Administracine byla Nr. I-227-57/2009

(Proceso Nr. 3-63-3-00020-2009-8)

Procesinio sprendimo kategorija 13.2; 13.3.2; 13.4; 14.3; 74

(S)

 

 

 

 

 

 

KLAIPEDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. liepos 10 d.

Klaipeda

 

Klaipedos apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Irenos Stulpinienes (kolegijos pirmininke, pranešeja), Remigijaus Armino, Laimutes Jokubauskaites, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškejo Klaipedos apygardos prokuraturos atstovei prokurorei Kornelijai Rušinaitei, atsakovu Neringos savivaldybes tarybos ir Neringos savivaldybes administracijos atstovui advokatui Arunui Ivanciui, atsakovo Kulturos paveldo departamento prie Kulturos ministerijos Klaipedos teritorinio padalinio atstovui Vitalijui Juškai, atsakovo Klaipedos apskrities viršininko administracijos atstovui Mariui Trakšeliui, treciuju suinteresuotu asmenu Valstybes saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Elzei Lagunaviciutei, Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei Nijolei Piekienei, A. B.ir P. V. J. atstovui advokatui Kazimierui Motiekai, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo Klaipedos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa, patikslinta prašyma atsakovams – Neringos savivaldybes tarybai, Neringos savivaldybes administracijai, Kulturos paveldo departamento prie Kulturos ministerijos Klaipedos teritoriniam padaliniui, Klaipedos apskrities viršininko administracijai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Valstybinei saugomu teritoriju tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritoriju planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamentui, AB SEB bankui, M. D. V., J. G.M., D. M., P. V. J., J. K., A. B., S. V. del administraciniu aktu panaikinimo.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,

 

n u s t a t e :

 

pareiškejas Klaipedos apygardos vyriausiasis prokuroras kreipesi i teisma, prašydamas  panaikinti:

1) Neringos savivaldybes tarybos 2000 m. lapkricio 10 d. sprendima Nr. 111 „Del ˛emes sklypo adresu (duomenys neskelbtini),   Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“;

2) Neringos savivaldybes administracijos 2001 m. kovo 28 d. projektavimo salygu savada moteliui (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa;

3) Kulturos vertybiu apsaugos departamento (KVAD) Klaipedos apygardos ir Klaipedos apskrities viršininko administracijos valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. bir˛elio 1 d. statybos leidima Nr. 01/72 motelio statybai;

4) Klaipedos apskrities viršininko 2001 m. rugsejo 29 d. isakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos 2002 m. rugpjucio 12 d. motelio, adresu (duomenys neskelbtini),  Neringa, pripa˛inimo tinkamu naudoti akta.

Pareiškejas nurodo, kad 2006 m. baland˛io 27 d. Klaipedos apygardos prokuraturoje iš Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006-04-19 raštu                            Nr. V3-2.8-618 gauti duomenys apie teises aktu pa˛eidimus, susijusius su ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo. Pagal Klaipedos apygardos prokuraturoje surinktus duomenis nustatyta, kad Neringos savivaldybes tarybos 2000-11-10 sprendimu Nr. 111 patvirtintu detaliuoju planu „Del ˛emes sklypo, adresu (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ suformuotas ˛emes sklypas yra valstybes nuosavybe, kuria patikejimo teise valdo Klaipedos apskrities viršininko administracija. ˇemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Neringos sav., Neringos m., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomotas J. G. M., A. B., S.V., J. K., P. V.J. ˇemes sklype esantys pastatai – moteliai nuosavybes teise priklauso S. V., J. K., P. V. J., A. B., pastatas – sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  bei kiti statiniai Nr. (duomenys neskelbtini),  nuosavybes teise priklauso J.G. M. Hipotekos registre iregistruotas teisiu ikeitimas – P. V. J. ikeite ˛emes nuomos teise i ˛emes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  kreditoriui AB SEB Vilniaus bankui. Kreditoriui AB SEB Vilniaus bankui ikeistas ir šiame ˛emes sklype esantis, nuosavybes teise P. V. J. ir J. K. priklausantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Neringos savivaldybes taryba skund˛iamu 2000-11-10 sprendimu Nr. 11 „Del ˛emes sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Neringa, detaluji plana, kurio sprendiniai numato esamos automobiliu ir treileriu stovejimo aikšteles sklypo paskirties nekeisti, sklypo dalyje numatoma pastatyti du motelio statinius trumpalaikiam poilsiui ir apsaugos pastata, kuriame butu irengtos patalpos sargui ir inventoriui laikyti. Statiniai iš lengvu mediniu konstrukciju, statybos aukštingumas – iki 8 m. aukšcio (iki kraigo), rekonstruoti in˛inerine infrastruktura pagal atitinkamas technines salygas, griauti esama, menkaverti pastata, rekonstruoti iva˛iavima, plesti ˛aliuosius plotus. Šio detaliojo plano sprendiniams pritare ir suderino Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kulturos vertybiu apsaugos departamento Klaipedos apygarda, Neringos miesto vyriausiasis architektas, Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcija bei kitos institucijos. Klaipedos apskrities viršininko administracija, patikrinusi detaliojo plano projekta, pateike išvada, kad detaliojo plano projektas gali buti teikiamas tvirtinti istatymu nustatyta tvarka.

ˇemes sklypas, kurio detaluji plana skund˛iamu sprendimu patvirtino Neringos savivaldybes taryba, yra Kuršiu nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko rekreacinei zonai. Kuršiu nerijos nacionalinis parkas isteigtas Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr. I-124, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybei deleguota teise nustatyti Kuršiu nerijos nacionalinio parko re˛ima. Toks re˛imas nustatytas              1994-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas, toliau tekste – KNNP schema) bei            1999-03-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršiu nerijos nacionalinio parko nuostatais KNNP schema iregistruota Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo dokumentu registre. Nurodyti norminiai aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, ju nuostatos yra privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.

Skund˛iamo detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklypo dalyje pastatyti du motelio statinius trumpalaikiam poilsiui ir viena apsaugos pastata, kuriame butu irengtos patalpos sargui ir inventoriui laikyti prieštarauja KNNP planavimo schemos sprendiniams, Pagrindiniu teiginiu 5, 4.1, 12 punktams bei Preilos ir apylinkiu principinio plano Architekturinio gyvenvietes ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemoniu programos XXII zonos nuostatoms, Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju planavimo istatymo 25 str. 6 d., Kuršiu nerijos nacionalinio parko nuostatu 4, 6.6 ir 11 punktams.

Neteisetas ir iš esmes savo turiniu prieštaraujantis aukšciau nurodytiems aukštesnes galios teises aktams, Neringos savivaldybes tarybos sprendimas naikintinas Administraciniu bylu teisenos istatymo 89 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Panaikinus skund˛iama Neringos savivaldybes tarybos                2000-11-10 sprendima Nr. 111 „Del ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ turi buti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisines pasekmes. Pagal bendruosiuose teises principuose itvirtinta nuostata neteiseto sprendimo pagrindu negalejo atsirasti ir neatsirado teisetas administracinis aktas, nes ne teises pagrindu negali atsirasti teise. Projektavimo salygu 2001-03-28 savadas, išduotas gincijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu moteliui (duomenys neskelbtini),  Preilos gyvenvieteje, Neringoje, 2001-06-01 D.M., R.J.M. išduotas statybos leidimas Nr. 01-72 motelio (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa, statybai, 2002-08-12 motelio, (duomenys neskelbtini),  Neringa, pripa˛inimo tinkamu naudoti aktas yra neteiseti, todel naikintini. Panaikinus neteiseta Neringos savivaldybes tarybos sprendima patvirtinti detaluji plana bei jo pagrindu atsiradusius administracinius aktus – projektavimo savada, statybos leidima bei statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti akta, siekiant galutinio viešojo intereso apgynimo, istatymu nustatyta tvarka bus inicijuojamas procesas panaikinti ir jo sukurtas teisines pasekmes, t.y. išspresti statiniu likimo klausima (b.l. 97-103).

