Baudžiamoji byla Nr. 1A-400-530/2015;

Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01071-2014-5;

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.1; 2.1.14; 2.4.6.3.4; 2.4.7.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam L. L., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d.,  ir nubaustas  pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. Z. turto vagystės laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl K. K. turto vagystės laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl D. U. turto vagystės laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl J. D. turto vagystės laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl turto vagystės iš V. S. garažo laisvės atėmimu penkiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl turto vagystės iš A. Š. garažo laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirti galutinė vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Civilinių ieškovų A. Z., K. K., D. U., J. D., V. S. ir A. Š. pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai.

        Priteista iš L. L. valstybės naudai 85,96 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

L. L. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 20 d. laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 02.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) , išdauždamas automobilio VW Golf, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) galinių durelių dešinės pusės stiklą, įsibrovė į automobilį ir pagrobė svetimą turtą, A. Z. priklausančius daiktus: CD kompaktinių diskų dėklą 20 Lt vertės, 50 vienetų CD 50 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam  A. Z. 70 Lt turtinę žalą;

2014 m.  rugsėjo 20 d., laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 02.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), išdauždamas automobilio (duomenys neskelbtini) kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilį ir pagrobė svetimą turtą, K. K. priklausančius daiktus, o būtent: automobilinį grotuvą „Clarion“ 100 Lt vertės, akinius nuo saulės su dėklu 250 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. K. 250 Lt turtinę žalą;

2014 m. rugsėjo 20 d., laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 02.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), išdauždamas automobilio O. A., kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) galinių durelių kairės pusės stiklą, įsibrovė į automobilį ir pagrobė svetimą turtą, D. U. priklausančius daiktus: automobilinį grotuvą „Silver“ 100 Lt vertės, navigaciją „Garmin“ 150 Lt vertės, juodos spalvos medžiaginę piniginę su dokumentais 10 Lt vertės,  tuo padarydamas nukentėjusiajam  D. U. 260 Lt turtinę žalą;

2014 m. laikotarpyje nuo spalio 3 d. 15.00 val. iki spalio 5 d. 13.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) namo, neteisėtai atrakindamas automobilio R. E., valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių spynelę, įsibrovė į automobilį ir pagrobė svetimą turtą, J. D. priklausančius daiktus: automobilinį grotuvą „Blaukpunkt“ 200 Lt vertės, žiūronus 300 Lt vertės, prožektorių 10 Lt vertės, vyriškas kelnes 70 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam  J. D. 580 Lt turtinę žalą;

2014 m. laikotarpyje nuo spalio 5 d. 19.30 val. iki spalio 6 d. 07.10 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), neteisėtai atrakindamas garažo Nr. 30 duris, įsibrovė į garažą, priklausantį V. S., ir pagrobė svetimą turtą, V. S. priklausančius daiktus: automobilio video registratorių 199 Lt vertės, žvejybinį echolotą 600 Lt vertės,  automobilinį keltuvą 50 Lt vertės, siaurapjūklį „Makita“ 650 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam  V. S. 1499 Lt turtinę žalą;

2014 m. laikotarpyje nuo spalio 6 d. 11.30 val. iki spalio 9 d. 08.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), neteisėtai atrakindamas garažo Nr. 36 duris, įsibrovė į A. Š. garažą ir pagrobė svetimą turtą, A. Š. priklausančius daiktus: benzininį pjūklą „Solo“ 600 Lt vertės, du elektrinius gręžtuvus 200 Lt vertės, kampinį šlifuoklį 120 Lt vertės, kelioninį rudos spalvos krepšį 60 Lt vertės,  penkis raktus 35 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Š. 1015 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis L. L. skunde prašo laisvės atėmimo bausmę pakeisti. Paskirti bausmę nesusijusią su laisvė atėmimo bausme. Sutinka, kad būtų skirti BK 75 str. įpareigojimai. Prašo išteisinti dėl priteistų 85 eurų 96 centų antrinei teisinei pagalbai apmokėti.

