir yra neįvykdomas. Skundžiamu nutarimu nuspręsta parduoti turtą, kurio dalis jau yra parduota. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1835-640/2023 panaikino LUAB „Naspera“ 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu ir šį klausimą išsprendė iš esmės – patvirtino turto pardavimo tvarką ir kainą pagal nemokumo administratorės projektą, teiktą 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimui, pavedant administratorei organizuoti bendrovei priklausančio turto pardavimą. Vykdant teismo patvirtintą turto pardavimo tvarką, turtas buvo pardavinėjamas dvejose varžytynėse, kuriose niekas nedalyvavo. Nepardavus turto varžytynėse, turtas buvo parduodamas per internetinius skelbimų portalus ir buvo parduotas už 3 666 Eur.  Apskųsto 2024 m. sausio 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas turtą parduoti dar kartą. Dėl kitos turto dalies, kurios pardavimas įtrauktas į 2024 m. sausio 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu, šiuo metu yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. eB2-1245-640/2024. Kaip teisingai balavimo raštu biuletenyje pažymėjo kreditorė valstybinė įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, turto pardavimo klausimo svarstymas bet kokiu atveju turėjo būti atidėtas iki bus išnagrinėtas skundas dėl 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, kadangi teismui patenkinus administratorės skundą dėl 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo ir patvirtinus turto pardavimo tvarką, būtų dubliuojamas turto pardavimas.

4.       Kreditorė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš LUAB „Naspera“ administravimui skirtų lėšų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi nemokumo administratorės skundą patenkino – panaikino LUAB „Naspera“ 2024 m. sausio 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus visais darbotvarkės klausimais.

6.       Teismas konstatavo, kad ginčijamas 2024 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant JANĮ nustatytas imperatyvias normas. Susirinkimo sušaukimo procedūriniai pažeidimai yra esminiai ir prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms.

7.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus kreditorės argumentus, kad ši neturėjo pagrindo laikytis JANĮ 46 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos (kreiptis į nemokumo administratorę su prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą), nes nemokumo administratorė sistemingai jau kelis metus nešaukia susirinkimo, nors kreditoriai 2020 m. lapkričio 20 d., 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. lapkričio 9 d. įpareigojo tai padaryti.

8.       Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog nemokumo administratorė anksčiau priimtais kreditorių susirinkimų nutarimais buvo įpareigota sušaukti kreditorių susirinkimus, savaime nereiškia, kad šaukiant ginčijamą kreditorių susirinkimą kreditorė neprivalėjo laikytis JANĮ 46 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos. JANĮ 46 straipsnyje nustatyta kreditorių susirinkimo šaukimo tvarka yra imperatyvi, todėl kreditorė, siekdama, jog konkretiems klausimams išspręsti būtų sušauktas kreditorių susirinkimas, turėjo nemokumo administratorei pateikti JANĮ 46 straipsnio 4 dalyje nurodytą medžiagą (prašymą, kuriame turi būti nurodyti kreditorių susirinkimo sušaukimo tikslai; pasiūlymą dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės ir datos; siūlomus darbotvarkės klausimų sprendimų projektus).