Pareiškejo atstove prokurore Kornelija Rušinaite palaiko patikslinta pareiškima ir prašo ji tenkinti patikslintame pareiškime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad iš neteisetu administraciniu aktu atsiradusiu pasekmiu naikinimo klausimas bus sprend˛iamas inicijuojant byla bendrosios kompetencijos teisme.

Atsakovai Neringos savivaldybes taryba ir Neringos savivaldybes administracija atsiliepime i patikslinta prašyma nurodo, jog Klaipedos apygardos vyriausiasis prokuroras patikslintu prašymu jokiu kitu nauju reikalavimu, išskyrus reikalavimus panaikinti administracinius aktus nereiškia, todel vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-20 nutartimi administracineje byloje Nr. A-756-268/2009 formuojama praktika, pareiškejo reikalavimai del administraciniu aktu panaikinimo turetu buti atmesti, nes keliamu reikalavimu apimtimi nebutu apgintas viešasis interesas. Prašo administracines bylos dali del Klaipedos apskrities viršininko 2001-09-29 isakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos 2002-08-12 motelio, (duomenys neskelbtini),  Neringa, pripa˛inimo tinkamu naudoti akto panaikinimo nutraukti, kitoje dalyje pareiškejo reikalavimus atmesti (b.l. 117-120).

Atsakovu Neringos savivaldybes tarybos ir Neringos savivaldybes administracijos atstovas advokatas Arunas Ivancius nesutinka su pareiškimu, prašo patikslinto pareiškimo pirma, antra ir trecia reikalavimus atmesti, o pagal ketvirta reikalavima byla nutraukti, nes tikslinant prašyma, praleidus ABTI numatyta vieno menesio termina ir neprašant atnaujinti ši termina, buvo pareikštas naujas reikalavimas del administraciniu aktu panaikinimo.

Atsakovas Klaipedos apskrities viršininko administracija, susipa˛inusi su Klaipedos apygardos vyriausiojo prokuroro patikslintu prašymu, kuriuo teismo prašoma panaikinti Neringos savivaldybes tarybos 2000 m. lapkricio 10 d. sprendima Nr. 111 „Del ˛emes sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybes administracijos 2001 m. kovo 28 d. projektavimo salygu savada moteliui (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa, Kulturos vertybiu apsaugos departamento (KVAD) Klaipedos apygardos ir Klaipedos apskrities viršininko administracijos valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. bir˛elio 1 d. statybos leidima Nr. 01/72 motelio statybai ir Klaipedos apskrities viršininko 2001 m. rugsejo 29 d. isakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos 2002 m. rugpjucio 12 d. motelio, adresu (duomenys neskelbtini),  Neringa, pripa˛inimo tinkamu naudoti akta, atsiliepimu i patikslinta prašyma neprieštarauja del prokuroro patikslinto prašymo tenkinimo (b.l. 127-128).

Klaipedos apskrities viršininko administracijos atstovas Marius Trakšelis su patikslintu prašymu sutinka, neprieštarauja del prokuraturos prašymo tenkinimo.

Atsakovas Kulturos paveldo departamento prie Kulturos ministerijos Klaipedos teritorinis padalinys atsiliepimu i Klaipedos apygardos prokuraturos patikslinta prašyma del administraciniu aktu panaikinimo pripa˛ista, kad Klaipedos apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro                 2009-03-31 patikslintame prašyme Nr. 10.7-6 del administraciniu aktu panaikinimo išdestyti motyvai del administraciniu aktu panaikinimo yra pagristi ir sutinka su pareiškejo reikalavimais (b.l. 121).

Kulturos paveldo departamento prie Kulturos ministerijos Klaipedos teritorinio padalinio atstovas Vitalijus Juška palaiko patikslinta pareiškima, mano, kad pa˛eidimas yra pakankamai grubus, u˛statymo plotas buvo viršytas daugiau kaip dešimt kartu, viešas interesas turi buti apgintas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime i patikslinta prašyma (LR Administraciniu bylu teisenos istatymo 56 str. tvarka) del administraciniu aktu panaikinimo nurodo, jog Neringos savivaldybes tarybai priemus 2000-11-10 sprendima Nr. 111 buvo pa˛eisti kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniu teiginiu 5 ir 12 punktai, Preilos siulomo teritoriju naudojimo schematinio plano, Preilos ir apylinkiu principiniame plane XXII teritorijai nustatytos tvarkymo programos, Saugomu teritoriju istatymo 25 str. 6 d, Kuršiu nerijos nacionalinio parko nuostatu 4, 6.6 punktu reikalavimai. Panaikinus Neringos savivaldybes tarybos 2000-11-10 sprendima Nr. 111, turi buti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisines pasekmes. Todel pritaria pareiškejo pozicijai, kad Neringos savivaldybes administracijos 2001-03-28 išduotas projektavimo salygu savadas moteliui (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa ir Kulturos vertybiu apsaugos departamento Klaipedos apygardos 2001-06-01 statybos leidimas Nr. 01-72 motelio (duomenys neskelbtini), Preiloje, Neringa, statybai bei Klaipedos apskrities viršininko 2001-09-29 isakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos 2002-08-12 motelio, (duomenys neskelbtini),  Neringa, pripa˛inimo tinkamu naudoti aktas yra naikintini. Prašo pareiškejo patikslinta prašyma tenkinti (b.l. 122-125).

Treciojo suinteresuoto asmens Valstybes saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstove Elze Lagunaviciute palaiko prokuraturos patikslinta pareiškima, pabre˛e, kad panaikinus gincijamus teises aktus nebutinai reikia kreiptis i teisma ir toliau bylinetis, istatymai numato, kad pats savininkas gali nugriauti neteisetai pastatytus pastatus.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. B.ir P. V. J. atsiliepime i patikslinta prašyma nurodo, kad patikslintas prašymas yra nepagristas ir negali buti teisminio nagrinejimo dalyku, nes prokuroro patikslintas prašymas pareikštas neatsi˛velgiant i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestines teiseju kolegijos pagrindinius nutarties motyvus, del kuriu administracine byla buvo gra˛inta pirmosios instancijos teismui nagrineti ja iš naujo. Prašo patikslinto prašymo netenkinti. Nurodo, kad prokuroro patikslintas prašymas grind˛iamas tik formaliu teiginiu, kad skund˛iamu detaliuoju planu ir kitais administracines teises aktais buvo pa˛eista Preilos gyvenvietes planavimo schema, principinio plano nuostatos, visiškai neatsi˛velgiant i faktines administraciniu aktu priemimo aplinkybes ir suinteresuotu asmenu konstitucines teises. Nesant Neringos miesto bendrojo plano, Preilos gyvenvietes planavimo schema negali tureti imperatyvaus teises akto statuso. Patikslintame prašyme be pakankamo pagrindo teigiama, jog Lietuvos Aukšciausios tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr. I-1244 Vyriausybei buvo deleguota teise nustatyti Kuršiu nerijos nacionalinio parko re˛ima, taip pat be pakankamo pagrindo teigiama, kad toki re˛ima Vyriausybe nustate 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta KNNP planavimo schema (generalinis planas) bei 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintais KNNP nuostatais. Priešingai negu teigiama patikslintame prašyme, iš Aukšciausios Tarybos nutarimo teksto nematyti, kad Vyriausybei buvo deleguota teise nustatyti KNNP re˛ima, nutarimas ipareigojo Vyriausybe iki 1991-11-01 patvirtinti KNNP nuostatus, iki 1991-07-01 pa˛ymeti ˛emes naudojimo planuose nacionaliniu parku ribas ir iki 1992-01-01 parengti ˛emes skyrimo projektus ir suteikti KNNP nuolatiniam naudojimui ˛emes, kurios ieina i jo ribas. Todel mano, kad patikslintame prašyme Aukšciausios tarybos nutarimas aiškinamas išplestai, neva, jis Vyriausybei delegavo teise nustatyti KNNP re˛ima. Vyriausybes patvirtinta KNNP planavimo schema ir patvirtinti KNNP nuostatai nera ir negali buti laikomi KNNP imperatyvu re˛ima nustatanciais teises aktais, apie ka liudija aukštesne galia turintys teises aktai – Teritoriju planavimo istatymas ir saugomu teritoriju istatymas. Pa˛ymi, kad nei viename istatyme ar teises akte nera jokiu nuorodu ar išimciu, jog kol nera patvirtintas Neringos bendrasis planas, KNNP planavimo schema galetu tureti ne rekomendacini, bet imperatyvaus teisinio akto statusa. Be to, mano, kad iki kreipiantis i teisma del viešojo intereso gynimo, pareiškejas privalejo nustatyti ne tai, ar skund˛iamo detaliojo plano sprendiniai atitinka rekomendacine reikšme turinciai KNNP planavimo schemai, bet surenkant patvirtinancius ar paneigiancius irodymus, privalejo nustatyti, ar patvirtinto detaliojo plano sprendiniai daro nacionaliniam parkui, o tuo paciu ir viešajam interesui, ˛ala (b.l. 112-116).

