Civilinė byla Nr. 2-1370-558/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27543-2015-8

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.4; 2.6.4.4.3;2.6.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,

sekretoriaujant Dovilei Tamulionienei,

vertėjai Svetlanai Miniakovai,

dalyvaujant ieškovei J. U., jos atstovei advokatei Ingridai Krolienei,

atsakovui D. U., jo atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. U. patikslintą ieškinį atsakovui D. U., trečiajam asmeniui Swedbank, AB, išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių,

n u s t a t ė :

ieškovė J. U. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama santuoką tarp J. U. ir D. U., sudarytą 2010-07-24 Minske, Baltarusijoje, įregistruotą 2011-01-25 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 184, nutraukti nenustatant sutuoktinių kaltės; nepilnametės dukters K. U., gimusios 2011-12-06 gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti nepilnametei dukrai iš tėvo po 500 EUR periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės indeksuojant šią sumą įstatymų nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametei K. U. įsiskolinimą 2 459,99 EUR; pripažinti automobilį AUDI Q5, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 8 688,60 EUR ieškovės asmenine nuosavybe; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos nutraukimo turėtą pavardę – A.; nutraukus santuoką įsipareigojimus Swedbank, AB pagal 2014-05-27 laidavimo sutartį Nr.14-039677-LA2 pripažinti solidariu ieškovės ir atsakovo įsipareigojimu; priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys parengiamojo teismo posėdžio metu susitarė, kad neprašys nustatyti kito sutuoktinio kaltės, motyvai dėl kaltės nepateikiami. Gyvenant santuokoje šalys susilaukė dukros K. U., gimusios 2011-12-06. Nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi ji nuolat rūpinasi dukra, mergaitė yra labai prisirišusi prie ieškovės. Ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra, todėl mano, jog gražiuoju susitars dėl jos bendravimo, todėl bendravimo tvarka nenustatytina. Iš atsakovo dukros išlaikymui prašo priteisti po 500 EUR per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant už 6 mėnesius 6 dienas, iš jo atskaičius atsakovo faktiškai sumokėtas dukros poreikių tenkinimui sumas. Bendra įsiskolinimo suma yra 2 459,99 EUR. Gyvendami santuokoje faktiškai neįgijo bendrąja jungtine nuosavybe jokio registruotino turto, o bendro naudojimo daiktus yra pasidalinę. Ieškovė prašo automobilį AUDI Q, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes automobilis įsigytas už lėšas gautas, realizavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą – automobilį Hunday Tucson. Prašo prievolę Swedbank, AB bankui pagal laidavimo sutartį pripažinti solidaria šalių prievole, kadangi laidavimo sutartį ji sudarė ne savo iniciatyva, o būtent atsakovo nurodymu. Jau vien aplinkybė, kad laiduojama buvo už sutuoktinio artimųjų giminaičių vardu nuosavybės teisėmis valdomą ir jų vadovaujamą bendrovę, patvirtina, kad laiduojama buvo ne ieškovės asmeniniais tikslais, bei tai, kad tokiu laidavimu buvo suinteresuotas atsakovas. Tarpusavio išlaikymo nereikalauja, nes abu yra sveiki ir darbingi.(2t. b.l. 10-15).

Atsakovas D. U. atsiliepimais į ieškinį, patikslintą ieškinį nurodė, jog nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, mano, kad abu kalti dėl santuokos iširimo. Neprieštaravo, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau pageidauja, jog būtų nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamete dukra.  Dėl prašomo priteisti nepilnametei dukrai  išlaikymo dydžio nesutinka, mano, jog nurodyta suma neatitinka tikrovės. Jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 498,6 EUR. Iš pirmos santuokos atsakovas turi nepilnametį sūnų D. U., kurio išlaikymui per mėnesį skiria po 173,77 EUR. Sutiktų teikti dukros išlaikymui po 175 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nesutinka dėl prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo, nes po ieškovės su dukra išsikraustymo, šalių dukra kiekvieną savaitę pas atsakovą praleidžia nuo 2 iki 4 dienų per savaitę.  Nuo sausio mėnesio iki rugsėjo, atsakovas už dukters darželį sumokėjo 249,78 EUR mokesčių, 130 EUR sumokėjo už ieškovės automobilio remontą, 50 EUR sumokėjo į darželio grupės fondą, 84,39 EUR už ieškovės mobilų telefoną Baltarusijoje bei traukinio bilietus į Minską, nupirko dukrai dviračio šalmą 23,77 EUR, dukra praleido su atsakovu laiką nuo 2015-07-04 iki 2015-07-27, kada atsakovas su abiem savo vaikais buvo Lenkijoje. Šiuo laikotarpiu atsakovė iš viso neskyrė dukters išlaikymui lėšų. Tuo laikotarpiu dukrai išleido apie 600 EUR. Vien iš rašytinių įrodymų matyti, kad kas mėnesį buvo skiriama mažiausiai 162 EUR. Dėl automobilio AUDI Q5 neprieštaravo, kad automobilis atitektų ieškovei, nors aplinkybės dėl jo įsigijimo buvo kitokios. Atsakovas nesutinka, kad po santuokos nutraukimo prievolė Swedbank, AB pagal laidavimo sutartį būtų pripažinta solidaria šalių prievole. 2010-10-22 atsakovas visas savo turimas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas padovanojo ieškovei. Ji jomis disponavo asmeniškai ir priėmė asmeninį sprendimą pasirašyti laidavimo sutartį. Jokių įrodymų, kad laidavimas pasirašytas su atsakovo žinia ar sutikimu, ieškovė neteikia. Taip pat nepateikė įrodymų, kad įsipareigojimas prisiimtas šeimos interesams tenkinti. 2014-11-25 ieškovė pardavė akcijas, atsakovas šiame sandoryje taip pat nedalyvavo (1t. b.l.60-63, 2t.b.l.32-33).