9.       Be to, teismas laikė nepagrįstais kreditorės argumentus, kad nemokumo administratorės įgaliotas atstovas J. K. galėjo paprieštarauti kreditorei dėl JANĮ 46 straipsnio tvarkos nesilaikymo ar panašiai, ar (ir) neišsiųsti pranešimo apie šaukiamą susirinkimą kreditoriams, tokiu būdu užkirsdamas kelią esą neteisėtam susirinkimo sušaukimui. Nemokumo administratorės įgaliotas asmuo išsiuntė kreditoriams pranešimą apie ginčo susirinkimo sušaukimą ir susijusią medžiagą, todėl, kreditorės vertinimu, šiais veiksmais nemokumo administratorė neprieštaravo ginčo susirinkimo sušaukimui. Pasak teismo, nemokumo administratorės veiksmai (informacijos apie šaukiamą kreditorių susirinkimą išsiuntimas kitiems kreditoriams), taip pat tai, kad nemokumo administratorė nepareiškė prieštaravimo kreditorės šaukiamam susirinkimui, nereiškia, jog nemokumo administratorė sutiko su kreditorės iniciatyva šaukiamu kreditorių susirinkimu ir jame priimtais nutarimais. JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta nemokumo administratoriaus teisė skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą. Ši nemokumo administratorės teisė nėra ribojama jokiomis sąlygomis. Teismas pažymėjo, kad tai, jog nemokumo administratorė pateikė skundą dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, įrodo, kad nemokumo administratorė kreditorių susirinkimą ir jo metu priimtus nutarimus laiko neteisėtais ir pažeidžiančiais įstatyme įtvirtintas imperatyvias normas, susijusias su kreditorių susirinkimo organizavimo tvarka.

10.       Teismas konstatavo, kad nemokumo administratorė skunde pagrįstai atkreipė dėmesį, jog 2024 m. sausio 8 d. dokumentą „UAB „Naspera“ kreditorių susirinkimo protokolinis įrašas Nr. 10“, yra pasirašę kreditorės atstovai B. V. ir M. J., kurie net nebuvo atvykę į susirinkimą. Dar daugiau, į 2024 m. sausio 8 d. susirinkimą neatvykę kreditorės atstovai B. V. ir M. J. protokoliniame įraše Nr. 10 nurodė, kad 2024 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkime kvorumo nebuvo, todėl 2024 m. sausio 9 d. įvyks pakartotinis kreditorių susirinkimas. Teismas, susipažinęs su byloje pateiktu dokumentu (2024 m. sausio 8 d. protokoliniu įrašu Nr. 10), pritarė nemokumo administratorei, kad minėtų asmenų (kreditorės atstovų) parašai 2024 m. sausio 8 d. LUAB „Naspera“ kreditorių susirinkimo protokoliniame įraše Nr. 10, patvirtina, jog kreditorės atstovai labiau tikėtina dalyvavo 2024 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkime. Tokiu atveju, jeigu VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ atstovai dalyvavo 2024 m. sausio 8 d. susirinkime, laikytina, kad 2024 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkime kreditorių kvorumas buvo ir susirinkimas įvyko. Laikant, kad susirinkimas įvyko, nebuvo teisinio pagrindo šaukti pakartotinį 2024 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimą.

11.       Nustatęs, kad kreditorė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“, sušaukdama 2024 m. sausio 8 d. bei pakartotinį 2024 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimą, padarė esminius procedūrinius pažeidimus, teismas detaliau nepasisakė dėl ginčijamame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų (ne)teisėtumo.

12.       Teismas papildomai pažymėjo, kad ginčijamame kreditorių susirinkime (4-uoju darbotvarkės klausimu) kreditorės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ balsų dauguma priimtu nutarimu buvo priimtas nutarimas atšaukti 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir laikyti jį negaliojančiu. Dėl 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų (ne)teisėtumo teisme yra gautas nemokumo administratorės skundas, kuris nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. eB2-1245-640/2024. Teismo vertinimu, tokie dominuojančios kreditorės veiksmai, kuriais panaikinamas 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas 3-uoju darbotvarkės klausimu, rodo VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir bankroto procedūrų vilkinimą, kuris konstatuotas Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1835-640/2023. Teismas nurodė, kad VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ eilę metų nepritardama nemokumo administratorės siūlymams dėl ginčo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, iš esmės nepateikdama jokių motyvuotų argumentų dėl tokio nepritarimo, taip pat nepateikdama pasiūlymų dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, tokiais veiksmais vilkina bankroto procesą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-527-910/2023 pritarė tokiai Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje išdėstytai pozicijai ir konstatavo kreditorės piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Kreditorė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti nemokumo administratorės skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      JANĮ 46 straipsnio 2 ir 3 dalių normų teisinis reglamentavimas nenumato prievolės visais atvejais teikti JANĮ 46 straipsnio 4 dalyje nurodytą prašymą nemokumo administratoriui. Įstatymas aiškiai numato konkrečią elgesio taisyklę, pagal kurią kreditorių susirinkimus šaukia ir juose dalyvauja nemokumo administratorius, ir, jeigu nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo nesušaukia įstatyme nustatytais atvejais ir terminais, kreditorių susirinkimą šaukia kreditorių susirinkimo pirmininkas arba kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ visų kreditorių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Šiuo atveju nei nemokumo administratorė, nei teismas nepaneigė, kad nemokumo administratorė sistemingai jau kelerius metus nešaukė kreditorių susirinkimų, kuriuos įpareigojo sušaukti kreditoriai 2020 m. lapkričio 20 d., 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimuose vienbalsiai priimtais nutarimais.

