Administracinė byla Nr. A-1528-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01643-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių prekybos namai“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių prekybos namai“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – V. L., E. A. L., V. S. B. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl įsakymo ir atsisakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šiaulių prekybos namai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2017 m. spalio 9 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. A-1272 „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo pastato, kurio unikalus daikto
Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, Šiauliuose formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir 2017 m. spalio 6 d. raštu Nr. S-3133 (toliau – ir Raštas), kuriuo atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pridedamą schemą.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 metais jis įgijo nuosavybės teises į patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra dar trys patalpos (garažai): (duomenys neskelbtini), priklausanti V. L.; (duomenys neskelbtini), priklausanti V. L. ir E. A. L.; bei (duomenys neskelbtini), priklausanti V. S. B.. Ginčijamu Įsakymu Administracijos direktorius nusprendė V. L. ir E. A. L. 2017 m. rugpjūčio 22 d. prašymo pagrindu pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą naujo valstybinės žemės sklypo formavimui esamo pastato daliai eksploatuoti, tačiau ginčijamu Raštu atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, V. L. ir E. A. L. neturėjo teisės be kitų bendraturčių (pastato pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga priklauso visiems patalpų savininkams) pritarimo inicijuoti žemės sklypo pastatui eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras. Atsakovas neatsižvelgė į šią aplinkybę, todėl, priimdamas Įsakymą, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 13 punkto nuostatas. Be to, pareiškėjas, išanalizavęs Žemės įstatymo 40 straipsnio ir Taisyklių 44 punkto nuostatas, tvirtino, kad pastato daliai negali būti formuojamas atskiras žemės sklypas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad po patalpa (duomenys neskelbtini), kuri buvo išpirkta iš valstybės ir dovanojimo sutarties pagrindu perduota V. L., Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1277 jau buvo suformuotas žemės sklypas, taigi, V. L. galbūt siekia atsakovo pagalba prie jau suformuoto ir jai priklausančio žemės sklypo prijungti naujai suformuotą (formuojamą) ir iš valstybės išsipirktą kitą sklypą, tokiu būdu padidindama jai priklausančių daiktų vertę ir pažeisdama bendraturčių teises. Pareiškėjas nesutiko ir su Rašte išdėstyta pozicija, kad žemės sklypo pastato dalies eksploatavimui formavimas ir pertvarkymas galimas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), 20 punktą, kadangi Kadastro nuostatai reglamentuoja kadastro tvarkytojų pareigas ir kadastro duomenų tvarkymo ir fiksavimo taisykles, bet ne žemės sklypų formavimo taisykles. Pareiškėjas papildomai pastebėjo, kad E. A. ir V. L. kreipusis į atsakovą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, jiems nebuvo nurodyta pateikti bendrą prašymą kartu su kitais pastato ir patalpų savininkais, tačiau atsakovas, Rašte atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pareiškėjui nurodė teikti bendrą prašymą kartu su V. S. B..

3.       Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą, kurį vėliau papildė, prašė skundą atmesti.

4.       Atsakovas pažymėjo, kad V. ir. E. A. L., kreipdamiesi į Administraciją, veikė ne visų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių vardu, o kaip statinio dalies (patalpų) savininkai, ir prašė žemės sklypą suformuoti ne po visu statiniu (pastatu), o po jų nuosavybės teise turimu boksu (statinio dalimi). Šie tretieji suinteresuoti asmenys žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatoriais laikytini Taisyklių 13.2 papunkčio pagrindu,
t. y. kaip statinio dalies – patalpos savininkai. Net tuo atveju, jei teismas nesutiktų su pastarąja pozicija, V. ir. E. A. L. projekto iniciavimo teisę turi ir Taisyklių 13.10 papunkčio pagrindu, t. y. kaip valstybinės žemės naudotojai, turintys įstatymo nustatytą teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. birželio 9 d. rašte Nr. 2D-2674(12.141) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. liepos 31 d. rašte Nr. 31SD-5096-(14.31.137E) pateikta pozicija bei Kadastro nuostatų 20 punktu, tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog teritorijoje, kurioje yra pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), iki Žemės įstatymo pakeitimų (konkrečiau – 40 str. 2 d.) įsigaliojimo 2004 m. vasario 21 d. buvo suformuotas žemės sklypas tik pastato daliai, todėl bet kuriuo atveju žemės sklypo riba jau kerta pastatą, galima formuoti valstybinės žemės sklypą likusiai pastato daliai. Kadangi žemės sklypas suformuotas pastato daliai, esančiai viduryje, sklypo ribos pastatą kerta dviejose vietose, todėl likusioms pastato dalims, esančioms už suformuoto sklypo ribų, tikslinga suformuoti du atskirus sklypus. Atsakovas Bendrovės teorines prielaidas apie V. L. tikslus formuojant naują žemės sklypą ir atsakovo vaidmenį šiuose planuose laiko nepagrįstais. Atsakovas akcentavo, jog Rašte pareiškėjui tik rekomenduojama prašymą dėl žemės sklypo patalpoms (duomenys neskelbtini) eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pateikti kartu su V. S. B. (savininkams aptarus žemės sklypo jiems priklausančioms patalpoms eksploatuoti formavimo, projekto rengimo finansavimo ir kitus klausimus), tačiau, jei pareiškėjas tokį prašymą pateiktų vienas, tai nebūtų kliūtis atsakovui šį prašymą priimti. Pareiškėjo teiginiai apie atsakovo šališkumą V. ir. E. A. L. atžvilgiu visiškai nepagrįsti.