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku: Tėvas bendrauja su vaiku pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo institucijos penktadienį iki 17 vai. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 vai. iki 19 val.

Tėvas bendrauja su vaiku pirmą ir trečią mėnesio savaitę paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo institucijos trečiadienį iki 17 val ir grąžindamas vaiką j jo ugdymo instituciją ketvirtadienį 7:50 val.

Tėvas bendrauja su vaiku antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo institucijos antradienį iki 17 val ir grąžindamas vaiką į jo ugdymo instituciją ketvirtadienį 7:50 val. Buvimo su tėčiu metu, jis užtikrina ugdymo institucijos lankymą.

Tėvas praleidžia su vaiku visas katalikų Šv. Velykas, Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas.

Tėvas praleidžia Naujųjų metų sutikimo šventę su vaiku poriniais metais, paimdamas vaiką gruodžio 31d. ir grąžindamas sausio 01 d.

Vaiko tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais 18 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną 20 val., - šventės:

vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena. - ne poriniais metais;

kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, - poriniais metais;

pirmasis birželio sekmadienis - Tėvo diena, - kiekvienais metais;

birželio 24-oji - Rasos ir Joninių diena, - ne poriniais metais;

liepos 6-oji - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, - poriniais metais;

rugpjūčio 15-oji - Žoline (Svč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena), - ne poriniais metais;

lapkričio 1-oji - Visų Šventųjų diena, - poriniais metais;

vaiko gimtadieniai - vaiko gimtadienius, susitarimo būdu, organizuoja ir juose dalyvauja abu tėvai, atsižvelgiant į vaiko pageidavimus.

Tėvas praleidžia su vaiku 3 savaites kasmetinių atostogų metu birželio - rugpjūčio mėnesiais iš anksto suderinęs laiką su vaiko mama.

Tėvas turi teisę nekliudomai bendrauti su vaiku visomis ryšio priemonėmis.

Ieškovė įpareigotina neišvežti vaiko nuolat gyventi į kitą šalį be tėvo raštiško sutikimo (1t.b.l.135-137).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė motina J. U. gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute. Jame gyvena du asmenys – ieškovė ir jos nepilnametė dukra. Nepilnametei K. yra sudarytos geros sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, žaidimams ir ugdymui. Ieškovė nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), prekybos grupės konsultante, kad jos mėnesio darbo pajamos yra1015 EUR. Pokalbio su inspektore metu ieškovė teigė, kad ji neprieštarauja maksimaliam dukros ir tėvo bendravimui, supranta, kad mergaitei tėvas yra labai svarbus. Nepilnametė K. U. lanko Vilniaus vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“. Motinos teigimu, mergaitė rimtų sveikatos problemų neturi, tačiau jai nustatyta plokščiapėdystė, ji nešioja specialią avalynę su ortopediniu įdėklu, jai nuolat yra daromi masažai. Skyriaus specialistė bendravo su nepilnamete K., kuri teigė, kad myli mamytę ir tėvelį, kad jos santykiai su tėvais yra geri, į darželį ją nuveda ir parsiveda mama, ji viską jai perka, jai patinka čia gyventi, nes jai nieko netrūksta. Su tėčiu dažnai susitinka, bendrauja, jai skambina, sveikina su gimtadieniais, perka saldumynus. K. dėl amžiaus aiškios nuomonės su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi neišreiškė, teigė, kad myli abu tėvelius. Atsakovas D. U. gyvena trijų kambarių bute. Butas tvarkingas, švarus. Jame gyvena du asmenys: atsakovas ir jo nepilnametis sūnus D. U., gimęs 2008-03-29. Atsakovas nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadybininku, savo mėnesio darbo pajamų neįvardijo. Pokalbio metu atsakovas D. U. nurodė, kad sutinka, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, kad dukrą aplanko 3-4 kartus per savaitę, sumoka už dukros lankomo darželio „Pasaka“ teikiamas paslaugas, kad dukros išlaikymui jis galėtų skirti 200 EUR/mėn. Skyrius mano, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus. Iš skyrium gyvenančio tėvo nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymas, kurį leidžia priteisti nepilnamečio vaiko tėvo turtinė padėtis ir kuris geriausia atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Skyrius dėl atsakovo reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete dukra iš esmės neprieštarauja (1t.b.l.55-59, 143).

