Civilinė byla Nr. e2S-1036-910/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24026-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3.; 3.1.9.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo ADB „Gjensidige“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui UAB „Naujoji Pilaitė“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo,

nustatė:

1. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui UAB „Naujoji Pilaitė“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo. Ši byla nutraukta 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovo ADB „Gjensidige“ vadovui M. J. skyrė 100 Eur baudą už ieškovo atstovo neatvykimą į 2017 m. spalio 16 d. 10.30 val. posėdį.

3. 2017 m. spalio 24 d. ieškovas pateikė teismui prašymą panaikinti paskirtą baudą, o tuo atveju, jeigu prašymas panaikinti baudą būtų atmestas, baudą skirti ieškovo atstovui E. M. arba Įmonės Teisės skyriaus vadovei V. I..

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – sumažino ieškovo vadovui paskirtą baudą iki 50 Eur.

5. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. teismas ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu, tačiau į 2017 m. spalio 16 d. paskirtą teismo posėdį ieškovas neatvyko, tą pačią dieną gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Neatvykimą į teismo posėdį ieškovas teisino vieno iš savo darbuotojų atostogomis, tačiau atostogos suteiktos tik vienam iš ieškovo darbuotojų, o ieškovas yra juridinis asmuo, kuriam atstovauti gali visi CPK 55 straipsnyje ir 56 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kodėl į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko kiti asmenys, kuriems įstatymas suteikia teisę atstovauti ieškovui teisme.

6. Teismas, įvertinęs prašyme panaikinti baudą ieškovo vadovo nurodytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad pagrindo panaikinti paskirtą baudą nenustatyta, o ieškovo vadovo nurodytos aplinkybės nepanaikina M. J., kaip ieškovo vadovo, atsakomybės už teismo reikalavimų nevykdymą. Dėl ieškovo atstovo neatvykimo į 2017 m. spalio 16 d. 10.30 val. paskirtą posėdį buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, sugaištas teismo ir atsakovo atstovų laikas, galimai patirti nuostoliai, tuo pačiu pažeistas civiliniame kodekse įtvirtintas principas dėl bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką (CPK 7 straipsnis).

7. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo neatvykimas į posėdį galėjo būti lemtas žmogiško suklydimo, paskirtą baudą sumažino iki 50 Eur, kartu pažymėdamas, kad pagrindo skirti baudą kitiems ieškovo darbuotojams nėra, nes bylas juridinio asmens vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai (CPK 55 straipsnis), o, negalėdami atvykti į teismo posėdį, privalo užtikrinti, kad juridiniam asmeniui atstovautų kiti tokią teisę turintys asmenys (CPK 56 straipsnio 2 dalis).

3. Atskirojo skundo argumentai

              8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti ieškovo vadovui M. J. 2017 m. spalio 16 d. nutartimi paskirtą baudą, o tuo atveju, jeigu šis prašymas būtų atmestas, baudą skirti ieškovo atstovui E. M. arba Teisės skyriaus vadovei V. I.. Atskirajame skunde nurodyta, kad:

              8.1. Dalis juridinių asmenų yra didelės įmonės, dalyvaujančios daugelyje bylų, dėl to asmeninis vadovo dalyvavimas kiekvienoje byloje yra objektyviai neįmanomas. Tokiomis aplinkybėmis laikytina, kad juridinio asmens vadovas pareigą užtikrinti, jog juridinis asmuo būtų atstovaujamas teismo posėdžiuose, gali tinkamai vykdyti teisinėmis-organizacinėmis priemonėmis: įgaliodamas kitus juridinio asmens darbuotojus atstovauti teismo posėdžiuose, užtikrindamas darbuotojų pavadavimą darbuotojo nebuvimo darbe atveju, samdydamas atstovą pagal pavedimą (advokatą, advokato padėjėją). Konstatavus, kad juridinio asmens vadovas ėmėsi visų būtinų, protingų, proporcingų priemonių užtikrinti juridinio asmens dalyvavimą teismo posėdyje, o neatvykimas į teismo posėdį įvyko išimtinai dėl paskirto atstovo kaltės - nėra pagrindo konstatuoti, kad juridinis asmuo neatvyko į teismo posėdį dėl juridinio asmens vadovo kaltės (CPK 246 straipsnio 3 dalis), ir skirti juridinio asmens vadovui baudą. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis).