13.2.                      Teismo pateiktas teisės aiškinimas sukuria prieštarą tarp JANĮ 46 ir 51 straipsnių nuostatų ir nepagrįstai sureikšmina JANĮ 46 straipsnio 4 dalyje nurodytą prašymo sušaukti kreditorių susirinkimą formą. Tokiu būdu nepagrįstai sukuriamos kliūtys operatyviai vykdyti nemokumo procedūras bei nemokumo administratorei suteikiamas pagrindas nepagrįstai oponuoti vykdytiniems kreditorių susirinkimų sprendimams, sukuria teisinį neapibrėžtumą.

13.3.                      Nemokumo administratorės įgaliotas asmuo neginčijo, kad išsiuntė kreditoriams pranešimą apie kreditorių susirinkimo sušaukimą ir susijusią medžiagą, neprieštaravo susirinkimo sušaukimui ir jį sušaukė, dalyvaudamas susirinkime (tiek pirminiame, tiek pakartotiniame) nereiškė pastabų ar prieštaravimų dėl JANĮ 46 straipsnio tvarkos tariamo nesilaikymo. Taigi, vertinant kreditorių interesus bei nemokumo administratorei priskiriamą aktyvų vaidmenį, administratorės įgalioto atstovo J. K. elgesys turėtų būti vertinamas kaip administratorės sutikimas su ginčo susirinkimo sušaukimu. Kreditorė laikėsi JANĮ 46 straipsnio 4 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, nes raštu buvo prašiusi, kad nemokumo administratorė sušauktų kreditorių susirinkimą, tačiau ši kreditorių susirinkimo taip ir nesušaukė.

13.4.                      Nesant ginčo ir įrodymų dėl fakto, kad protokolinį įrašą Nr. 10 pasirašę kreditorės atstovai nebuvo atvykę į pirminį susirinkimą, teismas, remdamasis vien tik šių asmenų parašais protokoliniame įraše, patvirtino jų dalyvavimą neįvykusiame susirinkime. Toks šio įrodymo įvertinimas prieštarauja jo turiniui. Be to, šio įrodymo įvertinimas prieštarauja paties teismo motyvams, kuriuose nurodyta, kad kreditoriaus atstovai nebuvo atvykę į kreditorių susirinkimą. Toks teismo vertinimas prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui, o būtent, byloje pateiktam kreditorės atstovo paaiškinimui, kuriame kreditorės atstovas, kuris buvo atsakingas organizuoti ir pravesti 2024 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkimą, paaiškino, jog susirinkime nedalyvavo dėl asmeninių priežasčių.

13.5.                      Dar daugiau painiavos įneša teismo išvada, kad nustačius, jog kreditorė, sušaukdama 2024 m. sausio 8 d. bei pakartotinį 2024 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimą, padarė esminius procedūrinius pažeidimus, todėl teismas detaliau nepasisako dėl ginčijamame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų (ne)teisėtumo. Tokiu būdu nėra aišku, ar galioja kreditorių balsavimas gautas 2024 m. sausio 8 d. susirinkime, kuris buvo sušauktas padarius esminius procedūrinius pažeidimus.

