Bylos Nr. 1S-217-851/2022

        Procesinio sprendimo kategorija 2.15.1.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 22 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. D. (toliau tekste ir – nuteistasis) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties ir susipažinsi su baudžiamosios bylos Nr. 1-31-382/2015 medžiaga bei kitais teismui pateiktais duomenimis,

n u s t a t ė:

I. Nustatytos aplinkybės

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-382/2015 A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis 2014 m. spalio 15 d. apie 9.20 val. parke, esančiame (duomenys neskelbtini) Skuodo r., tarpusavio konflikto su M. K. metu sudavė pastarajam medine lazda ne mažiau kaip tris kartus per galvą, padarydamas M. K. muštines galvos skliauto žaizdas, atvirą skeveldrinį įspaustinį kairiojo smilkinkaulio bei momenkaulio lūžį, daugybinius kaukolės pamato kaulų lūžius, galvos smegenų sumušimą, apardymą ir intracerebrinę kraujosruvą. Dėl šių sužalojimų ir išsivysčiusio galvos smegenų suspaudimo, smegenų pabrinkimo bei mažakraujystės po nukraujavimo M. K. 2014 m. spalio 15 d. 16.40 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė. 

2.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo apeliacinį skundą, 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendį paliko nepakeistą, konstatuodamas, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje, nuteistojo A. D. veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė taip pat yra teisinga, kaip ir priteistos neturtinės žalos atlyginimo suma. Keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. 

3.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistojo A. D. kasacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų jo turiniui keliamų reikalavimų, kasatoriaus nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – tik deklaratyvaus pobūdžio, kadangi dėstomi argumentai neatskleidžia šių pažeidimų buvimo.

4.       2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas A. D. skundas, kuriuo prašė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Skunde nurodė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme buvo stengiamasi nuslėpti svarbią aplinkybę, kad policijos pareigūnas D. J. piktybiškai neatliko savo pareigų ir nesiėmė priemonių M. K. sudrausminti, nors pastarasis visą savaitę prieš įvykį terorizavo jį (nuteistąjį) ir S. V. B., grasindamas nužudyti. Įvykio dieną M. K. nusprendė nužudyti jį (A. D.) ir S. V. B., tačiau užpuolimo metu žuvo pats. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teisme aplinkybės apie pareigūno aplaidumą buvo nuslėptos, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino nuteistojo gynėjo prašymo apklausti D. J.. Pasak nuteistojo, šios svarbios aplinkybės buvo nuslėptos neteisėtais prokurorų veiksmais, todėl prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl nuslėptų svarbių aplinkybių. Prie skundo A. D. pateikė S. V. B. 2017 m. spalio 20 d. pareiškimą - liudijimą, kuriame ji nurodo, kad policijos pareigūnas D. J. nereagavo į nevienkartinius neteisėtus M. K. veiksmus prieš ją ir A. D., nesiėmė jokių priemonių užkirsti šiems veiksmams kelią, nepriėmė jos pareiškimo dėl dokumentų vagystės. Taip pat nurodo, kad įvykį, kai M. K. puolė A. D., stebėjo ir D. J., tačiau jokių veiksmų nesiėmė, visas šias aplinkybes ji nurodė tyrėjai R. B., tačiau šios detalės protokole neužfiksuotos. S. V. B. teigimu, A. D. neteko laisvės nepagrįstai, nes jis tik gynė S. V. B. ir save.

5.       Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2018 m. vasario 9 d. nutarimu nuteistojo skundą atmetė, nurodydamas, kad nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų sąlygų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

6.       Nesutikdamas su Generalinio prokuroro 2018 m. vasario 9 d. nutarimu, A. D. jį apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Generalinio prokuroro 2018 m. vasario 9 d. nutarimą ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistasis skunde atkartojo savo ankstesniuose  skunduose išdėstytas 2014 m. spalio 15 dienos įvykio aplinkybes. Nuteistojo manymu, apygardos teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjos prašymą skirti jam psichiatrinę ekspertizę. Ši ekspertizė buvo atlikta tik po metų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ekspertizė buvo atlikta netinkamai, paskubomis ir jos išvada, nuteistojo manymu, neatitinka tikrųjų aplinkybių. Nuteistojo teigimu, 2014 m. spalio 15 d. nukentėjusysis M. K. girtas įsiveržė į jo (A. D.) namus, jam grasino, norėjo per prievartą išsivesti iš namų S. V. B., kuriai taip pat grasino. Kieme M. K. siautėjo, norėjo išdaužyti langus, todėl nuteistasis buvo priverstas sumušti M. K., kad sustabdytų šio siautėjimą. Visą tai stebėjo seniūnijos darbuotojai bei policijos pareigūnas D. J., tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Teigia, kad pareigūnas nepriėmė iš jo pareiškimo dėl sumušimo ir galimai kurstė M. K. jį (nuteistąjį) puldinėti. Anot nuteistojo, D. J. piktnaudžiaudamas tarnyba šaipėsi iš konflikto ir niekada neketino sudrausminti nuolat girtaujančio ir siautėjančio M. K..

