Civilinė byla Nr. e2-2036-962/2022

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05024-2021-6

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 

 2.6.1.5; 3.2.6.1.  (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 6 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams direktoriui E. V., advokatui Dimitrijui Fomkin,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Jurgitai Ivanauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per „zoom“ programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 30 185,55 Eur skolos, 536,67 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą skolą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas; sumažinti netesybas, numatytas 2019 m. birželio 3 d. Statybos sutarties Nr.06/03, 2019 m. liepos 30 d. Statybos rangos sutarties Nr.07/30; 2019 m. liepos 30 d. Statybos rangos sutarties Nr.219/07/30 8.4 punktuose iki 0,02 procento. 

2.       Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė ir atstovas direktorius E. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė su atsakove 2019 m. birželio 3 d. pasirašė Statybos sutartį Nr.06/03, pagal kurią ieškovė įsipareigojo adresu (duomenys neskelbtini), subrangos pagrindais pagal UAB „Globalus projektavimas“ parengtą techninį projektą Nr.GP18-135-TP, atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų durų, techninių patalpų, vidaus laiptinės durų, laiptinės durų gamybą bei montavimą. 2019 m. liepos 30 d. šalys pasirašė Statybos rangos sutartį Nr.07/30, pagal kurią ieškovė įsipareigojo adresu (duomenys neskelbtini), subrangos pagrindais pagal UAB „Globalus projektavimas“ parengtą techninį projektą Nr.GP18-135-TP, pagaminti ir įrengti, sumontuoti butų duris, techninių patalpų duris, vidaus laiptinės duris, vidaus komunikacijų spintų duris. Be to, 2019 m. liepos 30 d. šalys pasirašė Statybos rangos sutartį Nr.2019/07/30, pagal kurią ieškovė įsipareigojo adresu (duomenys neskelbtini), subrangos pagrindais pagal UAB „Globalus projektavimas“ parengtą techninį projektą Nr.GP18-230-TP, pagaminti ir įrengti, sumontuoti butų duris, techninių patalpų duris, vidaus laiptinės duris, vidaus komunikacijų spintų duris. Ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus, terminai buvo pratęsiami žodžiu, nes su atsakovės vadovu buvo pažįstami. Ieškovė darbus atliko, o atsakovė, nors faktiškai darbus priėmė, neginčija aplinkybių, kad nurodyti darbai yra atlikti, atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus ir yra skolinga ieškovei 30 185,55 Eur. 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovė atsiuntė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, kad pagal atsisako dalies darbų 15 720,80 Eur sumai, taip pat nurodė, kad neva ieškovė pažeidė sutarties 8.4 punktą (uždelsė pradėti statybą ar atlikti dalį darbų) ir už tai priskaičiuoti delspinigiai – 25 000 Eur, kurie bus išskaičiuoti iš akuojamų sumų. Ieškovė priėmė atsakovės atsisakymą nuo darbų už bendrą 15 720,80 Eur sumą, išrašė debetines sąskaitas Nr. ERL00869 ir ERL00870, bet kategoriškai nesutiko su delspinigių priskaičiavimu, nes Sutarčių 8.4 punktų nepažeidė, nebuvo pasirašyta jokių sutarčių 5.1 punktuose nurodytų kalendorinių darbų vykdymo grafikų. Sutarčių 8.1 punktuose nurodyta, kad subrangovui pareikalavus, už nesavalaikius mokėjimus yra skaičiuojami 0,02 procento nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną delspinigiai. Sąskaitos atsakovei buvo pateiktos 2020 m. gruodžio 22 d., todėl nuo 2020 m. gruodžio 23 d. yra skaičiuojami delspinigiai - 0,02 proc. nuo 30 185,55 Eur neapmokėtos sumos ir iki ieškinio padavimo dienos tai sudaro 536,67 Eur. Sutartimis nustatytos netesybos turi būti mažinamos, nes yra itin didelės, pažeidžia sąžiningumo principą. Sutarčių punktai dėl netesybų buvo įrašyti atsakovės. Sudarant pirmąją sutartį, jis pastebėjo, kad numatytos netesybos – 500 Eur bauda už kiekvieną vėlavimo dieną, paprašė, kad pataisytų, taip sumažino delspinigius iki 100 Eur už dieną. Sudarant kitas dvi sutartis, nepastebėjo, kad numatytos tokios didelės netesybos, sutarčių neskaitė, pasitikėjo, kad įrašys 100 Eur, arba visai neįrašys. Atsakovė įrašė po 500 Eurų netesybų už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, nors už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą (ne laiku atliekamus mokėjimus pagal sutartį), nustatė sau delspinigius - 0,02 procentus nuo nesumokėtus sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Sutartyse šalys buvo sutarusios tvirtinti kalendorinį darbų atlikimo grafikus, bet jie nebuvo parengti, todėl darbų atlikimo eiga buvo derinama žodžiu, šalys tam neprieštaravo. Tai patvirtina aplinkybės, kad atsakovė nerašė jokių pretenzijų ieškovei, nesiėmė sutarčių 8.4 punkte nurodytų veiksmų - nenutraukė sutarties. Atsakovė nenurodė, kaip priskaičiavo 25 000 Eur dydžio delspinigius. Pati atsakovė netinkamai vykdė sutartis – vėlavo mokėti avansus. Todėl atsakovei laiku nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė taip pat nustatytais terminais negalėjo įvykdyti darbus, ir šalys viena kitai nekėlė pretenzijų dėl netesybų. Sutarčių 8.4 punktai yra nesąžiningi, todėl netesybos turi būti mažinamos iki 0,02 procento. Pagal paskutinę sutartį darbus baigė 2020 m. kovo mėn. Iš atsakovės buvo pareikštos pretenzijos dėl vėlavimo, bet tik žodžiu. Pripažįsta, kad pažeidė terminus, bet ne tiek, kiek teigia atsakovė, ne pagal aktus terminas turi būti skaičiuojamas. Pagal sutarčių 7.4 p. atsakovė galėjo sulaikyti 5 proc. mokėtinos sumos, t. y. 5 185,55 Eur pagal visas tris sutartis, ieškovė garantijų iš draudimo bendrovės ar banko nepateikė, nes jau nesusitarė su pačiu direktoriumi. Šios sumos reikalauja iš atsakovės, nes atsakovė nemoka už atliktus darbus. Nežino, kieno pareiga buvo sudaryti darbo grafikus, nes aktualaus sutarčių punkto nežiūrėjo. Mano, kad sutartys buvo tik formalumas, nes buvo pažįstami. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