13.6.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditorės veiksmai, kuriais panaikinamas 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 3-uoju darbotvarkės klausimu, dėl kurio (ne)teisėtumo sprendžiama kitoje byloje, vilkina bankroto procesą. Susidaro įspūdis, kad tokiu išaiškinimu teismas siekia atgrasyti kreditorius nuo teisės peržiūrėti priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus.

13.7.                      Teismas nepagrįstai atmetė kreditorės prašymą susipažinti ir atsiliepti į nemokumo administratorės papildomus paaiškinimus. Teismas nusprendė dėl paaiškinimų priėmimo tą pačią dieną, kai juos gavo (teisme paaiškinimai gauti 2024 m. vasario 26 d. 11:27:06 val.). Tai kreditorei sudarė pagrįstą įspūdį, kad su teismu tarsi buvo sutarta dėl paaiškinimų prijungimo iš anksto, kreditorei nedalyvaujant. Išankstinis kreditorės procesinių teisių ribojimas paneigė procesinių teisių lygiateisiškumą šioje byloje ir sudarė objektyvų pagrindą nuogąstauti dėl išankstinio teismo nusistatymo ir šališkumo. Taigi, teismas pažeidė nešališkumo principą ir kreditorės teisę būti išklausytai teisme.

14.       Atsakovė LUAB „Naspera“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

14.1.                      Įsiteisėjusiomis nutartimis buvo konstatuota, kad būtent kreditorė, būdama dominuojančia kreditore, piktnaudžiavo savo teisėmis bankroto procese. Atskirai pažymėtinas kreditorės mėginamas suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, teikiant iš ginčo konteksto siaurai paimtas aplinkybes. Pavyzdžiui, skunde minima 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi buvo atmestas nemokumo administratorės prašymas ją atstatydinti iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų, nes nuo pat bankroto proceso pradžios kreditorė buvo priešiškai nusiteikusi nemokumo administratorės atžvilgiu. Pagal kreditorės pateiktus skundus nemokumo administratorės veiksmus vertino ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tačiau skundai buvo atmesti.

14.2.                      Dar neišsprendus ginčo dėl 2024 m. sausio 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, kreditorė inicijavo naujo bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimą, į darbotvarkę įtraukdama tuos pačius klausimus. Skundo nagrinėjamas dėl 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo yra sustabdytas iki šios bylos išnagrinėjimo. Kreditorė, siekdama atšaukti pačios priimtą 2023 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu, kai dėl jo yra nagrinėjamas skundas teisme, inicijuodama naujo kreditorių susirinkimo sušaukimą piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, vilkina bankroto procesą, įtraukdama bankroto bylos dalyvius į vis naujus teisminius ginčus.

14.3.                      Susidaro įspūdis, kad bendrovės bankroto procesas tapo provokacija, kad nemokumo administratorė padarytų klaidą, o ja pasinaudodama kreditorė galėtų pateikti naują skundą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydama nubausti nemokumo administratorę.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Narinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas panaikino LUAB „Naspera“ 2024 m. sausio 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16.       Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė teismui pateikė naują įrodymą – 2024 m. kovo 20 d. gautą kreditorės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ prašymą sušaukti bendrovės kreditorių susirinkimą.

17.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, spręsdamas prašymo priimti naujus įrodymus pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į tai, jog įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodinėjimo turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Kadangi prašomas priimti įrodymas nei patvirtina, nei paneigia atskirajame skunde įrodinėjamas aplinkybes, teismas pateiktą įrodymą, kaip neturintį reikšmės nagrinėjamam klausimui, atsisako priimti (CPK 180 straipsnis).

Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos

18.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ savo iniciatyva sušaukdama 2024 m. sausio 8 d. bei pakartotinį 2024 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimą, pažeidė JANĮ 46 straipsnyje įtvirtintą kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad jos nuomone, JANĮ 46 straipsnio 2 ir 3 dalies normų teisinis reglamentavimas nenumato prievolės visais atvejais teikti JANĮ 46 straipsnio 4 dalyje nurodytą prašymą nemokumo administratoriui dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, nes įstatymas aiškiai numato konkrečią elgesio taisyklę, pagal kurią kreditorių susirinkimus šaukia ir juose dalyvauja nemokumo administratorius, ir jeigu nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo nesušaukia šiame įstatyme nustatytais atvejais ir terminais, tai kreditorių susirinkimą šaukia kreditorių susirinkimo pirmininkas arba kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos.

19.       Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės pateiktu aiškinimu nesutinka, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau yra išaiškinta, kad kreditorius (-iai), nors jo (jų) teismo patvirtintas reikalavimas (-ai) vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ visų kreditorių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, turi visų pirma kreiptis su prašymu į nemokumo administratorių dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir, tik administratoriui kreditorių susirinkimo nesušaukus / atsisakius sušaukti, gali šaukti kreditorių susirinkimą (2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1249-553/2021). Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių JANĮ 46 straipsnio dalyje nustatytas reglamentavimas turėtų būti aiškinamas kitaip, nei tai padaryta minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje.

20.       Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad nurodytas JANĮ 46 straipsnio aiškinimas nedera su JANĮ 51 straipsniu, kuriame reglamentuojama kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka, nes JANĮ 46 straipsnis nustato kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką, o JANĮ 51 straipsnis sprendimų priėmimo tvarką.

21.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo teismų formuojamą praktiką, tačiau pažymėtina, kad apeliantės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-821-910/2022 buvo sprendžiama dėl kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 1/10 teismo patvirtintų visų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, teisės sušaukti kreditorių susirinkimą, o ne dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kai tokį susirinkimą inicijuoja kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nurodoma nutartis nėra aktuali nagrinėjamai bylai.

22.       Tai, kad ankstesniais kreditorių susirinkimų nutarimais nemokumo administratorė buvo įpareigota sušaukti kreditorių susirinkimus, nepaneigia fakto, jog inicijuojant konkretų kreditorių susirinkimą, privaloma laikytis JANĮ nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent apeliantė šiuo atveju trikdo nemokumo procesą, sukuria teisinį neapibrėžtumą, siekdama paneigti JANĮ įtvirtintas imperatyvias teisės normas. Be to, aplinkybė, kad nemokumo administratorė (jos atstovas) išsiuntė kreditoriams pranešimą apie ginčo susirinkimo sušaukimą ir susijusią medžiagą, nepareiškė prieštaravimų kreditorės šaukiamam susirinkimui, nesudaro pagrindo kreditorių susirinkimą pripažinti teisėtu. Tačiau pritartina, kad siekiant užtikrinti bankroto proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, būtų tikslinga informuoti dėl tvarkos nesilaikymo ir tokiu būdu užkirsti kelią užsitęsusiems teisminiams ginčams.

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkimą sušaukė kreditorė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“. Byloje nėra ginčo, kad šios kreditorės teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Kadangi VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ nesikreipė į bendrovės nemokumo administratorę, reikalaudama sušaukti bendrovės kreditorių susirinkimą su analogiška jos pačios 2024 m. sausio 8 d. susirinkimui pasiūlyta darbotvarke ir nutarimų projektais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo JANĮ 46 straipsnyje įtvirtintos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog kreditorė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“, sušaukdama 2024 m. sausio 8 d. bei pakartotinį 2024 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimą, padarė esminius procedūrinius pažeidimus, teismas pagrįstai detaliau nepasisakė dėl ginčijamame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų (ne)teisėtumo, nes procedūriniai pažeidimai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti ginčijamus nutarimus.