6.1.       Nuteistojo manymu, 2014 m. spalio 15 d. būtent M. K. turėjo būti vežamas apklausai į komisariatą dėl S. V. B. dokumentų dingimo. Nuteistojo teigimu, dėl to, kad S.V. B. parašė pareiškimą, M. K. buvo labai įsiutęs ir galėjo su S. V. B. susidoroti, todėl jos gyvybei kiekvieną dieną grėsė pavojus. Anot nuteistojo, jis savaitę laiko gynėsi nuo M. K., todėl nesutinka su Generalinio prokuroro išvada, jog įvykio metu nebuvo būtinosios ginties. Nurodė, kad M. K. jam trenkė į galvą ir galėjo užmušti, todėl gindamasis paėmė šalia gulintį pagalį ir trenkė M. K. atgal. Anot nuteistojo, po smūgio M. K. būtent jis (nuteistasis) šaukėsi pagalbos ir prašė kvieti policiją, bijodamas, kad M. K. tuoj atsikels ir vėl užpuls jį. Nuteistojo teigimu, pareigūnas D. J. ramiai stebėjo šią situaciją, kurioje palaikė M. K., o vėliau stengėsi išsisukti iš padėties ir sunaikinti dalį daiktinių įrodymų. Nurodė, jog dėl D. J. neteisėto neveikimo jis (nuteistasis) kreipėsi į visas instancijas, tačiau tikrosios aplinkybės, nuteistojo manymu, vis tiek buvo nuslėptos, o šių aplinkybių išsiaiškinimui apygardos teismas be jokio pagrindo neapklausė jo prašomo liudytojo V. F.. Be to, nuteistojo manymu, skundžiamu nutarimu yra nepagrįstai pateisinami pareigūno D. J. veiksmai.

6.2.       2018 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. D. pareiškimas, kuriame kaip ir skunde nurodė, kad policijos pareigūnas D. J. yra priešiškai nusiteikęs jo (nuteistojo) atžvilgiu bei provokuojančius veiksmais ir visokiais būdais bando pakenkti nuteistajam. Pareiškime nurodė, kad jo (nuteistojo) namuose galimai buvo bandoma pakišti ir narkotines medžiagas, jis savo namuose buvo pastebėjęs pašalinių asmenų, t.y. nuteistojo manymu, per D. J. su juo (nuteistuoju) buvo bandoma susidoroti visais įmanomais būdais. Be to, nuteistojo manymu, tiek apygardos teismo teisėjas Z. Pocius, tiek prokuroras J. Petuchov turėjo išankstinį nusistatymą jo (nuteistojo) atžvilgiu ir buvo šališki. Taip pat nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į turto apsaugą. Dėl to, kad kasacinis teismas nepriėmė jo kasacinio skundo, motyvuojant tuo, jog skundas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, jis kreipėsi į EŽTT, tačiau jo pareiškimai taip pat nebuvo priimti.

6.3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi nuteistojo A. D. skundo netenkino, ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 9 d. nutarimą paliko galioti, sprendimą motyvuodamas tuo, kad Generalinis prokuroras išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir aptarė nuteistojo skundo argumentus bei motyvuotai juos atmetė. Teismas sutiko su generalinio prokuroro nutarime padarytomis išvadomis ir nuteistojo argumentų atmetimo motyvais, todėl plačiau jų neaptarinėjo. Baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. skundą nagrinėjęs teisėjas rezoliucinėje skundžiamos nutarties dalyje nurodė, jog nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