Apeliantas skunde nurodė,  jog su nuosprendžiu nesutinka, kadangi teismas skirdamas 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgė į daug aplinkybių, kurios lengvina jo  padėtį. Kai kurios svarbios aplinkybės išaiškėjo teismo posėdžio metu, nes ikiteisminio tyrimo metu tai įvykti negalėjo, kaip antai, apelianto bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis, nes paviešindamas tą faktą, pasakydamas savo slapyvardį, L. L. pažeistų pasirašytą bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis sutartį. Skirdamas bausmę, teismas rėmėsi tik tomis aplinkybėmis, įrodymais, kurie sunkino jo padėtį. Nuosprendyje paminėta, jog nusikalstamas veikas L. L. darė “neapibrėžta tyčia“. Tai turėjo neigiamos įtakos skiriant bausmę. Su tokia teismo išvada nuteistasis nesutinka. Darydamas nusikaltimus nors ir suvokė, kad dėl tokio veikimo daro nusikaltimą, bet netroško, kad atsirastų padariniai, numatyti BK. Darydamas nusikaltimus manė, jog asmenys nepatirs didelės žalos dėl pagrobto turto, nebus skaudžių, sunkių padarinių dėl padarytų nusikaltimų. Nors ir leido įvykti šiems padariniams, bet jų nenorėjo. Tai įrodo, kad, kai apvogė D. U. ir tarp pavogtų daiktų rado piniginę su svarbiais dokumentais, sekančią dieną po įvykdytos vagystės nunešė tą piniginę su dokumentais juose nurodytu adresu. D. U. grąžino piniginę su dokumentais, pasakęs, kad rado. D. U. siūlė atlygį, bet L. L. neėmė. Ši aplinkybė įrodo, kad stengėsi  sumažinti patirtą žalą nukentėjusiajam. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kiek galėdamas stengėsi, kad būtų grąžinti jo pavogti daiktai. Deja, tik J. D. pavyko grąžinti žiūronus. Nuosprendyje pabrėžiama, jog nusikaltimus darė siekdamas turtinės naudos. Tai turėjo didelės įtakos skiriant bausmę. Nuteistasis su tuo nesutinka. Nurodė, jog D. U. siūlė piniginį atlygį už grąžintus dokumentus, tačiau jis atsisakė, nors galėjo iš jo pasipelnyti. Atlygį siūlė didesnį, negu gavo pinigų pardavus kitus iš jo pagrobtus daiktus. Apskritai  už visus pavogtus daiktus iš visų asmenų gavo tik apie 50 Lt, neskaitant parduotus D. K., iš jo gavo apie 50 Lt. Pernelyg maža suma įvykdžius  šešis nusikaltimus. Darbo biržoje gaunama pašalpa didesnė negu dėl šešių vagysčių padarymo įgytas turtas. Už „padienius“ darbus sumokama panašiai. Darydamas nusikaltimus tai suvokė, todėl nesiekė praturtėti. Vogė tam, kad parduodamas daiktus R. K. ir A. T. (jie žinojo, kad daiktai vogti) būtų jų pripažintas, gautų pasiūlymų vogti kartu su jais, kad papasakotų apie kitų asmenų padarytus nusikaltimus, kad pasiūlytų nusipirkti vogtų daiktų. Su pareigūnų žinia buvo vienas sandoris suorganizuotas, bet neįvyko. Pareigūnai prašė apelianto priartėti prie minėtų asmenų, pamėginti išgauti iš jų informaciją apie jų padarytus arba rengiamus daryti nusikaltimus. Manė, kad savo padarytais nusikaltimais, padarys mažesnę žalą visuomenei nei minėtų asmenų daroma žala. Visa tai rodo, kad nusikaltimus darė ne su tikslu pasipelnyti. Tačiau teismas to netyrė, todėl padarė išvadą, jog jis vogė tam, kad praturtėtų. Teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. ir 241 str. 2 d., 295 str. 1 d. Nurodė, jog vien bendradarbiaudamas su pareigūnais įrodė, jog atsisakė nusikalstamos praeities, padarė išvadas dėl ankstesnių teistumų, rodo norą gyventi dorai ir pasitaisyti. Nurodė, jog fiziškai asmenys nenukentėjo, padaryta tik materialinė žala, kuri menka.  Mano, kad pilnai užtenka 5 mėnesių išbūtų suėmime, kad įgyvendinti teisingumo principą. Nubaustas buvo jau tuomet, kai jį sulaikė ir suėmė. Dėl padarytų nusikaltimų prisipažino. Tai įrodo, jog tikrai gailisi dėl nusikaltimų padarymo, tikrai supranta savo neteisėtą veikimą ir nežada daugiau nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Prašo taikyti įpareigojimus. Nori atlyginti žalą nukentėjusiems, tačiau to padaryti negali, kadangi sulaikytas. Taip pat įsipareigoja asmeniškai atsiprašyti nukentėjusiųjų. Įsipareigoja per mėnesį laiko susirasti darbą ir dirbti, iki to laiko užsiregistruoti darbo biržoje bei laikytis kitų įpareigojimų. Taip pat prašo išteisinti dėl priteistų 85 eurų 96 centų antrinei teisinei pagalbai apmokėti.

