Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-2261-553-2014].docx
Bylos nr.: 2S-2261-553/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Libered“ 302282722 Ieškovas
Advokatų profesinė bendrija Viliušis ir Astromskis 302644153 ieškovo atstovas
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su santuoka
dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Santuoka:
Santuokos nutraukimas ir jo teisiniai padariniai:
Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pareiškimo palikimas nenagrinėto:
Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Proceso atnaujinimas:
Teismo, išnagrinėjusio bylą, kurioje procesas atnaujintas, teisės

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-2261-553/2014

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18145-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.1; 75.8; 122.4; 124.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus (apelianto) UAB „Libered“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-21 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-5933-96/2014 išnagrinėjus kreditoriaus UAB „Libered“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2048-127/2013 pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė:

  1. Ginčo esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2048-127/2013, nuspręsta pareiškėjų A. P. ir A. P. santuoką nutraukti ir patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – sutartis) (T.1, b. l. 107-110).

Kreditorius UAB „Libered“ 2013-04-02 pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2048-127/2013 dalyje dėl sutuoktinių turto ir įsipareigojimų padalijimo. Nurodė, kad kreditorius nebuvo tinkamai informuotas apie pareiškėjų skyrybų proceso inicijavimą, jis nebuvo įtrauktas į civilinės bylos nagrinėjimą, jam nebuvo laiku pateikta susipažinti pareiškėjų parengta sutartis, šis dokumentas su juo nebuvo derinamas ir patvirtintos sutarties sąlygos pažeidžia jo teises. Sutartyje yra numatyta, kad skolą pareiškėjui grąžins A. P. asmeniškai. Ši prievolė jo nėra vykdoma. Mano, kad prievolė yra abiejų sutuoktinių solidari ir turi būti vykdoma abiejų sutuoktinių, dėl to teismas turėjo nustatyti sprendime, kad ši prievolė yra sutuoktinių solidari. Sutartyje yra nurodyta mažesnė įsipareigojimų kreditoriui suma negu yra. Skola realiai yra ne 3 375 Lt sumai, o 160 000 Lt sumai (T. 2, b. l. 38-42).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nutartimi procesas byloje buvo atnaujintas dalyje dėl pareiškėjų įsipareigojimų kreditoriui UAB „Libered“ vykdymo, bylos nagrinėjimas sustabdytas iki pareiškėjai pateiks teismui naują sutartį dalyje dėl įsipareigojimų vykdymo kreditoriui UAB „Libered“, kurioje nurodys visus skolos dokumentus, skolos sumą ir joje numatys sąlygą, kad prievolė kreditoriui po santuokos nutraukimo yra vykdoma solidariai arba pateiks kreditoriaus UAB „Libered“ sutikimą, jog prievolė jam yra vykdoma tik pareiškėjo. Minėta nutartimi teismas pareiškėjams išaiškino, kad jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos jie neįvykdys teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas sprendimą dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo kreditoriui UAB „Libered“ pakeis ir prašymą bei sutartį šioje dalyje paliks nenagrinėtą (T. 2, b. l. 103-104).

Pareiškėjas A. P. pateikė prašymą: 1) atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-2048-127/2013 tuo pagrindu, jog nėra galimybių įvykdyti teismo 2013-12-19 nutartimi nustatytų nurodymų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio, esant ginčui tarp UAB „Libered“ ir A. P. dėl UAB „Libered“ reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, nagrinėjamų Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1692-151/2014; 2) sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1692-151/2014; 3) paskirti kreditoriui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad objektyviai neturi galimybių įvykdyti teismo nurodymų dėl naujos sutarties dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimo kreditoriui sudarymo, nes kreditorius buvo tinkamai informuotas apie pareiškėjų santuokos nutraukimo procesą, tačiau neatlikdamas byloje jokių aktyvių procesinių veiksmų, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad gavęs pareiškėjų sutartį, sutiko su joje išdėstytomis sąlygomis, nes buvo pasyvus dėl įstojimo į civilinį procesą. Kreditorius neatskleidė teismui reikšmingos informacijos, susijusios su tariamais kreditoriaus reikalavimais pareiškėjams, kadangi kreditorius pasinaudojo galimybėmis ginti savo tariamai pažeistas teises ir teisėtus interesus kitu būdu, reiškiant ieškininius reikalavimus pareiškėjui kitoje civilinėje byloje, kitame teisme ir šioje byloje piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Kreditorius šioje byloje nepareiškė savarankiško reikalavimo (T. 2, b. l. 107-111).