7.       2018 m. kovo 15 d. nutartį priėmęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi tenkino nuteistojo A. D. prašymą ir atnaujino praleistą terminą skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties paduoti, konstatuodamas, jog 2018 m. kovo 15 d. nutartyje neteisingai nurodyta, kad nutartis neskundžiama, kas suklaidino A. D. ir suvaržė jo teises apskųsti šią nutartį, todėl šios aplinkybės laikytinos svarbiomis ir sudaro pagrindą atnaujinti skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties padavimo terminą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

8.       2022 m. liepos 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas nuteistojo A. D. 2022 m. birželio 27 d. skundas, kuriuo parašoma panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 9 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį, ištirti naujai paaiškėjusias aplinkybes ir kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-31-382/2015 atnaujinimo, sustabdyti nuosprendžio vykdymą, išspręsti šioje byloje viešojo intereso gynimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą skunde nurodytais pagrindais; surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir teismo posėdyje apklausti buvusį Klaipėdos apygardos teismo teisėją Zigmą Pocių, Skuodo policijos komisariato tyrėją Raivarą Bendikienę, buvusį Skuodo policijos komisariato policininką D. J., taip pat V. F. bei V. G.. Taip pat nuteistasis skunde reiškia nušalinimus prokurorams Jolitai Urbelienei, Jurij Petuchov, teisėjams R. Gaudutienei, K. Juciui, V. Ražinskaitei, kurie nuteistojo manymu, jo atžvilgiu buvo šališki. Savo skundą nuteistasis iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriais jis grindė savo pareiškimus, skundus bei prašymus, adresuotus prokurorai, teismams, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybai, Lietuvos advokatūros advokatų tarybai, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, kitoms įstaigoms ir institucijoms.