24.       Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad jai nėra aišku, kaip vertinti kreditorių balsus, gautus  2024 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkime, kuris buvo sušauktas padarius esminius procedūrinius pažeidimus. Viena vertus, apeliantė laikė, kad 2024 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkimas neįvyko, todėl sprendimai nebuvo priimti, taigi, nėra aišku, dėl kokių balsų galiojimo jai kyla neaiškumas. Kita vertus, pripažinus, kad 2024 m. sausio 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimai yra negaliojantys, atitinkamai prasmės netenka ir 2024 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkime gauti balsai, kurių pagrindu buvo priimti panaikinti nutarimai.

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nutarties pagrįstumui nebeturi reikšmės ir aplinkybė, ar 2024 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkime dalyvavo B. V. ir M. J.. Vien apeliantės teiginys, kad 2024 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolinį įrašą Nr. 10 pasirašė B. V., nors faktiškai atvykęs į susirinkimą nebuvo, savaime leidžia daryti išvadą, jog susirinkimo procedūros buvo vykdomos netinkamai – dokumentus pasirašinėja asmenys iš tiesų nedalyvavę kreditorių susirinkime.

Dėl teismo (nešališkumo)

26.       Atskirajame skunde apeliantė nuogąstauja, kad bylą nagrinėjęs teismas tendencingai neatkreipė dėmesio į šioje byloje esančius apeliantės argumentus ir jos pateiktus įrodymus, o jų pagrindu darė nelogiškas, priešingas jų turiniui išvadas. Teigia, kad prašant nustatyti minimalų terminą susipažinti su nemokumo administratorės pateiktais paaiškinimais ir pasisakyti dėl jų, teismas nepagrįstai šį prašymą atmetė, tokiu būdu pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą.

27.       Iš civilinės bylos Nr. eB2-1477-640/2024 elektroninės kortelės duomenų matyti, kad apeliantei buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į atsakovės nemokumo administratorės skundą. 2024 m. vasario 26 d., t. y. likus dviem dienom iki 2024 m. vasario 28 d. teismo posėdžio, atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos teismas dar 2024 m. vasario 26 d. priėmė. Viena vertus, pažymėtina, kad apeliantė yra prisijungusi prie elektroninės bylos, todėl ji turėjo laiko ir galimybę susipažinti su byloje pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir pateikti atsikirtimus iki 2024 m. vasario 28 d. teismo posėdžio. Kita vertus, apeliantė nenurodo, kokią esminę įtaką turėjo atsakovės pateikti paaiškinimai ir, kad jos nepateiktas atsiliepimas būtų nulėmęs neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti apeliantės prašymą, nustatė, kad pateikti rašytiniai paaiškinimai iš esmės grindžiami tokiais pačiais argumentais kaip ir 2024 m. sausio 18 d. skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, su kuriuo apeliantė susipažino ir atskirsdama į jį pateikė 2024 m. vasario 2 d. atsiliepimą į skundą. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nebuvo nurodyti jokie nauji (siurpriziniai) argumentai / paaiškinimai, nepateikti nauji įrodymai. Tokių aplinkybių apeliantė nenurodo ir atskirajame skunde, o tik deklaratyviai teigia apie jos teisės būti išklausytai pažeidimą.

28.       Atskirajame skunde taip pat deklaratyviai teigiama dėl teismo šališkumo. Apeliantė nenurodė, kokie yra galimi teismo ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, t. y. apeliantė tik spėlioja apie galimus ryšius. Pažymėtina, kad jai buvo žinoma bylą nagrinėjanti Vilniaus apygardos teismo teisėja, todėl apeliantė galėjo pasinaudoti nušalinimo teise, nepaisant to, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Vien tai, kad teismas priėmė apeliantei nepalankų, jos netenkinantį procesinį sprendimą, nėra pagrindas teigti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teismo atliktus procesinius veiksmus, priimtą procesinį sprendimą, neabejoja, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta išsamiai ir nešališkai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29.       Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

30.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš kreditorės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra laikomos pagrįstomis, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus 8.16 papunktyje  nustatyto dydžio, todėl priteisiamos atsakovei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei ,,Naspera“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš kreditorės viešosios įstaigos „Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacines instancijos teisme.

Teisėja                           Vilija Mikuckienė