Trečiasis asmuo Swedbank, AB atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu ieškovė J. U. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad sutinka, kad santuoka būtų nutraukta nenurodant nei vieno kaltės. Prašo priteisti iš tėvo dukros išlaikymui po 500 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Toks išlaikymo dydis yra būtinas, nes ji nuomojasi butą už 400 EUR, komunaliniai mokesčiai per mėnesį sudaro 100EUR - 130 EUR. Dukra turi specialių poreikių, nes reikalinga ortopedinė avalynė, kuriai išleidžiama kas mėnesį 25 EUR – 30 EUR. Prievolę Swedbank, AB prašo pripažinti solidaria sutuoktinių prievole, nes laidavimo sutartį už UAB (duomenys neskelbtini) ji pasirašė įkalbėta atsakovo, nes tai yra šeimos verslas. Šios sutarties neginčijo. Atsakovas ją apgavo, nes ji nemoka lietuvių kalbos, banke jai niekas neišvertė sutarties turinio, ji tiesiog pasirašė jai duotus dokumentus. Minėtas įmonės akcijas ji pardavė, tačiau pinigų negavo. Su atsakovo priešieškiniu sutiko iš dalies, nurodydama, kad iš esmės neprieštarauja atsakovo nurodytai bendravimo tvarkai, tačiau stačiatikių šventes ir Naujuosius metus pageidautų, kad dukra sutiktų su ja.

Teismo posėdžio metu atsakovas D. U. nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškovės ieškiniu tik nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu bei įsiskolinimo priteisimu. Sutinka teikti dukros išlaikymui po 175 EUR. Sutinka, kad automobilis būtų  pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe, tačiau nesutinka, kad jis išimtinai įsigytas už ieškovės tėvo dovanotas lėšas, nes dalį lėšų dovanojo ir atsakovo tėvas. Jis padovanojo akcijas ieškovei, nes norint įdarbinti piliečius iš trečiųjų šalių reikia, kad jie turėtų nuosavybę. Dėl minėtų priežasčių atsakovas padovanojo ieškovei įmonės akcijas, nes norėjo sutuoktinei sukurti darbo vietą, kurioje ji ir dirbo direktore. Verslas buvo pelningas, įmonė vykdė veiklą, o ieškovė turėjo idėjų verslui plėtoti. Atsakovas dirbo kitoje įmonėje. Ieškovė yra sakiusi atsakovui, kad įmonei reikalingos apyvartinės lėšos. Atkreipė teismo dėmesį, jog ieškovė gerai moka lietuvių kalbą, net pirmame teismo posėdyje nesinaudojo vertėjo paslaugomis, tik patikslinus ieškinį dėl prievolės kreditoriui padalinimo, tuomet ir prireikė vertėjo paslaugų. Ieškovė gabi kalboms ir ji puikiai kalba lietuviškai, todėl viską suprato, ką pasirašė banke. Atsakovas sutiko, jog ieškovė su nepilnamete dukra praleistų visas stačiatikių šventes.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės J. U. ir atsakovo D. U., santuoka sudaryta 2010-07-24 Minske, Baltarusijoje, įregistruota 2011-01-25 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 184 (1t., b.l. 7). Santuokos metu šalims 2011-12-06 gimė dukra K. U. (1t.,b.l. 9).

Dėl santuokos nutraukimo..

Šalys parengiamojo teismo posėdžio metu susitarė, kad neprašys nustatyti kito sutuoktinio kaltės, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės, nenurodant konkrečių kaltę patvirtinančių faktų, atsakovas su tokiu reikalavimu sutiko. Dėl nurodyto, vadovaujantis CK 3.63 str., teismas tenkina ieškinį šioje dalyje ir nutraukia ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.28 str., 3.53 str. 1, 2 d., 3.61 str., 3.63 str.), nenurodydamas konkrečių aplinkybių patvirtinančių vienos ar kitos šalies kaltę.