8.1.       Skunde nurodomos tos pačios 2014 m. spalio 15 d. įvykio aplinkybės, taip pat teigiama, jog teismai, pripažindami jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė BK 2 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies, taip pat BPK 443 straipsnio, 444 straipsnio 4 dalies pažeidimus, netinkamai išsprendė civilinį ieškinį, kas pareiškėjo manymu, sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pasak pareiškėjo, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti būtini procesiniai veiksmai; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo neužtikrinta galimybė užduoti klausimus liudytojams ir ekspertams; abiejų instancijų teismai ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nesiėmė veiksmų visoms bylos aplinkybėms objektyviai ištirti bei byloje esantiems prieštaravimams pašalinti; dalies įrodymų nevertino, o dalį jų nuslėpė. Teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios nužudyti M. K.. Pasak nuteistojo, priėmęs nuosprendį teismas nevertino, kad nukentėjusysis, likus savaitei iki savo žūties, kėsinosi nužudyti savo sugyventinę, dėl ko ji rudens naktį turėjo bėgti iš namų (M. K. iš jos buvo atėmęs telefoną ir dokumentus). Taip pat, pasak nuteistojo, teismas nevertino, kad M. K., būdamas daugybę kartų baustas administracine tvarka už smurtinio pobūdžio nusižengimus esant neblaiviam, nuo 2015 m. spalio 9 d. policijos pareigūno D. J. akivaizdoje užpuldinėjo jo (A. D.) namus, grasino susprogdinti, įmesti bombą, padegti, nužudyti V. S. B. ir jį (A. D.). Taip pat teismas apkaltinamajame nuosprendyje nevertino, jog liudytoja L. G. patvirtino, kad M. K. visą savaitę miestelyje grasino, jog susidoros su juo (A. D.) ir V. S. B., todėl jis nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nei būtinosios ginties situacijos, nei būtinosios ginties ribų viršijimo ar veikos, kurią sąlygojo didelis susijaudinimas. Teismo išvada, kad M. K. bijojo fiziškai stipresnio A. D., nuteistojo manymu, yra nepagrįsta. Nuteistojo teigimu, liudytojų parodymais byloje neginčijamai nustatyta, kad 2014 m. spalio 9 d. ar 12 d. A. D. priėmė į savo namus M. K. sugyventinę S. V. B.. Dėl to M. K. supyko ant A. D., iškeikė šį necenzūriniais žodžiais, norėjo mesti akmenį į namo langą, tačiau A. D. šį pastūmė ir neleido to daryti, po to M. K. lazda norėjo išdaužyti namo langus. Anot apelianto, visa tai rodo, kad jau nuo to momento M. K. ieškojo būdų kaip A. D. atkeršyti, buvo priešiškai nusiteikęs. Tai, pasala nuteistojo, patvirtina ir 2014 m. spalio 15 d. įvykiai, kai M. K. iš anksto pasirūpino įranku – medine lazda kaip priemone susidorojimui su A. D., ją pritvirtino prie dviračio ir važinėjosi po miestelį, tikėdamasis sutikti A. D.. Kai prie parduotuvės stovėjęs ir alų gėręs M. K. pamatė ateinantį A. D., vėl pavadino pastarąjį gaidžiu ir jį puolė, rankoje turėdamas lazdą. Anot nuteistojo, akivaizdu, kad M. K., turėdamas lazdą, jautėsi akivaizdžiai pranašesnis už jį (A. D.), siekė sužaloti ir visada pirmas pradėdavo netinkamai elgtis. Tuo tarpu jis (A. D.), išėjęs iš parduotuvės, ėjo link M. K. ir S. V. B., anot nuteistojo, tik todėl, kad pamatė, jog M. K., vedinas dviračiu, eina link S. V. B., o ant dviračio bagažinės vežasi medinę lazdą. Jis (A. D.) pagalvojo, kad M. K. gali užpulti S. V. B.. M. K., pamatęs jį, numetė dviratį, pasiėmė lazdą ir puolė, t. y. pribėgo prie jo ir vieną kartą trenkė lazda jam į galvą. Nuteistojo teigimu, teismas nurodytų aplinkybių nevertino, visiškai neatsižvelgė į tai, kad M. K. pirmas trenkė lazda jam į galvą. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad jo (A. D.) sveikatai ir gyvybei grėsė realus pavojus, todėl jis turėjo teisę gintis. Be to, nuteistojo teigimu, teismas neįvertino, ar jis (A. D.), patyręs didelį fizinį skausmą (specialisto išvada Nr. G-2268/14(03)), jausdamas silpnumą, tuo metu iš viso galėjo tinkamai įvertinti situaciją dėl veiksmų adekvatumo. Šios aplinkybės nustatymas yra svarbus aiškinantis, ar šioje situacijoje nebuvo būtinosios ginties ribų viršijimo. Teismas, siekdamas patikrinti šias aplinkybes, turėjo paskirti psichologinę ekspertizę. Taip pat, anot nuteistojo, svarbi aplinkybė, kuri teismo liko neįvertinta, yra tai, kad kai buvo nuverstas M. K. ant žemės ir jis (A. D.) šį laikė prispaustą, M. K. muistėsi, bandė rankomis ir kojomis smūgiuoti jam, kad išsilaisvintų, todėl jis (A. D.), pajutęs silpnumą, suprasdamas, kad M. K. neišlaikys, šoko prie lazdos, ir kai M. K. kėlėsi paskui šį, trenkė M. K. lazda. Aplinkybes, kad M. K. priešinosi ir jis sudavė smūgius lazda M. K. šiam keliantis nuo žemės, nuteistojo teigimu, patvirtino liudytojai A. G., D. P. ir V. J.. Be to, liudytoja L. G. patvirtino, kad M. K. buvo priešiškai nusiteikęs, grasino jį (A. D.) užmušti, įmesti ,,bambioškę“ pro langą. Aplinkybes apie konflikto pradžią galėtų paliudyti ir liudytojas D. J., tačiau pastarojo ir jo (A. D.) tarpusavio santykiai yra blogi, todėl šis, anot nuteistojo, nesako visos tiesos ir kai kurias aplinkybes nutyli, todėl, nuteistojo manymu, šį liudytoją reiktų apklausti pakartotinai. Teismo išvada, kad tuo metu M. K. buvo bejėgis, beginklis ir gulėjo ant žemės, nuteistojo įsitikinimu, yra nepagrįsta. Teigia, jog M. K. dar nebuvo įveiktas, tebevyko grumtynės, todėl jo (A. D.) sveikatai ir gyvybei buvo realus pavojus. Supratęs, kad jis (A. D.) yra sužeistas, M. K., panaudojęs kovinių imtynių veiksmus, pabandė jį nusimesti, todėl jis (A. D.), pamatęs, kad negali pastarojo nulaikyti, nušoko nuo jo ir, pirmas sugriebę lazdą, trenkė jam, kur pakliuvo. Kai nuo suduoto smūgio lūžo lazda, jis šaukė V. S. B., kad ši greičiau kviestų policiją. Nuteistojo manymu, M. K. jėgai neabejotinai įtakos turėjo jo girtumas (2,58promilės). Nurodo, jog ekspertas suskaičiavo, kad M. K. buvo suduoti ne mažiau kaip trys smūgiai, kas, nuteistojo manymu, patvirtina, kad ekspertas nėra tikras, kiek smūgių buvo suduota iš tikrųjų. Kadangi ekspertas teismo posėdyje nedalyvavo, jis neturėjo galimybės užduoti klausimų dėl ekspertizės esmės. Nuteistojo teigimu, bylą nagrinėjęs teisėjas Z. Pocius, pasinaudojęs liudytojos V. V. sumišimu, kuomet ji parodė, jog M. K. vykusio konflikto metu traukėsi, klaidingai įvertino, kad ne jis (A. D.), o M. K. gynėsi nuo užpuolimo. Teigia, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi vienintelio liudytojo D. J. melagingais parodymais. 