5.       Tretieji suinteresuoti asmenys V. L. ir E. A. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6.       V. ir. E. A. L. apžvelgė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciavimo aplinkybes. Manė, kad pareiškėjas savaip interpretuoja galiojančius teisės aktus ir klaidina teismą, o Įsakymą laikė teisėtu ir pagrįstu.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8.       V. S. B. tvirtino, jog pareiškėjas skunde iškraipo faktus, teigdamas, kad jis ir kiti suinteresuoti asmenys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę-techninę ir kitokią įrangą, kadangi pats pareiškėjas savavališkai atjungė kitus asmenis nuo elektros įrangos, o kitokios bendros įrangos nėra. Beveik visas ginčo pastatas sudarytas iš garažų, kurie suformuoti kaip atskiri nuosavybės teisių objektai, todėl, V. S. B. įsitikinimu, patalpų savininkai nelaikytini bendraturčiais. Prie kiekvieno iš garažų gali būti suformuotas atskiras žemės sklypas, prie vieno iš jų žemės sklypas jau yra suformuotas, todėl V. ir. E. A. L. turi teisę prašyti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tokia jų teisė numatyta Taisyklių 13.7 papunktyje. V. S. B. nepritarė pareiškėjo pozicijai, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, pažeidė Taisyklių 44 punkto nuostatą, jog prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, kadangi, V. S. B. nuomone, žemės sklypai po garažais gali funkcionuoti kaip atskiri daiktai. V. S. B. taip pat pastebėjo prieštaravimus tarp pareiškėjo veiksmų ir skunde dėstomų argumentų, t. y. pats pareiškėjas, pateikdamas prašymą pradėti rengti žemės sklypo visam pastatui eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektą, savo veiksmų nesuderino su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nors būtent tuo skunde kaltina V. L..

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė klausimą dėl skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, bet išreiškė nuomonę, kad šioje byloje reikėtų įvertinti Kadastro nuostatų 20 punkto nuostatas.

II.

10.       Regiono apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Šiaulių prekybos namai“ skundą.

11.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į patalpą (negyvenamoji patalpa – sandėlis), esančią (duomenys neskelbtini). Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), be pareiškėjui priklausančios patalpos yra dar trys patalpos – (duomenys neskelbtini), priklausančios tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. S. B., V. L. ir E. A. L..

12.       V. L. 2017 m. liepos 12 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydama leisti suformuoti žemės sklypą po patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, jog 2014 m. birželio 26 d. nusipirko iš Šiaulių miesto savivaldybės negyvenamą patalpą – garažo boksą, po patalpa nebuvo suformuotas žemės sklypas, o šalia esančiai patalpai jau suformuotas atskiras žemės sklypas. V. ir. E. A. L. 2017 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Administracijai prašymą, kuriuo prašė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini), po pirmo bokso patalpa. Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą po esamu boksu.

13.       Ginčijamu 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-1272 Administracijos direktorius, vadovaudamasis Taisyklių 21 punktu, nusprendė V. ir. E. A. L. pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą naujo valstybinės žemės sklypo suformavimui esamo pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daliai eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.