Pažymėtina, kad CK 3.61 str. 3 d. nustato, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai).

Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliktina ikisantuokinė pavardė – A. (CK 3.69 str.).

Šalys po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalauja.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko K. U., gimusios 2011-12-06, gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnametė dukra gyvena su motina, atsakovas nepateikė prieštaravimų ieškovės reikalavimui. Nesant ginčo tarp šalių, ieškinys yra tenkintinas šioje dalyje ir nepilnametės dukros K. U., gimusios 2011-12-06, gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. U. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašė nepilnamečio vaiko naudai priteisti po 500 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas sutiko dukros išlaikymui teikti kas mėnesį po 175 EUR.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

VĮ Registrų centras duomenimis J. U. nekilnojamojo turto neturi (1 t., b.l. 13). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu  įregistruota transporto priemonė AUDI Q5 (1t. b.l. 11). Į bylą yra pateikta buto nuomos sutartis, sudaryta 2015-01-18 tarp A. V. ir J. U., remiantis kuria nustatyta, kad ieškovė nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto nuomos kaina yra 400 EUR per mėnesį (1t., b.l. 24-26). Remiantis į bylą pateikta UAB (duomenys neskelbtini) pažyma apie išmokėtą darbo užmokestį ieškovei nustatyta, jog jos darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro 1 015,16 EUR (1t.b.l.28). Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis ieškovės darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatskaičius mokesčių per mėnesį sudaro 49,99 EUR (2t.b.l. 57).

Atsakovui D. U. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 64 875 EUR, transporto priemonių neturi (1t.b.l. 10,14-15). Remiantis į bylą pateikta UAB (duomenys neskelbtini) pažyma apie išmokėtą atsakovui darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro 330, 31 EUR (1t., b.l. 65). Iš pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) pažymos apie išmokėtą atsakovui darbo užmokestį nustatyta, jog jo darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro 53,60 EUR 1t. b.l.66). Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką D. U., gim. 2008-03-29 (1t.b.l.67). Į bylą pateiktas D. U. ir nepilnamečio Sūnaus D. U. motinos susitarimas, kuriuo abu susitarė, jog sūnaus išlaikymui D. U. mokės po 600 Lt/mėn. (1t.b.l.68).

Nors atsakovo darbo užmokestis yra mažesnis negu ieškovės, turi du išlaikytinius, tačiau vienareikšmiškai teigti, kad jo turtinė padėtis yra blogesnė negu ieškovės, negalima, nes jis turi nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė yra 64 875 EUR, šis turtas neapsunkintas hipoteka ar areštu, atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą, yra darbingas, todėl gali gauti didesnį darbo užmokestį.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, negalima pamiršti ir jų nepilnamečio vaiko poreikių.  Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23).

Bylos duomenimis nustatyta, jog K. U., gimusi 2011-12-06, lanko darželį “(duomenys neskelbtini)” (1t.b.l.74). Mažametė turi plokščiapadystę, nešioja spec avalynę su ortopediniu įdėklu,jai rekomenduoti masažai (1t.b.l.31). Ieškovė į bylą pateikė nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 1 034 EUR suma per mėnesį (1t.b.l.8). Atsakovas su tokia vaiko poreikių suma per mėnesį nesutinka, mano kad ši suma yra per didelė. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepimu į ieškinį nurodytais argumentais, kad ši suma vaiko išlaikymui yra ženkliai per didelė. Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodo, jog per mėnesį skiriama masažams po 84 EUR, auklei po 95 EUR, batams, tiek ortopediniams, tiek paprastiems - po 75 EUR, kas per metus sudaro 900 EUR, tačiau šių aplinkybių nepagrindžia jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Taip pat ieškovės poreikių lentelėje nurodytos papildomos kitos išlaidos (vaiko laisvalaikiui ir pramogoms), kurios vidutiniškai per mėnesį sudaro 50 EUR, o per metus 1 200 EUR, negalima pavadinti būtinomis ir pagrįstomis ketverių metų amžiaus vaikui. Teismas įvertindamas nepilnametės Katrinos amžių, jos bendruosius bei specialiuosius poreikius sprendžia, kad ketverių metų vaiko išlaikymo išlaidos yra pakankamai didelės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad abiejų tėvų pareiga yra užtikrinti vaikui gyvenamąjį būstą, todėl atsakovas, kaip ir ieškovė turi skirti didesnį išlaikymą, negu minimalų.