8.2.       Nuteistasis skunde nurodo, kad policijos pareigūnas D. J. ramiai stebėjo šią situaciją, nesiėmė jokių veiksmų sutramdyti M. K., o lemiamu momentu nepriėjo ir nepadėjo jam apsiginti nuo pradėto realiai gresiančio kėsinimosi. Visureigiu į įvykio atvažiavęs D. J. nufotografavo tik gulintį M. K., o jo nefotografavo, nors jis buvo visas kruvinas. Vėliau policijos komisariate jis (A. D.) buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjui, apklausos protokole nefiksuojant tikrųjų bylos aplinkybių, todėl dėl policijos pareigūno D. J. veiksmų ir neveikimo jis kreipėsi į Lietuvos policijos imuniteto valdybą, tačiau ši institucija, nuteistojo teigimu, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad teisiškai įvertintų D. J. neveikimą.

8.3.       Taip pat nuteistasis skunde nurodo, jog jo teisė į gynybą buvo pažeista, nes jo interesus netinkamai atstovavo advokatai Viktorija Pargaliauskienė ir Marius Gricius. Daug dėmesio A. D. skunde skiria ir, jo manymu, nepakeliamų įkalinimo sąlygų bei neteisėtų įkalinimo įstaigų administracijos veiksmų aprašymui. Teigia, kad dėl jo rašomų skundų prokuratūrai, teismams ir kitoms institucijoms, įkalinimo įstaigose siekiama jį palaužti psichologiškai, sugniuždyti dvasiškai, priversti atsisakyti reikalavimų peržiūrėti baudžiamąją bylą dėl jo neteisėto nuteisimo laisvės atėmimu 8 metams. 

9.       2022 m. liepos 14 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas A. D. 2022 m. liepos 11 d. pareiškimas, kuriame jis pakartotinai prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti į teismo posėdį skunde nurodytus asmenis. Teigia, kad teisėjas A. Cininas skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartyje nurodydamas, kad nutartis yra neskundžiama, pažeidė jo teisę į teisingą ir nešališką teismą, nes tokiu būdu, nuteistojo manymu, teisėjas siekė įteisinti paskirtą jam 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Pareiškime A. D. siūlo Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui ir buvusiam Generaliniam prokurorui E. Pašiliui nusišalinti nuo jo skundo nagrinėjimo, kadangi, A. D. teigimu, E. Pašilis, veikdamas tiesiogine tyčia organizuotoje grupėje, iš anksto susitaręs su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju A. Cininu, stengėsi ne tik nuslėpti jo (A. D.) pažeistą teisę į teisingą ir nešališką teismą, bet ir šį pažeidimą įteisinti. Taip pat A. D. pakartotinai reiškia nušalinimus prokurorams Jolitai Urbelienei, Jurij Petuchov, teisėjams R. Gaudutienei, K. Juciui, V. Ražinskaitei.