14.       Teismas išanalizavo ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad Kadastro nuostatų 20 punkto konstrukcija numato du atskirus atvejus, kai leidžiamos išimtys iš bendros taisyklės, įtvirtinančios, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Viena iš šių išimčių yra atvejis, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.). Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad V. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1277, teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad priimant Įsakymą buvo pažeistas Kadastro nuostatų 20 punktas.

15.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad V. ir. E. A. L. yra statinio dalies savininkai. Faktiškai naudodami valstybinę žemę jie pagal Taisyklių 13.2 ir 13.7 papunkčių nuostatas turėjo teisę prašyti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir būti šio projekto iniciatoriais.

16.       Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio
37 ir 41 punktuose įtvirtintus pastato ir patalpos sąvokų apibrėžimus, nesutiko su pareiškėjų atstovo argumentais, jog tretieji suinteresuoti asmenys prašė suformuoti žemės sklypą po patalpa, o atsakovas suformavo žemės sklypą po pastatu.

17.       Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad V. ir. E. A. L. veikė ne visų ginčo pastato bendraturčių vardu, o kaip statinio dalies (patalpų) savininkai, prašymas buvo teiktas suformuoti žemės sklypą ne po visu statiniu (pastatu), o po esamu ir jų nuosavybės teise turimu boksu (statinio dalimi). Be to, atsakovas 2017 m. rugsėjo 11 d. raštais Nr. SG-1254 ir Nr. S-2856 informavo V. S. B. bei Bendrovę apie žemės sklypo pastato dalies suformavimo plano rengimą, kaip tai numatyta Taisyklių 55 punkte. Teismas priėjo prie išvados, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

18.       Teismas, spręsdamas dėl ginčijamo Administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. rašto Nr. S-3133 teisėtumo ir pagrįstumo, nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslas – formuojami nauji valstybinės žemės sklypai. Atsakovas Raštu atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjo pridėtą schemą, motyvuodamas tuo, kad per ginčo pastato vidurį suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2004 m. vasario 21 d. ir tai yra būtent tas išimtinis atvejis, kai galima formuoti valstybinės žemės sklypą likusiai pastato daliai. Nurodė, jog kadangi žemės sklypas suformuotas per pastato vidurį, likusioms pastato dalims, esančioms už suformuoto sklypo ribų, tikslinga formuoti du atskirus žemės sklypus (iš vienos ir iš kitos pusės), kurių kitos ribos nekirs statinių. Prie pastato dalies, priklausančios V. L., yra pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) paslaugos Nr. ZSFP-40314. Pagal susidariusią situaciją gali būti formuojamas vienas žemės sklypas prie likusios pastato dalies, t. y. po patalpomis (duomenys neskelbtini), kurio viena riba kirs statinį pagal įregistruoto sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, kitos ribos kirsti statinio negali. Atsakovas siūlė pareiškėjui priimti sprendimą dėl žemės sklypo formavimo esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir rekomendavo, vadovaujantis Taisyklių 13.2, 19 punktais, prašymą organizuoti projekto rengimą pateikti pasirašytą abiejų savininkų.

19.       Teismas šiame kontekste pabrėžė, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi išskirtinė faktinė situacija, kuri reikalauja neformalaus sprendimo. Atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, teismas pritarė atsakovo nuomonei, kad suformuoto žemės sklypo ribos kerta pastatą dviejose vietose, todėl tikslinga suformuoti du atskirus žemės sklypus. Šiuo išskirtiniu atveju gali būti formuojamas vienas žemės sklypas prie likusio pastato dalies, t. y. po patalpomis (duomenys neskelbtini), kurio viena riba kirs statinį pagal įregistruoto sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, o kitos ribos kirsti statinio negali. Teismas konstatavo, jog Rašte išdėstytos faktinės aplinkybės (išvados) negalėjo sukliudyti suprasti atitinkamų ginčui aktualių visuomeninių santykių (susijusių su žemės sklypo formavimu ir pertvarkymu) esmę ir turinį, todėl ginčijamas aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

III.