Teismas mano, kad nepilnametei dukrai, kuriai šiuo metu yra ketveri metai, poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį po 500 EUR, iš kurių po 250 EUR  turėtų skirti tėvas D. U. ir po 250 EUR turėtų skirti motina J. U.. Tokiu būdu teismas iš tėvo D. U. nepilnametės dukros K. U., gimusios 2011-12-06, naudai priteisia po 250 EUR  periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2015-08-10, iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 str.), išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina motina J. U. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (LAT 2008-01-28 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė prašo priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo gyvenimo skyrium pradžios, t.y.  nuo 2015-01-23 iki ieškinio pateikimo teismui dienos - 2015-08-10 už šešis mėnesius ir 6 dienas, skaičiuojant po 500 EUR bei išskaičiuojant 550 EUR per šį laikotarpį atsakovo faktiškai dukros išlaikymui sumokėtas sumas. Bendra įsiskolinimo suma yra 2 459,99 EUR. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad nuo pat ieškovės išsikraustymo, šalių dukra kiekvieną savaitę pas atsakovą praleidžia nuo 2 iki 4 dienų. Visą tą laiką, kai vaikas būna su tėčiu, yra pilnai jo išlaikomas. Nuo sausio mėnesio iki rugsėjo, atsakovas už dukters darželį sumokėjo 249,78 EUR mokesčių, 130 EUR sumokėjo už ieškovės automobilio remontą, 50 EUR sumokėjo į darželio grupės fondą, 84,39 už ieškovės mobilų telefoną Baltarusijoje bei traukinio bilietus į Minską, nupirko dukrai dviračio šalmą už 23,37 EUR, dukra praleido su atsakovu laiką nuo 2015-07-04 iki 2015-07-27, kada atsakovas su abiem vaikais buvo Lenkijoje. Šiuo laikotarpiu atsakovė iš viso neskyrė dukters išlaikymui lėšų. Tuo laikotarpiu dukrai išleido apie 600 EUR.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas už dukters darželį laikotarpiu nuo 2015-01-26 iki 2015-07-09 sumokėjo 249,78 EUR (1t.b.l.75-80). Į dukros darželio grupės fondą 2015-02-02 sumokėjo 50 EUR (1t.b.l.81). Išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu sumokėjo 84,39 EUR už ieškovės mobilų telefoną Baltarusijoje bei traukinio bilietus į Minską (1t. b.l.83-93). 2015-02-04 sumokėjo už ieškovės vardu įregistruoto automobilio remontą 130 EUR (1t.b.l.72-73). 2015-05-28 nupirko dukrai dviračio šalmą 23,37 EUR (1t.b.l.94). Atsakovas į bylą pateikė duomenis, jog jis su savo dviem nepilnamečiais vaikais laikotarpiu nuo 2015-07-04 iki 2015-07-26 buvo Lenkijoje ir sumokėjo 3 9990 PLN, kas sudaro 967,76 EUR (2015-07-26 oficialus zloto kursas 1 EUR= 4,1229PLN) už nakvynes pensione “Willa GLOBAL” (1t.b.l.69-70). Taigi atsakovo nepilnametei dukrai tenkanti dalis sudarytų 322,58 EUR. Atsakovas nurodė, jog tuo laikotarpiu dukrai išleido apie 600 EUR. Nors atsakovas ir nepateikė likusiai 277,42 EUR sumai pagrindžiančių įrodymų, tačiau labiau tikėtina, kad tokios išlaidos galėjo ir būti, nes atsakovas su dviem vaikais  Lenkijoje praleido 21 dieną (CPK 185 str.). Ieškovė savo ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, jog atsakovas dukros išlaikymui 2015-07-03 pervedė 100 EUR. Taigi, per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį atsakovas dukros poreikiams viso išleido 1 237,54 EUR sumą. 

Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnametės dukros K. U., gimusios 2011-12-06, naudai priteistinas 312,45 EUR ((6 mėn. x 250 EUR)+(250 EUR:30d. x6d.) - 1 237,54 EUR = 312,45 EUR)) dydžio išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 23 d. iki ieškinio padavimo dienos (CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2d. nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia,  ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.). CK  3.175 straipsnio antroje dalyje  nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2d.). Šioje byloje tokių įrodymų nėra.

Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, nustatoma nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su tėvu. Ieškovė iš esmės neprieštaravo atsakovo nurodytai bendravimo tvarkai, tačiau prašė, jog Stačiatikių šventes bei Naujuosius metus vaikas praleistų su ja.

Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog būtina į bendravimo tvarką įtraukti sąlygą, jog ieškovė įpareigotina neišvežti vaiko nuolat gyventi į kitą šalį be tėvo raštiško sutikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu.

Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Teismas sprendžia, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka su dukra Katrina, joje padarius minėtus papildymus, atitinka vaiko interesus (CK 3.175 str.2d.). Nors ieškovė nurodo, jog nepilnametė dukra turėtų praleisti su ja visus  Naujuosius metus, tačiau pažymėtina, jog tėvų teisės ir pareigos nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra lygios, todėl atsakovas taip pat turi teisę su dukra bendrauti per Naujuosius metus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas viršija pareikštus reikalavimus (CPK 376 str.) ir nustato sekančią vaiko su tėvu bendravimo tvarką:

Tėvas bendrauja su vaiku pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo institucijos penktadienį iki 17 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 val. iki 19 val.

Tėvas bendrauja su vaiku pirmą ir trečią mėnesio savaitę paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo institucijos trečiadienį iki 17 val. ir grąžindamas vaiką j jo ugdymo instituciją ketvirtadienį 7:50 val.

Tėvas bendrauja su vaiku antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo institucijos antradienį iki 17 val. ir grąžindamas vaiką į jo ugdymo instituciją ketvirtadienį 7:50 val. Buvimo su tėčiu metu, jis užtikrina ugdymo institucijos lankymą.

Tėvas praleidžia su vaiku visas katalikų Šv. Velykas, Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas.

Motina praleidžia su vaiku visas Stačiatikių Kalėdas ir stačiatikių  Velykas.

Tėvas praleidžia Naujųjų metų sutikimo šventę su vaiku poriniais metais, paimdamas vaiką gruodžio 31d. ir grąžindamas sausio 01 d.

Vaiko tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais 18 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną 20 val., - šventės:

vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena. - ne poriniais metais;

kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, - poriniais metais;

pirmasis birželio sekmadienis - Tėvo diena, - kiekvienais metais;

birželio 24-oji - Rasos ir Joninių diena, - ne poriniais metais;

liepos 6-oji - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, - poriniais metais;

rugpjūčio 15-oji - Žoline (Svč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena), - ne poriniais metais;

lapkričio 1-oji - Visų Šventųjų diena, - poriniais metais;

vaiko gimtadieniai - vaiko gimtadienius, susitarimo būdu, organizuoja ir juose dalyvauja abu tėvai, atsižvelgiant į vaiko pageidavimus.

Tėvas praleidžia su vaiku 3 savaites kasmetinių atostogų metu birželio - rugpjūčio mėnesiais iš anksto suderinęs laiką su vaiko mama.

Tėvas turi teisę nekliudomai bendrauti su vaiku visomis ryšio priemonėmis.

Dėl turto padalinimo.

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu nėra įregistruota nekilnojamųjų daiktų (1t. b.l. 13). Atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1t.b.l.12,14). Dėl minėto buto ginčo nėra, todėl jis laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas transporto priemonių neįgijo (1t.b.l.10). Ieškovės J. U. vardu 2014-05-17 įregistruota transporto priemonė AUDI Q5, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 11).

Ieškovė prašė šį automobilį pripažinti jos asmenine nuosavybe. Atsakovas sutiko, kad šis automobilis būtų priteistas ieškovei, kompensacijos už šio automobilio priteisimą neprašė, tačiau nurodė, jog įsigijimo aplinkybės buvo kitokios, negu ieškinyje nurodo ieškovė. Ieškovė nurodo, jog automobilis buvo įsigytas už lėšas, gautas realizavus jos asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė iki santuokos sudarymo, 2010-01-21 buvo įsigijusi automobilį Hyundai Tucson (1t.b.l.17-18). 2014-01-09 veikdamas pagal ieškovės išduotą įgaliojimą, ieškovės tėvas V. A. pardavė šį automobilį už 180 000 000 BYR (10 532,11 EUR) (1t.b.l.19-20, 21-22). Iš 2014-05-17 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad už automobilį AUDI Q5 ieškovė sumokėjo 30 000 Lt (8 688,60 EUR) (1t.b.l.23). Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, jog minėto automobilio įsigijimo aplinkybės buvo kitokios, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo dėl jam vienam žinomų priežasčių, neteikė jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, todėl tesimas sprendžia, kad atsakovas neginčijo šio ieškinio reikalavimo ir pripažįsta automobilį AUDI Q5, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 str.1d.7p.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. U. 2014-05-27 sudarė laidavimo sutartį Nr.14-039677-LA2, pagal kurią įsipareigojo atsakyti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui „Swedbank“, AB, jeigu juridinis asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės pagal 2014-05-27 Kredito sutartį Nr.14-039677-AK (1t. b.l. 154-159,160-161). Ieškovė prašo šią prievolę pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Atsakovas prašo minėtą prievolę pripažinti asmenine ieškovės prievole. Ieškovė nurodo, jog laidavimo sutartį ji sudarė ne savo iniciatyva, o būtent atsakovo nurodymu. Atsakovas ieškovei paaiškino, kad jam reikia, jog ieškovė pasirašytų banke dokumentus, kurie reikalingi įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklą praktiškai organizavo atsakovas kartu su savo tėvu. Ieškovė tuo metu praktiškai nemokėjo lietuvių kalbos, tačiau pasitikėdama sutuoktiniu, pasirašė jai pateiktą dokumentą, kuris kaip dabar suprato buvo laidavimo sutartis.