10.       2022 m. liepos 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas dar vienas A. D. 2022 m. liepos 15 d. pareiškimas, kuriame jis vėl pakartotinai prašo surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir teismo posėdyje apklausti buvusį Klaipėdos apygardos teismo teisėją Zigmą Pocių, Skuodo policijos komisariato tyrėją Raivara Bendikienę, buvusį Skuodo policijos komisariato policininką D. J., taip pat V. F. ir Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną V. G.. Taip pat prašo sustabdyti nuosprendžio vykdymą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BPK 444, 445, 451 straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai. Nurodo, jog VGTPT atsisakė skirti jam gynėją baudžiamosios bylos atnaujinimo procese, todėl pakartotinai prašo teismo paskirti jam gynėją ir atsiųsti jo (A. D.) 2022 m. birželio 27 d. skundo kopiją, kurios jis nespėjo pasidaryti dėl įkalinimo įstaigoje sudarytų biurokratinių kliūčių. Pareiškime šį kartą reiškia nušalinimus jo (nuteistojo) skundus nagrinėjusiems prokurorams Tomui Krušnai ir Arūnui Meškai. Taip pat teigia, jog nagrinėjant jo skundą rašytinio proceso tvarka ir nekviečiant į teismo posėdį skunde nurodytų liudytojų, būtų nuslėptos esminės bylos aplinkybės, o priimtas teismo sprendimas nebūtų teisingas, nes ištaisyti pažeidimus, padarytus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nuteistojo įsitikinimu, įmanoma tik nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje apklausus nuteistojo nurodytus liudytojus, dalyvaujant jam (nuteistajam) ir teismo paskirtam gynėjui. Teismo sprendimas skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jam (A. D.) kyla pagrįstų abejonių, kad teismas turi išankstinį nusistatymą jo (nuteistojo) atžvilgiu ir linkęs priimti sprendimą net neperskaitęs jo (nuteistojo) skundo. Jeigu taip yra iš tikrųjų, siūlo teismui pačiam nusišalinti nuo jo skundo nagrinėjimo. 

11.       Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.

12.        Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra specifinė įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo forma. BPK XI dalies XXXIII skyriuje nustatyta baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tvarka, kuri yra griežtai reglamentuota, todėl aukštesnysis teismas netirs ir nevertins įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nerengs žodinio bylos nagrinėjimo ir nekvies į teismo posėdį nuteistojo nurodytų liudytojų, nepasisakys dėl nuteistojo skundo argumentų, susijusių su prokurorų ir teisėjų nušalinimu, bei gynusių A. D. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose advokatų kompetencija, taip pat dėl įkalinimo įstaigų administracijos veiksmų teisėtumo, A. D. sveikatos būsenos, dėl teisėsaugos institucijų atsisakymų inicijuoti drausmines bylas, ikiteisminius tyrimus nuteistojo nurodytų advokatų, policijos pareigūnų ar teisėjų atžvilgiu, reikalavimų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir pan. Aukštesnysis teismas pasisakys tik dėl skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties, kuria paliktas galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 9 d. nutarimas, kuriuo atmestas nuteistojo prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-31-382/2015 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, teisėtumo ir pagrįstumo.

13.        Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties, susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-31-382/2015 medžiaga bei kitais teismui pateiktais duomenimis, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, 2018 m. kovo 15 d. nutarties rezoliucinėje dalyje išaiškinęs pareiškėjui, jog ši nutartis neskundžiama, padarė įstatymo taikymo klaidą, kurią 2022 m. birželio 17 d. nutartimi pats ir ištaisė, atnaujinęs A. D. skundo padavimo terminą. Kitų teisės taikymo klaidų žemesnės instancijos teismas nepadarė.

14.        Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog BPK 444 straipsnio 1-3 punktuose nurodytos aplinkybės, o būtent: liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; nagrinėjusių bylą teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas atliekant ikiteisminį tyrimą, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis, turi būti nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

15.        BPK 444 straipsnio 4 punkte kaip pagrindas panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą yra įvardytos kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Šios teisės normos analizė leidžia daryti išvada, kad nagrinėjamu atveju pagrindu panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą gali būti tik tokia aplinkybė, kuri ne tik kad nebuvo ir negalėjo būti žinoma teismui priimant nuosprendį ar nutartį, bet ir kuri įrodo, kad nuteistasis A. D. yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas. Taigi aplinkybės, nurodytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nustatomos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tačiau kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir BPK 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nuosprendžio priėmimo metu.