3.       Ieškovės atstovas advokatas Dimitrijus Fomkin palaikė atstovaujamojo poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad abi šalys netinkamai vykdė sutartį, atsakovė vėlavo mokėti avansus, šalių vadovai buvo pažįstami, jokių neigiamų pasekmių dėl darbų vėlavimo atsakovė neturėjo.  

II. Atsakovės argumentai

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, procesiniuose dokumentuose nurodė ir atstovė advokatė Jurgita Ivanauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys vienodomis sąlygomis sudarė tris sutartis 13 299 Eur sumai, 61 327,32 Eur sumai ir 37 370,22 Eur sumai. Sutarčių 5.3 punktu buvo nustatyti galutiniai darbų atlikimo terminai. Pagal 2019 m. birželio 3 d sutartį nustatytas darbų atlikimo terminas 2019 m. birželio 28 d., pagal dvi 2019 m. liepos 30 d. sutartis nustatytas darbų atlikimo terminas – 2019 m. rugsėjo 13 d. Darbų atlikimo terminų laikymasis atsakovei turėjo esminę reikšmę, kadangi darbų nesavalaikis vykdymas tiesiogiai įtakojo nesavalaikį atsakovės įsipareigojimų savo klientams įvykdymą, sankcijų taikymą bei didžiulių nuostolių atsiradimą. Todėl sutarčių 8.4. punktuose šalys susitarė dėl netesybų už darbų atlikimo terminų nesilaikymą. Pirmoji sutartis paties ieškovo iniciatyva buvo koreguota nustatant 100 Eur netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną, pagal dvi 2019 m. liepos 30 d. sutartis – 500 Eur suma už kiekvieną pavėluotą dieną. Tai, jog buvo nustatytos tokio dydžio netesybos, patvirtina darbų atlikimo terminų svarbą atsakovei. Ieškovas tai neabejotinai suprato, yra verslininkas, statybų versle dirba 10 metų, yra pasirašęs ne vieną sutartį, pats iniciavo netesybų mažinimą iki 100 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, sutartis pasirašė, taip jas patvirtindamas. Sutarčių 8.11 punktu šalys pripažįsta, kad atsižvelgiant į sandorių pobūdį, netesybos nėra per didelės, nekelia nė vienai šaliai abejonių. Kaip patvirtina bylos duomenys, ieškovė darbus atliko praleisdama sutartyse numatytus terminus, dėl ko į atsakovę kreipėsi klientai, grasino galimais nuostoliais. Pagal 2019 m. birželio 3 d. sutartį ieškovė dalį darbų pridavė tik 2020 m. vasario 7 d., o likusią darbų dalį – 2020 m. gruodžio 18 d. darbų perdavimo priėmimo aktu, nors darbus pagal sutartį turėjo atlikti per nepilną mėnesį. Pagal 2019 m. liepos 30 d. sutartis ieškovė darbus turėjo atlikti iki 2019 m. rugsėjo 13 d., tačiau dalį darbų perdavė tik 2020 m. vasario 7 d., likusiai daliai pateiktas 2020 m. gruodžio 18 d. aktas, dalis darbų iki šiol nepriimti. Ieškovė ne tik atliko darbus praleisdama terminus, tačiau ir su defektais. 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovė atsiuntė ieškovei pranešimą dėl dalies darbų atsiskaitymo ir baudų paskaičiavimo. Ieškovė nurodo, kad dokumentas nepasirašytas, visgi pripažįsta dalies darbų atsisakymą, nesutinka su baudos paskaičiavimu. 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovė išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą 25 000 Eur netesybų sumai. Tai yra kompromisinė suma, netesybos sumažintos pagal visas 3 sutartis iki 25 000 Eur, šiai sumai išrašyta sąskaita faktūra pagal sutartis ir ši suma išskaičiuota iš ieškovei mokėtinų sumų. Pagal šalių sudarytas sutartis ir pačios ieškovės darbų atlikimo praterminavimo laiką, ieškovei vien pagal 2019 m. birželio 3 d. sutartį grėstų 76 000 Eur bauda. Pagal antrąją sutartį ieškovė dalį darbų priduoti praterminavo 142 dienų, skaičiuojant po 500 Eur už dieną susidarytų 71000 Eur, pagal kitą darbų dalį praterminavo 460 dienų, kas sudarytų 230 000 Eur. Pagal trečiąją sutartį praterminavo analogiškai, kaip pagal antrąją. 