Byloje yra duomenys, kad 2010-10-22 akcijų dovanojimo sutartimi atsakovas D. U. neatlygintinai perdavė 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų, kurios šalių įvertintos 5 000 Lt, ieškovei J. U. (1t.b.l.199).  Taigi, ieškovė J. U., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir turėdama 50% balsų teisę, 2011-03-09 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr.2 nutarė kreiptis dėl papildomos paskolos suteikimo (1t.b.l. 200). Ieškovė iš įmonės direktorės pareigų atleista nuo 2011-03-14 (1t.b.l. 201). 2014-11-25 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.2014-11-25/2 ieškovė perleido jai priklausančias akcijas (1t. b.l.202). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo 2010 metų dalyvavo įmonės valdyme, visi jos pasirašyti  dokumentai yra lietuvių kalba, teismas atkreipia dėmesį, kad šią išvadą patvirtina ir vidinis įsitikinimas apie atitinkamas ieškovės lietuvių kalbos žinias, nes pirmojo parengiamojo posėdžio metu, vykusio 2015-10-23, ieškovė vertėjo paslaugomis nesinaudojo, o vertėjo poreikis atsirado antrame parengiamajame posėdyje (2016-02-17), tik paaiškėjus kreditoriui Swedbank, AB ir patikslinus ieškinį. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ją įkalbėjo sutuoktinis pasirašyti banke dokumentus ir ji nesuprato, ką pasirašo, nes nemokėjo lietuvių kalbos o jai į suprantamą rusų kalbą sutartis nebuvo išversta, teismas pažymi, kad į laidavimo sutartį įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios viena iš akcininkių tuo metu buvo pati ieškovė, kredito suma -89 774 EUR įrašyta arabiškais skaitmenimis (1t.b.l.160), kurie yra naudojami ir rusakalbių, todėl už kokį skolininkei suteiktą prievolės dydį laidavo ieškovė turėjo suprasti. Jei ir tikėti ieškovės teiginiais, kad ji pasirašė minėtą sutartį jai nesuprantama kalba, net nežinodama kokią sutartį pasirašo, sutarties sąlygos jai nebuvo išaiškintos, teismo vertinimu, tai rodo tik itin didelį ieškovės neatsakingumą ir nerūpestingumą. Bet kuris civilinių santykių dalyvis privalo prisiimti atsakomybę už savo atliekamus veiksmus, ir negali savo visiško nerūpestingumo permesti kitai sandorio šaliai, nes kitu atveju civilinių teisinių santykių stabilumas apskritai būtų neįmanomas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės argumentas, kad ieškovei nebuvo tinkamai išaiškintos sutarties sąlygos atmestinas kaip nepagrįstas, juolab, kad šios sutarties ieškovė neginčijo, o teismas prielaidomis vadovautis negali. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes po santuokos nutraukimo aukščiau nurodyta prievolė pripažįstama asmenine ieškovės prievole. Tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 st.1d.), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė J. U. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 100 EUR žyminio mokesčio (1t.b.l.37). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 nutartimi ieškovei buvo atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies – 127 EUR – mokėjimas iki teismo spendimo priėmimo (1t.b.l.44). Ieškovė nurodė, jog išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti sudarė 791,78 EUR (išminusavus 100 EUR žyminį mokestį), tačiau šioms išlaidoms pagrįsti apmokėjimo pavedimus pateikė už 302,28 EUR sumą (2t. b.l.35-42). Taigi ieškovė realiai patyrė išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti 302,28 EUR (2t.b.l.40-42).

Atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 31 EUR žyminio mokesčio, 1 000 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1t.b.l.138, 2t.b.l.44).

Žyminis mokestis šalims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo pareikštų reikalavimų ir priteisto turto vertės bei patenkintų reikalavimų, išskaičiavus jau sumokėtą žyminį mokestį.