Pareiškėja A. P. atsiliepimo nepateikė.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-21 nutartimi nutarė teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2048-127/2013 palikti nepakeistą. Teismas nustatė, kad nepagrįsti kreditoriaus motyvai, jog jis nežinojo, ar nagrinėjama teisme byla, ir negalėjo pareikšti prieštaravimų dėl sutarties. Kreditorius į bylą su savarankiškais reikalavimais kaip trečiasis asmuo neįstojo. Sutartyje sutuoktiniai pasisakė dėl bendro turto ir sutuoktinių skolų padalijimo. Nors kreditorius nurodė, kad buvo pažeistos jo teisės, nes jis negalėjo pareikšti savo prieštaravimų, tačiau iki šiol kreditorius, ir atnaujinus procesą, savarankiškų reikalavimų byloje nėra pareiškęs. Kreditorius pateikdamas teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, neatskleidė teismui reikšmingos informacijos, t. y. kreditorius 2013-02-18 (iki prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo 2013-03-27) su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl 81 000 Lt skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo A. P. ir subsidijariai iš V. U.. Teismas sprendė, kad kreditorius jau pasinaudojo savo teise pareikšti savarankišką reikalavimą kaip sutuoktinių kreditorius kitoje civilinėje byloje, kurioje reikalavimai pareiškėjai nei kreditoriaus, nei pareiškėjo nėra reiškiami, ir sutiko, kad prievolę jam turi vykdyti vienas pareiškėjas, sutiko su gautos sutarties turiniu, todėl negali šioje byloje pareikšti analogiškų reikalavimų pareiškėjams ir įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo su savarankiškais analogiškais reikalavimais. Teismas taip pat nustatė, kad sutuoktinių pareiškimo dėl santuokos nutraukimo teismui padavimo metu pareiškėjas kreditoriui buvo skolingas tik pagal vieną vekselį ir kreditorius galėjo išsiieškoti skolą iš pareiškėjo tik pagal vieną vekselį. Kreditoriaus prašyme, nurodant pareiškėjų skolos dydį, yra nepagrįstai padidinta pareiškėjo skolos suma, nes į skolos sumą nepagrįstai įtraukta pakartotinai šalių nurodyta skolos suma ir vekselių suma. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prievolės kreditoriui pagal jo pasirašytus dokumentus nėra susijusios su bendra sutuoktinių nuosavybe, šeimos interesais, jos nėra pareiškėjos pasirašytos bei jiems sudaryti nebuvo gautas jos sutikimas, jos sudarytos ir panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti, tad prievolės kreditoriui pagal pareiškėjo pasirašytus dokumentus, nelaikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad už prievoles kreditoriui kartu atsakinga pareiškėja ir prievolė kreditoriui yra sutuoktinių solidari. Nesant pareikštų savarankiškų kreditoriaus reikalavimų santuokos nutraukimo byloje nėra pagrindo keisti ar panaikinti priimto sprendimo ar stabdyti bylos nagrinėjimo iki bus išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1692-151/2014. Teismas nenustatė, kad kreditorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl pareiškėjo prašymo dėl baudos skyrimo netenkino (T. 2, b. l. 134-136).