20.       Pareiškėjas UAB „Šiaulių prekybos namai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regiono apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21.       Pareiškėjas mano, kad teismas, pabrėždamas teisingo teismo sprendimo priėmimą, pats nesilaikė šio principo ir iš neteisės kildino teisę, grubiai pažeisdamas pareiškėjo ir valstybės interesus. Pareiškėjas valstybės interesą šioje byloje sieja su valstybės institucijų pareiga veikti įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka, užtikrinti visų ūkio subjektų ir piliečių lygiateisiškumą prieš įstatymą. Teigia, kad šiuo atveju pareiškėjas netenka teisės būti formuojamo žemės sklypo bendrasavininku ir tinkamai eksploatuoti savo nuosavybę, kadangi jau teismo posėdyje buvo nurodyta, kad V. ir. E. A. L. po žemės sklypo suformavimo galės jį privatizuoti. Pareiškėjas pažymi, kad ginčo pastatas yra keturių ūkio subjektų nuosavybė, kurią jie valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 1 d.). Šiems subjektams pastate nuosavybės teise priklauso atskiros patalpos, bet bendros konstrukcijos nėra atskirtos. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neskiria sąvokų „patalpa“ ir „pastato dalis“, o formuojant žemės sklypą po pastato dalimis būtų kertamas statinys (pastatas), kuris yra suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas, su jame esančiomis patalpomis. Pareiškėjas teigia, kad pastato viduryje esančio įregistruoto žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimas prieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 7.1.1.2 papunkčio reikalavimams, kad žemės sklypai parduodami garažų savininkų bendrojon dalinėn nuosavybėn arba garažų savininkų ir valstybės bendrojon dalinėn nuosavybėn. Tiek Įsakymas, tiek teismo sprendimas grindžiami aplinkybe, kad jau suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu įteisinant tolesnius teisei priešingus savivaldos institucijos veiksmus. Be to, pareiškėjas įsitikinęs, kad minėtas žemės sklypas suformuotas ne po patalpa – garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), o po ginčo pastato dalimi ir kerta šį pastatą, yra po kitomis patalpomis bei bendromis pastato konstrukcijomis, tai patvirtina 2018 m. kovo mėn. daryta kontrolinė geodezinė nuotrauka. Tokiu būdu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas turtas bei Bendrovės ir V. S. B. vardu įregistruotas turtas net tapo V. L. nekilnojamojo turto priklausiniais, o valstybė neteko dalies savo turto. Naujasis sklypas taip pat yra formuojamas po visu pastatu. Pareiškėjas tvirtina, kad teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, kadangi teismas pažymėjo, jog atsakovas Įsakymą priėmė vadovaudamasis Taisyklių 21 punktu, tačiau spręsdamas dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo teismas nekreipė dėmesio į tuos pačius reikalavimus bei neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas taip pat turi žemės sklypo formavimo iniciatyvos teisę. Pareiškėjas pakartoja savo argumentus, kad atsakovo veiksmai prieštarauja Taisyklių 44 punkto ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoms, kad Kadastro nuostatai nėra tas teisės aktas, kuriuo vadovaujantis formuojami žemės sklypai. Tiek atsakovas, tiek teismas nepaisė teisės aktų hierarchijos, remdamiesi žemesnės galios teisės aktu – Kadastro nuostatais.

22.       Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23.       Atsakovas palaiko anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo išvadomis ir jų motyvais. Papildomai nurodo, jog Tarnyba, patikrinusi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, 2018 m. sausio 22 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte
Nr. FPA-36-(8.26) konstatavo, kad projekto sprendiniai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, pritarė teikimui tvirtinti. Atsižvelgiant į tai, Administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. AS-256 patvirtintas naujo valstybinės žemės sklypo pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektas ir baigtas ginčijamo Įsakymo įgyvendinimas. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo teiginiai apie žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtą įregistravimą nėra teisiškai pagrįsti, o atsakovas, priimdamas Įsakymą bei Raštą, neturėjo teisinio pagrindo ignoruoti viešai registre įregistruotą juridinį faktą ar reikalauti V. L. išformuoti suformuotą ir jos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktame Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime išdėstyta pozicija atitinka jo poziciją. Atsakovas nepritaria ir pareiškėjo argumentui, kad teismas neatsižvelgė į jo turimą žemės sklypo formavimo iniciatyvos teisę. Atsakovas paaiškina Raštu netenkinęs pareiškėjo prašymo ne dėl tos priežasties, jog Bendrovė nėra tinkamas pareiškėjas Taisyklių prasme, o dėl tos priežasties, kad Bendrovė prašė formuoti žemės sklypą prie viso ginčo pastato.