              8.2. Įstatymo leidėjas įtvirtina, kad bauda gali būti skiriama arba juridinio asmens atstovui, be svarbių priežasčių neatvykusiam į teismo posėdį, arba juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra jokio pagrindo baudą skirti kitiems ieškovo darbuotojams, yra nepagrįsta. Juridinių asmenų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, gali būti juridinio asmens atstovais teisme CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, todėl manytina, kad konkrečiu atveju galėtų būti konstatuojama, jog juridinis asmuo nebuvo tinkamai atstovaujamas teismo posėdyje dėl tokio atstovo, o ne dėl vadovo kaltės.

              8.3. ADB „Gjensidige“ vadovas ėmėsi visų protingų ir pagristų priemonių, kad būtų užtikrintas įmonės atstovo dalyvavimas teismo posėdyje. Įmonėje yra patvirtinta Teisminių bylų administravimo tvarka: bylai vesti paskirtas atsakingas teisininkas E. M., o E. M. tėvystės atostogų laikotarpiui buvo paskirtas šį teisininką pavaduojantis asmuo. Ieškovo vadovo M. J. veiksmuose nėra kaltės, kaip sąlygos skirti baudą už atstovo neatvykimą į teismo posėdį.

              8.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės neanalizavo ir ieškovo prašyme dėl baudos panaikinimo išdėstytų argumentų, kad ieškovo atstovo E. M. veiksmai, neatvykstant į 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdį, nebuvo tyčiniai ir nukreipti prieš operatyvų bylos nagrinėjimą. Ieškovas nuo bylos nagrinėjimo pradžios sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Kartu su ieškiniu draudikas pateikė visus dokumentus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, teikė teismui papildomus įrodymus. Taip pat ieškovas, įvertinęs savo užimtumą ir siekdamas nevilkinti bylos nagrinėjimo, iš anksto informavo teismą, kad prašo bylą 2017 m. rugsėjo 13 d. parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant. Per visą teismo procesą buvo pateiktas tik vienas ieškovo atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iš esmės, t. y. būtent 2017 m. spalio 13 d. prašymas, todėl bauda skirta nepagrįstai.

              8.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat neatkreipė dėmesio ir nepasisakė dėl ieškovo argumentų, kad prašymas atidėti 2017 m. spalio 16 d. turėjusį vykti bylos nagrinėjimą buvo pateiktas tik 2017 m. spalio 13 d., nes elektroninių paslaugų portalo sistema savaitę prieš posėdį nuolat strigo, todėl buvo beveik neįmanoma gautų dokumentų peržiūra ir apsunkintas dokumentų pateikimas teismui. Be to, nors prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo buvo pateiktas 2017 m. spalio 13 d., tačiau akivaizdu, kad ieškovas siekė užtikrinti, jog tiek teismas, tiek atsakovas turėtų pakankamai laiko susipažinti su prašymu ir tai galėtų padaryti dar iki posėdžio. Teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2017 m. spalio 16 d. 10.30 val., o 2017 m. spalio 16 d. prašymas jau buvo registruotas, todėl proceso dalyviams turėjo būti matomas.