5 185,55 Eur sumos atsakovė ieškovei nėra sumokėjusi, ši suma yra likusi kaip 5 procentų išskaita nuo kiekvienos atsakovės mokėtinos sumos ieškovei pagal sutarčių 7.4 punktą, kuriuo susitarta, kad sumokama tada, kai ieškovė pateiks garantijas. Kadangi šios sutarčių nuostatos ieškovė nėra įvykdžiusi, atsakovė neturi prievolės mokėti minėtos sumos, ji yra sulaikoma. Jokie sutarčių keitimai, terminų atsisakymai nefiksuoti, neįrodyti, jeigu ir būtų – turėjo būti sudaromi raštu. Sutarčių punktai dėl netesybų įrašyti atsakovės, tačiau ieškovės vadovas yra patyręs statybų srityje verslininkas, pats patvirtino, jog apie itin dideles netesybas žinojo ir jas savo iniciatyva sudarant pirmąją sutartį sumažino, todėl ši sutarties sąlyga – tai jo sąlyga, o ne vienašališkai atsakovės primesta. Jei ieškovės vadovas neskaitęs sutarčių jas pasirašė, tai pats sau prisiėmė riziką. Todėl teiginiai kad sąlyga dėl netesybų primesta, atmestini. Ieškovė teigia, kad atsakovė vėlavo mokėti avansus, tačiau matomi tik vienos dienos, kelių dienų vėlavimai mokėti, o be to pagal sutarčių 7.1 avansiniai mokėjimai turėjo būti mokami pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras, nes tai ir dalinis atsikaitymas. Ieškovės atstovas patvirtino, kad sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė vėlavo mokėti avansus, ieškovei nevykdant savo įsipareigojimų, atsakovė vykdė, avansą sumokėjo. Jokių pretenzijų dėl nesumokėtų avansų nėra. Darbų perdavimo priėmimo aktai patvirtina nesavalaikį darbų atlikimą, sukelia pasekmes skaičiuoti netesybas. Sutartyje ne viename punkte pažymima darbų atlikimo laiku svarba. Atsakovei išrašius PVM sąskaitą faktūrą Serija LTR Nr. 2020-26 netesybų sumai, t. y. 25 000 Eur (nurodoma be PVM, kadangi buvo taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas) sumai, netesybos buvo išskaičiuotos iš ieškovei mokėtinų sumų. Ieškovė ignoruoja faktą, jog ji pati pažeidė tarp šalių sudarytas sutartis kokybiškai neatlikdama darbų per sutartą darbų atlikimo terminą, dėl ko jai yra taikomos 25 000 Eur netesybos. Taip pat ignoruoja faktą, jog atsakovės prievolė mokėti 5 185, 55 Eur sumą ieškovei iki šiol yra neatsiradusi, todėl prašo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a

Ieškinys atmetamas. 

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos trys sutartys:  2019 m. birželio 3 d. šalys sudarė Statybos sutartį Nr.06/03 (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), durų gamybą bei montavimą (Sutarties kaina iš viso 13 299,40 Eur + Pvm), o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus bei už juos sumokėti.

6.       2019 m. liepos 30 d. šalys sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 07/30 (toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), durų gamybą bei montavimą (Sutarties kaina iš viso 61 327,32 Eur + Pvm), o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus bei už juos sumokėti.