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu kreditorius (apeliantas) UAB „Libered“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-21 nutartį panaikinti. Nurodo, kad:

1. Kreditorius teismui pateikė įrodymus dėl kreditoriaus turtinių interesų pažeidimo, tačiau teismas formalizavo nutartį ir neatsižvelgė į kreditoriaus nurodytas aplinkybes. 2013-03-27 prašyme dėl proceso atnaujinimo kreditorius išdėstė savo poziciją dalyje dėl pareiškėjų skyrybų procese dalintinų kreditorinių įsipareigojimų. Kreditorius atsiliepime, pateiktame teismui 2013-02-04, aiškiai išreiškė savo valią bei suformulavo reikalavimą – atmesti pareiškėjų pareiškimą dalyje dėl asmeninio pareiškėjo kreditorinio įsipareigojimo kreditoriui įvykdymo iš asmeninių lėšų. Procesiniuose dokumentuose yra nurodyta žymiai mažesnė pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma nei yra iš tikrųjų. Pareiškėjai pareiškime ir sutartyje klaidingai nurodė tik 1 iš 24 paprastųjų neprotestuotinų vekselių 3 375 Lt sumai, nors skola kreditoriui sudaro net 81 000 Lt. Pareiškėjo bendra skola kreditoriui sudaro daugiau nei 160 000 Lt. Pareiškėjas nėra pajėgus vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, todėl sutartyje nurodyta aplinkybė, kad skolą po santuokos nutraukimo kreditoriui grąžins pareiškėjas asmeniškai, yra neteisinga. Dalyje dėl turimo kreditorinio reikalavimo dydžio ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo sprendimas yra nepagrįstas. Nors kreditorius teismui pateikė visą turimą informaciją, teismas kreditoriaus neįtraukė trečiuoju asmeniu į pareiškėjų skyrybų bylą.

2. Kreditorius nėra pasinaudojęs savo teise išieškoti skolą solidariai iš pareiškėjų kitoje byloje. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1692-151/2014 nėra nagrinėjamas pareiškėjos A. P., kaip solidarios skolininkės, atsakomybės klausimas. Civilinėse bylose formuluojami skirtingi reikalavimai. Pareiškėjas savo prievolės kreditoriui nėra įvykdęs, todėl teismo argumentai apie tariamai kreditoriaus panaudotą galimybę ginti savo teisę yra nepagrįsti. Teismas nepagrįstai sieja du iš esmės savarankiškus teisinius santykius, teigdamas, kad pareiškęs savarankišką reikalavimą kitoje byloje, kreditorius tokiu būdu sutiko, jog prievolę kreditoriui turi įvykdyti pareiškėjas asmeniškai. Kreditorius, sužinojęs apie pareiškėjų skyrybų bylą, nuo pat pradžių siekė pripažinti prievolės kreditoriui solidarumą. Civilinėse bylose keliami skirtingi klausimai dėl skirtingų subjektų atsakomybės ribų, t. y. civilinėje byloje Nr. 2-1692-151/2014 yra keliamas garanto davėjo, kaip subsidiaraus skolininko, atsakomybės klausimas, o šioje byloje keliamas pareiškėjos, kaip solidarios skolininkės, atsakomybės klausimas.

3. Pareiškėjų santuokos metu įgytos prievolės kreditoriui laikytinos solidaria pareiškėjų prievole. Rašytiniais įrodymais neįrodyta aplinkybė, kad iki prievolės kreditoriui atsiradimo pareiškėjai gyveno atskirai. Pareiškėjams nebuvo nustatyta separaciją, jų turtas nebuvo atskirtas. Pareiškėja niekada neprieštaravo nurodytų prievolių įgijimui. Skoliniai įsipareigojimai kreditoriui atsirado išskirtinai dėl šeimos poreikių tenkinimo, nes prievolė kildinama iš pareiškėjo veiklos, kurios pagrindu tenkinami šeimos poreikiai. Santuokoje sudarytos prievolės laikytinos solidariomis kreditoriaus naudai (T. 2, b. l. 140-144).