16.        Kaip jau buvo minėta, atnaujinant baudžiamąją bylą BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, asmens melagingų parodymų davimas turi būti konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nuteistojo argumentai, kad policijos pareigūno D. J. parodymai yra melagingi, ne kartą buvo atmesti ir laikomi nepagrįstais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytoju apklausto policijos pareigūno D. J. parodymai buvo vieni iš įrodymų šaltinių nustatant faktines A. D. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Liudytojas davė išsamius parodymus, parodė, kad kaip pareigūnui, dirbančiam apylinkės inspektoriumi, buvo žinomos konflikto tarp M. K. ir A. D. aplinkybės, šių asmenų santykiai su S. V. B.. Todėl sutiktina su Generalinio prokuroro nutarime ir skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nuteistojo A. D. skunde ir S. V. B. pareiškime-liudijime nurodomos aplinkybės apie policijos pareigūno D. J. veiksmus bylą nagrinėjusiems pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams buvo žinomos ir jos nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Iš liudytojo D. J. parodymų matyti, kad jokių asmeninių konfliktų ir nusistatymo prieš nuteistąjį jis neturėjo, A. D. yra baudęs už smulkią vagystę, už medžių vagystę. Pažymėtina, kad įrodymais pagrįstų aplinkybių, dėl kurių liudytojas policijos pareigūnas D. J. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus, teismai nenustatė. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytoju apklausto policijos pareigūno parodymais, ir nenustatė, jog D. J. būtų suinteresuotas A. D. nepagrįstai apkaltinti. Taip pat nėra duomenų, kad policijos pareigūno D. J. melagingų parodymų davimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

17.        BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus bylą nagrinėjančių teisėjų ar ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų (įskaitant ir prokurorą) nusikalstamas piktnaudžiavimas yra nustatomas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame būtų konstatuotas baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-382/2015 policijos pareigūno D. J., bylą nagrinėjusio teisėjo Zigmo Pociaus ar kaltinimą teisme palaikiusio prokuroro J. Petuchovo nusikalstamas piktnaudžiavimas. Priešingai, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog įsiteisėjusiais prokurorų ir teismų sprendimais atsisakyta pradėti nuteistojo inicijuotus ikiteisminius tyrimus D. J. ir teisėjo Zigmo Pociaus atžvilgiu, nesant jų veiksmuose nusikalstamo piktnaudžiavimo požymių. Taigi teisinis pagrindas baudžiamajai bylai atnaujinti pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus taip pat neegzistuoja.

18. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla negali būti atnaujinta ir vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Pagal minėtą įstatymo normą reikalaujama, kad naujos aplinkybės atitiktų abi šiame įstatyme nurodytas sąlygas, t. y. sąlygą, kad jos nebuvo žinomos bylą nagrinėjančiam teismui, ir sąlygą, kad vienos arba su jau anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodytų, kad nuteistasis yra nekaltas arba yra padaręs lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką nei ta, už kurią jis nuteistas. Nuteistojo A. D. skunde nurodytos aplinkybės neatitinka minėto įstatymo reikalavimų ir neturi jokios reikšmės jo padarytos nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui ir teisingam jo kaltės klausimo išsprendimui. Dėl nuteistojo A. D. argumentų, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, vadovavosi ir D. J. ir V. V. parodymais ir nesivadovavo liudytojos L. G. parodymais, kuri patvirtino, kad M. K. visą savaitę miestelyje grasino, jog susidoros su juo (A. D.) ir V. S. B., kad prie skundo pridėtas S. V. B. 2017-10-20 pareiškimas – liudijimas gali būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis BPK 444 str. 1 d. 4 p. prasme, kad policijos pareigūnas D. J., stebėdamas visą įvykį ir ilgą laiką trukusią konfliktinę situaciją, slėpė neteisėtus M. K. veiksmus, leido pastarajam puldinėti pareiškėją ir S. V. B., ir šios svarbiausios aplinkybės byloje buvo nuslėptos, o šių aplinkybių išsiaiškinimui apygardos teismas be jokio pagrindo neapklausė jo prašomo liudytojo V. F., pažymėtina, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587/2015, 2K-189/2016, 2K-23/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. 

19. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio matyti, kad priešingai, nei skunde nurodo nuteistasis, viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų duomenų visetu patikimai įrodyta, kad mirtinus sužalojimus M. K. padarė A. D.. Šią aplinkybę pripažino pats kaltinamasis A. D.. Tai patvirtino ir liudytojai S. V. B., V. V., D. P., A. G., V. J., D. J., parodydami, kad 2014 m. spalio 15 d. matė konfliktą tarp M. K. ir A. D., liudytojai A. G., V. J., D. J. matė, kaip A. D. smūgiavo lazda gulinčiam M. K.. Po šių A. D. veiksmų M. K. buvo išvežtas į ligoninę, kurioje nuo patirtų sužalojimų mirė. Nors kaltinamasis A. D. teigė, kad sužalojimus M. K. padarė gindamasis nuo pastarojo, nes iš jo elgesio suprato, kad M. K. gali nužudyti jį ir S. V. B., tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nei būtinosios ginties situacijos, nei būtinosios ginties ribų viršijimo nebuvo. Tiek A. D., tiek ir S. V. B. parodymais nustatyta, kad po to, kai S. V. B. apsigyveno pas V. D., M. K. savo namo kieme A. D. sumušė. Tam jis panaudojo mačetę su dėklu. Nors po šio įvykio M. K. A. D. ir S. V. B. mieste užgauliojo necenzūriniais žodžiais, grasino sumušti, tačiau S. V. B. parodė, kad M. K. prieš ją nėra vartojęs fizinio smurto. Iš liudytojo A. S., pažinojusio M. K., parodymų matyti, kad pastarasis nebuvo linkęs vartoti smurto, nors grasinti pavartoti jį galėjo. Tiek A. D., tiek ir byloje apklausti liudytojai pripažino, kad A. D. buvo fiziškai stipresnis už M. K.. Tai, teismo vertinimu, įrodo ir faktas, kad jis savo namo kieme sumušė M. K.. Iš liudytojos S. V. B. parodymų matyti, kad 2014 m. spalio 15 d. ryte per Ylakių miestelio parką ėjęs dviračiu vedinas M. K. turėjo ant dviračio bagažinės lazdą, tačiau jai lazda negrasino ir lazdą nuo dviračio pasiėmė tik tada, kai pamatė, kad link jų eina A. D.. Iš liudytojos V. V. parodymų matyti, kad priėjus A. D., M. K., rankose laikydamas lazdą, traukėsi atgal. Šios aplinkybės ir įvykis A. D. namo kieme rodo, kad M. K. bijojo fiziškai stipresnio A. D.. Nors A. D. parodė, kad 2014 m. spalio 15 d. ryte M. K. kelis kartus puolė jį ir lazda M. K. jis sudavė siekdamas apsiginti, liudytojų parodymai, teismo vertinimu, rodo ką kitą. Iš bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų A. G., V. J., D. P. parodymų matyti, kad po to, kai A. D. pargriovė ant žemės M. K., jis nuo pastarojo nuėjo apie 10 metrų ir pasiėmęs lazdą, kuria jam sudavė M. K., ja kelis kartus stipriai smogė gulinčiam M. K. per galvą. Kad M. K. galvos sužalojimai padaryti pastarajam gulint, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada. Tokius A. D. veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį ar jos ribų viršijimą teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo A. D. veiksmus vertinti ir kaip padarytus staiga labai susijaudinus (BK 130 str.), nes konfliktas tarp A. D. ir M. K. tęsėsi ne vieną dieną, ir minėta, kad A. D. jau anksčiau buvo sumušęs žuvusįjį. Taigi, aplinkybės, kurios priimant nuosprendį teismui buvo žinomos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.

20. Pažymėtina ir tai, jog šio nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi, kuria teismas paliko Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendį nepakeistą, konstatavęs kad visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje, nuteistojo A. D. veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė taip pat yra teisinga, kaip ir priteistos neturtinės žalos atlyginimo suma, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistojo A. D. kasacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų jo turiniui keliamų reikalavimų, kasatoriaus nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – tik deklaratyvaus pobūdžio, kadangi dėstomi argumentai neatskleidžia šių pažeidimų buvimo.

21. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad visos nuteistojo A. D. skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo subjektyvi nuomonė dėl teismų atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tyrė ir analizavo tiek A. D. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. Tai, kad teismai bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam, nesuteikia pagrindo tokias aplinkybes pripažinti naujai paaiškėjusiomis.

22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad šiuo atveju jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, nėra, todėl aukštesnės instancijos teismas sutinka su Generalinio prokuroro ir Vilniaus apygardos teismo išvada, kad šioje byloje nėra naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti procesą. Nuteistasis A. D. savo skundą grįsdamas tais pačiais argumentais, dėl kurių motyvuotai pasisakyta skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartyje, nepateikė aukštesniajam teismui jokių naujų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d nutartį. Vien tai, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir nuteistojo skundą nagrinėjęs teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi pareiškėjas, savaime nereiškia, kad nuteistojo A. D. skunde nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai.

23. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nuteistojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. D. skundą atmesti, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                  Aiva Survilienė