7.       2019 m. liepos 30 d. šalys sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2019/07/30 (toliau – Sutartis Nr. 3), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), durų gamybą bei montavimą (Sutarties kaina iš viso 37 370,22 Eur + Pvm), o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus bei už juos sumokėti.

8.       Sutarčių 5.3. punktuose buvo įtvirtinti galutiniai darbų atlikimo terminai: Sutarties Nr. 1 5.3. punkte įtvirtinta ,,Subrangovas darbus, numatytus šios Sutarties 3.1. punkte, pilna apimtimi įsipareigoja užbaigti iki 2019 m. birželio 28 d. Galutinis 3.1. punkte nurodytų darbų užbaigimo terminas gali būti koreguojamas tik tuo atveju, jei Genrangovas vėluoja perduoti Subrangovui statybvietę ir tik Šalims pasirašius papildomą susitarimą prie Sutarties.

9.       Sutarties Nr. 2 5.3. punkte įtvirtinta ,,Subrangovas darbus, numatytus šios Sutarties 2.1. punkte, pilna apimtimi įsipareigoja užbaigti iki 2019 m. rugsėjo 13 d. Galutinis 2.1. punkte nurodytų darbų užbaigimo terminas gali būti koreguojamas tik tuo atveju, jei Genrangovas vėluoja perduoti Subrangovui statybvietę ir tik Šalims pasirašius papildomą susitarimą prie Sutarties“.

10.       Sutarties Nr. 3 5.3. punkte įtvirtinta ,,Subrangovas darbus, numatytus šios Sutarties 2.1. punkte, pilna apimtimi įsipareigoja užbaigti iki 2019 m. rugsėjo 13 d. Galutinis 2.1. punkte nurodytų darbų užbaigimo terminas gali būti koreguojamas tik tuo atveju, jei Genrangovas vėluoja perduoti Subrangovui statybvietę ir tik Šalims pasirašius papildomą susitarimą prie Sutarties“.

11.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 30 185,55 Eur skolos už atliktus darbus, 536,67 Eur delspinigių bei sumažinti netesybas, numatytas tarp šalių sudarytų sutarčių 8.4 punkte. Atsakovė teigia, jog darbų atlikimo terminų laikymasis jai turėjo esminę reikšmę, todėl pagrįstai ieškovei išrašė sąskaitą 25 000 Eur netesybų sumai, kurios buvo išskaičiuotos iš ieškovei mokėtinų sumų, o prievolė mokėti likusią skolos dalį – 5 185,55 Eur iki šiol yra neatsiradusi, neįvykdžius sutarčių 7.4 punkte nurodytų sąlygų.

12.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006).

13.       Atsakovė nurodo, o ieškovė neginčija, kad darbai pagal visas sutartis buvo vertinami bendrai, kaip darbų visuma. 15 720,80 Eur sumai ieškovė išrašė Debetines sąskaitas faktūras ERL00869 ir ERL00870, nes priėmė atsakovės atsisakymą šiai sumai. Pagal visas tris sutartis ieškovė perdavė atsakovei darbų už 96 276,14 Eur sumą. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė ieškovei avansiniais mokėjimais sumokėjo 66 090,59 Eur, likusi atsakovės ieškovei neapmokėta dalis - 30 185,55 Eur, kurią, atsakovės teigimu, sudaro  25 000 Eur - skaičiuojama kaip netesybos už nesavalaikiai atliktus darbus, šiai sumai atsakovė išrašė 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą LTR Nr. 2020-26 bei 5 185,55 Eur, kuri skaičiuojama vadovaujantis sutarčių 7.4 punkto pagrindu, kaip 5 procentų išskaita nuo PVM sąskaitos faktūros sumos be PVM, kuri sumokama per 30 kalendorinių dienų po Statybos darbų užbaigimo ir perdavimo Genrangovui akto pasirašymo bei po statinių perdavimo savivaldybei ar savivaldybės įmonei, jeigu toks reikalavimas yra, ir suderintos formos ir turinio garantinio laikotarpio garantijos iš draudimo bendrovės ar banko pateikimo datos.

14.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

Ieškovė prašo sumažinti netesybas, numatytas 2019 m. birželio 3 d. Statybos sutarties Nr.06/03, 2019 m. liepos 30 d. Statybos rangos sutarties Nr.07/30; 2019 m. liepos 30 d. Statybos rangos sutarties Nr.219/07/30 8.4 punktuose iki 0,02 procento. Atsakovė nesutinka, nurodo, kad terminų laikymasis atsakovei turėjo esminę reikšmę, be to netesybos yra ženkliai sumažintos (iki 25 000 Eur pagal visas tris sutartis), apie tai ieškovei pranešta 2020 m. gruodžio 23 d. raštu „Dėl dalies darbų atsisakymo ir baudų paskaičiavimo“, išrašyta 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra LTR Nr. 2020-26.