Pareiškėjas A. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1. UAB „Libered“ turėjo pakankamai laiko operatyviai ir aktyviai įgyvendinti savo procesines dispozityvias teises, siekdamas pripažinimo dėl sutuoktinių solidarios prievolės ir jos dydžio. Neįstojęs į bylą ir nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, kreditorius sukūrė teisinį pagrindą konstatuoti, kad gavęs pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kreditorius sutiko su jos sąlygomis, nes buvo pasyvus dėl įstojimo į procesą.

2. Kreditoriaus keliami reikalavimai, siejami su skundžiamos nutarties panaikinimu, nesukelia jam jokių teisinių padarinių, nes kreditorius šioje byloje nepareiškė pareiškėjams jokių reikalavimų (neaišku, kokį procesinį sprendimą teismo prašo priimti), nepasinaudojo teise įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, ką privalėjo padaryti. Kreditorius kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje. Jokių kitų reikalavimų šioje civilinėje byloje kreditorius nepareiškė. Prašyme deklaruojamas reikalavimas, jog pareiškėjų skola kreditoriui sudaro daugiau nei 160 000 Lt, yra abstraktus.

3. Kreditorius pasinaudojo galimybėmis ginti savo tariamai pažeistas teises kitu būdu, t. y. pareiškus ieškininius reikalavimus A. P. teismine tvarka kitoje civilinėje byloje. Kreditorius atsisakė reikalauti tariamos prievolės įvykdymo iš A. P..

4. Kreditorius pasielgė nesąžiningai pareikšdamas ieškinį kitoje byloje ir prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Kreditorius siekia bet kokiomis priemonėmis prisiteisti tariamą skolą iš pareiškėjų, kuri kitoje byloje paties pareiškėjo yra ginčijama.

5. Teismas pagrįstai sutuoktinių pareiškime dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu nurodytą prievolę kreditoriui pripažino pareiškėjo asmenine prievole, nes bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 2009 m., o kreditoriaus prievolės kildinamos iš su pareiškėju 2012-11-23 sudaryto susitarimo dėl įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo ir 2012-11-22 pareiškėjo kreditoriaus naudai išduotų 24 paprastųjų neprotestuotinų vekselių 81 000 Lt sumai. Taigi prievolės kreditoriui kilo sutuoktiniams nevedant bendro ūkio. Kreditoriaus reikalavimai 81 000 Lt sumai kildinami iš netinkamai įvykdytos rangos sutarties, pasirašius susitarimą dėl įsipareigojimų įvykdymo, ir 81 000 Lt sumai – dėl išduotų vekselių minėto susitarimo įvykdymo užtikrinimui, taigi šios sumos negali būti vertinamos kaip panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, nes minėtų sumų pareiškėjas objektyviai negalėjo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui (tai nėra įsipareigojimai, kilę iš paskolinių santykių) (T. 2, b. l. 148-157).

 