Teismo posėdyje nuteistasis L. L. ir jo gynėjas advokatas E.Senovaitis prašo apeliacinį skundą tenkinti, taikyti BK 75 str. ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti. Dėl proceso išlaidų atlyginimo sutinka su skundo argumentais ir mano jog išlaidos neturėtų būti priteistos.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo L. L. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, paskyrė teisingą bausmę, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jam paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Apeliantas prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis padarė šešis apysunkius nusikaltimus, juos padarė ką tik išėjęs iš laisvės atėmimo vietos; aptarė kaltės formą ir rūšį, t. y., kad visas nusikalstamas veikas L. L. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas turtinės naudos. Teismas vertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe – jog L. L. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teisingai pirmosios instancijos teismas  nustatė, kad nusikaltimus kaltinamasis padarė, būdamas aštuonis kartus teistas už tyčinius  nusikaltimus, teistumai nėra išnykę, todėl  L. L. yra recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o tokį nusikaltimą padaręs asmuo yra recidyvistas. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis L. L. anksčiau teistas aštuonis kartus, paskutinį kartą 2011 m. kovo 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo už nusikaltimą nuosavybei, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam skyrė bausmę laikydamas jį recidyvistu ir taikydamas recidyvistams skirtas bausmių skyrimo taisykles: BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas neteisėtu būdu pasipelnyti, sistemingai daro panašaus pobūdžio nusikaltimus nuosavybei, jis nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, nerodo noro gyventi dorai, pasitaisyti, todėl siekiant BK 41 str. 2 d. nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam kaip recidyvistui, pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas L. L. už padarytus nusikaltimus skyrė ženkliai mažesnę negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, L. L. paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, artima minimaliai todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir nori atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų bei pritaikant BK 641 straipsnio nuostatas ir sumažinant nuteistajam šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje vertino, kad išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, turtinės žalos nukentėjusiems  neatlygino. Šių aplinkybių visuma ir sąlygojo laisvės atėmimo bausmės paskyrimą kaltinamajam.

Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamo veikos yra padarytos bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis ir siekiant padėti išaiškinti kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas. Tačiau nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas su teisėsaugos institucijų žinia, kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, turi būti vykdomas įstatymų nustatyta  tvarka, tuo tarpu byloje duomenų, patvirtinančių nuteistojo bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis faktą, nėra Tokie  nuteistojo argumentai vertintini kaip gynybinė taktika siekiant pateisinti savo nusikalstamus veiksmus. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog L. L. siekė savo veiksmais turtinės naudos, nes tokio pobūdžio veiksmai, sukeltos pasekmės rodo, jog išties L. L. siekė naudos sau. Tai, kad didelės naudos negavo, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes skiriant bausmę, yra atsižvelgiama į atsiradusias nukentėjusiesiems pasekmes (žalos dydį), bet ne nuteistojo gautą naudą. 

Nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą ir ta dalimi, kuria jis prašo taikyti BK 75 straipsnį arba taikyti baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) pareigas. Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kaip jau minėta anksčiau, L. L. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas aštuonis kartus už turtinių nusikaltimų padarymą, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui ir po bausmės atlikimo praėjus kiek daugiau nei mėnesiui. Be to jis padarė ne vieną atsitiktinį nusikaltimą, bet šešias nusikalstamas veikas, kurių įvardinti atsitiktinėmis, negalima. Šie duomenys parodo jog už ankstesnius nusikaltimus paskirtosios bausmės tikslai nebuvo įgyvendinti iki galo, nes jo neigiamas požiūris į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nepakito. Jis linkusi nusikalsti asmenybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės – laisvės atėmimo vykdymo, paskyrimo. Taip pat nėra jokio pagrindo tikėtis, kad būnant laisvėje jis susilaikys nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad L. L. paskirtos bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę realiai atliekant pataisos namuose.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir apelianto asmenybę, daro išvadą, kad L. L. paskirtos bausmės yra ir taip švelnios, todėl jas dar labiau švelninti nėra jokio teisinio pagrindo. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės, kurios nėra esminės, taip pat nesudaro pakankamo teisinio pagrindo skirti švelnesnes bausmes ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. L. taip pat prašo atleisti jį nuo proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokėjimo.

Skundžiamame Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendyje nuspręsta priteisti iš L. L. valstybės naudai 85,96 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodant, kad nors L. L. turto ir neturi, tačiau yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo. Kaip matyti iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties (T.2, b.l. 94), L. L. nutarta paskirti gynėją vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tai yra nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01). Byloje duomenų apie L. L. turtinę padėtį nėra. Iš esmės pirmos instancijos teismas teisingai pastebėjo jog L. L. yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, tačiau įstatymo leidėjas numatė vienintelį atvejį, kuris gali lemti proceso išlaidų priteisimą arba nepriteisimą, tai turtinė padėtis esanti šiuo momentu, o ne galinti būti ateityje. Be to, pastaruoju metu teismų formuojama praktika yra kiek kitokia, kurios privalu laikytis žemesnės instancijos teismams. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis,  tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės bylos baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014, Nr. 2K-28-976/2015; KAT nutartis byloje Nr. T-100-634/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kai L. L. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, o duomenų apie L. L. turtinę padėtį nėra, teismas turėjo šias aplinkybes vertinti ir netenkinti prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Dėl nurodytų motyvų skundžiamas nuosprendis pakeičiamas, panaikinant jo dalį dėl proceso išlaidų priteisimo iš L. L. ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 punktas). 

Nagrinėjant skundą apeliacinėje instancijoje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos taip pat buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam L. L., nurodant turėtas 20,27 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo L. L..

Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo L. L. netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo L. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš L. L. valstybės naudai priteista 85,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo L. L., netenkinti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                               Danutė Giačaitė

Teisėjai                                                                                                                    Kęstutis Dargužis

                                                                                                                     Viktoras Preikšas