Kadangi ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei yra patenkintas ieškovei iš atsakovo priteistina 41 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Kadangi atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo didžiąja dalimi yra patenkintas atsakovui iš ieškovės priteistinas 31 EUR žyminis mokestis (CPK 93 str.1d.).

Atlikus abiejų šalių tarpusavio įskaitymus iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 10 EUR žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į tai, jog pripažinus ieškovei automobilį, kurio vertė 8 688,60 EUR asmenine nuosavybe, ji į valstybės biudžetą turėtų sumokėti 130 EUR (8688,60 EUR:2 x 3 proc.) žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės sumokėto žyminio mokesčio yra 59 EUR (100 EUR-41 EUR=59 EUR) iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiamas 71 EUR žyminis mokestis.

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 99 EUR (250 EUR x 12 mėn. x 3 proc.+ 312,45 EUR x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK  80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Laikytina, kad ieškovės ieškinys yra tenkintas 68,83 procentų. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 208 EUR  (302,28 EUR x 68,83 proc.) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovo priešieškinis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo patenkintas 98 procentais, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 980 EUR (1000 EUR x 98 proc.) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.). Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų užskaitą, atsakovui iš ieškovės priteistina 772 EUR (980 EUR – 208 EUR) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

              Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 nutartimi, naikintinos (CPK 150 str.).

              Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 9,06 EUR. Kadangi atsakovo priešieškinis tenkintas 98 procentais, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 9,06 EUR išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 92 str.).

            Vadovaudamasis CPK  259, 260, 263-270, 282 straipsniais,  teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp J. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2010-07-24 Minske, Baltarusijoje, įregistruotą 2011-01-25 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 184, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. U. grąžinti iki santuokos turėtą pavardę – A..

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. U., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai K. U., a. k. (duomenys neskelbtini), po 250 EUR  (du šimtus penkiasdešimt eurų)  kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2015-08-10, iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Priteisti iš D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 312,45 EUR (tris šimtus dvylika eurų 45 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – motinai J. U., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. U., a. k. (duomenys neskelbtini):

Tėvas bendrauja su vaiku pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo institucijos penktadienį iki 17 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 val. iki 19 val.

Tėvas bendrauja su vaiku pirmą ir trečią mėnesio savaitę paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo institucijos trečiadienį iki 17 val. ir grąžindamas vaiką j jo ugdymo instituciją ketvirtadienį 7:50 val.

Tėvas bendrauja su vaiku antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo institucijos antradienį iki 17 val. ir grąžindamas vaiką į jo ugdymo instituciją ketvirtadienį 7:50 val. Buvimo su tėčiu metu, jis užtikrina ugdymo institucijos lankymą.

Tėvas praleidžia su vaiku visas katalikų Šv. Velykas, Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas.

Motina praleidžia su vaiku visas Stačiatikių Kalėdas ir stačiatikių  Velykas.

Tėvas praleidžia Naujųjų metų sutikimo šventę su vaiku poriniais metais, paimdamas vaiką gruodžio 31d. ir grąžindamas sausio 01 d.

Vaiko tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais 18 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną 20 val., - šventės:

vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena. - ne poriniais metais;

kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, - poriniais metais;

pirmasis birželio sekmadienis - Tėvo diena, - kiekvienais metais;

birželio 24-oji - Rasos ir Joninių diena, - ne poriniais metais;

liepos 6-oji - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, - poriniais metais;

rugpjūčio 15-oji - Žoline (Svč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena), - ne poriniais metais;

lapkričio 1-oji - Visų Šventųjų diena, - poriniais metais;

vaiko gimtadieniai - vaiko gimtadienius, susitarimo būdu, organizuoja ir juose dalyvauja abu tėvai, atsižvelgiant į vaiko pageidavimus.

Tėvas praleidžia su vaiku 3 savaites kasmetinių atostogų metu birželio - rugpjūčio mėnesiais iš anksto suderinęs laiką su vaiko mama.

Tėvas turi teisę nekliudomai bendrauti su vaiku visomis ryšio priemonėmis.

                     Pripažinti J. U., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise automobilį AUDI Q5, identifikavimo Nr.WAUZZZ8R9AA028859, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2014-05-27 laidavimo sutartį Nr.14-039677-LA2 asmenine J. U., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 EUR (dešimt eurų) žyminio mokesčio J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš J. U., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 71 EUR (septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 9,06 EUR (devynis eurus 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš J. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 772 EUR (septynis šimtus septyniasdešimt du eurus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 99 EUR (devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

              Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 nutartimi, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.

              Teisėja                                                                                                     Daina Knezevičienė