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Apeliantas, kaip pareiškėjų kreditorius, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kreipėsi į teismą su pašymu atnaujinti procesą bylos dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalyje dėl sutuoktinių turto ir įsipareigojimų padalijimo. Pirmosios instancijos teismas atnaujino procesą bylos dalyje dėl pareiškėjų įsipareigojimų kreditoriui UAB „Libered“ vykdymo ir, pakartotinai išnagrinėjęs bylą atnaujintoje dalyje, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), apelianto skundžiama 2014-08-21 nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2048-127/2013, palikti nepakeistą, t. y. apelianto prašymą dėl sprendimo pakeitimo arba panaikinimo atmesti (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantas prašo panaikinti 2014-08-21 nutartį, nes 1) teismas formalizavo nutartį ir neatsižvelgė į apelianto nurodytas aplinkybes, 2) apeliantas nėra pasinaudojęs savo teise išieškoti skolą solidariai iš pareiškėjų kitoje byloje, 3) teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjų santuokos metu įgytos prievolės apeliantui nelaikytinos solidaria pareiškėjų prievole. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Aplinkybė, kad apelianto, kaip pareiškėjų kreditoriaus, prašymas dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bylos dalyje dėl sutuoktinių turto ir įsipareigojimų padalijimo buvo tenkintas, patvirtina, jog apeliantas šioje ypatingosios teisenos tvarka pakartotinai nagrinėjamoje civilinėje byloje užėmė suinteresuoto asmens procesinį statusą (arba trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą, jeigu byla būtų nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles). Negalima laikyti nepagrįstu pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyto argumento, kad apeliantas į bylą su savarankiškais reikalavimais kaip trečiasis asmuo neįstojo, nors jis nurodė, kad buvo pažeistos jo teisės, nes apeliantas negalėjo pareikšti savo prieštaravimų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, tenkinęs apelianto prašymą dėl proceso atnaujino, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti tinkamą procesą, turėjo įpareigoti apeliantą pašalinti prašymo trūkumus, t. y. suformuluoti tikslų prašymą, kurį reiškia pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pateikęs asmuo (CPK 369 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliantas apsiribojo tik prašymu atnaujinti procesą (T. 2, b. l. 42), tačiau iš dokumento, kuriame buvo nurodytas šis prašymas, turinio yra aišku, kad apeliantas siekia savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo iš abiejų pareiškėjų kaip solidarių skolininkų. Nors toks apelianto reikalavimas aiškiai nesuformuluotas, tačiau iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus į bylą pateiktus įrodymus bei įvertino, jog apeliantas neįrodė pareiškėjų solidarios pareigos grąžinti skolą apeliantui.

Apeliantas pažymi kad jis atsiliepime, pateiktame teismui 2013-02-04, aiškiai išreiškė savo valią bei suformulavo reikalavimą – atmesti pareiškėjų pareiškimą dalyje dėl asmeninio pareiškėjo kreditorinio įsipareigojimo kreditoriui įvykdymo iš asmeninių lėšų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-08-23 nutartimi buvo palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „Libered“ atsiliepimą bei grąžinti jį padavusiam asmeniui (T. 1, b. l. 126, 155-156). Pastebėtina, kad į bylą 2013-02-04 apelianto pateikto atsiliepimo argumentai yra atkartoti apelianto 2013-04-02 teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo (T. 1, b. l. 122-124, T. 2, b. l. 1-5). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, minėtus argumentus įvertino ir nors apeliantas nepareiškė savarankiško reikalavimo, tačiau tokio reikalavimo pagrįstumo klausimą teismas išnagrinėjo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kreditorinį įsipareigojimą apeliantui laikyti solidaria pareiškėjų skola. Apelianto nuomone, skoliniai įsipareigojimai jam pagal pareiškėjų sutartyje nurodytą vekselį ir kitus dokumentus, kurių, pasak apelianto, pareiškėjai nepagrįstai nenurodė sutartyje, atsirado išskirtinai dėl pareiškėjo šeimos poreikių tenkinimo, todėl yra sąlyga šią prievolę pripažinti solidaria ir vykdyti iš bendro sutuoktinių turto. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad kreditorinis įsipareigojimas apeliantui nėra solidari pareiškėjų prievolė, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjai iki santuokos nutraukimo negyveno kartu daugiau kaip tris metus, t. y. jie kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 2009 metų (T. 1, b. l. 1), o statybos rangos sutartį su kreditoriumi (apeliantu) pareiškėjas sudarė 2011-08-01, sutuoktiniams gyvenant skyrium; ši sutartis yra susijusi su pareiškėjo vykdyta darbine veikla (T. 2, b. l. 44), o ne su šeimos ūkio, turto ar poreikių tenkinimu, šalys ją nutraukė 2012-08-31 (T. 2, b. l. 52), susitarimą dėl įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo pasirašė 2012-11-23 (T. 2, b. l. 75), vekselius pasirašė 2012-11-22 (T. 2, b. l. 53-74) ir jie pareiškėjo išduoti kreditoriui siekiant užtikrinti jų sudaryto 2012-11-23 susitarimo įvykdymą (81 000 Lt skolos užtikrinimui). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėtais pirmosios instancijos teismo motyvais. Apelianto teigimu, į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad iki prievolės atsiradimo jie gyveno atskirai. Tačiau šiuo atveju, esant pareiškėjų rašytiniam patvirtinimui, kad nuo 2009 m. jie negyvena kartu, apeliantas, kuris siekia nuginčyti tokią aplinkybę, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtą aplinkybę apie pareiškėjų gyvenimą skyrium (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad apeliantas kreditorinį reikalavimą 81 000 Lt sumai kildina iš netinkamo rangos sutarties vykdymo, pasirašius susitarimą dėl įsipareigojimų įvykdymo, ir 81 000 Lt sumai – dėl išduotų vekselių minėto susitarimo įvykdymo užtikrinimui, taigi šios sumos negali būti vertinamos kaip panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, nes minėtų sumų pareiškėjas objektyviai negalėjo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Apelianto nurodomą kreditorinį reikalavimą daugiau nei 160 000 Lt sumai sudaro ne lėšos, kurias pareiškėjas būtų gavęs iš apelianto kaip paskolą ir būtų galėjęs šiuos pinigus panaudoti, o lėšos, kurias apeliantas siekia prisiteisti iš pareiškėjo kaip nuostolį dėl netinkamo rangos darbų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kreditorius (apeliantas) prašyme, nurodant pareiškėjų skolos dydį jam, nurodė nepagrįstai padidintą pareiškėjo skolos sumą, nes į daugiau nei 160 000 Lt skolos sumą nepagrįstai įtraukta pakartotinai šalių nurodyta skolos suma (81 000 Lt) ir vekselių suma (81 000 Lt). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad prievolė apeliantui, atsiradusi tarp apelianto ir pareiškėjo 2011-08-01 sudarytos rangos sutarties ir su ja susijusių papildomų susitarimų pagrindu, nėra ir negali būti vertinama kaip solidari abiejų pareiškėju skola, vykdytina iš bendro sutuoktinių turto.