15.       Visi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, tame tarpe ir netesybos, atlieka skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia iki prievolės įvykdymo momento, ir užtikrinamąją funkciją, kuri atsiranda po prievolės įvykdymo termino suėjimo (CK šeštosios knygos V skyrius). Netesyboms, kaip prievolių užtikrinimo būdui, taip pat būdinga tai, kad šalys: a) gali iš anksto, t. y. dar prieš prievolės pažeidimą, nustatyti atsakomybės už prievolės pažeidimą dydį; b) turi galimybę išieškoti netesybas už patį prievolės pažeidimo faktą, nereikalaujant įrodinėti patirtų nuostolių; c) savo nuožiūra formuoja susitarimo dėl netesybų sąlygas: netesybų dydį, skaičiavimo tvarką ir pan.

16.       Sutarčių 5.3 punkte šalys susitarė dėl galutinių darbų atlikimo terminų. Vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis, darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Pagal 2019 m. birželio 3 d. sudarytą Sutartį Nr. 1, darbų atlikimo terminas buvo numatytas 2019 m. birželio 28 d. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog darbų atlikimas fiksuotas šiais aktais: 2020 m. vasario 3 d. Atliktų darbų aktu Nr. 01 fiksuotas darbų atlikimas 8 065,26 Eur sumai (darbai priimti 2020 m. vasario 7 d.), o likusi darbų dalis 5 234,14 Eur sumai – 2020 m. gruodžio 18 d. Atliktų darbų aktu Nr. 01-1 (nėra duomenų, kad darbai priimti). Dalies darbų pridavimas vėlavo daugiau nei septynis mėnesius, kitos dalies – apie pusantrų metų, kai visi darbai pagal šią sutartį turėjo būti atlikti per 25 dienas. 

17.       Pagal 2019 m. liepos 30 d. Sutartį Nr. 2, darbų atlikimo terminas buvo numatytas 2019 m. rugsėjo 13 d. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog darbų atlikimas fiksuotas šiais aktais: 2020 m. vasario 3 d. Atliktų darbų aktu Nr. 02 fiksuotas darbų atlikimas 8 013,44 Eur sumai (darbai priimti 2020 m. vasario 7 d.), 2020 m. vasario 3 d. Atliktų darbų aktu Nr. 03 fiksuotas darbų atlikimas 17 851,24 Eur sumai (darbai priimti 2020 m. vasario 7 d.), 2020 m. vasario 3 d. Atliktų darbų aktu Nr. 05 fiksuotas darbų atlikimas 3 600 Eur sumai (darbai priimti 2020 m. vasario 7 d.), o likusi darbų dalis – 9 996,96 Eur sumai – 2020 m. gruodžio 18 d. Atliktų darbų aktu Nr. 02-1 (nėra duomenų, kad darbai priimti), 18 325,68 Eur sumai - 2020 m. gruodžio 18 d. Atliktų darbų aktu Nr. 03-1 (nėra duomenų, kad darbai priimti) bei 3 540,00 Eur sumai - 2020 m. gruodžio 18 d. Atliktų darbų aktu Nr. 05-1 (nėra duomenų, kad darbai priimti). Darbų pridavimas vėlavo daugiau nei keturis mėnesius (dalies darbų – daugiau nei metus), kai visi darbai turėjo būti atlikti per pusantro mėnesio. 

18.       Pagal 2019 m. liepos 30 d. sudarytą Sutartį Nr. 3, darbų atlikimo terminas buvo numatytas 2019 m. rugsėjo 13 d. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog darbų atlikimas fiksuotas šiais aktais: 2020 m. vasario 3 d. Atliktų darbų aktu Nr. 04 fiksuotas darbų atlikimas 30 032,56 Eur sumai (darbai priimti 2020 m. vasario 7 d.), o likusi darbų dalis 7 337,66 Eur sumai – 2020 m. gruodžio 18 d. Atliktų darbų aktu Nr. 04-1 (nėra duomenų, kad darbai priimti). Darbų pridavimas pagal šią sutartį taip pat vėlavo daugiau nei keturis mėnesius (dalies darbų – daugiau nei metus), kai visi darbai turėjo būti atlikti per pusantro mėnesio.

19.       Atsakovė teigia, kad terminų laikymasis jai turėjo esminę reikšmę, nes nesavalaikis darbų vykdymas tiesiogiai įtakojo atsakovės nesavalaikį darbų vykdymą savo klientams, klientų sankcijų taikymą bei didžiulių nuostolių atsiradimą. Tokią atsakovės poziciją patvirtina tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatos, kur ne kartą yra akcentuojamas terminų laikymasis, terminai skaičiuojami dienomis, už terminų nesilaikymą numatomos didžiulės baudos, taip pat 2019 m. spalio 31 d. UAB „Rinvest“ raštas ieškovei, kuriame nurodyta, jog nesumontavus durų, užsakovas negali atlikti notarinių sandorių, kurių vertė siekia 3 500 000,00 Eur, ko pasekoje patiriami nuostoliai; prašoma atsakyti, kokių priemonių bus imtasi, kad darbai būtų baigti kaip įmanoma greičiau.

20.       Nors ieškovės atstovas teigė, jog dėl terminų pratęsimo šalys susitarė žodžiu, nes buvo pažįstami, visgi jokie duomenys nepatvirtina ieškovo teiginių. Sutarčių 6.13 punktu šalys susitarė, kad joms susitarus pratęsti statybos terminą, turi būti raštu įformintas papildomas šalių susitarimas. Sutarčių 9.2 punktu šalys susitarė, kad sutarties nuostatos gali būti keičiamos ar papildoma naujomis nuostatomis tik šalims raštiškai susitarus arba jeigu to reikalauja įstatymai. CK 6.183 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Be to, šalys sutartyse nustatydamos darbų atlikimo terminus, taip pat susitarė, kad galutinis darbų užbaigimo terminas gali būti koreguojamas tik tuo atveju, jei Genrangovas vėluoja perduoti Subrangovui statybvietę ir tik šalims pasirašius papildomą susitarimą prie sutarties (Sutarčių 5.3 punktas). Todėl ieškovo teiginiai, kad sutarties vykdymo terminai buvo pratęsiami šalims susitarus žodžiu, nepagrįsti, neįrodyti ir prieštarauja rašytinei bylos medžiagai.

21.       Byloje nesant jokių duomenų apie šalių susitarimą dėl terminų pratęsimo, vadovaujantis rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, daroma išvada, jog darbų atlikimo terminai buvo praleisti žymiai, todėl atsakovė, vadovaudamasi tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatomis, turi teisę skaičiuoti delspinigius.  

22.       Ieškovė teigė, jog delspinigiai, numatyti tarp šalių sudarytose sutartyse, pernelyg dideli, neatitinka sąžiningumo principo, turi būti mažinami iki 0,02 procento.

23.       CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatydamas būtent tai bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 185 str.).

24.       Šalys už terminų praleidimą Sutarčių 8.4 punktais numatė sankciją – delspinigius, kurie pagal Sutartį Nr. 1 sudaro 100 Eur už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną, pagal Sutartį Nr. 2 ir Sutartį Nr. 3 – 500 Eur už dieną. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sudarant Sutartį Nr. 1, netesybos buvo sumažintos jo iniciatyva nuo 500 Eur iki 100 Eur už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovės atstovas teigė, jog pasirašant Sutartį Nr. 2 ir Sutartį Nr. 3, jis sutarčių neskaitė, nes buvo keletą metų pažįstamas su atsakovės vadovu (susipažino darbinėje veikloje) ir pasitikėjo, manė, kad įrašys 100 Eur, arba visai neįrašys.

25.       Taigi, ieškovė su atsakove sudarytose sutartyse, numatė delspinigius, o prievolė juos mokėti kilo būtent pačios ieškovės sudarytų sutarčių pagrindu, jai netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Todėl sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti netesybų dydžio nepagrįstumą bei mažinti jų dydį, teismas vertina tai, jog ieškovė yra juridinis asmuo, daugiau nei 10 metų statybų srityje veikianti įmonė, kuriai taikomi didesni atidumo rūpestingumo reikalavimai. Teismas vertina ir tai, jog ieškovė nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių duomenų apie terminų pratęsimą ir (arba) apie tai, kad ėmėsi iniciatyvos ginčyti per didelius delspinigius. Ieškovės atstovas patvirtino, jog 100 Eur dydžio delspinigiai už vieną pradelstą atlikti darbus kalendorinę dieną buvo įrašyti jo paties iniciatyva, kas patvirtina, kad šalys dėl delspinigių dydžio (jei vėluojama atlikti darbus), derėjosi. Nors ieškovės atstovas teigė, jog kitas dvi sutartis pasirašė jų neskaitęs, iš sutarčių matyti, jog jos iš esmės yra analogiškos, skiriasi darbų apimtys, terminai ir sutarčių kaina, todėl ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis (numanyti), jog yra ir sutarčių punktai, kuriuose numatytos netesybos ir ne tik galėjo, bet ir privalėjo tuo pasidomėti, o to nepadariusi, veikė savo rizika. Nėra jokių duomenų, kad ieškovė, sudarydama sutartis, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jų sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių), priešingai, ieškovės vadovas patvirtino, jog pirmosios sutarties atveju taip ir padarė – nuo 500 Eur delspinigių už vieną kalendorinę dieną nuderėjo iki 100 Eur.  

26.       Sutartys pasirašytos dviejų juridinių asmenų, t. y. privačių verslo subjektų, turinčių patirties verslo bei derybų srityse, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir pasirinkti sutarčių sąlygas, dėl jų derėtis. Visos trys sutartys pasirašytos ieškovės vadovo, nėra nuginčytos, taigi, jam buvo žinomos sudaromų sutarčių sąlygos, todėl jis galėjo ir turėjo įvertinti įmonės finansines bei gamybines galimybes vykdyti įsipareigojimus, o jų netinkamo vykdymo atveju ir galimas teisines pasekmes, be kita ko, ir netesybų aspektu.

27.       Kita vertus, nors teismas ir sutinka su ieškovės pozicija, jog sutartyse numatyti delspinigiai yra dideli, visgi yra susiję su paties darbus atliekančio subjekto (ieškovės) veiksmais, nes jeigu ieškovė būtų vėlavusi darbus atlikti keletą dienų, vertinant visą Sutarties kainą, nebūtų jokio pagrindo delspinigių vertinti kaip per didelių. 

28.       Be to, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė pagal visas tris šalių sudarytas sutartis paskaičiavo kompromisinę delspinigių sumą – 25 000 Eur, o esant tokio masto terminų praleidimo faktui (priešingų duomenų nepateikta), teismas sprendžia, jog delspinigių dydis yra ženkliai ir iki protingo dydžio sumos sumažintas pačios atsakovės, tokio dydžio delspinigiai vertinant visų trijų sutarčių kainą, darbų apimtį, terminus, jų praleidimo laiką, yra pagrįsti, todėl daugiau jų mažinti teismas neturi pagrindo. Skaičiuojant Sutartyje Nr. 1 nustatytą delspinigių dydį ir vertinant termino praleidimą, delspinigių dydis jau vien pagal Sutartį Nr. 1 sudarytų 22 000 Eur pagal vieną darbų dalį ir apie 54 000 Eur pagal kitą darbų dalį. Skaičiuojant Sutartyje Nr. 2 nustatytą delspinigių dydį ir vertinant termino praleidimą, delspinigių dydis už 142 vėluotas dienas sudarytų 71 000 Eur pagal vieną darbų dalį, o pagal antrą darbų dalį ieškovei praterminavus 460 dienų, delspinigiai sudarytų 230 000 Eur. Pagal Sutartį Nr. 3 ieškovė pradelsė priduoti darbus analogiškai, kaip pagal Sutartį Nr. 2, todėl analogiškai galėtų būti skaičiuojami ir delspinigiai.

29.       Nors ieškovė teigė, jog atsakovė 25 000 Eur delspinigių sumai turėjo reikšti priešieškinį, teismas tokius ieškovės argumentus laiko nepagrįstais, kadangi šalys Sutarčių 8.10 punktu susitarė, kad jeigu Subrangovas pažeidė šios sutarties sąlygas ir Genrangovas turi teisę išskaičiuoti netesybas (baudas, delspinigius), tai apmokėjimas už atliktus darbus atliekamas sekančia tvarka: pirmoje eilėje išskaičiuojamos netesybos iš Subrangovui mokėtinų sumų, po to sumokama Subrangovui likusi suma. Atsakovė netesybas pagal visas tris tarp šalių sudarytas sutartis sumažino iki 25 000 Eur, ieškovei apie tai pranešė 2020 m. gruodžio 23 d. raštu „Dėl dalies darbų atsisakymo ir baudų paskaičiavimo“, išrašė 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą LTR Nr. 2020-26.

30.       Nepagrįsti ieškovės argumentai, jog atsakovės veiksmai nenutraukti su ieškove sutarties, rodo sutikimą su terminų pratęsimu. Kaip matyti iš šalių sudarytų sutarčių 8.4 punkto, buvo numatyti keli galimi atsakovės elgesio variantai, kitai šaliai netinkamai vykdant sutartį, atsakovė pasirinko delspinigių skaičiavimą ir tai atitiko sutarties nuostatas.

31.       Ieškovė teigė, jog pati atsakovė praleido sutartyse numatytus terminus avansiniams mokėjimams. Kaip matyti iš sutarčių 3.3 punkto, šalys susitarė, kad Genrangovas (atsakovė) per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo sumoka rangovui (ieškovei) 50 procentų sutarties kainos dydžio avansą už gaminius. Tarp šalių nėra ginčo, jog avansinis mokėjimas buvo ir dalinis atsiskaitymas pagal sutartį, o sutarčių 7.1 punktu šalys susitarė, kad atsiskaitymas vykdomas pagal suderintus atliktų darbų aktus, pažymą ir pasirašytas PVM sąskaitas faktūras. Taigi, sistemiškai vertinant sutarčių nuostatas, darytina išvada, jog ieškovė turėjo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą avanso sumai, tačiau to nepadarė, priešingų duomenų nepateikta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė praleido terminą avansui išmokėti.

32.       Ieškovė teigė, jog terminų nepažeidė, nes nebuvo pasirašyta jokių Sutarčių 5.1 punktuose nurodytų kalendorinių darbų vykdymo grafikų. Visgi, kaip matyti iš tarp šalių sudarytų sutarčių sąlygų, būtent ieškovė privalėjo sudaryti ir su atsakove suderinti detalų kalendorinį darbų vykdymo grafiką (4.2.7 punktas), tačiau to nepadarė, priešingų duomenų nepateikta.

33.       Teismas sprendžia, jog nėra pagrindo iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes šalys yra laisvos apsispręsti dėl sudaromų sandorių ir įvertinti jų riziką bei galimas pasekmes. Ieškovė nenurodė, kokios konkrečiai faktinės aplinkybės sudaro pagrindą mažinti delspinigius šioje byloje, tik teigė, kad jie neatitinka sąžiningumo principo. Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo nutartyse nėra nustatęs universalaus netesybų dydžio, kuris būtų pripažintinas protingu kiekvienos bylos atveju. Todėl teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją. Pažymėtina, jog 8.11 punktu šalys nurodė, kad jos pripažįsta, jog atsižvelgiant į šio sandorio pobūdį, netesybos yra protingos ir nėra pernelyg didelės, susitarimas dėl netesybų dydžio nekelia nei vienai šaliai jokių abejonių. Pati ieškovė neinicijavo sutartimis numatyto netesybų dydžio pakeitimo, sudarė tris sutartis, apie delspinigių dydį žinojo, dėl jo derėjosi, aiškiai nurodė, kad ieškovę tenkino 100 Eur delspinigių dydis už kiekvieną dieną (paaiškino, kad tokio tikėjosi ir antroje bei trečioje sutartyse). Sprendžiant netesybų mažinimo klausimą yra atsižvelgiama į abiejų sandorio šalių interesus. Dėl delspinigių ir jų dydžio, ginčo šalys susitarė sutartimis, pateiktomis į bylą, tuo šalys, būdamos verslininkais, realizavo sutarties laisvės principą ir teisę susitarti dėl netesybų (CK 6.156 straipsnis). Galimas teismo įsikišimas į šalių sutartinius teisinius santykius yra ribotas, be to, sutartyse numatyti delspinigiai yra ženkliai ir iki protingos sumos sumažinti pačios atsakovės ir 25 000 Eur netesybų suma nagrinėjamu atveju, yra gerokai mažesnė ir už 100 Eur už pradelstą dieną, be to, vertinant praleistų terminų apimtį, nelaikytina per didele ir neprotingo dydžio. Toks atsakovės delspinigių paskaičiavimas, išrašant sąskaitą ir išskaitant netesybas iš ieškovei mokėtinų sumų, atitinka tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatas (8.10 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl delspinigių sumažinimo ir skolos dalyje dėl 25 000 Eur priteisimo nepagrįstas, neįrodytas, todėl netenkinamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

34.       Likusią ieškovės reikalavimo dalį sudaro 5 185,55 Eur, kuriuos atsakovė atsisako apmokėti vadovaujantis tarp šalių sudarytų sutarčių 7.4 punkto pagrindu. Jame nurodyta, kad iš kiekvienos mokamos sumos Genrangovas sulaiko 5 procentus nuo PVM sąskaitos faktūros sumos be PVM, kuriuos sumoka per 30 kalendorinių dienų po Statybos darbų užbaigimo ir perdavimo Genrangovui akto pasirašymo bei po statinių (inžineriniai tinklai, gatvės, kiti infrastruktūros sutarties ar kt. formos sutarties objektai) perdavimo savivaldybei ar savivaldybės įmonei, jeigu toks reikalavimas yra, ir suderintos formos ir turinio garantinio laikotarpio garantijos iš draudimo bendrovės ar banko pateikimo datos. Atsakovė teigė, jog ši sutarčių sąlyga neįvykdyta, priešingų įrodymų ieškovė nepateikė ir to neneigė. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodyta suma yra kaip 5 procentų išskaita nuo kiekvienos atsakovės mokėtinos sumos ieškovei pagal sutarčių 7.4 punktą, ieškovei nepateikus jokių duomenų apie suderintos formos ir turinio garantinio laikotarpio garantijos iš draudimo bendrovės ar banko pateikimą, t. y. nesant duomenų apie šalių susitarimo įvykdymą, ieškinio reikalavimas ir šioje dalyje (dėl likusios 5 185,55 Eur sumos) nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmetamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

35.       Atmetus ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestini ir reikalavimai dėl 536,67 Eur delspinigių bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų.  

36.       Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

37.       Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteisiamos 2 395,80 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

38.       Iš ieškovės valstybei priteistinos teismo šioje byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 5,32 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 395,80 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 5,32 Eur (penkis eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                            Indrė Petrokienė