24.       Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. B. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25.       V. S. B. iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus. Teigia, kad pareiškėjas patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), įgijo tik pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (civilinė byla Nr. e2YT-6603-907/2016), į kurios nagrinėjimą nepakvietė kitų pastato patalpų savininkų, po to pareiškėjas pradėjo reikšti skundus dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo. Pažymi, kad nuo suformuoto žemės sklypo pardavimo E. L. 1998 metais praėjo jau beveik 20 metų laikotarpis, kuris viršija maksimalius senaties terminus.

26.       Tretieji suinteresuoti asmenys V. L. ir E. A. L. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27.       V. ir. E. A. L. atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja V. S. B. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus. Papildomai nurodo, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), sudaro vieną pastatą, tačiau jie įregistruoti kaip atskiri statiniai, pats pareiškėjas pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), turi susiformavęs atskirą žemės sklypą. Statinys, esantis (duomenys neskelbtini), turi bendrą sieną su garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl tai yra toks pats ribų kirtimas kaip ir prašomasis trečiųjų suinteresuotų asmenų.

28.       Tretieji suinteresuoti asmenys V. ir. E. A. L. 2019 m. balandžio 15 d. teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – 2019 m. balandžio mėn. padarytą kontrolinę geodezinę nuotrauką, iš kurios matyti, jog pareiškėjo pateikta 2018 m. balandžio mėn. daryta kontrolinė geodezinė nuotrauka neatitinka faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

29.       Bylos ginčas yra dėl valstybinės žemės sklypo, būtino pastato daliai eksploatuoti, projekto rengimo.

30.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pradėtas teisėtai.

31.       Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu bei teisės aiškinimu bei taikymu ginčo santykiams.

32.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartodamas tik papildo teismo sprendimo motyvus atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.

33.       Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad bylai yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie turi esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui, nes tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti teisės aktą ir teisingai kvalifikuoti ginčo santykius. Nepagrįstai susiaurinus ar išplėtus įrodinėjimo dalyką, įgyvendinti paminėtų tikslų nebegalima.

34.       Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra pakankamų argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų teismo sprendimui priimti.

35.       Atsakovas ginčijamą šioje byloje Įsakymą pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą priėmė remdamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 21 punktu, kuriuo nustatyta, kad organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per
10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių.

36.       Atsakovo įsakymas pradėti rengti Projektą yra vienas iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo etapų, kurio priėmimui taikytinos Taisyklių bendrosios nuostatos, tai yra patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą. Todėl šio ginčo apimtyje projekto turiniui bei jo rengimui taikytinos taisyklės nevertinamos. Dėl šios priežasties teismas neprivalo nagrinėti pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. ir E. A. L. pateiktų situacijos kontrolinių geodezinių nuotraukų turinio, kadangi nuotraukose užfiksuotos aplinkybes gali būti reikšmingos projekto rengimui ir jas privalo pirmiausia įvertinti projekto organizatorius projekto rengimo etape, bet ne teismas, šioje byloje vertindamas projekto parengiamąjį etapą. 

37.       Byloje nėra nustatyta aplinkybių, paneigiančių trečiųjų suinteresuotų asmenų
V. ir E. A. L. teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projektą, todėl atsakovas, gavęs minėtų asmenų 2017 m. rugpjūčio 22 d. prašymą, neprieštaraujantį teisės aktų reikalavimams, privalėjo priimti įsakymą pradėti projekto rengimą.

38.       Pareiškėjas prašymą organizuoti bendro žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), atsakovui pateikė 2017 m. rugsėjo 22 d., t. y. vėliau nei V. ir E. A. L., bei jau po priimto 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymo pradėti rengti projektą pagal V. ir E. A. L. prašymą atskirą žemės sklypą jų valdomai pastato daliai, todėl atsakovas pareiškėjo prašymo pagrindu negalėjo naikinti ar keisti Įsakymą. Tuo labiau, kad prie pareiškėjo prašymo nebuvo pateiktas susitarimas su kitais statinio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais dėl bendro žemės sklypo formavimo visam statiniui. Tokio susitarimo nuostata kyla iš Civilinio kodekso 4.75 straipsnio dėl bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo.

39.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išsprendimui, todėl plačiau nevertinami.

40.       Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, t. y. sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių prekybos namai“ apeliacinį skundą atmesti.

Regiono apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Rytis Krasauskas

        Ramutė Ruškytė