Ta aplinkybė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1692-151/2014, kurioje UAB „Libered“ (apeliantas ir kreditorius šioje byloje) yra pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovo A. P. (pareiškėjo šioje byloje) ir subsidiariai iš atsakovo V. U. 81 000 Lt skolos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, tik patvirtina apelianto tikrąjį ketinimą skolą (nuostolius), kylančią iš rangos teisinių santykių, prisiteisti vienasmeniškai iš pareiškėjo, kaip pagrindinio skolininko, nelaikant pareiškėjos (buvusios pareiškėjo sutuoktinės) solidaria skolininke šiuose teisiniuose santykiuose. Be to, minėtoje civilinėje byloje atsakovas A. P. (pareiškėjas šioje byloje) pateikė priešieškinį dėl 2012-08-31 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto ir 2012-11-23 susitarimo dėl įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo pripažinimo negaliojančiais bei apmokėjimo už papildomai atliktus darbus priteisimo. Taigi, apelianto ir pareiškėjo ginčas iš esmės yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, o šioje byloje tebuvo svarbu nustatyti prievolės, kurią pareiškėjai patys nurodė sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, pobūdį, esant kreditoriaus (apelianto) prieštaravimui, ką pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ir padarė.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Atmetus atskirąjį skundą, yra pagrindas spręsti klausimą dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apelianto. Pareiškėjas už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą patyrė 2 000 Lt išlaidų (T. 2, b. l. 159-161). Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo reikalavimus, iš apelianto pareiškėjui priteisiamos iki 1 000 Lt sumažintos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 ir 4 dalys, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-21 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kreditoriaus UAB „Libered“ (į. k. 302282722) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

 

Teisėja                                                                                    Aldona Tilindienė

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 366 str. Proceso atnaujinimo pagrindai
  • CPK 370 str. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas
  • CPK 371 str. Teismo teisės
  • 3K-3-156/2009
  • 3K-3-139/2010
  • 3K-3-423/2010
  • 3K-3-35/2011
  • CPK 369 str. Prašymo atnaujinti procesą turinys
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės