Civilinė byla Nr. 2A-2701-603/2025

    Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14174-2024-5

      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.;

 2.6.20.1.; 3.3.1.14.

                                                           (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loretos Bujokaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Figen“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo,, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Buhalterija verslui“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Figen“ dėl skolos priteisimo,

ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Buhalterija verslui“ pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Figen“ 2 321,50 Eur skolą, 81,07 Eur palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 40,00 Eur išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais argumentais:

1.1.       tarp ieškovės ir atsakovės vyko bendradarbiavimas paslaugų teisinių santykių pagrindu. Ieškovė atsakovei įsipareigojo teikti paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, pagal ieškovės PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus kiekius, kainas ir sumas. Ieškovė už paslaugas išrašė 2023-12-31 PVM sąskaitą faktūrą BV06407, 2023-12-31 PVM sąskaitą faktūrą BV06502, 2023-12-31 PVM sąskaitą faktūrą BV06600, 2024-01-31 PVM sąskaitą faktūrą BV06679, 2024-02-29 PVM sąskaitą faktūrą BV06769, 2024-03-29 PVM sąskaitą faktūrą BV06862, 2024-04-30 PVM sąskaitą faktūrą BV06955, 2024-05-16 PVM sąskaitą faktūrą BV07016, pateikdama jas atsakovei elektroniniu būdu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. 780 „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią PVM sąskaitų faktūrų pasirašyti nereikia;

1.2.       ieškovė suteikė atsakovei PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas, paslaugų suteikimą įformindama minėtose PVM sąskaitose faktūrose. Tačiau atsakovė 2023-12-31 PVM sąskaitą faktūrą BV06407 apmokėjo tik iš dalies, o už paslaugas, pagal kitas pateiktas PVM sąskaitas faktūras, neatsiskaitė visiškai. Iš viso atsakovės skola ieškovei pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras sudaro 2 321,50 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė jokių raštiškų pretenzijų dėl paslaugų kokybės nepateikė;

1.3.       ieškovė ir atsakovė yra juridiniai asmenys, todėl priteistinų metinių procesinių palūkanų dydis turėtų būti 6 proc. Toks palūkanų mokėjimas yra laikomas kompensacija kreditoriui. Atsakovė piniginės prievolės nevykdo jau ilgą laiką, todėl jai paskaičiuotos 81,07 Eur metinės palūkanos už termino praleidimą įvykdyti piniginę prievolę:

-       Pagal iš dalies apmokėtą 2023-12-31 PVM sąskaitą faktūrą BV06407 palūkanos sudaro 22,50 Eur likusi skolos suma * 6%/l00 dydžio palūkanų * 275 praterminuotų dienų/365 dienų metuose =1,01 Eur;

-       Pagal 2023-10-31 PVM sąskaitą faktūrą BV06502 palūkanos sudaro 302,50 Eur skolos suma * 6%/l00 dydžio palūkanų* 275 praterminuotų dienų/365 dienų metuose = 13,67 Eur;

-       Pagal 2023-11-30 PVM sąskaitą faktūrą BV06600 palūkanos sudaro 302,50 Eur skolos suma * 6%/100 dydžio palūkanų * 275 praterminuotų dienų/365 dienų metuose = 13,67 Eur;

-       Pagal 2024-01-31 PVM sąskaitą faktūrą BV06679 palūkanos sudaro 338,80 Eur skolos suma * 6%/100 dydžio palūkanų * 243 praterminuotų dienų/365 dienų metuose = 13,53 Eur;

-       Pagal 2024-02-29 PVM sąskaitą faktūrą BV06769 palūkanos sudaro 338,80 Eur skolos suma * 6%/100 dydžio palūkanų * 215 praterminuotų dienų/365 dienų metuose = 11,97 Eur;

-       Pagal 2024-03-29 PVM sąskaitą faktūrą BV06862 palūkanos sudaro 338,80 Eur skolos suma * 6%/100 dydžio palūkanų * 188 praterminuotų dienų/365 dienų metuose = 10,47 Eur;

-       Pagal 2024-04-30 PVM sąskaitą faktūrą BV06955 palūkanos sudaro 338,80 Eur skolos suma * 6%/l00 dydžio palūkanų * 158 praterminuotų dienų/365 dienų metuose = 8,79 Eur;

-       Pagal 2024-05-16 PVM sąskaitą faktūrą BV07016 palūkanos sudaro 338,80 € skolos suma * 6%/l00 dydžio palūkanų * 143 praterminuotų dienų/365 dienų metuose = 7,96 Eur;

1.4.       abi sutarties šalys yra verslininkai/privatūs juridiniai asmenys, todėl už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, kurias prašo priteisti iš atsakovės skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.5.       taip pat remiantis 2003 m. gruodžio 9 d. Nr. IX-1873 Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 eurų sumą. Todėl iš atsakovės priteistina ir 40,00 Eur sumą.

2.       Teismas 2024 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 321,50 Eur skolą, 81,07 Eur palūkanas, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas,        6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 73,00 Eur bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį.

3.       Atsakovė 2024 m. gruodžio 12 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jį priimti; panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-7465-1227/2024, įpareigoti ieškovę UAB „Buhalterija verslui“ pateikti teismui atsakovės MB „Figen“ buhalterinės apskaitos dokumentus: 1) laikotarpio nuo 2023 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. gegužės mėnesio gautų sąskaitų faktūrų registrą; 2) elektroninius laiškus, kuriais ieškovė UAB „Buhalterija verslui“ siuntė atsakovei MB „Figen“ minėtu laikotarpyje išrašytas sąskaitas faktūras; atmesti ieškovės UAB „Buhalterija verslui“ ieškinį dėl skolos priteisimo ir priteisti iš ieškovės UAB „Buhalterija verslui“ atsakovės MB „Figen“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimą grindė šiais argumentais:

3.1.       nors ieškinys grindžiamas tuo, kad šalių sudarytos Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. BV 180801 (toliau – Sutartis) pagrindu ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurių neapmokėjo atsakovė, tačiau ieškovė nenurodė, ar šiai dienai galioja šalių sudaryta Sutartis, o jei negalioja, tai kada Sutartis nutraukta (byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių apie Sutarties nutraukimą ir kada ji nutraukta);

3.2.       Sutarties 7.7. punkte nustatyta, kad „visi su šia Sutartimi kilę ginčai sprendžiami derybų keliu. Per 15 dienų Šalims nesusitarus, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“. Byloje nėra duomenų, ar ieškovė su atsakove ginčą dėl tariamos skolos mėgino spręsti derybų keliu;

3.3.       Sutarties 4.3. punkte nustatyta, kad „Užsakovas (atsakovė) apmoka Paslaugų teikėjui (ieškovei) už atlikdą darbą pagal atliktą sąskaitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos gavimo“. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, ar ieškovė kartu su ieškiniu pateiktas išrašytas sąskaitas faktūras buvo pateikusi atsakovei;

3.4.       Sutarties 4.1. punkte nustatyta, kad „ Už šioje Sutartyje numatytas Paslaugas už kalendorinį mėnesį Užsakovas (atsakovė) įsipareigoja mokėti paslaugų Teikėjui (ieškovei) kainą, pagal „Išaiškinimą ir susitarimą dėl kainos “ kuris yra patvirtintas abiejų šalių kaip priedas Nr. 2 ir yra neatskiriama šios sutarties dalis. Taip pat Sutarties Priedo Nr. 2 1 punkte nustatyta, kad „Minimali šioje sutartyje sutarta paslaugų atlikimo kaina yra 100,00 Eur (vienas šimtas eurų) plius PVM už ataskaitinį mėnesį, kai neviršija atliktų apskaitos 60 operacijų“;

3.5.       ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad jos išrašytos už buhalterines paslaugas, tačiau nėra nurodyta, už kurio mėnesio buhalterinių paslaugų suteikimą, be to nors sąskaitose faktūrose operacijų kiekis nurodytas 1, tačiau įkainota kitokiomis sumomis, nors pagal Sutartį ir jos Priedą Nr. 2 operacijų iki 60 vienetų kaina yra 100,00 Eur plius PVM. Todėl sąskaita faktūra turėjo būti išrašyta 100,00 Eur plius PVM sumai, viso 121,00 Eur. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad ieškovė išrašė sąskaitą faktūrą, kurios nėra pasirašiusi atsakovė, nepagrįstai, siekiant gauti daugiau nei kad priklausytų;

3.6.        ieškovė su ieškiniu pateikė pačios 2024-10-03 sudarytą dėl skolų suderinimo aktą, kuris nėra pasirašytas atsakovės. Taip pat, ieškovė nėra perdavusi atsakovei atsakovės buhalterinių dokumentų, įskaitant ir didžiosios knygos;

3.7.        ieškovė ieškinyje nurodytas aplinkybė, kad atsakovė jai nereiškė pretenzijų dėl paslaugų kokybės, nesuponuoja, kad iš tiesų ieškovė teikė kokybiškas paslaugas. Atsakovės veiklos sritis yra statybos, o ne buhalterinės apskaitos vedimas, tai atsakovė negali objektyviai vertinti ieškovės suteiktų paslaugų kokybės. Kadangi ieškovė vykdė buhalterinę apskaitą, tai ji savavališkai ir nepagrįstai išrašinėjo kelis kartus per didelėmis sumomis PVM sąskaitas faktūras ir galimai jas įtraukė į atsakovės buhalterinę apskaitą, net apie tai nežinant atsakovei.

4.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė šiuos argumentus:

4.1.       atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra atsiskaičiusi su ieškove. Atsakovės teiginys, kad remiantis Sutarties 2 priedu, minimali sutartyje nustatyta kaina yra 100 Eur plius PVM, o ieškovė atsakovei nepagrįstai skaičiavo didesnę kainą, neatitinka Sutarties 2 priedo nuostatų, kurio 1 punkte nustatyta, jog minimali kaina taikoma tuo atveju, jei neviršijama atliktų apskaitos 60 operacijų; viršijus 60 apskaitos operacijų, išrašant sąskaitą už atliktas operacijas, papildomai priskaičiuojama už 1 operaciją 3 Eur. Be to, Sutarties 2 priedo 2 punktas nustatė, kad keičiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam minimaliam mėnesiniam algos dydžiui, keičiasi ir minimali sutarties kaina ir proporcingai didėja kaina už 1 operaciją, o Sutarties 2 priedo 3 punktas numato, kad už pavėluotą dokumentų pateikimą gali būti skaičiuojamas papildomas 10 Eur mokestis už vieną apskaitos dokumentą;

4.2.       pateiktas priedas Nr. 1 ( buhalterijos sąskaitos) patvirtina, kad yra visos atsakovei išrašytos ieškovės sąskaitos už suteiktas buhalterines paslaugas, iki 2019-01-01 atsakovei buvo rašomos sąskaitos 100 Eur plius PVM., o nuo 2019-01-01 pasikeitus minimaliam mėnesiniam algos dydžiui, atsakovei jau buvo rašoma 120 Eur plius PVM sąskaita;

4.3.       atsakovės buhalterinės apskaitos apimtys ženkliai išaugo ir ženkliai viršijo 60 apskaitos operacijų, todėl šalys žodžiu susitarė dėl didesnio minimalaus mokesčio. Nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio atsakovei buvo rašoma sąskaita 200 Eur plius PVM. Paslaugų kaina, keičiantis Vyriausybės nustatytam minimaliam mėnesiniam algos dydžiui, buvo keičiama kiekvienais metais, ir apie tai atsakovė visada buvo informuojama elektroniniu paštu. Atsakovė buvo informuota apie paslaugų kainą tiek 2023 metais, t. y. kad ji bus 250 Eur plius PVM, bei 2024 metais, kad ji bus 280 Eur plius PVM;

4.4.       ieškovė kartu su atsiliepimu teikė teismui pavyzdinį skaičiavimą kainos, jeigu ji būtų skaičiuojama taip, kaip numatyta Sutarties priedo Nr. 2 1 punkte, t. y. viršijus 60 apskaitos operacijų, papildomai priskaičiuojama už 1 operaciją 3 Eur. Pavyzdžiui 2023 metų spalio mėnesį atsakovo buhalterinės apskaitos operacijų iš viso buvo 523 Eur. Todėl skaičiuojant už 463 operacijas (523-60) po 3 Eur gautųsi 1389 Eur. Už lapkričio mėnesį atsakovo buhalterinės apskaitos operacijų iš viso buvo 410 Eur. Todėl skaičiuojant už 350 operacijas (410-60) po 3 Eur gautųsi 1050 Eur. Tuo tarpu atsakovei geranoriškai buvo skaičiuojama 250 Eur suma plius PVM;

4.5.       atsakovei buvo siunčiama eilė priminimų dėl skolos, kuriuos atsakovė ignoravo, tačiau skolos dydžio neginčijo. Todėl nepagrįsti pareiškime nurodyti argumentai, kad ieškovė nebandė ginčo spręsti derybų keliu. Visą laiką visi klausimai su atsakove buvo sprendžiami geranoriškai, tarpusavyje bendraujant. Nors atsakovė nuolat vėluodavo pateikti ieškovei buhalterinės apskaitos dokumentus, atsakovui niekada nebuvo rašoma sąskaita už pavėluotą dokumentų pateikimą (Sutarties priedo Nr. 2 3 punktas);

4.6.       atsakovės pateikti argumentai neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Atsakovė visiškai nepagrįstai remiasi viena Sutarties nuostata, ją cituodama atskirai nuo kito Sutarties konteksto. Ieškovės išrašytos sąskaitos atitinka Sutartį, dėl ko sprendimo už akių peržiūrėjimas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.

5.       Telšių apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkino, panaikino Telšių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-7465-1227/2024 ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, paskyrė teismo posėdį.

6.       Atsakovė į teismo posėdį, vykusį nuotolinio ryšio priemonėmis, neatvyko, apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje nepranešė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Šaukimas (su prisijungimo nuoroda į teismo posėdį) atsakovei išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis – per EPP. Atsakovė teismui teiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad sutinka visus procesinius dokumentus ir sprendimus gauti per EPP. Dėl ko, įvertinus ir tai, kad atsakovė juridinis asmuo, bei tai, kad apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai, nutarta bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles nedalyvaujant atsakovės atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 289 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Telšių apylinkės teismas 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė  ieškovei UAB „Buhalterija verslui” iš atsakovės MB „Figen” 2 321,50 Eur skolos, 81,07 Eur palūkanų, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 2 321,50 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. spalio 28 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 162,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad ginčo šalis 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudarytos Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. BV 180801, (toliau – Sutartis) Priedai prie sutarties Nr. 1 ir Nr. 2, pagrindu siejo sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovė įsipareigojo tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, o atsakovė sumokėti už suteiktas paslaugas. Nustatė, kad šalys taip pat susitarė dėl paslaugų apmokėjimo tvarkos, Sutarties Priedo Nr. 2 1 punkte nustatant, kad minimali Sutartyje sutarta paslaugų kaina yra 100 Eur plius PVM už ataskaitinį mėnesį kai neviršijama atliktų apskaitos 60 operacijų; viršijus 60 apskaitos operacijų, išrašant sąskaitą už atliktas operacijas, papildomai priskaičiuojama už 1 operaciją 3 Eur. Nustatė, kad Sutarties 2 priedo 2 punktu šalys susitarė, jog keičiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam minimaliam mėnesiniam algos dydžiui, keičiasi ir minimali sutarties kaina ir proporcingai didėja kaina už 1 operaciją, o pagal Sutarties 2 priedo 3 punktą už pavėluotą dokumentų pateikimą gali būti skaičiuojamas papildomas 10 Eur mokestis už vieną apskaitos dokumentą. Teismas nustatė, kad byloje dėl buhalterinių paslaugų suteikimo ginčo nekilo, už paslaugas ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras, nurodydama mokėtiną sumą ir apmokėjimo terminą.

9.       Vertindamas atsakovės argumentus, susijusius su PVM sąskaitose faktūrose nurodyta suma, teismas nustatė, kad atsakovės vadovas F. M. el. paštu (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Buhalterija verslui“ buhalterės A. V. 2022 m. lapkričio 9 d. siųstu pranešimu buvo informuotas apie tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. padidėjus minimaliai mėnesinei algai padidintas mėnesinis mokestis už atsakovei teikiamas paslaugas iki 250 Eur plius PVM., o 2023 m. gruodžio 6 d. pranešimu informuotas apie tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. padidėjus minimaliai mėnesinei algai padidintas mėnesinis mokestis už atsakovei teikiamas paslaugas iki 280 Eur plius PVM. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovei už suteiktas ieškovės paslaugas išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta buhalterinių paslaugų kaina atitinka šalių sudarytos Sutarties nuostatas, apie kurias atsakovei pranešta siunčiant pranešimus el. paštu, o aptariamu laikotarpiu (2023 m. spalio 31 d. – 2024 m. gegužės 16 d.) ieškovės atsakovei išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyti paslaugų teikimo įkainiai atitinka šalių susitarimą, jų sudarytos Sutarties Priedo Nr. 2 punkto nuostatas.

10.       Teismas nenustatė duomenų apie tai, kad ieškovės paslaugų teikimo atsakovei laikotarpiu, atsakovė būtų nesutikusi su kitokiu nei nustatyta paslaugų įkainiu, ar būtų nesutikusi su įsiskolinimų dydžiu. Laikė, kad atsakovė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose skolą ieškovei ginčija tik deklaratyviais teiginiais, iš esmės nedetalizuodama jokių faktinių duomenų, nenurodydama nei su kokia konkrečiai skola sutinka, o su kuria ne, teigia, kad dalį skolos ir/arba visą skolos sumą ieškovei sumokėjo, tačiau, vėlgi, ne tik kad neteikia tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, tačiau ir apskritai šių teiginių nekonkretizuoja, faktinio skolos dydžio paskaičiavimo ar josios skolos sumokėjimą patvirtinantį paskaičiavimą neteikia.

11.       Teismas nustatė, kad byloje esatys duomenys patvirtina, jog atsakovė nurodytu laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2024 m. gegužės 16 d. išrašytų sąskaitų neapmokėjo, iš jų apmokėjo iš dalies tik vieną sąskaitą (2023 m. gruodžio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. BV06407, likusi skolos suma pagal šią sąskaitą faktūrą 22,50 Eur) ir už suteiktas paslaugas iki šiol ir yra skolinga 2 321,50 Eur. Teismas nenustatė, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove būtent už jau aptartas išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Vertino, kad ieškovė pagrįstai atsakovės 2023 m. lapkričio 23 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. atliktus 600,00 Eur ir 400,00 Eur mokėjimus, tinkamai taikant CK 6.55 straipsnio nuostatas, įskaitė dengiant atsakovės ankstesnius įsiskolinimus.

12.       Teismo vertinimu, atsakovės turėtus įsiskolinimus dar iki aptariamo įsiskolinimo laikotarpio nuo 2023 m. spalio mėn. patvirtina ir ieškovės pateikti atsakovei siųsti pranešimai apie susidariusius įsiskolinimus. Nustatė, kad atsakovei anksčiau nurodytu el. pašto adresu nuolat buvo siunčiami priminimai apie susidariusį įsiskolinimą: 2022 m. kovo 4 d. siunčiamas priminimas apie 1 174,00 Eur skolą, 2022 m. gegužės 2 d. – 1 306,40 Eur skolą, 2023 m. balandžio 8 d. pranešimas apie 907,50 Eur įsiskolinimą, 2024 m. sausio 5 d. – 827,50 Eur skolą. Todėl sprendė, kad pagrįstai atsakovės atliekamais mokėjimais įvairiomis sumomis, neatitinkančiomis PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų, buvo dengiami ankstesni atsakovės įsiskolinimai ieškovei.

13.       Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė ne kartą buvo informuota apie tai, kad už suteiktas paslaugas yra susidariusi skola, tačiau elgėsi pasyviai, savo pareigų pagal sutartį nevykdė ir skolos neapmokėjo, o tuo pačiu ir skolos dydžių ar jų buvimo faktų nė vienu ieškovės siųstų pranešimų atveju neginčijo. Nurodė, kad CK 6.248 straipsnio 1 dalis numato skolininko kaltės preziumpciją, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Nors skolininkas, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokią prezumpciją paneigti, taip pat įrodyti kitos sandorio šalies kaltę (CPK 178 straipsnis), tačiau, teismo vertinimu, atsakovė byloje nepaneigė jos kaip skolininkės kaltės prezumpcijos ir neįrodė kitos sandorio šalies kaltės. Teismas įrodymų pagrindu nenustatė ir atsakovės teiginio, jog mokėdama ieškovei už paslaugas bankiniais mokėjimo pavedimais ir grynaisiais pinigais, padarė permoką, pagrįstumo.

14.       Vadovaudamasis nustatytais įrodymais bei teisiniu reglamentavimu, įtvirtinančiu bendrą prievolių vykdymo principą (CK 6.38 straipsnis, CK 6.205 straipsnis, CK 6.256 straipsnio 1 dalis), teismas konstatavo, kad atsakovė neapmokėjo skolos už suteiktas buhalterines paslaugas ginčo laikotarpiu, todėl tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovės 2 321,50 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2024 m. gegužės 16 d. atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas buhalterines paslaugas.

15.       Teismas nurodė, kad pagal atsakovei tinkamai ir laiku neapmokėjus jai pradinio kreditoriaus išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, ieškovė teisėtai ir pagrįstai prašo minimalių įstatyme nustatytų palūkanų. Nustatė, kad atsakovės teiginį apie tai, jog atsakovei nebuvo siunčiamos PVM sąskaitos faktūros, patvirtina ir ieškovė, nurodydama, kad šalims bendradarbiaujant, ieškovei kas mėnesį teikiant atsakovei buhalterines paslaugas, sąskaitos-faktūros atsakovei siunčiamos nebuvo, jas šalių žodiniu susitarimu pridedant prie įmonės buhalterinių dokumentų, ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės už atsakovei suteiktas paslaugas nuo Sutarties sudarymo momento 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki skolos atsiradimo momento 2023 m. spalio mėn. siųstas PVM sąskaitas faktūras. Tačiau kartu teismas pažymėjo, jog atsakovė įsipareigojimus ieškovei atsiskaityti už šios suteiktas paslaugas vykdė, ir, daugiau nei 5 metus iki pat 2024 m. spalio mėn., atliko mokėjimus ieškovei, paslaugų kokybės įsiskolinimų dydžio neginčijo. Teismo vertinimu, atsakovė pageidavimo gauti jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras nereiškė ir informacijos apie skolos dydį ar jos mokėjimo terminą ieškovės neprašė, nepaisant atsakovei ieškovės siųstų pranešimų apie susitariusius įsiskolinimus. Kartu teismas nurodė, kad Sutartimi šalys susitarė dėl nuolatinio pobūdžio – kiekvieną mėnesį atsakovei teikiamų buhalterinių paslaugų, todėl laikė pagrįstais ieškovės teiginius, kad atsakovei, tiek apie suteiktas buhalterines paslaugas, tiek apie atsakovei išrašomas PVM sąskaitas faktūras, buvo žinoma, juolab kad abi šalys – juridiniai asmenys, kuriems taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo ir protingumo standartai sutartiniuose santykiuose.

16.       Teismas nurodė, kad įvertinus Sutarties 4.2 punkto nuostatas, t. y., kad paslaugų teikėjas įsipareigoja pateikti Užsakovui sąskaitą už suteiktas paslaugas kiekvieno mėnesio 10 (dešimtos) dienos, o Užsakovas įsipareigoja sąskaitą apmokėti per 3(tris) darbo dienas nuo sąskaitos gavimo dienos, ir laikė, kad atsakovei pareiga atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas kilo ne vėliau kaip po paslaugų teikimo mėnesio, nuo sekančio mėn. 13 d. Atsižvelgdamas į tai ir remdamasis nurodytu skaičiavimu už 2023 m. spalio mėn. suteiktas paslaugas iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2024 m. spalio 22 d. pradelsta dienų 339; už 2023 m. lapkričio mėn. – 309 d.; 2023 m. gruodžio mėn. – 279 d.; 2024 m. sausio mėn. – 249 d.; 2024 m. vasario mėn. – 219 d.; 2024 m. kovo mėn. – 189 d.; 2024 m. balandžio mėn. - 159 d., teismas nustatė, kad ieškovės skaičiuojamos palūkanos už trumpesnius skolos pradelsimo laikotarpius. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 81,07 Eur dydžio kompensacines palūkanas tenkino (CK 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis). Kartu pažymėjo, kad atsakovė šių paskaičiuotų palūkanų dydžio nekvestionavo ir dėl jų nepagrįstumo nepasisakė.

17.       Teismas laikė pagrįstu ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 40,00 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 7 straipsnyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Nurodyta įstatymo norma reiškia, kad 40 Eur išieškojimo išlaidos neturi būti papildomai įrodinėjamos, t. y. pakanka fakto, jog kreditorius yra įgijęs teisę į komercinėje sutartyje nustatytas palūkanas. Atsakovė dėl šių išlaidų iš esmės nepasisakė, abi Sutarties šalys juridiniai asmenys – verslininkai, todėl sprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 40 Eur neįrodinėtinų skolos išieškojimo išlaidų.

18.       Remdamasis teisiniu reglamentavimu teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 321,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

19.       Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti pilna apimtimi, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovui priteisė jos patirtas 1 162,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susidedančias iš 73,00 Eur žyminio mokesčio ir 1 089,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (653,40 Eur už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą ir 435,60 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiui).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20.       Atsakovė MB „Figen“ pateikė apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo, prašydama skundžiamą sprendimą panaikinti ir išreikalauti iš ieškovės UAB „Buhalterija verslui“ šiuos duomenis: 1) kasos knygą su kasos pajamų ir išlaidų orderiais, kuriuose užfiksuoti atsakovės MB „Figen“ grynaisiais pinigais mokėjimas ieškovei UAB „Buhalterija verslui“, taip pat laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2023-12-31 išrašytas sąskaitas faktūras; 2) duomenis apie tai, kaip tiksliai buvo apskaičiuota paslaugos kaina sutarties priedo Nr. 2 2 punkto pagrindu dėl minimalios mėnesinės algos dydžio kitimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1.Sutarties 2.14 punkte nustatyta, kad Paslaugų tiekėjas (ieškovė) sutarties galiojimo laikotarpiu užsakovo (atsakovės) pateiktus dokumentus laiko savo buveinėje. Sutvarkius apskaitą už ataskaitinį laikotarpį (už einamus metus), dokumentus gražina užsakovui (atsakovei), surašant perduodamų dokumentų perdavimo-priėmimo aktą. Nutraukus Sutartį ieškovė iki šiol neperdavė atsakovės dokumentų, kuriuos atsakovė buvo perdavusi ieškovei, taip pat dokumentų, kuriuos ieškovė parengė atsakovės vardu (pvz. sąskaitos, registrai, sąskaitos, didžioji knyga, balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos). Dėl to ieškovė nepateikdavo ir iki šiol nepateikė Sutarties pagrindu išrašytų sąskaitų faktūrų;

20.2. atsakovė ieškovei mokėdavo grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais, pervedant nereguliarią pinigų sumą, kadangi negaudavo sąskaitų faktūrų, bet pagal Sutarties priedo Nr. 2 1 punktą paslaugų kaina 100,00 Eur plius PVM, t. y. 2018-2019 metais atsakovė grynaisiais pinigais mokėjo už paslaugas, o 2020-2024 metais – bankiniais pavedimais. Teismas netenkino atsakovės prašymo dėl kasos knygos ir jos priedų pateikimo, kurie įrodytų gautus grynuosius pinigus iš atsakovės (atsakovė tokių dokumentų negalėjo ir negali pateikti, nes ieškovė nutraukiant Sutartį negrąžino dokumentų). Todėl nėra aišku, kiek tiksliai grynais pinigais ieškovė gavo iš atsakovės, kuomet atsakovė apmokėdavo už paslaugas;

20.3. ieškovė nei teismui, nei atsakovei niekada nepaaiškino, kodėl nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio paslaugų kaina padidėjo 80,00 Eur (200-120=80), nors MMA nesikeitė, o MMA 2020 metų sausio mėnesį buvo 607,00 Eur, o tik nuo 2021 m. – 642,00 Eur MMA. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi tik ieškovės pateiktomis sąskaitomis faktūromis ir ieškovės nurodymu, kad minėtos sąskaitos nebuvo apmokėtos. Tačiau teismas neišreikalavo visų duomenų, kuriuos atsakovė prašė tam, kad būtų išreikalauti visi mokėjimai, tikslu nustatyti objektyviąją tiesą;

20.4. kadangi ieškovė nėra pateikusi atsakovei sąskaitų faktūrų ir tuo pačiu buhalterinių dokumentų, kuriuose būtų registruotos sąskaitos faktūros, ieškovė turi prisiimti atsakomybę dėl to, kad galimai sąskaitos faktūros nėra apmokėtos laiku – ieškovė nebuvo pateikusi atsakovei sąskaitų faktūrų. Todėl negali būti priteistos palūkanos (ieškovė elgėsi nesąžiningai);

20.5. teismas pateikė atsakovei internetinę nuorodą prisijungti prie teismo posėdžio per EPP, tačiau el. paštu nebuvo pateikta internetinė nuoroda. Teismas paaiškino, kad internetinę nuorodą buvo nurodžiusi pačiame teismo šaukime, nors įprastai kiti teismai internetines nuorodas atsiunčia el. paštu. Manytina, kad teismas nesuteikė tinkamų sąlygų atsakovei dalyvauti procese – teismo posėdyje, užduoti klausimus, išsiaiškinti paslaugų kainos padidėjimo aplinkybes ir kaip jis apskaičiuojamas ir kaip buvo apskaičiuotas. Dėl to teismo sprendimas turi būti panaikintas ir grąžintas į pirmą instanciją iš naujo nagrinėti arba apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka išnagrinėtas apeliacinis skundus bei ieškinio pagrįstumas.

21. Ieškovė UAB „Buhalterija verslui“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Remiasi šiais argumentais:

21.1. atsakovei nėra perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai už 2024 metus, t. y. už 2024 sausio-balandžio mėnesius, kadangi atsakovė neatvyksta jų atsiimti. Tai pagrindžia atsakovės raštas ir ieškovės atstovės atsakymas atsakovei, iš kurių matyti, jog atsakovė reikalauja, kad ieškovė atvežtų dokumentus atsakovės veiklos adresu. Ieškovė nurodė atsakovei, kad perduotini dokumentai yra suruošti perdavimui ir atsakovė gali atvykti jų atsiimti. Be kita ko, pagal Sutarties 7.5 punktą pasibaigus Sutarties terminui ir jos nepratęsus, paslaugų teikėjas perduoda užsakovui buhalterinės apskaitos dokumentus, gautus paslaugų atlikimui, tik apmokėjus už jau atliktas paslaugas. Remiantis Sutartimi ieškovė turėtų teisę sulaikyti dokumentų perdavimą atsakovei, kol ji nėra atsiskaičiusi už paslaugas, tačiau ieškovė geranoriškai sutinka grąžinti atsakovei dokumentus, nors ši neatvyksta jų atsiimti;

21.2. visi ankstesni buhalterinės apskaitos dokumentai atsakovei yra perduoti ir atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, privalo juos saugoti. Be to, buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimas nėra šios bylos ginčo dalykas;

21.3. bylos nagrinėjimo dalykas yra skola už ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas pagal 2023-10-31- 2024-05-16 PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2023 metų spalio 1 d. iki 2024 balandžio 30 d. Atsakovė nurodo, kad mokėjimas grynais pinigais ieškovei atliktas 2018-2019 metais, šis laikotarpis nėra susijęs su ieškinio dalyku ir skolos susidarymo laikotarpiu, todėl jokie mokėjimai nurodytu laikotarpiu nėra aktualūs šios bylos nagrinėjimui. Apeliantė nurodo, kad 2020-2024 metais mokėjimu ieškovei atliko bankiniais pavedimais, todėl galėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus;

21.4. apeliantė neginčija paslaugų suteikimo fakto, neįrodinėja, kad ieškovės prašomą priteisti skolą yra apmokėjusi;

21.5. prie pateikto atsiliepimo į atsakovės pareiškimą peržiūrėti teismo sprendimą už akių, priedo Nr. 1 (buhalterijos sąskaitos), kuriame yra visos atsakovei išrašytos ieškovės sąskaitos už suteiktas buhalterines paslaugas, iki 2019-01-01 atsakovei buvo rašomos sąskaitos 100 Eur plius PVM, o nuo 2019-01-01 pasikeitus LR Vyriausybės nustatytam minimaliam mėnesiniam algos dydžiui, atsakovei jau buvo rašoma 120 Eur plius PVM sąskaita. Apeliantės teiginiai, jog ieškovė nepaaiškino padidėjusios paslaugų kainos, nepagrįsti, kadangi ieškovė šias aplinkybes paaiškino. Kadangi atsakovės buhalterinės apskaitos apimtys ženkliai išaugo ir ženkliai viršijo 60 apskaitos operacijų, šalys žodžiu susitarė dėl didesnio minimalaus mokesčio, todėl nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio atsakovei buvo rašoma sąskaita 200 Eur plius PVM. Ieškovė pateikė paskaičiavimus, jog išrašant sąskaitą už atliktas operacijas ir skaičiuojant už 1 operaciją po 3 Eur, atsakovė būtų sumokėjusi gerokai daugiau nei pakelta kaina 80 Eur per mėnesį, neskaičiuojant už papildomas operacijas. Toks skaičiavimas atitiko protingumo principus, dėl tokios skaičiavimo kainos už paslaugas šalys susitarė, ją atsakovė gera valia mokėjo ir dėl tokios kainos jokių pretenzijų nereiškė;

21.6. apie pasikeitusią kainą atsakovė visada buvo informuojama elektroniniu paštu. Teismui buvo pateikti ieškovės atsakovo atstovui siųsti el. laiškus dėl paslaugų kainos 2023 metams ir 2024 metams. Apeliantė skunde neginčija gavusi tokius laiškus. Apeliantė niekada neišreiškė pretenzijų ar nesutikimo su nurodyta paslaugų kaina, o neginčydama nurodytos kainos ir apmokėdama už paslaugas pagal nurodomą kainą, sutiko su sutarties pakeitimu konkliudentiniais veiksmais;

21.7. kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta išlygų, kad sutartis galėtų būti pakeista tik raštu, todėl šalys galėjo dėl sutarties pakeitimo susitarti ir žodžiu. Kita vertus, net ir atsakovei nepripažįstant tokio sutarties pakeitimo, ieškovė pagal sutartį įgijo teisę į didesnį atlygį, nei nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, jeigu būtų skaičiuojama atskirai už operacijas, kai viršijama 60 apskaitos operacijų (Sutarties 2 priedo 1 punktas). Pateikti paskaičiavimai pagrindžia, kad kiekvieną mėnesį apeliantės atliktų operacijų skaičius viršijo 60 vienetų, dėl ko kiekvieną mėnesį ieškovė turėjo pilną teisę skaičiuoti ženkliai didesnes sumas, nei nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, tačiau to nedarė remdamasi žodiniu susitarimu dėl mėnesinės paslaugų kainos. Tai, kad kainos pakitimas suderintas abiejų šalių valia, pagrindžia ir aplinkybė, jog atsakovei siunčiant eilę priminimų dėl skolos, atsakovė skolos dydžio neginčijo;

21.8. deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, jog neišreikalavus duomenų nėra galimybės nustatyti, ar atsakovė yra (ne)permokėjusi ieškovei už paslaugas. Apeliantė pati nurodė, kad grynais už paslaugas yra mokėjusi ieškovei tik 2018 metais, visais kitais laikotarpiais mokėjo pavedimu, todėl disponuodama prieiga prie savo sąskaitų, galėjo puikiai suskaičiuoti sumokėtas ieškovei sumas. Be to, skolos susidarymo laikotarpis yra 2023 metų spalio - 2024 metų balandžio mėnesiai;

21.9. ieškovė pripažino, kad atsakovei ne visada buvo siunčiamos sąskaitos, tačiau atsakovei buvo puikiai žinoma, kokią sumą ji turi sumokėti ieškovei. Dažnai sąskaitos atsakovės atstovui buvo atiduodamos, kai jis atveždavo dokumentus, būtinus buhalterinei apskaitai tvarkyti. Atsakovė niekada neprašė, kad jai būtų siunčiamos sąskaitos el. paštu, tačiau už paslaugas nors visada vėluodama, apmokėdavo. Atsakovei buvo siunčiami priminimai apmokėti skolą, taip pat ne kartą bendrauta su atsakovės atstovais telefonu, tačiau atsakovė nenurodė, kad ji neturi sąskaitų ir dėl to negali apmokėti už paslaugas;

21.10. teismas išsamiai nurodė argumentus, dėl kokių priežasčių ieškovė įgijo teisę į kompensuojamas palūkanas, kurios laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais;

21.11. nepagrįsti ir apeliantės teiginiai, kad elektroniniu paštu neatsiuntus internetinės nuorodos prisijungti prie nuotolinio posėdžio, buvo suvaržytos atsakovės procesinės teisės. Nuoroda prie nuotolinio posėdžio buvo nurodyta teismo šaukime, kurį atsakovė gavo per EPP sistemą . Šios aplinkybės atsakovė neginčija. Tai, kad kiti teismai siunčia nuorodą elektroniniu paštu, o ne per EPP, neturi jokios reikšmės vertinant, ar tokią nuorodą atsakovė gavo. Tuo atveju, jeigu atsakovė laukė nuorodos elektroniniu paštu ir jos iki posėdžio negavo, ji turėjo visas galimybes susiekti su teismu ir išsiaiškinti nurodytas aplinkybes, tačiau elgėsi pasyviai, galimai sąmoningai nedalyvaudama teismo posėdyje, dėl ko nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti kokių nors atsakovės procesinių teisių suvaržymo ar pažeidimo.

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

24.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, jog atsakovė nevykdė pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas buhalterines paslaugas ir priteista iš atsakovės susidariusi skola, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

   Dėl apeliantės procesinio prašymo išreikalauti duomenis

25.       Apeliantė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą išreikalauti šiuos duomenis: 1) kasos knygą su kasos pajamų ir išlaidų orderiais, kuriuose užfiksuoti atsakovės MB „Figen“ grynaisiais pinigais mokėjimai ieškovei UAB „Buhalterija verslui“; 2) laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2023-12-31 išrašytas sąskaitas faktūras; 3) duomenis apie tai, kaip tiksliai buvo apskaičiuota paslaugos kaina sutarties priedo Nr. 2 2 punkto pagrindu dėl minimalios mėnesinės algos dydžio kitimo.

26.       Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba šio kodekso nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama, 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo, 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalis). Asmuo, prašydamas išreikalauti konkretų įrodymą, privalo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jis siekė gauti įrodymus, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, įrodymų negavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2004).

27.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašymą išreikalauti kasos knygą su kasos pajamų ir išlaidų orderiais, kuriuose užfiksuoti atsakovės MB „Figen“ grynaisiais pinigais mokėjimai ieškovei UAB „Buhalterija verslui“ bei laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2023-12-31 išrašytas sąskaitas faktūras, laiko, kad tokie duomenys neturi teisinės reikšmės sprendžiamam įsiskolinimo klausimui,. Pagal ieškovės reikalavimą įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2023 metų spalio 1 d. iki 2024 balandžio 30 d., už šiuo laikotarpiu teiktas paslaugas išrašytos PVM sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos, kai tuo tarpu prašoma išreikalauti duomenis už gerokai platesnį laikotarpį. Be to, ginčo laikotarpiu išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra pateiktos byloje, o tuo tarpu už laikotarpį, kurio neapima ginčo laikotarpis, PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės neturi, jos, ieškovės teigimu, yra apmokėtos.

28.       Teismas laiko, jog nėra pagrindo išreikalauti duomenis ir apie tai, kaip tiksliai buvo apskaičiuota paslaugos kaina sutarties priedo Nr. 2 2 punkto pagrindu dėl minimalios mėnesinės algos dydžio kitimo, kadangi byloje teikti paaiškinimai bei tokie skaičiavimai ir jie pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti pakanka byloje pateiktų procesinių dokumentų ir rašytinių įrodymų. Todėl, remiantis išdėstytu, apeliantės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo netenkinamas.

     Dėl informacijos apie teismo posėdį

29.       Apeliantė tikina, kad pirmosios instancijos teismas, pateikdamas atsakovei internetinę nuorodą prisijungti prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu teismo šaukime, kuris išsiųstas per EPP sistemą, o ne atsiųsdamas internetinę nuorodą elektroniniu paštu, nesuteikė atsakovei tinkamų sąlygų dalyvauti procese ir pateikti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, jei šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

31.       Byloje nustatyta, kad apeliantė pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė sutinkanti visus procesinius dokumentus ir sprendimus gauti per EPP sistemą. Aplinkybės, jog apeliantė buvo išreiškusi tokį pageidavimą, apeliantė neginčijo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės sutikimą gauti visus procesinius dokumentus ir sprendimus per EPP sistemą, apeliantei tokiu būdu išsiuntė teismo šaukimą į teismo posėdį, šaukime nurodydamas (paryškintu tekstu) prisijungimo nuotoliniu būdu į teismo posėdį nuorodą. Apeliantė neginčija negavusi siųsto teismo šaukimo, nesuteiktą galimybę pasisakyti teismo posėdyje grindžia tik tuo, jog prisijungimo nuoroda į teismo posėdį nuotoliniu būdu neatsiųsta atskiru elektroniniu laišku. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog prisijungimo nuoroda į teismo posėdį nuotoliniu būdu neišsiųsta atsakovei atskiru elektroniniu laišku, o nurodyta teismo šaukime, nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovei nesudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje. Kaip minėta, apeliantė teismo šaukimą gavo, šios aplinkybės neginčija, taigi, apeliantė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Tuo atveju, jeigu apeliantė tikėjosi gauti atskirą elektroninį laišką su prisijungimo nuoroda į nuotolinį teismo posėdį, o jo iki teismo posėdžio negavo, galėjo imtis aktyvių veiksmų ir pasiteirauti (paprašyti) civilinę bylą nagrinėjančio teismo dėl prisijungimo nuorodos atsiuntimo atskiru elektroniniu laišku. Kita vertus, prisijungimo nuoroda į nuotolinį teismo posėdį nurodyta (kaip minėta, paryškintu tekstu), taigi, apeliantei buvo suteiktos galimybės prisijungti ir dalyvauti teismo posėdyje. Tai, kad apeliantė to nepadarė (ir nenurodė objektyvių priežasčių, sukliudžiusių tai padaryti), nesudaro pagrindo laikyti, jog apeliantei nebuvo suteiktos galimybės dalyvauti teismo posėdyje. Aplinkybė, jog kituose teismuose prisijungimo nuoroda siunčiama elektroniniu paštu, o ne per EPP sistemą, nevertintina kaip netinkamas informavimas apie teismo posėdį, juolab kad apeliantė nesiremia aplinkybe, kad apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jai apskritai nebuvo žinoma.

32.       Kadangi nepasitvirtina apeliantės argumentai, jog apeliantei nebuvo suteiktos tinkamos sąlygos dalyvauti teismo posėdyje, nėra pagrindo šiuo aspektu grąžinti civilinės bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme arba apeliacinės instancijos teisme civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi, ir šie apeliantės prašymai netenkinami.

   Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

33. Byloje nustatytos šios esminės faktinės aplinkybės:

   33.1.atsakovė MB „Figen“ su ieškove UAB „Buhalterija verslui” 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. BV 180801 su Priedais prie sutarties Nr. 1 ir Nr. 2, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, o atsakovė sumokėti už suteiktas paslaugas;

33.2. apmokėjimo už paslaugas tvarka numatyta Sutarties 1 ir 2 prieduose. Sutarties 2 priede įtvirtinta, kad minimali Sutartyje sutarta paslaugų kaina yra 100 Eur plius PVM už ataskaitinį mėnesį kai neviršijama atliktų apskaitos 60 operacijų; viršijus 60 apskaitos operacijų, išrašant sąskaitą už atliktas operacijas, papildomai priskaičiuojama už 1 operaciją 3 Eur (1 punktas). Tuo tarpu Sutarties 2 priede nustatyta, kad keičiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam minimaliam mėnesiniam algos dydžiui, keičiasi ir minimali sutarties kaina ir proporcingai didėja kaina už 1 operaciją (2 punktas), kad už pavėluotą dokumentų pateikimą gali būti skaičiuojamas papildomas 10 Eur mokestis už vieną apskaitos dokumentą (3 punktas);

33.3. ieškovės teigimu, neapmokėtos atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 1) 2023 m. spalio 31 d. BV Nr. 06407, mokėtina suma 302,50 Eur, apmokėjimo terminas iki 2023 m. lapkričio 10 d., likusi skolos suma 22,50 Eur; 2) 2023 m. lapkričio 30 d. BV Nr. 06502, mokėtina suma 302,50 Eur, apmokėjimo terminas iki 2023 m. gruodžio 10 d.; 3) 2023 m. gruodžio 29 d. BV Nr. 06600, mokėtina suma 302,50 Eur, apmokėjimo terminas iki 2024 m. sausio 08 d.; 4) 2024 m. sausio 31 d. BV Nr. 06679, mokėtina suma 338,80 Eur, apmokėjimo terminas iki 2024 m. sausio 31 d.; 5) 2024 m. vasario 29 d. BV Nr. 06769, mokėtina suma 338,80 Eur, apmokėjimo terminas iki 2024 m. vasario 29 d.; 6) 2024 m. kovo 29 d. BV Nr. 06862, mokėtina suma 338,80 Eur, apmokėjimo terminas iki 2024 m. kovo 29 d.; 7) 2024 m. balandžio 30 d. BV Nr. 06955, mokėtina suma 338,80 Eur, apmokėjimo terminas iki 2024 m. balandžio 30 d.; 8) 2024 m. gegužės 16 d. BV Nr. 07016, mokėtina suma 338,80 Eur, apmokėjimo terminas iki 2024 m. gegužės 16 d. Bendra skola - 2 321,50 Eur;

33.4. byloje ginčas kilo dėl ieškovės paskaičiuotos teiktų paslaugų kainos. Atsakovė teigė, jog nėra aišku, kaip skaičiuojama suteiktų paslaugų kaina, kadangi neatitinka Sutarties 2 priedo 1 punkte įtvirtintos skaičiavimo tvarkos, atsakovei taip pat pagal Sutarties 4.3 punktą nebuvo siųstos PVM sąskaitos faktūros.

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, laikė, kad ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta buhalterinių paslaugų kaina atitinka šalių sudarytos Sutarties nuostatas, padidinta paslaugų kaina atsakovei buvo žinoma, todėl sprendė, atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove ir ieškovės reikalavimą tenkino. Atsakovė su teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl paskaičiuoto padidėjusio mokesčio už buhalterines paslaugas, teigdama, jog ieškovė nepaaiškino paslaugų kainos padidėjimo, nepateikė apmokėjimui PVM sąskaitų faktūrų, dėl ko ieškovė turi prisiimti atsakomybę už atsakovės laiku nepamokėtas PVM sąskaitas faktūras.

       Dėl apeliacinio skundo argumentų

35. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, neginčija, jog ieškovė suteikė atsakovei buhalterines paslaugas, nepritaria tik ieškovės paslaugų kainos apskaičiavimui, teigdama, jog paslaugų kaina turėjo būti skaičiuojama pagal Sutarties 2 priedo 1 punktą, kuriame sutarta paslaugų kaina 100 Eur plius PVM. Tačiau pastebėtina, kad apeliantė akcentuoja tik Sutarties 2 priedo 1 punkte nurodytą sulygtą kainą, neįvertindama žemiau nurodytų esminių aplinkybių, turinčių reikšmės teiktų paslaugų kainai.

36. Visų pirma, kaip minėta aptariant faktines aplinkybes, Sutarties 2 priedo 1 punktu šalys susitarė, kad minimali Sutartyje sutarta paslaugų kaina yra 100 Eur plius PVM už ataskaitinį mėnesį kai neviršijama atliktų apskaitos 60 operacijų; viršijus 60 apskaitos operacijų, išrašant sąskaitą už atliktas operacijas, papildomai priskaičiuojama už 1 operaciją 3 Eur. Taigi, apeliantė nors ir akcentuoja minimalią kainą, tačiau neįvertina, jog apskaitos operacijų pagal ieškovės paskaičiavimą bei byloje pateiktus įrodymus (PVM sąskaitų faktūrų žurnalo išrašo) buvo gerokai daugiau nei 60. Taigi, jau vien dėl nurodyto kaina negali būti minimali.

37. Antra, Sutarties 2 priedo 2 punktu sutarta, kad keičiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam minimaliam mėnesiniam algos dydžiui, keičiasi ir minimali sutarties kaina ir proporcingai didėja kaina už 1 operaciją. Sutarties 2 priedo 3 punktas numato, kad už pavėluotą dokumentų pateikimą gali būti skaičiuojamas papildomas 10 Eur mokestis už vieną apskaitos dokumentą. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog minimalus mėnesinės algos dydis kito (didėjo) tiek nuo 2023 m. sausio 1 d., tiek ir nuo 2024 m.. sausio 1 d., taigi, remiantis Sutarties 2 priedo 2 punktu, padidintas ir mėnesinis mokestis už atsakovei teikiamas paslaugas. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad ieškovės UAB „Buhalterija verslui“ buhalterė A. V. 2022 m. lapkričio 9 d. atsakovės MB „Figen“ vadovui F. M. el. paštu (duomenys neskelbtini) siuntė pranešimą, apie tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. padidėjus minimaliai mėnesinei algai padidintas mėnesinis mokestis už atsakovei teikiamas paslaugas iki 250 Eur plius PVM., o 2023 m. gruodžio 6 d. atsakovės MB „Figen“ vadovui F. M. el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamas pranešimas apie tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. padidėjus minimaliai mėnesinei algai padidintas mėnesinis mokestis už atsakovei teikiamas paslaugas iki 280 Eur plius PVM. Taigi, ir Sutarties 2 priedo 2 punkte įtvirtinta sutartinė paslaugų skaičiavimo kaina bei padidėjęs minimalus mėnesinis atlygis sudaro pagrindą teigti, kad minimali sutarties kaina priklausoma nuo minimalios mėnesinės algos ir, pastarajai didėjant, kito ir nuo jos priklausantis mėnesinis mokestis už atsakovei teikiamas paslaugas.

38. Trečia, svarbi aplinkybė ir ta, kad kiekvieną mėnesį apeliantės atliktų operacijų skaičius viršijo 60 vienetų. Taigi, kiekvieną mėnesį ieškovė turėjo teisę skaičiuoti ženkliai didesnes sumas, nei nurodyta PVM sąskaitose faktūrose. Tuo tarpu apeliantė, ginčydama skundžiamą sprendimą, apie operacijų skaičių neužsimena, taip pat neginčija ieškovės argumentų, jog apskaitos operacijų skaičius buvo gerokai didesnis nei 60 vienetų (pvz, kad 2023 m. spalio 1 d. – 2023 m. spalio 31 d. apskaitos operacijų skaičius buvo 523 vienetų), nors apskaitos operacijų bent apytikris skaičius apeliantei, kuriai ir buvo teikiamos tokios paslaugos, neabejotinai buvo žinomas.

39. Taigi, aptarti argumentai pagrindžia, jog ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta buhalterinių paslaugų kaina atitinka šalių sudarytos Sutarties nuostatas, o apeliantė ir ginčydama skundžiamą sprendimą šios aplinkybės nepaneigė. Nors apeliantė teigia, kad jai nėra aišku, kaip skaičiuojama už paslaugas nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio, kadangi paslaugų kaina padidėjo 80,00 Eur, tačiau ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad kainos padidėjimą nulėmė ženkliai išaugusios apskaitos apimtys, be to, dėl didesnio minimalaus mokesčio su atsakove buvo susitarta žodžiu, kadangi, priešingu atveju, atsakovė būtų mokėjusi už papildomas operacijas ir galutinė mokėtina suma būtų didesnė. Taigi, kaip matyti, iš ieškovės paaiškinimų, atsakovei minimalaus mokesčio padidinimas buvo naudingesnis, palyginus su tuo, jog atsakovė būtų mokėjusi už atskiras buhalterines operacijas. Iš ieškovės procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė detaliai paaiškino, kaip yra skaičiuojamas mokestis už paslaugas, todėl apeliantės argumentai, jog nebuvo paaiškintas skaičiavimas, atmestini kaip nepagrįsti.

40. Kainos už suteiktas buhalterines paslaugas paskaičiavimo aspektu pastebėtina ir tai, jog apeliantė kaip neaiškiai skaičiuojamą kainą nurodo nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio, kai tuo tarpu ginčijamas laikotarpis apima 2023 m. spalio 1 d. – 2024 m. gegužės 16 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų ginčijusi buhalterinių paslaugų apskaičiavimą anksčiau, su juo būtų nesutikusi, taip pat nenurodo, kad apie apskaičiavimo būdą sužinojo tik ginčui persikėlus į teismą. Priešingai, kaip matyti, už suteiktas buhalterines paslaugas mokėjo (nors ieškovė nurodo, kad taip pat nereguliariai) net tris metus, nekeldama klausimo dėl apskaičiavimo už tokias paslaugas pagrįstumo. Taigi, aptartas aspektas pagrindžia, jog apeliantei buvo žinoma, kaip skaičiuojamas mokestis už buhalterines paslaugas bei kas įtakojo jo pakeitimą, o tai, kad susidarė skola ieškovei, nulėmė visai kitos aplinkybės, nei kad nurodo apeliantė.

41. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ir atsakovės informavimo tiek apie buhalterinių paslaugų pasikeitimo, tiek ir apie susidariusios skolos aplinkybes. Teismas nustatė, kad apeliantės vadovas buvo informuotas 2022 m. lapkričio 9 d. el. paštu apie nuo 2023 m. apie sausio 1 d. padidėjus minimaliai mėnesinei algai padidintą mėnesinį mokestį už atsakovei teikiamas paslaugas iki 250 Eur plius PVM, 2023 m. gruodžio 6 d. el. paštu apie nuo 2024 m. sausio 1 d. padidėjus minimaliai mėnesinei algai padidintą mėnesinį mokestį už atsakovei teikiamas paslaugas iki 280 Eur plius PVM. Taip pat byloje yra pateikti duomenys ir apie tai, jog atsakovei el. pašto adresu nuolat buvo siunčiami priminimai apie susidariusį įsiskolinimą: 2022 m. kovo 4 d. siunčiamas priminimas apie 1 174,00 Eur skolą, 2022 m. gegužės 2 d. – 1 306,40 Eur skolą, 2023 m. balandžio 8 d. pranešimas apie 907,50 Eur įsiskolinimą, 2024 m. sausio 5 d. – 827,50 Eur skolą. Taigi, apeliantei buvo žinoma (turėjo būti žinoma) tiek apie tai, kaip skaičiuojama kaina už buhalterines paslaugas, tiek tai, kad yra susidarę įsiskolinimai, iš kurių dengiami seniausi pagal CK 6.55 straipsnio nuostatas.

42. Aplinkybė, jog apeliantei ne visada buvo siunčiamos PVM sąskaitos faktūros, neeliminuoja nei susidariusio įsiskolinimo, nei apeliantės pareigos atsiskaityti už teiktas paslaugas. Ieškovė pripažino, kad ne visada siuntė PVM sąskaitas faktūras, tačiau nurodė, jog PVM sąskaitas faktūras atiduodavo atvežusiam dokumentus buhalterinei apskaitai tvarkyti atsakovės atstovui. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų prašiusi atsiųsti sąskaitas el. paštu. Dar daugiau, nors ir vėluodama, atsakovė apmokėdavo sąskaitas. Akcentuotina ir tai, kad atsakovei buhalterinės paslaugos buvo teikiamos pastoviai, jos nebuvo vienkartinio pobūdžio, todėl ir pati atsakovė, žinodama apie savo poreikį atlikti atitinkamas buhalterines operacijas, neabejotinai žinojo ir apie tai, kad už tokias paslaugas turi pareigą atsiskaityti kiekvieną mėnesį. Taigi, atsakovės argumentai, jog negaudavo PVM sąskaitų faktūrų, vertintini tik kaip deklaratyvaus pobūdžio atsakovės gynybinė pozicija.

43. Apibendrinant išdėstytą laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai sprendė, jog atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove už teiktas buhalterines paslaugas, kad ieškovė, skaičiuodama paslaugų kainą, nenukrypo nuo susitarimų, o nustatęs, kad atsakovė nevykdė pareigos atsiskaityti, pagrįstai priteisė tiek skolą, tiek ir paskaičiuotas palūkanas. Paskaičiuotoms palūkanoms paneigti apeliantė jokių pagrįstų argumentų nenurodė, jų paskaičiavimo dydžio neginčijo, pirmosios instancijos teismas įvertino palūkanų skaičiavimo pagrįstumą (sprendimo 33 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau jų paskaičiavimo nevertina.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

44.       Įvertinęs aukščiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45.       Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

46.       Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo dokumentą), jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 653,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka pagrįstumo, realumo ir būtinumo kriterijus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovės, kurios apeliacinis skundas netenkintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

netenkinti apeliacinio skundo.

Palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą.

  Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Buhalterija verslui”, juridinio asmens kodas 302592226, iš atsakovės mažosios bendrijos „Figen”, juridinio asmens kodas 303105397, 653,40 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris Eur 40 ct)  bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

   Teisėja                                                                                            Loreta Bujokaitė