Treciuju suinteresuotu asmenu A. B. ir P. V. J. atstovas advokatas Kazimieras Motieka su patikslintu pareiškimu nesutinka ir mano, kad jis turi buti atmestas kaip nepagristas visais aspektais.

Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcijos atstove Nijole Piekiene palaiko prokuroru patikslinta pareiškima. Paaiškino, kad detalusis planas su tokiais sprendiniais negalejo buti parengtas. Planavimo u˛duotyje nauja statyba nebuvo numatyta. Buvo numatyta iteisinti procedurinius veiksmus, nustatyti sklypo ribas, paminklosauginius bei paminklotvarkinius reikalavimus ir galimybe rekonstruoti esamus pastatus, o detaliojo plano sprendimuose buvo numatyta nauja statyba.

Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamentas, M. D. V., J. G. M., D. M., J. K., S. V. ir AB SEB bankas atsiliepimu i patikslinta prašyma nepateike.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinejimo vieta ir laika informuoti tinkamai. I teismo posedi neatvyke proceso dalyviai S. V., J. G. M. ir D. M. pateike prašymus administracine byla Nr. I-227-57/2009, vyksiancia 2009 m. liepos 1 d., nagrineti jiems nedalyvaujant. Kiti teismo posedyje nedalyvave proceso dalyviai prašymo atideti bylos nagrinejima nepateike, nepraneše neatvykimo i teismo posedi prie˛asciu.

Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ABTI) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šaliu ar ju atstovu neatvykimas i teismo posedi, jeigu jiems apie posedi buvo tinkamai pranešta, nera kliutis bylai nagrineti ir sprendimui priimti.

Teiseju kolegija konstatuoja.

Pareiškejas Klaipedos apygardos vyriausiasis prokuroras kreipesi i teisma, prašydamas  panaikinti: 1) Neringos savivaldybes tarybos 2000 m. lapkricio 10 d. sprendima Nr. 111 „Del ˛emes sklypo adresu (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“; 2) Neringos savivaldybes administracijos 2001 m. kovo 28 d. projektavimo salygu savada moteliui (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa; 3) Kulturos vertybiu apsaugos departamento (KVAD) Klaipedos apygardos ir Klaipedos apskrities viršininko administracijos valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. bir˛elio 1 d. statybos leidima Nr. 01/72 motelio statybai; 4) Klaipedos apskrities viršininko 2001 m. rugsejo 29 d. isakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos 2002 m. rugpjucio 12 d. motelio, adresu (duomenys neskelbtini),  Neringa, pripa˛inimo tinkamu naudoti akta.

 

Del gincijamu administraciniu aktu teisetumo ir pagristumo

 

Pateikto detaliojo plano med˛iaga nustatyta, kad Neringos miesto savivaldybes valdyba 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 219 nusprende organizuoti teritorijos (duomenys neskelbtini),   (autoparkavimo aikštele), Neringa, detaliojo plano rengima (sprendimo 1 punktas), planavimo organizatoriaus funkcijas pavesdama vykdyti Neringos miesto savivaldybes administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui (sprendimo 5 punktas). Salygos teritoriju planavimo dokumentui – sklypo (duomenys neskelbtini),  Neringos mieste detaliajam planui rengti buvo išduotos 1999 m. spalio 25 d. Išduotose planavimo salygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai inter alia taikomi Kuršiu nerijos nacionalinio parko nuostatai, Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas). Detaliojo planavimo organizatorius 1999 m. spalio 25 d. patvirtino planavimo u˛duoti, pagal kuria planavimo tikslas – nustatyti ir iteisinti atliktus procedurinius veiksmus, planuojamoje teritorijoje esamu ir naujai formuojamu sklypu ribas, ju dyd˛ius, architekturinius urbanistinius apribojimus, paskirti, paminklotvarkinius bei aplinkosauginius reikalavimus, galimybe rekonstruoti esamus pastatus. Pa˛ymetina tai, jog vienas iš tikslu – galimybe rekonstruoti esamus pastatus nebuvo numatyta Neringos miesto savivaldybes valdybos sprendime Nr.219, kuriuo nuspresta organizuoti gincijama detaluji plana. Neringos miesto savivaldybes taryba 1999 m. gruod˛io 2 d. sprendimu Nr. 178 patvirtino ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano raidos programa. 2000 m. spalio 16 d. Klaipedos apskrities viršininko administracija, atlikdama teritoriju planavimo prie˛iura, patikrino mineto ˛emes sklypo detaluji plana ir pateike išvada, kad parengta detaluji plana galima tvirtinti nustatytaja tvarka. Neringos savivaldybes taryba 2000 m. lapkricio 10 d. sprendimu Nr. 111 patvirtino ˛emes sklypo, adresu (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa, detaluji plana. Šio detaliojo plano sprendiniuose numatyta:

1) 4 lengvuju automobiliu stovejimo vietos bei 27 trumpalaikio poilsio treileriu pastatymo vietos;

2) sklypo dalyje numatyta pastatyti 2 motelio statinius trumpalaikiam poilsiui ir apsaugos pastata, kuriame butu irengtos patalpos sargui ir inventoriui laikyti;

3) rekonstruoti in˛inierine infrastruktura pagal atitinkamas technines salygas;

4) griauti esama menkaverti pastata;

5) rekonstruoti iva˛iavima;

6) plesti ˛aliuosius plotus.

Byloje esanciais rašytiniais irodymais nustatyta, kad gincijamu detaliuoju planu suformuotas ˛emes sklypas yra valstybes nuosavybe, patikejimo teise ji valdo Klaipedos apskrities viršininko administracija. ˇemes sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),   esantis (duomenys neskelbtini),  išnuomotas J. G. M., A. B., M. D. V., J. K., P. V. J. ˇemes sklype, esantys pastatai – moteliai, nuosavybes teise priklauso M. D. V., J. K., P. V. J., A. B. pastatas – sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  nuosavybes teise priklauso J. G. M. Hipotekos registre iregistruotas teisiu ikeitimas – P. V. J. ikeite ˛emes nuomos teise i ˛emes sklypa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  esanti (duomenys neskelbtini),   AB SEB bankui. Šiam kreditoriui ikeistas ir minetame sklype esantis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  nuosavybes teise priklausantis P. V. J. ir J. K.

Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomu teritoriju sistema, saugomu teritoriju steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontroles teisinius pagrindus, taip pat  veikla jose reglamentuoja Saugomu teritoriju istatymas. Gincijamu detaliuoju planu suplanuotas ˛emes sklypas yra Kuršiu nerijos nacionalinio parko teritorijoje, todel šiai teritorijai taikomi Saugomu teritoriju istatymo reikalavimai. Šis istatymas gincijamu detaliuoju planu suplanuoto sklypo teisinio statuso po˛iuriu yra specialus bendruju teritoriju planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojanciu teises aktu sistemoje.

Saugomu teritoriju istatymo, kuris reglamentuoja saugomu teritoriju steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontroles teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veikla juose (1993 m. lapkricio 9 d. istatymo Nr. 63-1188 redakcija, galiojusi gincijamo sprendimo priemimo metu), 25 straipsnio 6 dalis numate, kad valstybiniu parku teritorijos tvarkomos pagal istatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, ju pagrindu parengtus detaliuosius projektus).

Lietuvos Respublikos Aukšciausioji taryba 1991 m. baland˛io 23 d. prieme nutarima                Nr. I-1244 „Del Dzukijos, Kuršiu nerijos, ˇemaitijos nacionaliniu parku, Traku istorinio nacionalinio parko ir Viešviles valstybinio rezervato isteigimo“, isigaliojusi 1991 m. gegu˛es 1 d. Aukšciausiosios Tarybos 1991 m. baland˛io 23 d. nutarimu Nr. I-1244, siekiant išsaugoti Lietuvos ˛monems ir busimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizd˛io kompleksus bei etnokulturini pavelda, buvo inter alia nutarta isteigti Lietuvos Respublikos kompleksineje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybini rezervata (pagal parengtas schemas): „<...> Kuršiu nerijos nacionalini parka – 19 tukst. ha ploto (iš ju 9 tukst. ha Kuršiu mariu ir Baltijos juros akvatorijos)“ (1 punkto 2 papunktis) bei „ipareigoti <...> Vyriausybe iki 1991 m. lapkricio 1 d. patvirtinti Kuršiu nerijos nacionalinio parko nuostatus“ (2 punkto 1 papunktis). Paminetu teises aktu isteigtas Kuršiu nerijos nacionalinis parkas bei apibre˛tas konkretus šio parko plotas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybe 1994 m. gruod˛io 19 d. prieme nutarima Nr. 1269 „Del Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuriuo patvirtino Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalini plana)(toliau – KNNP planavimo schema (generalinis planas). Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas turejo prieda „Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ (toliau – Pagrindiniai teiginiai), kuris buvo paskelbtas kartu kaip sudetine mineto teises akto dalis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2005 m. gruod˛io 22 d. nutarimu Nr. 1378 buvo pakeistas ir nauja redakcija išdestytas Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Del Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ priedo „Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ 2 punktas, pagal kuri nebeliko nuostatos, kad Schema yra parengta laikotarpiui iki             2005 m.

Konstitucinis Teismas 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarimo antruoju punktu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Del Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal paskelbimo tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra iregistruota Teritoriju planavimo dokumentu registre. Minetame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad planavimo schema parenges Kauno technologijos universiteto Architekturos ir statybos institutas du jos originalius egzempliorius (tekstine ir grafine dalis) perdave tuometinei Statybos ir urbanistikos ministerijai, vienas egzempliorius liko šiame institute, o Statybos ir urbanistikos ministerija 1995 m. liepos 12 d. perdave Neringos miesto merui viena originalu planavimo schemos egzemplioriu. Akivaizdu, kad Neringos savivaldybes tarybai buvo ˛inomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo salygos, todel ju buvo butina laikytis rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus. Konstitucinio Teismo nutarime pabre˛ta, kad jokie su Kuršiu nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimo (kartu su gyvenvieciu detaliaisiais planais) susije sprendimai negali buti priimami neatsi˛velgiant i Lietuvos Respublikos Vyriausybes patvirtinta Schema ir negali prieštarauti Schemos nuostatoms. Šiu sprendiniu nepaisymas, ypac ˛inant, jog tai, kad Lietuvos valstybe visa laika Kuršiu nerija traktavo ir traktuoja kaip unikalu gamtos ir ˛mogaus sukurta kraštovaizd˛io kompleksa – saugotina teritorija, kuriai turi buti nustatytas ypatingas teisinis re˛imas, yra visuotinai ˛inomas faktas.

1972 m. lapkricio 16 d. Pary˛iuje priimta Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo globos konvencija, prie kurios Lietuva prisijunge 1992 m. kovo 31 d. Lietuva, prisijungusi prie Konvencijos, tapo Konvencijos nare ir kartu isipareigojo globoti kulturos ir gamtos pavelda, gavo teise siulyti itraukti šalies teritorijoje esancius objektus i Pasaulio pavelda. Šios Konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybe – Konvencijos nare pripa˛ista, kad jos teritorijoje esancio kulturos ir gamtos paveldo identifikavimas, globa, išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms yra, visu pirma, tos valstybes pareiga. Konvencijos 5 straipsnyje suformuoti u˛daviniai paveldui globoti, išsaugoti, paruošti veiksmingas priemones, kurios igalintu valstybe neutralizuoti gresme, iškilusia kulturos ir gamtos paveldui, imtis tinkamu istatyminiu, moksliniu, techniniu, administraciniu ir finansiniu priemoniu, butinu šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui.

2000 m. lapkricio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posedyje Kuršiu nerija buvo itraukta i UNESCO Pasaulio paveldo saraša kaip kulturos ir gamtos vertybe. Lietuvos valstybe Kuršiu nerija traktavo ir traktuoja kaip unikalu gamtos ir ˛mogaus sukurta kraštovaizd˛io kompleksa – saugotina teritorija, kuriai turi buti nustatytas ypatingas teisinis re˛imas. Taigi šiai vietovei galioja visos Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo konvencijos igyvendinimo gairese numatytos apsaugos priemones.

KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniu teiginiu 5 punkte nustatyta, jog Kuršiu nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos istatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Taigi minetame punkte itvirtinta imperatyvi nuostata, kad Kuršiu nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes patvirtinta Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schema. Pagrindiniu teiginiu 4.1 punkte numatyta, jog planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro salygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kulturos paveldo ir kraštovaizd˛io vertybes bei rekreacinius išteklius.

Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniu teiginiu 6 punkta, nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kulturos vertybes, ju apsaugos formas ir naudojima suskirstyta i šias funkcines zonas: 1) konservacine (gamtiniai rezervatai, kraštovaizd˛io draustiniai, urbanistiniai ir etnokulturiniai draustiniai); 2) apsaugine; 3) rekreacine; 4) gyvenamaja;  5) ukine.

KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinio bre˛inio fragmentu nustatyta, kad ˛emes sklypas, kurio detaluji plana gincijamu sprendimu patvirtino Neringos savivaldybes taryba, yra Kuršiu nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko rekreacinei zonai.

Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniu teiginiu 12 punkta nacionalinio parko rekreacine zona – gyvenvieciu miško ir pajurio kopu parkai bei rekreaciniai miškai. Rekreacineje programoje numatyta, kad visoje nacionalinio parko teritorijoje, išskyrus gamtinius rezervatus, bus pletojama pa˛intine rekreacija, skatinamas vandens turizmas ir sportas. Statyti nauju poilsio istaigu gyvenvieteje ir kitoje parko teritorijoje nenumatyta. Gyvenamuju pastatu, aptarnavimo ir kitu objektu statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi buti rengiami vadovaujantis nustatytaja tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantes, Alksnynes ir Smiltynes gyvenvieciu bei apylinkiu principiniais planais (14 punktas).

Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Preilos siulomu teritoriju naudojimo schematiniame plane detaliuoju planu suplanuota teritorija yra teritorijoje, schematiškai pa˛ymetoje kaip esamos ukines ir komunalines paskirties pastatu teritorijos. Nagrinejamas ˛emes sklypas yra teritorijoje, kuriai numatyta kompleksine tvarkymo programa, pa˛ymeta reglamento Nr. XXII. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstiniuose sprendiniuose (Preilos ir jos apylinkiu principinio plano skyrius, Architekturinio gyvenvietes ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemoniu programa) itvirtinta, kad reglamentu Nr. XXII pa˛ymetos teritorijos tikslas – nebeplesti šios zonos teritorijos ir nedidinti apstatymo, suma˛inti esamo u˛statymo vizualini poveiki; programos „c“ punkte numatytas draudimas mašinu stovejimo aikšteleje statyti pastatus ir mašinu aptarnavimo irenginius, išskyrus laikino tipo medini paviljona aikšteles pri˛iuretojui, kuris, pasikeitus teritorijos paskirciai, tures buti nukeltas ir negali buti privatizuojamas kaip nekilnojamojo turto objektas.

Gincijamo detaliojo plano sprendiniai, numatantys dvieju motelio pastatu statyba trumpalaikiam poilsiui ir viena apsaugos pastata, kuriame butu irengtos patalpos sargui ir inventoriui laikyti – akivaizd˛iai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, draud˛iantiems statyti naujas poilsio istaigas Kuršiu nerijos nacionalinio parko rekreacineje zonoje; didinti teritorijos, i kuria patenka detaliuoju planu suplanuotas sklypas, apstatyma; mašinu stovejimo aikšteleje statyti pastatus ir irenginius, išskyrus laikino tipo medini paviljona aikšteles pri˛iuretojui, kuris, pasikeitus teritorijos paskirciai, tures buti nukeltas ir negali buti privatizuojamas kaip nekilnojamojo turto objektas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintu Kuršiu nerijos nacionalinio parko nuostatu (redakcija, galiojusi gincijamo sprendimo priemimo metu – iki 2004 m. bir˛elio 20 d.) 4 punkte itvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Del Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, ir ja remiantis parengtais bei nustatytaja tvarka patvirtintais gyvenvieciu detaliaisiais planais, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamuju kulturos vertybiu tvarkymo, in˛inieriniu komunikaciju ir kitus projektus. Nuostatu 6.6. punktas numato, kad nacionaliniame parke urbanizacijos pletra vykdoma pagal KNNP planavimo schema, statiniu formos ir turiai ribojami pagal kulturos vertybiu apsaugos reikalavimus, nustatytus teises aktuose ir teritoriju planavimo dokumentuose, o Nuostatu 11 nustatyta, jog gyvenvieciu detaliuju planu sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai.

Darytina išvada, kad gincijamo detaliojo plano sprendiniai, numatantys statyba dvieju motelio statiniu trumpalaikiam poilsiui ir vieno apsaugos pastato, kuriame butu irengtos patalpos sargui ir inventoriui laikyti akivaizd˛iai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams – Pagrindimu teiginiu 5, 4.1 ir 12 punktams bei Preilos ir apylinkiu principinio plano Architekturinio gyvenvietes ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos programos XXII punkto nuostatoms, Kuršiu nerijos nacionalinio parko nuostatu 4, 6.6. bei 11 punktams.

Gincijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai inter alia prieštarauja Saugomu teritoriju istatymo 25 straipsnio 6 daliai, numatanciai, jog valstybiniu parku teritorijos tvarkomos pagal istatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, ju pagrindu parengtus detalius projektus).

Konstitucinis Teismas 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarime konstatavo, kad jokie su Kuršiu nerijos nacionalinio parko administravimu (inter alia su gyvenvieciu detaliaisiais planais) susije sprendimai negalejo (ir šiuo metu negali) buti priimami neatsi˛velgiant i KNNP planavimo schema ir prieštarauti jos sprendiniams.

Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuotina, kad Neringos savivaldybes tarybos 2000 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 111 „Del ˛emes sklypo, adresu (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa, detalusis planas yra neteisetas ir naikintinas, nes prieštarauja aukštesnes galios teises aktams (Administraciniu bylu teisenos istatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Gincijamo sprendimo pagrindu buvo priimti kiti administraciniai aktai, t.y. Neringos savivaldybes administracijos 2001 m. kovo 28 d. projektavimo salygu savadas moteliui, adresu (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa, Kulturos vertybiu apsaugos departamento Klaipedos apygardos ir Klaipedos apskrities viršininko administracijos valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. bir˛elio 1 d. statybos leidimas Nr. 01/72 ir Klaipedos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsejo 29 isakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos 2002 m. rugpjucio 12 d. motelio, adresu (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa, pripa˛inimo tinkamo naudoti aktas.

Teises teorijoje laikomasi principo, kad iš ne teises neatsiranda teise, todel pripa˛inus, kad detaliojo plano sprendiniai savo turiniu prieštarauja aukštesnes galios teises aktams, akivaizdu, kad pa˛eistas teisinis reglamentavimas priimant ir kitus administracinius aktus, kuriais buvo suteikta teise realizuoti detaliojo plano sprendinius tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Kulturos vertybiu apsaugos departamento Klaipedos apygardai ir Klaipedos apskrities viršininko administracijos valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijai 2001 m. bir˛elio 1 d. išdavus statybos leidima Nr. 01/72 bei 2002 m. rugpjucio 12 d. patvirtinus pripa˛inimo tinkamu naudoti moteli, adresu (duomenys neskelbtini),   Preilos gyv., Neringoje, akta.

Nustatyta, jog 2002 m. rugpjucio 12 d. pripa˛inimo tinkamu naudoti aktu motelis, adresu (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringoje buvo pripa˛intas tinkamu naudoti. Išplestine teiseju kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. A⁸²²-65-09 pa˛ymejo, kad statybos leidimo teisetumas yra esmine teisine reikšme nelegaliu statybu bylose turinti aplinkybe, todel siekiant nustatyti, ar turint statybos leidima ivykdyta statyba yra teiseta, teismas privalo nagrineti klausima del statybos leidimo teisetumo, o nustates, kad jis išduotas neteisetai – ji panaikinti. Kadangi nustatyta, jog  2001 m. bir˛elio 1 d. statybos leidimas Nr. 01/72 buvo išduotas neteiseto Neringos savivaldybes tarybos 2000 m. lapkricio 10 d. sprendimo Nr. 111 „Del ˛emes sklypo, adresu (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ pagrindu, reikalavimas juos panaikinti laikytinas pagristu ir tenkintinas.

Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuotina, kad Neringos savivaldybes tarybos 2000 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 111 „Del ˛emes sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybes administracijos 2001 m. kovo 28 d. projektavimo salygu savadas moteliui, adresu (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv. Neringa, Kulturos vertybiu apsaugos departamento Klaipedos apygardos ir Klaipedos apskrities viršininko administracijos valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. bir˛elio 1 d. statybos leidimas Nr. 01/72 motelio (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa, statybai ir Klaipedos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsejo 29 d. isakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos 2002 m. rugpjucio 12 d. motelio, adresu (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa, pripa˛inimo tinkamo naudoti aktas yra neteiseti ir naikintini, nes prieštarauja aukštesnes galios teises aktams (Administraciniu bylu teisenos istatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Del kreipimosi i teisma termino

 

Administraciniu bylu teisenos istatymo (ABTI) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus istatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per viena menesi nuo skund˛iamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksma (neveikima) iteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Sprend˛iant prokuroru prašymu padavimo ir priemimo nagrineti administraciniuose teismuose klausimus, butina vadovautis ne tik ABTI, bet ir kitais teise ginti viešaji interesa nustatanciais istatymais. Prokuroru igaliojimus ginant viešaji interesa nustato Prokuraturos istatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi igaliojimus kreiptis i teisma, gindami viešaji interesa, turedami pagrinda manyti, kad pa˛eisti teises aktu reikalavimai.

Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pa˛ymejo, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamu teises nuostatu (normu, principu) turinio, šiu teises nuostatu taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnese bylose, inter alia anksciau sprend˛iant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylancios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi buti sprend˛iamos taip pat, nepaisymas reikštu ir Konstitucijos nuostatu del teisingumo vykdymo, konstituciniu teisines valstybes, teisingumo, asmenu lygybes teismui principu, kitu konstituciniu principu nepaisyma. Pa˛ymima, jog teismams sprend˛iant bylas precedento galia turi tik tokie ankstesni teismu sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t.y. precedentas taikomas tik tose bylose, kuriu faktines aplinkybes yra tapacios arba labai panašios i tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi buti taikoma ta pati teise, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei i administracini teisma kreipiamasi ginant viešaji interesa, termino tokiam prašymui paduoti eigos prad˛ia laikytina diena, kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, kad yra pa˛eistas viešasis interesas. Ši pozicija yra suformuota 2005 m. rugsejo 28 d. išplestines penkiu teiseju kolegijos nutartyje administracineje byloje Nr. A⁷-585-2005, paskelbtoje „Administraciniu teismu praktika“ Nr. 8, p. 206-230. Šiame sprendime teiseju kolegija jau aptare ABTI 13 straipsnio nuostatas del teismu praktikos vienodumo formavimo. Taigi vieno menesio terminas, per kuri prokuroras, gindamas viešaji interesa, gali kreiptis i teisma su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendima, skaiciuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenu, leid˛ianciu daryti išvada, kad šis sprendimas pa˛eid˛ia viešaji interesa. Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kuriu prokuroras gali imtis, jei yra pagrindas manyti, kad pa˛eisti teises aktu reikalavimai (prašyti iš asmenu dokumentu ir informacijos, pavesti valstybes instituciju, istaigu vadovams ir pareigunams atlikti patikrinimus, kviesti asmenis ir gauti ju paaiškinimus ir kt.). Prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis i teisma, ši klausima turi išspresti per imanomai trumpesni laika. Jei butu konstatuota, jog viešaji interesa ginantis subjektas (nagrinejamu atveju – prokuroras), turedamas pagrinda manyti, kad priimant atitinkama sprendima galejo buti pa˛eisti teises aktu reikalavimai, delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi i teisma, ginant viešaji interesa, reikalingus duomenis surinko per nepagristai ilga termina, tuomet terminas pareiškimui paduoti turetu buti skaiciuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti.

Bylos med˛iaga nustatyta, kad 2006 m. baland˛io 27 d. Klaipedos apygardos prokuraturoje buvo gauta med˛iaga iš Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos, susijusi su teises aktu pa˛eidimais rengiant teritorijos (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringoje, detaluji plana, ir prašoma kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo. 2006 m. gegu˛es 29 d. (gegu˛es 27 ir 28 d. buvo nedarbo dienos) Klaipedos apygardos vyriausiasis prokuroras kreipesi i teisma, prašydamas panaikinti administracinius aktus.

Nustatytos teisines ir faktines aplinkybes leid˛ia daryti išvada, kad pareiškejas nepraleido kreipimosi i teisma termino, nes nepateikta duomenu, paneigianciu faktine aplinkybe, kad apie viešojo intereso pa˛eidima pareiškejui tapo ˛inoma anksciau, nei jam šiuos duomenis pateike Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

 

Del pareiškejo ginamo intereso pripa˛inimo viešuoju

 

Prokuroro teise ir pareiga ginti viešaji interesa yra numatyta ABTI 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, kad prokurorai gina viešaji interesa, nustate asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu pa˛eidima, taip pat ir tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti ši interesa, nesieme priemoniu pa˛eidimams pašalinti. Pagal Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkta prokurorai, turedami pagrinda manyti, kad pa˛eisti teises aktu reikalavimai, gindami viešaji interesa, turi igaliojimus kreiptis i teisma.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A¹⁴⁶-335/2008 atkreipe demesi, kad ABTI bei Prokuraturos istatymas nepateikia viešojo intereso savokos, todel siekiant nustatyti, ar pareiškejas i teisma kreipiasi gindamas viešaji interesa, pirmiausia butina nustatyti, kas yra laikytina „viešuoju interesu“.

Konstitucinis Teismas yra ne karta konstataves, jog valstybes, kaip visos visuomenes politines organizacijos, paskirtis – u˛tikrinti ˛mogaus teises ir laisves, garantuojant viešaji interesa. Taciau kiekvienas viešasis interesas tegali buti grind˛iamas pamatinemis visuomenes vertybemis, kurias itvirtina, saugo ir gina Konstitucija, jo itvirtinimas ir u˛tikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuota. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybes pripa˛into ir teises ginamo visuomeninio intereso igyvendinimas, yra viena svarbiausiu pacios visuomenes egzistavimo ir raidos salygu (1997 m. gegu˛es 6 d., 2005 m. gegu˛es 13 d. nutarimai).

Atsi˛velgdama i pamineta Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje konstatavo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisetas asmens ar grupes asmenu interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenes vertybes, kurias itvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todel kiekvienakart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, butina nustatyti aplinkybe, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupes asmenu intereso, butu pa˛eistos Konstitucijoje itvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybes.

Taciau Konstitucijoje itvirtintos vertybes pa˛eidimas nera vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas butu pripa˛intas viešuoju. Konstitucinis Teismas yra pa˛ymejes, kad viešojo intereso, kaip valstybes pripa˛into ir teises ginamo visuomeninio intereso, igyvendinimas yra viena iš svarbiausiu pacios visuomenes egzistavimo ir raidos salygu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad viešasis interesas, taikant Administraciniu bylu teisenos istatyma, turetu buti  suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teise ginti viešaji interesa administraciniu bylu teisenoje traktuotina kaip istatyme numatytu asmenu teise istatymo numatytais atvejais kreiptis i administracini teisma ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

Del to kreiptis i teisma administracinio proceso tvarka, gindamas viešaji interesa, prokuroras gali visais atvejais, nustates toki teises aktu pa˛eidima, kurio pobudis, prokuroro nuomone, turi esmines reikšmes asmenu, ju grupiu, valstybes ir visuomenes teisems bei teisetiems interesams ir sudaro pagristas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvima ar nebuvima sprend˛ia teismas, nagrinejantis administracine byla, iškelta pagal prokuroro prašyma. Tokioje byloje teismas kiekviena karta turi ad hoc nustatineti viešojo intereso buvimo fakta, atsi˛velgdamas i visas konkrecios bylos aplinkybes, joje nagrinetinu klausimu pobudi ir reikšme.

Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybe rupinasi naturalios gamtines aplinkos, gyvunijos ir augalijos, atskiru gamtos objektu ir ypac vertingu vietoviu apsauga, pri˛iuri, kad su saiku butu naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies savoka „ypac vertingos teritorijos“, yra konstataves, jog ši bendrine savoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietoves), kurios del savo ekologines, kulturines, istorines, mokslines ir kitokios reikšmes skiriasi nuo kitu Lietuvos teritorijos daliu (vietoviu), jeigu tai konstituciškai pagrista, ne tik gali, bet ir turi buti priskirtos ypac vertingu vietoviu kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypac vertingomis teritorijoms (2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra nurodes, kad pagal Konstitucija naturali gamtine aplinka, gyvunija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypac vertingos vietoves yra visuotine reikšme  turincios nacionalines vertybes; ju apsauga bei gamtos ištekliu racionalaus naudojimo ir gausinimo u˛tikrinimas – viešasis interesas, kuri garantuoti yra valstybes konstitucine priederme (2005 m. gegu˛es  13 d. nutarimas). Saugomu teritoriju steigimo pagrindine funkcine paskirtis – naturaliu, nepaliestu teritoriju išsaugojimas. Tinkama saugomu teritoriju (vertingu vietoviu) apsauga yra suinteresuota visa visuomene, todel interesas, kad bet kokia veikla, galinti tureti neigiamos itakos minetoms teritorijoms, butu vykdoma grie˛tai laikantis Konstitucijos, istatymu ir jiems neprieštaraujanciu kitu teises aktu reikalavimu, yra laikytinas viešuoju. Kadangi pareiškejo gincijami viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai del juose itvirtintu sprendimu gali tureti itakos saugomai teritorijai (Kuršiu nerija itraukta i UNESCO Pasaulio paveldo saraša kaip kulturos ir gamtos vertybe), konstatuotina, jog šiu sprendimu teisetumas ir pagristumas yra laikytinas viešuoju interesu. Butent toki viešaji interesa šioje byloje gina pareiškejas. Taigi šioje byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prokuroras kreipimusi i teisma gina viešaji interesa. Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybes, visos visuomenes ar visuomenes dalies interesas, turi buti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teise yra konstitucines vertybes. Šios Konstitucijoje itvirtintos vertybes – asmens teisiu ir teisetu interesu apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali buti supriešinamos, todel šioje srityje butina u˛tikrinti teisinga pusiausvyra. Sprend˛iant ši klausima, pa˛ymetina, kad pareiškejas, gindamas viešaji interesa, siekia panaikinti galimai neteisetai viešojo administravimo subjektu priimtus individualius aktus, nustatancius tam tikras teises ir pareigas konkreciam subjektui. Teises teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratines visuomenes bei teisines valstybes pripa˛into principo, jog iš neteises negali atsirasti teise. Kadangi nagrinejamoje byloje sprend˛iamas tik gincijamu aktu teisetumo klausimas, neribojant savininko teisiu, asmens teises ir teiseti interesai ir viešasis interesas nera priešinami. Toks teismines praktikos taikymas yra suformuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išpletines teiseju kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracineje  byloje Nr. A¹⁴⁶-335/2008.

Nurodytu motyvu pagrindu pripa˛istamas nepagristas teiginys, jog viešasis interesas šioje byloje neginamas.

 

Del viešojo intereso gynimo priemoniu

 

Išplestine teiseju kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. A⁸²²-65-09 atkreipe demesi i tai, kad siekiant nustatyti, ar pareiškejas tinkamai gina viešaji interesa, nepakanka vien tik nustatyti fakto, kad ginamu interesu turinys atitinka viešuju interesu turini. Todel byla nagrinejantis teismas, spresdamas, ar pareiškejo ginamas interesas pripa˛intinas viešuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiškejo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pa˛eistajam viešajam interesui apginti.

Iš bylos med˛iagos matyti, kad pareiškejas gincija administracinius aktus, susijusius su statybomis Kuršiu nerijos nacionalinio parko gyvenamoje funkcineje zonoje. Pareiškejas prašo panaikinti Neringos savivaldybes tarybos 2000 m. lapkricio 10 d. sprendima Nr. 111 „Del ˛emes sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“; Neringos savivaldybes administracijos 2001 m. kovo 28 d. projektavimo salygu savada moteliui (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa; Kulturos vertybiu apsaugos departamento (KVAD) Klaipedos apygardos ir Klaipedos apskrities viršininko administracijos valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. bir˛elio 1 d. statybos leidima Nr. 01/72 motelio statybai; Klaipedos apskrities viršininko 2001 m. rugsejo 29 d. isakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos 2002 m. rugpjucio 12 d. motelio, adresu (duomenys neskelbtini),  Neringa, pripa˛inimo tinkamu naudoti akta. Kadangi pareiškejo gincijami administraciniai aktai buvo viena iš prielaidu, leidusiu statybas saugomoje teritorijoje, reikalavimas šiuos aktus panaikinti del galimai juos priimant padarytu teises aktu pa˛eidimu yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Aukšciau konstatuota, jog prokuroro reikalavimas panaikinti gincijamus administracinius aktus siejamas su viešojo intereso apgynimu.

Dispozityvumo principas, kuris galioja ir administraciniame procese (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. baland˛io 17 d. nutarti administracineje byloje                  Nr. A-442-330-08, „Administracine jurisprudencija“ Nr. 4(14), p. 109-124), reiškia, jog materialinius teisinius reikalavimus byloje suformuluoja asmuo, kuris kreipiasi i teisma Šis principas aktualus analizuojant, ar pareiškejo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pa˛eistam viešajam interesui apginti. Kreipimasis i teisma siekiant apginti viešaji interesa pasi˛ymi didele specifika, nes pareiškejas gina ne jam paciam priklausancia subjektine teise, o Konstitucijos saugoma interesa, priklausanti visuomenei ar jos daliai, tai yra – viešaji interesa. Istatymu leidejas leid˛ia ginti viešaji interesa tik istatymu igaliotiems subjektams ir tik istatymu numatytais atvejais. Atsi˛velgiant i tai, kad viešojo intereso gynimas yra specialiu valstybes igaliotu subjektu specifine veikla ir kad viešojo intereso gynimu galimai daroma intervencija i susiformavusius teisinius santykius bei kitu asmenu subjektines teises, darytina išvada, kad viešaji interesa ginantiems subjektams taikomas dispozityvumo principas, taciau jis ribojamas viešojo ir individualiu interesu derinimu.

2009 m. vasario 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine kolegija nutartyje Nr. A⁸²²-52-09 konstatavo, kad pareiškejo, ginancio viešaji interesa, pareikšti materialiniai reikalavimai turi buti tinkami pa˛eistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administraciniu aktu panaikinimas ar kitu gynybos priemoniu taikymas (draudimas atlikti veiksmus, ˛alos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra budas, kuriuo viešasis interesas gali buti apginamas. Kai viešojo intereso pa˛eidimas pasireiškia priimtais neteisetais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesu reiškia reikalavima apginti viešaji interesa, panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Todel teismas, nagrinedamas prokuroro reikalavima panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar šiu aktu panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t.y. ar realiai leis apginti viešaji interesa. Nenustacius, kad administraciniu aktu panaikinimas sukeltu realias teisines pasekmes viešojo intereso gynimui, pareiškejo reikalavimas turetu buti netenkinamas, nes keliamu reikalavimu apimtimi nebutu apgintas viešasis interesas.

Viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pa˛eidimo pašalinimas turetu buti nukreiptas i šios teritorijos mokslines, ekologines, kulturines ir kitokios vertes (Saugomu teritoriju istatymo 2 straipsnio 32 dalis), kuria ši teritorija pasi˛ymi, išsaugojima ar atkurima. Jei neteisetais administraciniais aktais yra sudarytos prielaidos vykdyti tam tikra veikla, atlikti atitinkamus darbus ir pan., taciau šie administraciniai aktai dar nera realizuoti, ju panaikinimas leid˛ia u˛kirsti kelia neteisetai veiklai ir kartu apginti viešaji interesa. Taciau jei neteiseti administraciniai aktai jau yra sukele materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamu materialiniu teisiniu padariniu pašalinimu, savaime neleistu apginti viešojo intereso. Priešingai, jei butu bylinejamasi vien del administraciniu aktu panaikinimo, nesiekiant šiais aktais sukurtu materialiniu teisiniu padariniu pašalinimo, butu neracionaliai naudojami valstybes resursai (prokuraturos, teismu darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o realiai nebutu apgintas viešasis interesas.

Iš bylos dokumentu turinio matyti, kad pareiškejo gincijami administraciniai aktai iš esmes yra realizuoti, skund˛iamas detalusis planas patvirtintas prieš devynis metus, jo sprendiniai igyvendinti suformuojant ˛emes sklypus ir pastatant juose suplanuotus statinius realizuoti. Todel teismas, nagrinedamas prokuroro reikalavima panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar šiu aktu panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešaji interesa. Pareiškejas nereiškia reikalavimu, susijusiu su statiniu nugriovimu, ir apsiriboja reikalavimais del administraciniu aktu, kurie sudare prielaidas vykdyti tam tikra veikla, atlikti atitinkamus darbus, panaikinimo. Teisminio nagrinejimo metu pareiškejo atstove paaiškino, kad pareiškejas nera inicijaves proceso del šios teritorijos mokslines, ekologines, kulturines ir kitokios vertes, kuria ši teritorija pasi˛ymi, išsaugojimo ar atkurimo, taciau teigia, kad toks procesas del buvusios padeties atkurimo bus inicijuojamas istatymo nustatyta tvarka išnagrinejus šia byla, kadangi pareiškejo siekis yra valstybes ir visuomenes interesu apsauga, nacionaliniu kulturos vertybiu apsauga ir viešasis interesas reikalauja, kad neliktu galioti savivaldos instituciju priimti administraciniai aktai, prieštaraujantys aukštesnes galios teises aktams. Vadinasi, byloje dalyvaujantiems asmenims yra pakankamai aiškiai formuluojama ir pateikiama informacija, kokias materialines teisines pasekmes šis aktu panaikinimas gali sukelti. Šios informacijos pateikimas gali lemti ir byloje dalyvaujanciu asmenu teisiu gynimo procesine elgsena.

Išplestine teiseju kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. A⁸²²-65-09 butent ir akcentavo, jog teises aktai nenustato, kad viešaji interesa ginantis subjektas reikalavimus del administraciniu aktu panaikinimo ir reikalavimus del neteisetos statybos teisiniu pasekmiu šalinimo reikštu toje pacioje byloje. Vadinasi, byla nagrinejantis teismas privalo nustatyti, ar byloje gincijami administraciniai aktai pa˛eid˛ia viešaji interesa ir ar ju panaikinimas leistu apginti viešaji interesa, o tais atvejais, kai neteisetu administraciniu aktu pagrindu yra pastatyti statiniai – ar aktu panaikinimas bus siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padeties atkurimu). Šioje administracineje byloje prokuroro teikiama informacija del numatomo viešojo intereso gynimo budo yra analogiška išplestines teiseju kolegijos analizuojamai situacijai, todel akivaizdu, kad jos pakanka pripa˛inti, jog pareiškejas siekia visiško padeties atkurimo ir šio proceso realizavimas yra pareiškejo pasirinkimo teise (reikšti reikalavimus del administraciniu aktu panaikinimo ir neteisetos statybos teisiniu pasekmiu šalinimo vienoje byloje, ar atskirai).

2009 m. vasario 21 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi                           Nr. A¹⁴⁶-88/2009,  kurioje ir cituojama išplestines teiseju kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartimi Nr. A⁸²²-65-09 formuojama teismine praktika, vertindamas analogiška teisine situacija kai pareiškejo, ginancio viešaji interesa, atstove apeliacines instancijos teismo posedyje pateike paaiškinima, kad konkreciu atveju visiško viešojo intereso apgynimo (kilusiu pasekmiu pašalinimo) bus siekiama kitame procese, teismas konstatavo, kad pareiškejas, gindamas viešaji interesa del atliktos patalpu rekonstrukcijos ir jos iteisinimo, turi teisines galimybes siekti visiško viešojo intereso apgynimo istatymais nustatyta tvarka ir budu. Taigi analogiškas viešojo intereso gynimo budas analogiškoje teisineje situacijoje yra pripa˛intas tinkamu viešojo intereso gynimo budu.

Butent toki elgesio modeli lemia ir kylantys teismingumo klausimai. Nagrinejamoje byloje prokuroras prašo panaikinti Neringos savivaldybes tarybos sprendima ir kitus administracinius aktus, kurie priimti siekiant suplanuoti teritorija ir priimtus sprendinius realizuoti vykdant statybas saugomoje teritorijoje. Neringos savivaldybes taryba patvirtino detaluji plana, Neringos savivaldybes valdyba nustate ˛emes sklypu ribas ir plotus, Kulturos vertybiu apsaugos departamentas ir Klaipedos apskrities viršininko administracijos valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcija išdave statybos leidima, o Klaipedos apskrities viršininko administracijos isakymu sudaryta komisija pripa˛inimo tinkamu naudoti moteli (duomenys neskelbtini),  Preilos gyv., Neringa. Todel akivaizdu, kad statiniai buvo pastatyti pagal detaliojo plano sprendinius, išduota statybos leidima ir šiu aktu teisetumo klausimas butent sprend˛iamas šiame procese.

Taigi sukurta tokia teisine situacija, jog planavimo ir statybu procesas saugomoje teritorijoje vyko pagal sankcionuota elgesio modeli ir statybos negali buti laikomos neteisetomis, kol to nera konstataves teismas. O reikalavimas nugriauti statini ar jo dali turi buti nagrinejamas bendrosios kompetencijos teisme. Tokia praktika del teismingumo yra suformuota Specialiosios teiseju kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje byloje O.V. v. Paneve˛io apskrities viršininko administracija, 2007 m. baland˛io 17 d. nutartyje, priimtoje byloje D.M. v. Telšiu apskrities viršininko administracija, 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje byloje R.V. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt.). Analogiška nuostata išdestyta ir Lietuvos Aukšciausiojo teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje civilineje byloje                        Nr. 3K-3-492/2004. Taigi pagal savo pobudi tokie reikalavimai turi buti reiškiami bendrosios kompetencijos teisme.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime pa˛ymejo, kad „Konstitucijoje itvirtintas teisines valstybes principas suponuoja jurisprudencijos testinuma Nurode, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu precedentu – sprendimu analogiškose bylose. Teismu praktika atitinkamu kategoriju bylose turi buti koreguojama ir nauji teismo precedentai tu kategoriju bylose gali buti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai butina; toks teismu praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisciusiu ankstesniu precedentu ir nauju precedentu kurimas) visais atvejais turi buti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose teismu sprendimuose. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat pa˛ymejo, jog Konstitucijoje itvirtinta teismu instancine sistema turi funkcionuoti taip, kad butu sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismu praktikai – butent tokiai, kuri butu grind˛iama su Konstitucijoje itvirtintais teisines valstybes, teisingumo, asmenu lygybes teismui principais (bei kitais konstituciniais principais), neatskiriamai susijusia ir iš ju kylancia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi buti sprend˛iamos taip pat, t.y. jos turi buti sprend˛iamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojancius su esamais, bet paisant jau itvirtintu. Konstitucinis Teismas pabre˛e, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamu teises nuostatu (normu, principu) turinio, taip pat šiu teises nuostatu taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnese bylose.

Pagal ABTI 20 straipsnio 2 dali vienoda administraciniu bylu teismu praktika taikant istatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Remdamasi pamineta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota sprend˛iant analogiško pobud˛io gincus, ivertinusi faktines aplinkybes, teiseju kolegija daro išvada, jog šioje byloje prašymu keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pa˛eistam viešajam interesui apginti.

Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu prašymas tenkintinas.

Remdamasi tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija,

 

n u s p r e n d ˛ i a :

 

pareiškejo Klaipedos apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro prašyma patenkinti:

panaikinti Neringos savivaldybes tarybos 2000 m. lapkricio 10 d. sprendima Nr. 111 „Del ˛emes sklypo adresu (duomenys neskelbtini),   Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“;

panaikinti Neringos savivaldybes administracijos 2001 m. kovo 28 d. projektavimo salygu savada moteliui (duomenys neskelbtini),   Preilos gyv., Neringa;

panaikinti Kulturos vertybiu apsaugos departamento Klaipedos apygardos ir Klaipedos apskrities viršininko administracijos valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. bir˛elio 1 d. statybos leidima Nr. 01/72 motelio statybai;

panaikinti Klaipedos apskrities viršininko 2001 m. rugsejo 29 d. isakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos 2002 m. rugpjucio 12 d. motelio, adresu (duomenys neskelbtini),  Neringa, pripa˛inimo tinkamu naudoti akta.

Sprendimas per 14 dienu nuo paskelbimo gali buti skund˛iamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacini skunda per Klaipedos apygardos administracini teisma arba tiesiogiai – apeliacines instancijos teismui.

 

 

Teisejai                                                                                    Irena Stulpiniene

 

 

                                                                                                Remigijus Arminas

 

 

                                                                                                Laimute Jokubauskaite