              8.6. Ieškovo pabrėžta ir tai, kad atskira teismo nutartis, kuria ieškovo dalyvavimas 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, ieškovui nebuvo įteikta. Ieškovo dalyvavimas būtinu buvo pripažintas 2017 m. rugsėjo 13 d. protokoline nutartimi, todėl ieškovo darbuotojas dėl žmogiškojo faktoriaus paprasčiausiai neatkreipė dėmesio į teismo šaukime esantį įrašą apie jo dalyvavimo teismo posėdyje būtinumą. Ieškovo atstovas E. M., pastebėjęs įrašą apie ieškovo dalyvavimo 2017 m. spalio 16 d. paskirtame teismo posėdyje būtinumą, neabejotinai būtų šią bylą delegavęs jį pavadavusiam asmeniui. Taigi šiuo atveju ieškovo atstovo neatvykimą į 2017 m. spalio 16 d. posėdį lėmė ir žmogiškoji klaida.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti ieškovo ADB „Gjensidige“ vadovui paskirtą baudą už ieškovo atstovo neatvykimą į teismo posėdį, kuriame ieškovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar skundžiamą nutartį priėmęs teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo nuobaudos – baudos – skyrimą į teismo posėdį neatvykusiam dalyvaujančiam byloje asmeniui, kurio dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu.

12. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus byloje turinčių, asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

13. Pagal CPK 246 straipsnio, reglamentuojančio šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, 3 dalies nuostatas teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima priimti sprendimo už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki trijų šimtų eurų baudą.

14. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Minėta, civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taip pat bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą. Dėl to teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. protokoline nutartimi ieškovo ADB „Gjensidige“ dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu. Teismo šaukimas į 2017 m. spalio 16 d. 10.30 val. paskirtą teismo posėdį ieškovui įteiktas 2017 m. rugsėjo 13 d. per EPP. 2017 m. spalio 16 d. byloje užregistruotas ieškovo atstovo E. M. 2017 m. spalio 15 d. 21.45 val. į EPP sistemą įkeltas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jam nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 27 d. suteiktų tėvystės atostogų. Prie šio prašymo pridėtas ADB „Gjensidige“ 2017 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. 3469A suteikti bendrovės teisininkui E. M. tėvystės atostogas nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 27 d. imtinai, ir pavadavimą skirti K. U.. Į 2017 m. spalio 16 d. 10.30 val. paskirtą bylos nagrinėjimą teismo posėdyje ieškovo atstovai neatvyko.

16. Ieškovas tiek prašyme panaikinti baudą, tiek atskirajame skunde nurodė, kad šiuo atveju ADB „Gjensidige“ vadovas buvo ėmęsis visų protingų ir pagrįstų priemonių tam, jog būtų užtikrintas bendrovės atstovo dalyvavimas teismo posėdyje, todėl nebuvo pagrindo skirti jam baudą dėl bendrovės atstovo neatvykimo į teismo posėdį.

17. Pažymėtina, kad pagal CPK 246 straipsnio 3 dalies nuostatas bauda gali būti skiriama juridinio asmens vadovui tuo atveju, jeigu dėl jo kaltės juridinio asmens atstovas neatvyko į teismo posėdį. Taigi nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas baudą ieškovo vadovui, turėjo nustatyti ADB „Gjensidige“ vadovo kaltę dėl bendrovės teisininko neatvykimo į posėdį.

18. Pripažinti pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad ieškovo ADB „Gjensidige“ vadovas šiuo konkrečiu atveju buvo ėmęsis būtinų priemonių tam, jog bendrovės teisininko E. M. tėvystės atostogų metu šio darbuotojo funkcijos būtų perduotos kitam bendrovės teisininkui. Tai patvirtina pirmiau nurodytas ADB „Gjensidige“ 2017 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. 3469A, kuriuo atostogaujančio teisininko pavadavimas buvo perduotas kitam teisininkui. Bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo ADB „Gjensidige“ atstovo neatvykimą į teismo posėdį lėmė ne nuo bendrovės vadovo priklausiusios priežastys, bet paties atstovo neatidumas, šaukime į teismo posėdį nepastebėjus įrašo, jog ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje yra pripažintas būtinu (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pagrindo konstatuoti ADB „Gjensidige“ vadovo kaltę dėl bendrovės teisininko neatvykimo į 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdį, taigi, atsižvelgiant į CPK 246 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta būtina sąlyga nuobaudą už juridinio asmens atstovo neatvykimą į teismo posėdį taikyti juridinio asmens vadovui (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

20. Jau nurodyta, kad pagal CPK 246 straipsnio 3 dalį baudą už neatvykimą į teismo posėdį teismas turi teisę skirti juridinio asmens atstovui, jeigu jis į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių.

21. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2-30647-863/2017 ieškovui ADB „Gjensidige“ turėjęs atstovauti teisininkas E. M. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad į 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdį negalėjo atvykti dėl jam laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 27 d. suteiktų tėvystės atostogų, o pavaduojančios teisininkės apie būtinumą vykti į nurodytą teismo posėdį neinformavo, nes, gavęs šaukimą į 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdį, dėl žmogiškos klaidos nepastebėjo įrašo, jog ieškovo dalyvavimas yra pripažintas būtinu.

22. Pažymėtina, kad juridinio asmens atstovai pagal pavedimą teisme (CPK 56 straipsnio 2 dalis), įgyvendindami procesines teises ir vykdydami procesines pareigas, privalo veikti apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai. Nagrinėjamu atveju ieškovo įgaliotas atstovauti civilinėje byloje Nr. e2-30647-863/2017 teisininkas E. M. pripažino, kad veikė nepakankamai atidžiai ir nepastebėjo teismo šaukime esančio įrašo apie tai, jog ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu. Ieškovo teisininko argumentai dėl didelio teismuose vedamų bylų skaičiaus savaime negali pateisinti situacijos, kad su teismo procesiniais dokumentais susipažįstama neatidžiai. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo atstovas, išeidamas tėvystės atostogų, būdamas atidus, rūpestingas darbuotojas, turėjo galimybę jį pavaduoti paskirtai teisininkei perduoti informaciją, kad civilinėje byloje Nr. e2-30647-863/2017 paskirtame 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdyje įvyksiančiame posėdyje ADB „Gjensidige“ dalyvavimas pripažintas būtinu. Jam to nepadarius ir į nurodytą teismo posėdį neatvykus ieškovo ADB „Gjensidige“, kurio dalyvavimas pripažintas būtinu, atstovui, teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, turėjo pagrindą svarstyti, ar dėl tokio ieškovo atstovo elgesio nėra pagrindo skirti jam CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytą baudą.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą panaikinti ieškovo ADB „Gjensidige“ vadovui paskirtą baudą už bendrovės teisininko neatvykimą į teismo posėdį, netinkamai aiškino CPK 246 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą panaikinti ieškovo vadovui paskirtą baudą bei svarstyti ieškovo alternatyvų prašymą – teismo nuobaudą skirti atsakingam už neatvykimą į teismo posėdį bendrovės atstovui.

24. Apeliacine tvarka panaikinus ieškovo vadovui paskirtą baudą, baudos ieškovo atstovui skyrimo klausimas turėtų būtų grąžintas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, nes, apeliacinėje instancijoje išsprendus klausimą, kuris nebuvo nagrinėtas iš esmės pirmojoje instancijoje, iš asmens būtų atimta teisė į apeliaciją.

25. Tačiau šiuo konkrečiu atveju pažymėtina tai, kad civilinės bylos Nr. e2-30647-863/2017 procesas yra pasibaigęs – ši byla Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutraukta, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Susiklosčiusioje teisinėje situacijoje baudos skyrimo dėl ieškovo atstovo neatvykimo į 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdį klausimo nagrinėjimas neatitiktų teismo nuobaudų skyrimo paskirties ir tikslų, todėl šiuo konkrečiu atveju šis klausimas negrąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 3 straipsnio 1 dalis)

26. Išdėstytų motyvų pagrindu apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria prašymas panaikinti ieškovo ADB „Gjensidige“ vadovui 2017 m. spalio 16 d. nutartimi paskirtą baudą patenkintas iš dalies, pakeičiama – ieškovo vadovo prašymas panaikinti baudą tenkinamas visiškai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį pakeisti, išdėstant jos rezoliucinę dalį taip:

„Ieškovo ADB „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 10057869) vadovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl jam paskirtos baudos panaikinimo patenkinti.

Vilniaus miesto 2017 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovo ADB „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 10057869) vadovui M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą 100 Eur baudą panaikinti“.

Teisėja                                           Laima Ribokaitė